Civilinė byla Nr. 2-254/2012
Procesinio sprendimo kategorijos: 127.6, 127.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Piliuona“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutarties ir 2011 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1318-267/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo vystymo kompanija“ direktorės L. S. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo vystymo kompanija“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ direktorė L. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui UAB „Kapitalo vystymo kompanija“, restruktūrizavimo administratoriumi paskirti R. B. . Nurodė, kad 2003 m. liepos 10 dieną Vilniaus miesto savivaldybėje buvo įregistruota UAB „Kapitalo vystymo kompanija“. Ieškovė pažymėjo, kad iki 2008 metų, bendrovė teikė konsultavimo, tarpininkavimo paslaugas, joje dirbo iki 8 darbuotojų, veikla buvo pelninga. 2004 metais buvo pradėta nekilnojamo turto vystymo veikla – bendrovė įsigijo 0,104 ha žemės sklypą, esanti adresu Gervių g. 7, Vilnius. Įsigytame žemės sklype bendrovė planavo pastatyti 16 butų gyvenamąjį namą su požemine automobilių stovėjimo aikštele. Bendrovė užsakė planuojamo statyti gyvenamojo namo projektą, o taip pat Gervių gatvės projektą. Paruošus minėtus projektus, Vilniaus miesto savivaldybė 2005 m. gruodžio 7 d. išdavė UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ Gervių gatvės statybos leidimą, o 2005 m. gruodžio 15 d. daugiabučio gyvenamojo namo statybos leidimą. Pradėjus statybos paruošiamuosius darbus, Žvėryno bendruomenė 2005 m. gruodžio mėn. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl gyvenamojo namo Gervių g. 7 sklype ir Gervių gatvės statybai išduotų statybos dokumentų panaikinimo. Per visą bylinėjimosi laiką bendrovės veikla buvo suparalyžiuota, ji neturėjo galimybės uždirbti lėšų veiklos plėtrai, atsiskaitymui su paskolos davėju. Nežiūrint į tokią padėtį, bendrovė darė viską, kad atsiskaityti su kreditoriais – iki 2009 metų pagrinde lėšomis, gautomis iš įmonės akcininkų, buvo apmokama paskola AB DnB Nord bankui, atliekami kiti mokėjimai. Per bylinėjimosi laikotarpį, t. y. nuo 2005 iki 2009 metų, bendrovė patyrė daug nuostolių dėl sustojusių statybos darbų. Vadovaujantis 2009 m. birželio mėn. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, kurioje viena iš statybos leidimų panaikinimo priežasčių yra nurodyta Vilniaus miesto savivaldybės klaida išduodant projektavimo sąlygų sąvadus, UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ pateikė pareiškimą Vilniaus apygardos teismui dėl žalos atlyginimo, kuriame atsakovu yra Vilniaus miesto savivaldybė. Pareiškimo suma – 355 7738,56Lt. Ieškovė nurodė, kad dabartiniu metu bendrovė susiduria su finansiniais sunkumais, tačiau turi realių galimybių toliau vystyti veiklą bei restruktūrizavimo proceso pagalba atsiskaityti su visais kreditoriais, 2011 m. spalio mėn. 14 d. įvykusiame akcininkų susirinkime įmonės akcininkai patvirtino restruktūrizavimo metmenis bei pritarė įmonės valdymo organo pasiūlytai restruktūrizavimo administratoriaus R. B. kandidatūrai.
AB DnB Nord bankas pateikė prašymą įstoti į bylą trečiuoju asmeniu. Nurodė, kad sprendimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui turės tiesioginę įtaką banko teisėms.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. lapkričio 5 d. nutartimi atmetė AB DnB Nord bankas prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu sprendžiant klausimą dėl UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Teismas nurodė, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimo arba atsisakymo tai daryti nagrinėjimas yra iš esmės dokumentinis procesas, susijęs su rašytinių įrodymų analize ir vertinimu. Teismas sprendė, kad AB DnB Nord bankas nurodyti įstojimo į bylą trečiuoju asmeniu motyvai yra susiję tik su kreditorių reikalavimų tvirtinimo etapu, nes tai matyti iš teismui pateiktų finansinių dokumentų, kurie grąžintini pareiškėjui. Teismo nuomone, įtraukiant į bylos nagrinėjimą kreditorius, pats procesas nepamatuotai išsiplėstų, jų paaiškinimai turėtų būti vertinami kaip įrodymai, kurie iš esmės šioje stadijoje būtų pertekliniai.
