Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-439-1034/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00569-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
7.11; 21.3.3; 21.11.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2022 m. birželio 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,
sekretoriaujant Gintarei Cicėnaitei,
nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. M. ir Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo S. M. atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.
Teismas
n u s t a t ė :
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. balandžio 26 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas, kuriame nurodyta, kad VMI yra VšĮ „A.“ kreditorė. VšĮ „A.“ Juridinių asmenų registre įregistruota (duomenys neskelbtini), vadovu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. buvo S. M. VMI 2022 m. vasario 15 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo VšĮ „A.“. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1703-855/2022 VšĮ „A.“, iškelta bankroto byla. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. balandžio 21 d. duomenimis, VšĮ „A.“ mokestinė nepriemoka yra 87 464 Eur. Bendrovės atžvilgiu 2021 m. gegužės 28 d. buvo atliktas operatyvus patikrinimas. Operatyvaus patikrinimo metu Bendrovė pateikė patikslintas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2018 m. sausio-spalio mėnesius. Taip pat operatyvaus patikrinimo metu Bendrovė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo pateikusi pelno mokesčio deklaracijų už 2018-2019 m., kurias pateikė 2021 m. gegužės 10 d. ir 2021 m. gegužės 12 d. Bendrovei pateikus 2018-2020 m. mokestinių laikotarpių pelno mokesčio deklaracijas bei 2018 m. birželio-2021 m. gegužės mėnesių mokestinių laikotarpių pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, susidarė pridėtinės vertės ir pelno mokesčių nepriemoka bei šių mokesčių delspinigiai. Siekiant iš Bendrovės išieškoti mokestinę nepriemoką, taikyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai. Viso išieškojimo metu buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 8 d. į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervesta/išieškota 476,88 Eur. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis, finansinės atskaitomybės dokumentai yra patvirtinti 2021 m. liepos 1 d., taigi apie tai, kad Bendrovė nemoki, kaip Bendrovės vadovui apie Bendrovės nemokumą turėjo tapti žinoma nuo 2021 m. liepos 1 d. Nuo 2021 m. liepos 2 d. vadovui S. M. atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl galimai padaryto nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo VšĮ „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) vadovui S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl to, kad jis, būdamas VšĮ „A.“ vadovu, žinodamas apie VšĮ „A.“ finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriumi, privalėdamas inicijuoti nemokumo procesą, šios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos neįvykdė ir į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo nesikreipė.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo S. M. atstovas paaiškino, kad S. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu padaręs nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda. S. M. yra nubaustas dėl to, kad 2021 m. nuo gegužės iki rugsėjo mėn., būdamas VšĮ „A.“ vadovu, žindomas apie prastėjančią įmonės finansinę būklę ir kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti, apie susidariusią skolą VMI, nesilaikė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, tuo pažeisdamas VMI reikalavimus. Pakartotinas nagrinėjamas pareiškimas ir pradėta pakartotinė po paties kreditoriaus administracinio nusižengimo teisena S. M. atžvilgiu laiko atžvilgiu yra identiška, t. y. dėl 2021 m. vasaros – VMI pareiškime akcentuojama liepos 1 d., o išnagrinėtoje byloje kalbama apie gegužės-rugsėjo mėnesius, kai jis turėjo žinoti apie įmonės nemokumo būseną ir kreditorinius reikalavimus, ta pati įstaiga VšĮ „A.“ ir tas pats vadovas S. M.. Vertinant erdvės, laiko ir kitų faktinių aplinkybių sąsajumą tai yra identiška byla. Kartoti tokį baudžiamąjį ar bet kokį kitą persekiojimą, inicijuoti tapatų procesą dėl tų pačių identiškų reikšmingų faktų negalima, pagal teisės analogiją tai yra taikoma ir šiais teisės šakai. Teismas turėtų nustatyti, kad tai yra non bis in idem principo pažeidimas ir byla S. M. atžvilgiu turėtų būti nutraukta. Teismui netenkinus šio prašymo labai svarbu tai, kad pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį esmę sudaro kaltė dėl jo padarymo, kuri gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu. Jungtinės veiklos sutartis patvirtina, kad VšĮ „A.“ užsiima papildų gamyba. Dėl prievolės kilus ginčui, nesvarbu kuriam kreditoriui, įsipareigojimai nėra vertinami kaip pradelsti, kol jie nėra įtvirtinami teismo arba mokesčių administratoriaus sprendimu. Susidariusi mokestinė nepriemoka VMI niekaip nesuponuoja išvados, kad prievolę kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo S. M. pažeidė tyčia ir sąmoningai. S. M. veiksmai atliekant mokėjimus, tiek spręsti su VMI susidariusios mokestinės nepriemokos, esant tokiai sudėtingai verslo padėčiai šalyje, stengiantis išlaikyti įmonės veiklos tęstinumą, negali būti vertinami kaip piktybiški arba sąmoningi. Prašo taip pat atsižvelgti į tai, kad vienintelės S. M. pajamos yra iš individualios veiklos, kurios yra nepastovios ir svyruojančios, jis augina nepilnametę dukrą, šeima turi įsipareigojimų lizingo bendrovei “B.“. Taip pat prašo priteisti patirtas išlaidas teisinei pagalbai.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Šiame straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems juridinių asmenų vadovams.
Byloje esančiame Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo nurodoma, kad VMI yra VšĮ „A.“ kreditorė. VšĮ „A.“ Juridinių asmenų registre įregistruota (duomenys neskelbtini), vadovu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. buvo S. M. VMI 2022 m. vasario 15 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo VšĮ „A.“. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1703-855/2022 VšĮ „A.“, iškelta bankroto byla. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. balandžio 21 d. duomenimis, VšĮ „A.“ mokestinė nepriemoka yra 87 464 Eur. Bendrovės atžvilgiu 2021 m. gegužės 28 d. buvo atliktas operatyvus patikrinimas. Operatyvaus patikrinimo metu Bendrovė pateikė patikslintas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2018 m. sausio-spalio mėnesius. Taip pat operatyvaus patikrinimo metu Bendrovė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo pateikusi pelno mokesčio deklaracijų už 2018-2019 m., kurias pateikė 2021 m. gegužės 10 d. ir 2021 m. gegužės 12 d. Bendrovei pateikus 2018-2020 m. mokestinių laikotarpių pelno mokesčio deklaracijas bei 2018 m. birželio-2021 m. gegužės mėnesių mokestinių laikotarpių pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, susidarė pridėtinės vertės ir pelno mokesčių nepriemoka bei šių mokesčių delspinigiai. Siekiant iš Bendrovės išieškoti mokestinę nepriemoką, taikyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai. Viso išieškojimo metu buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 8 d. į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervesta/išieškota 476,88 Eur. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis, finansinės atskaitomybės dokumentai yra patvirtinti 2021 m. liepos 1 d., taigi apie tai, kad Bendrovė nemoki, kaip Bendrovės vadovui apie Bendrovės nemokumą turėjo tapti žinoma nuo 2021 m. liepos 1 d. Nuo 2021 m. liepos 2 d. vadovui S. M. atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei.
Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, jei dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas (ANK 591 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų ir bylos medžiagos matyti, kad S. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-139-818/2022 pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda, dėl to, kad jis būdamas VšĮ “A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad VšĮ „A.“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 10 d. iki 2021 m. rugsėjo 27 d. teikė pirmenybę kitiems kreditoriams, t. y. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors VšĮ „A.“ buvo skolinga valstybės biudžetui, taip pažeidė kreditoriaus – VMI – interesus (b. l. 34-40). Šis nutarimas įsiteisėjo 2022 m. birželio 3 d.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-172-954/2021).