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi iškėlė UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ restruktūrizavimo bylą, administratoriumi paskyrė R. B. . Nurodė, kad Teismas, išanalizavęs pateiktus UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ finansinės būklės duomenis, darė išvadą, jog įmonės būklė atitinka sąlygas ir jai gali būti pradėta restruktūrizavimo procedūra. Be to, nėra duomenų apie tai, kad UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ ar jos kreditoriai kada nors būtų kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad įmonė ateityje galės vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Teismas pažymėjo, kad pateikti UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ restruktūrizavimo plano metmenys, kuriems pritarė daugiau nei 2/3 visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių įmonės dalyvių, atitinka ĮRĮ 5 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimus. Restruktūrizavimo plano metmenų pagrindu turėtų būti daroma pagrįsta prielaida, kad restruktūrizuojama įmonė sugebės pašalinti finansinius sunkumus, teismas sprendžia, kad UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ preliminariame verslo plane numatytos priemonės yra pagrįstos finansiniu, bei teisiniu požiūriu. Plane numatoma nuosavybės teise valdomame žemės sklype prestižinėje Vilniaus vietoje pastatyti 16 butų gyvenamąjį namą ir realizuoti pastatytus butus. Atsižvelgdamas į išdėstytą teismas sprendė, kad UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ atitinka ĮRĮ 4 straipsnio numatytas sąlygas, minėto įstatymo 5 straipsnio reikalavimai nepažeisti, todėl siekiant išvengti įmonės bankroto ir atkurti įmonės mokumą, teismas UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ iškėlė restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 4 d.). Teismo nuomone, nėra pagrindo atsisakyti tvirtinti pareiškėjo nurodytą restruktūrizavimo administratorių, nes nėra pagrindo abejoti jo kompetencija.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu, pateiktu dėl 2011 m. lapkričio 5 d. nutarties, suinteresuotas asmuo AB DnB Nord bankas prašo panaikinti šią teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įtraukti banką į bylą trečiuoju asmeniu. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
- ĮRĮ nereglamentuoja klausimų, susijusių su trečiųjų asmenų statusu restruktūrizavimo procese iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau remiantis CPK nuostatomis, asmenims, suinteresuotiems restruktūrizavimo bylos iškėlimu, nėra numatyta draudimų įstoti į restruktūrizavimo bylą trečiaisiais asmenimis.
- Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal AB DnB Nord banko ieškinį yra nagrinėjama byla dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui.
- Bankas yra didžiausias atsakovo kreditorius (tai matyti ir iš atsakovo metmenų), kurio reikalavimas yra užtikrintas hipoteka. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1044/2009 nurodė, kad kreditoriai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu. Bankas pateikė duomenis, kad yra priimta hipotekos teisėjo nutartis dėl įkeisto turto pardavimo iš varžytynių, taigi bankas turi neabejotiną reikalavimo teisę į atsakovą ir sprendimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ turės tiesioginę įtaką banko teisėms (gali pasikeisti atsakovo įsipareigojimų vykdymo terminai ir sąlygos), tačiau teismas į tai neatsižvelgė.
- Teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 8.3 punkte nustatytos pareigos restruktūrizavimo bylose veikti ex officio ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, kad būtų tinkamai ir išsamiai išnagrinėta restruktūrizavimo byla ir apsaugotas viešasis interesas. Bankas prašyme įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu nurodė, kad restruktūrizavimo procesas yra netikslingas bei nurodė tai patvirtinančias aplinkybes.
Atskiruoju skundu, pateiktu dėl 2011 m. lapkričio 7 d. nutarties, suinteresuotas asmuo AB DnB Nord bankas prašo panaikinti šią teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Kapitalo vystymo kompanija“. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
- Teismas neatsižvelgė, kad bankas yra inicijavęs civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Kapitalo vystymo kompanija“. Jau vien tai parodo, kad bankas nesutinka su restruktūrizavimo bylos iškėlimu. Pagal ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalį restruktūrizavimo plano projektui turi pritarti kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkimas pritaria restruktūrizavimo plano projektui, jeigu ui tai balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos. Būtina atsižvelgti į tai, kad restruktūrizavimo proceso pradėjimas neturint pagrindinių bendrovės kreditorių - AB DnB Nord bankas, kuriam įsiskolinimas (2011 m. lapkričio 2 d. datai) sudaro 51,35 proc. kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos (bendra atsakovo skola Bankui - 1 144 352,43 Lt, tuo tarpu visi atsakovo įsiskolinimai sudaro 2 228 505,84 Lt), būtų iš esmės formalus ir pasmerktas žlugti.
- Susipažinus su metmenimis darytina išvada, kad jie neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio nurodytų reikalavimų, nes juose nėra nurodyta kreditorių reikalavimų įvykdymo terminų, taip pat metmenyse neteisingai nurodomas įsipareigojimų bankui dydis – 2011 m. spalio 14 d. datai. Be to, iš pateiktų metmenų visiškai nėra aišku kokiomis dalimis ir terminais bus atsiskaitoma su kreditoriais. Neturint šių duomenų nėra aišku, ar gaunamų pajamų užteks atsiskaityti su kreditoriais ir įmonei dirbti pelningai.
- Atsakovas nepaaiškina kaip bus vykdomos statybos bankui įkeistame sklype, kai yra pradėtas priverstinis skolos išieškojimas pagal hipotekos teisėjos nutartį. Įmonės restruktūrizavimo sėkmę iš esmės siejama ne su šiuo metu vykdoma veikla ir esamais klientais, o su ateityje planuojamu gauti statybos leidimu ir (po kelių metų) butų ir parkavimo vietų pardavimu. Taigi restruktūrizavimo proceso sėkmė iš esmės priklauso ne nuo UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ veiksmų ir veiklos pertvarkymo pagal esamus resursus, o nuo gyvenamojo daugiabučio namo pastatymo, kuriam dar net nėra išduotas statybos leidimas, projektavimo sąlygos, kiti būtini dokumentas, nėra aiškus finansavimas. Tokios aplinkybės patvirtina, kad restruktūrizavimo tikslas nebus pasiektas.
- Metmenyse nurodomos aplinkybės, kad UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ ketina gauti kreditų ir taip atsiskaityti su banku, prieštarauja paties atsakovo dėstomai pozicijai, kad įmonė nebeturi galimybės papildomai naudotis bankų teikiamomis paskolomis (metmenų 4 lapas).
- Iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo bankas kreipėsi dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, todėl tai tik sustiprina būtinumą nuodugniai tirti jos nemokumo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1678/2011). Vien faktas, kad atsakovas neatsiskaito su vieninteliu darbuotoju (direktore), kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovo realios finansinės būklės ir jo gebėjimo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.). Be to, atsakovas nemoka VSDFV Šiaulių skyriui privalomųjų mokesčių.
- Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, teismas privalo nustatyti realią įmonės turtinę padėtį, t. y. nustatyti, ar atsakovo balanse nurodytos įmonės pradelstų įsipareigojimų sumos bei turto vertė atitinka tikrovę. Spręsdamas klausimą apie įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santykį, teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėtais dokumentais, tiek ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka gautais finansiniais įmonės dokumentais ir duomenimis. Įvertinus atsakovo pateiktus duomenis, akivaizdu, kad jo įsipareigojimai kreditoriams viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės - įmonės įsipareigojimai 2011 m. lapkričio 2 d. (su patikslinta skola Bankui) buvo 1 144 352,43 Lt, tuo tarpu į bankroto bylą (c. b. Nr. B2-705-267/2011) yra pateikta turimo ilgalaikio turto vertinimo ataskaita patvirtina, kad turimo ilgalaikio turto rinkos vertė yra 770 000 Lt. Taigi atsakovas realiai turi turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą tik 770 636 Lt sumai. Įmonės grynojo pelno rodikliai balansuoja ant nuostolių ribos.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ direktorė L. S. prašo jo netenkinti.