ANK 120 straipsnyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą, kas gali būti padaroma tiek kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu, tiek pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, tiek ir kreditorių susirinkimų nesušaukimu įstatymuose numatytais atvejais, nepriklausomai nuo to, kiek iš alternatyvių veiksmų asmuo atliko. VMI Pareiškime nurodyta, jog pagal juridinių asmenų registro duomenis finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtinti 2021 m. liepos 1 d., taigi apie tai, kad įmonė yra nemoki, S. M. turėjo būti žinoma nuo 2021 m. liepos 1 d., o pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado nuo 2021 m. liepos 2 d. (arba dar anksčiau).
Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad non bis in idem principas riboja galimybes vykdyti alternatyvius ir kartotinius procesus tik dėl baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimų, tačiau administraciniai teisės pažeidimai Konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos požiūriu pripažįstami baudžiamaisiais. Konstitucinėje jurisprudencijoje nedviprasmiškai įtvirtinta, kad principas non bis in idem reiškia ir tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2012, 2K-226/2014, 2K-109-788-2016). Taigi draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas EŽTT ir Lietuvos teismų praktikoje apibrėžtas imperatyvu, įtvirtinančiu, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo ar pagal pažeidimo, galimos bausmės bei griežtumo laipsnio pobūdį tapataus proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-628/2019).
Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-628/2019).
Teismas nustatė, kad šioje byloje pateiktame VMI pareiškime akcentuojama, jog S. M. pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei atsirado nuo 2021 m. liepos 2 d., o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-139-818/2022 pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda, dėl to, kad jis būdamas VšĮ “A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad VšĮ „A.“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 10 d. iki 2021 m. rugsėjo 27 d. teikė pirmenybę kitiems kreditoriams.
Pabrėžtina, kad nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu. Konstatuotina, jog tiek šiuo atveju S. M. veiksmai, t. y. nesikreipimas į teismą dėl bankroto/nemokumo proceso inicijavimo, tiek administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-139-818/2022 atveju nesilaikymas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, ANK 120 straipsnio 1 dalies prasme laikomi alternatyviais veiksmais, nukreiptais į tą patį objektą – kreditorių teisių pažeidimą, padarytais vieninga tyčia, iš esmės tuo pačiu laiku, o abiem veiksmais siekiama užtikrinti kreditorių interesus, todėl darytina išvada, kad tai sudaro to paties teisės pažeidimo sudėtį. Taigi, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju, (pa)traukiant S. M. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl nemokumo proceso neinicijavimo būtų pažeistas non bis in idem principas, nes aptartos veikos visiškai sutampa būtinųjų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, o dėl to S. M. jau buvo nubaustas administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-139-818/2022, nutarimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad administracinio nusižengimo teisena, pradėta VšĮ „A.“ vadovo S. M. atžvilgiu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nutrauktina, nes dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo nutarimas skirti administracinę nuobaudą (ANK 591 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
S. M. atstovas advokatas K. Jonaitis prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos VMI, 1028,50 Eur išlaidas už teisinę pagalbą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Pagal ANK 666 straipsnio 1 dalį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (past. – su tam tikrais pakeitimais) taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.
Teismas sprendžia, kad šioje administracinio nusižengimo byloje VMI kreipiantis su pareiškimu į teismą ir inicijuojant administracinio nusižengimo teisenos pradėjimą, S. M. turėjo teisę kreiptis kvalifikuotos teisinės pagalbos, o administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu nutrauktina, taigi prašymas priteisti patirtas išlaidas advokato pagalbai yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies. Teismas, spręsdamas prašomų priteisti išlaidų dydžio klausimą, atsižvelgia į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, aplinkybę, kad S. M. atstovas dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, teikė dokumentus, byloje nebuvo keliami ypatingai sudėtingi teisės taikymo klausimai, byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, kuris neužtruko. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais teismas sprendžia, kad prašoma priteisti suma yra laikytina iš dalies proporcinga, todėl iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus mokesčių inspekcijos, priteistina 500 Eur S. M. atstovavimo išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 591 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 666 straipsniu,
n u t a r i a :
S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį, nutraukti, nes dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo nutarimas skirti administracinę nuobaudą.
Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, 500 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidų S. M. naudai advokato pagalbai apmokėti.
Teisėjas Ramūnas Keidūnas