Pasisakydama dėl skundo argumentų, susijusių su 2011 m. lapkričio 5 d. nutartimi, pareiškėja nurodo, kad teismas visiškai pagrįstai atsisakė įtraukti kreditorių į bylą trečiuoju asmeniu, nes kreditoriaus interesai tokios nutarties priėmimu nebuvo pažeisti. Kreditorius galės naudotis savo teisėmis atsakovo restruktūrizavimo proceso metu. Be to, priėmus nutartį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bei jai įsiteisėjus, kreditoriaus įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu pagal jo prašymą prieštarautų imperatyviam CPK 47 straipsnio 1 dalies išdėstytam reglamentavimui - tretieji asmenys gali įstoti į bylą iki baigiamųjų laibų pradžios (šiuo atveju - iki nutarties iškelti ar atsisakyti kelti Atsakovui restruktūrizavimo bylą priėmimo), be to, nepagrįstai užvilkintų atsakovo restruktūrizavimo procesą (nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą jau priimta bei įsiteisėjusi nuo 2011 m. lapkričio 15 d., paskirtas restruktūrizavimo administratorius, išsiųsti pranešimai kreditoriams pateikti kreditorinius reikalavimus), o tai pažeistų tiek atsakovo, tiek kitų jo kreditorių interesus. Kreditoriaus argumentai, kad atsakovui yra keliama bankroto byla bei kad kreditorius yra didžiausias atsakovo kreditorius, kurio reikalavimas yra užtikrintas hipoteka bei yra priimta nutartis dėl įkeisto turto pardavimo iš varžytinių, niekaip nesusiję su motyvais, kad kreditorius turi būti įtrauktas dalyvauti į bylą trečiuoju asmeniu.
Pasisakydama dėl skundo argumentų, susijusių su 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi, pareiškėja nurodo, kad kreditorius neturėjo teisės paduoti atskirojo skundo dėl teismo nutarties iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą, nes nėra byloje dalyvaujantis asmuo, taigi teismas nepagrįstai jį priėmė. Pareiškėja taip pat nurodo, kad kreditoriai negali piktnaudžiauti savo teisėmis nepritardami atsakovo restruktūrizavimo planui, jeigu jis yra pagrįstas ir atitinka ĮRĮ 12 str. nustatytas sąlygas bei tokiu būdu žlugdyti atsakovo restruktūrizavimo procesą. Kreditoriams nesutinkant pritarti pagrįstam restruktūrizavimo planui, toks jų atsisakymas ginčytinas teisme. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Todėl kreditoriaus atskirojo skundo argumentai, kad nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą turi būti panaikinta dėl to, kad jis nepritars restruktūrizavimo planui, niekuo nepagrįsti. Aplinkybė, kad metmenyse nurodytas ne visiškai tikslus įsipareigojimo kreditoriui dydis, iš esmės nekeičia atsiskaitymo su kreditoriais galimybių, kadangi atsakovas pagal pateiktus duomenis bus pajėgus atsiskaityti ir didesnes, jei bus tokios nustatytos, pinigų sumas. Be kita o, visi šie duomenys galės būti patikslinti rengiant įmonės restruktūrizavimo planą (ĮRĮ 12 str.), teismui atvirtinus galutinius kreditorinių reikalavimų dydžius (ĮRĮ 7 str. 8 d. 3 p., 23 str.). Atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytas preliminarus verslo planas (ĮRĮ 5 str. 1 d. 7 p.) - bendrovės nuosavybės teise valdomame žemės sklype numatoma statyti bei pardavinėti butus, plane yra išvardintos ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės. Atsakovas yra pateikęs prašymą išduoti statybos leidimą kreipęsis į bankus dėl finansavimo, sudaręs bendradarbiavimo sutartį dėl gyvenamųjų namų statybos. Nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą priėmimo dienos negalimas priverstinis išieškojimas, o taip pat metmenyse yra numatyta, kad įmonės turtas restruktūrizavimo proceso metu parduodamas nebus, kadangi jis reikalingas vystyti veiklai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuoti išaiškinimai, jog keliant restruktūrizavimo bylą, tačiau dar nesant parengto įmonės restruktūrizavimo plano, nesvarstytina, ir įmonė (ne) sugebės įveikti finansinius sunkumus. Be to, atsakovas yra mokus, nes atsakovo turimo turto vertė sudaro 2 389 377 Lt, pusės šio turto vertė yra 1 194 688,50 Lt. Atsakovo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams, net įvertinus apelianto minimas sumas, neviršija pusės į atsakovo balansą įrašyto turto vertės (1 194 688,50 Lt). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal pateiktą įmonės pelno (nuostolių) ataskaitą matosi, kad įmonė veikia pelningai. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo direktorė dėl neišmokėto darbo užmokesčio pretenzijų atsakovui nereiškia. VSDFV Šiaulių skyriaus reikalavimai bus patenkinti restruktūrizavimo plano vykdymo metu.
- Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl 2011 m. lapkričio 5 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
Restruktūrizavimo byla iškeliama laikantis specialios ĮRĮ nustatytos tvarkos – įmonės valdymo organas parengia restruktūrizavimo plano metmenis, kuriuos tvirtina įmonės dalyvių susirinkimas ar savininkas bei priima sprendimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo. Pareiškimą teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikia įmonės valdymo organas (ĮRĮ 5-6 str.). Taigi ĮRĮ (nuo 2010 m. spalio 1 d. galiojanti redakcija) nenumato galimybės restruktūrizavimo bylos iškėlimą inicijuoti įmonės kreditoriams. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, įmonės kreditoriai, turintys suinteresuotumą bylos baigtimi, gali būti įtraukti į klausimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko iki šio klausimo išsprendimo, t. y. iki teismo nutarties iškelti ar atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo (CPK 47 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2378/2011). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, neįtraukdamas AB DnB Nord banko į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Todėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės - AB DnB Nord bankas įtraukiamas į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų.
Dėl 2011 m. lapkričio 7 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
Apeliantas kelia Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutarties iškelti atsakovo įmonei restruktūrizavimo bylą teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.
Pagal juridinių asmenų restruktūrizavimą reglamentuojantį ĮRĮ įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytos sąlygos ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai bei teismui išnagrinėjus pareiškimą nėra pagrindo išvadai, jog įmonė yra nemoki. Priešingu atveju, tokią bylą atsisakoma iškelti.
Skundžiama nutartimi teismas atsakovui iškėlė restruktūrizavimo bylą, nustatęs, jog yra visos įstatyme numatytos procesinio ir materialaus pobūdžio sąlygos. Tuo tarpu apelianto AB DnB Nord banko manymu, teismas turėjo atsisakyti iškelti šią bylą, nes pateikti plano metmenys neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimų, t. y. preliminarus verslo planas nėra pagrįstas konkrečiais duomenimis ir skaičiavimais, o numatytų priemonių visuma neužtikrins atsakovo veiklos atkūrimo. Apeliantas taip pat abejoja atsakovo mokumu.
Iš tiesų, kaip teigia apeliantas, teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi patikrinti ne vien tai, kaip plano metmenyse nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ nustatytas įmonės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, bet ir įvertinti, ar numatomos restruktūrizavimo priemonės yra realios, galinčios įmonės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti mokumą, normalią veiklą, kartu sumažinti skolas, išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Taip pat turi būti įvertinta ir konkrečios faktinės situacijos specifika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011). Kita vertus, tuo pačiu metu turi būti vertinama ir tai, ar kreditorių nurodomi argumentai ir aplinkybės dėl metmenų ydingumo (trūkumų) yra pagrįsti, ar šie trūkumai gali būti ištaisomi (pakoreguojami, patikslinami) iki restruktūrizavimo plano tvirtinimo.
Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, jog pagal plano metmenis atsakovas ketina atkurti mokumą ir normalią ūkinę komercinę veiklą nuosavybės teise valdomame žemės sklype prestižinėje Vilniaus vietoje pastatant 16 butų gyvenamąjį namą ir realizuojant pastatytus butus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog, kaip pagrįstai teigiama atskirajame skunde, atsakovo būsimas finansinis stabilumas siejamas su ateityje planuojamu gauti statybos leidimu ir nekilnojamojo turto pardavimu. Taigi restruktūrizavimo proceso sėkmė iš esmės priklauso ne nuo UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ veiksmų ir veiklos pertvarkymo pagal esamus resursus, o nuo neapibrėžto finansavimo (refinansavimo), nuo gyvenamojo daugiabučio namo pastatymo, kuriam nėra išduotas statybos leidimas, projektavimo sąlygos, kiti būtini dokumentai. Atsakovui dar nepalankiau yra tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-71/2009 panaikino projektavimo sąlygų sąvadą, statybos leidimą ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti 2004 m. liepos 20 d. UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ prašymą išduoti projektavimo sąlygų sąvadą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, pakartotinai išnagrinėjusi atsakovo prašymą dėl projektavimo sąlygų nustatymo daugiabučio gyvenamojo namo statybai Gervių gatvėje, priėmė sprendimą projektavimo sąlygų sąvado neišduoti, motyvuojant tuo, kad 2006 ir 2007 metais buvo keisti statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės kelia abejonių atsakovo restruktūrizavimo metmenų įgyvendinamumu, tačiau pirmosios instancijos teismas paminėtų aplinkybių neanalizavo, nevertino jų, nepasisakė, ar tinkamų statybos dokumentų nebuvimas gali turėti įtakos verslo plano įgyvendinimui, ar šie trūkumai gali būti ištaisomi iki restruktūrizavimo plano tvirtinimo, atkreipiant dėmesį į tai, jog statinio projekto koregavimui ar naujam projektui lėšos metmenyse nenumatytos. Pažymėtina, kad šios aplinkybės vertintinos iš naujo sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui klausimą.
Teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstų abejonių kelia ir atsakovo mokumas. Tiek metmenyse, tiek 2011 m. spalio 15 d. balanse nurodyta, jog atsakovo įmonė turi 2 389 377 Lt vertės turto, kurį, kaip pažymėta metmenyse, sudaro 600 000 Lt vertės žemės sklypas, 102 080 Lt vertės pastato projektas, 636 Lt vertės trumpalaikis turtas ir didžiausią turto dalį (1 686 661 Lt) sudaro kitos su projektu susijusios išlaidos (20 b. l.). Pažymėtina, kad iš bylos duomenų nėra aišku, kokias konkrečiai išlaidas atsakovas laiko savo turtu, šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas taip pat nesiaiškino. Taip pat nesiaiškino, kokia yra nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vertė. Teisingas įmonės turto vertės nustatymas yra itin svarbus, sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, siekiant nustatyti įmonės finansinę padėtį ir jos turto bei skolų santykį. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių nustatyti tikrąją atsakovui priklausančio turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1287/2011), o taip pat tikslų pradelstų įsipareigojimų dydį, nes iš bylos medžiagos akivaizdu, jog atsakovas netiksliai nurodė savo pradelstų įsipareigojimų dydį, ko neneigia ir atsiliepime į atskirąjį skundą. Dėl to vėlgi yra pagrindas naikinti skundžiamą teismo nutartį ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nėra duomenų apie tai, kad UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ ar jos kreditoriai kada nors būtų kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Su tokiu pirmosios instancijos teismo teiginiu sutikti nėra pagrindo, nes Šiaulių apygardos teisme ta pati teisėja, kuri nagrinėjo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, nagrinėja civilinę bylą Nr. B2-287-267/2012 dėl bankroto bylos UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ iškėlimo.
Apelianto argumentai, kad jis nepritars įmonės restruktūrizavimui, koks yra numatytas plano metmenyse, šioje proceso stadijoje įtakos neturi, nes keliant restruktūrizavimo bylą turi būti pateikiami tik pagrindiniai perspektyvos bruožai, kurie konkretizuojami įmonės restruktūrizavimo plane, kur, skirtingai nei plano metmenyse, turi būti numatytos išsamios įgyvendintinos priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1410/2009). Be to, šiuo metu galiojantis ĮRĮ 5 straipsnio 3 punktas numato, kad plano metmenis turi patvirtinti įmonės dalyvių susirinkimas, tačiau restruktūrizavimo bylai iškelti neprivalu gauti kreditorių sutikimą. Kita vertus, kaip jau minėta, tiek įmonės, tiek jos kreditorių tarpusavio bendradarbiavimas turi esminę reikšmę šio proceso sėkmei (CPK 185 str.).
Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas yra kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Archturis“ bei UAB „Vilprojektas“ dėl 3 942 669,46 Lt dydžio žalos atlyginimo. Minėtas teismas 2011 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ skundą atmetė kaip nepagrįstą, teismas sprendė, jog pareiškėjas neįrodė padarytos žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, šį sprendimą apskundė ne UAB „Kapitalo vystymo kompanija“, o Vilniaus miesto savivaldybė. Kitų bylų, nagrinėjamų Vilniaus apygardos teisme, kuriose UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ būtų pareiškusi ieškinį Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, kaip nurodoma ieškinyje, Lietuvos teismų informacinė sistema Liteko neaptinka. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja, įmonės direktorė, pareikšdama ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, šias aplinkybes turėjo žinoti ir neturėjo pagrindo nurodyti, jog Vilniaus apygardos teisme yra pareiškusi ieškinį Vilniaus miesto savivaldybei dėl 3 557 738,56 Lt žalos atlyginimo.
Išdėstytų argumentų pagrindu Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ perduotinas Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 2 ir 3 punktais,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, įtraukti į bylą AB DnB Nord banką trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų.
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti panaikinti ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Virginija Čekanauskaitė
Kazys Kailiūnas
Nijolė Piškinaitė