Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-04-01][nuasmeninta nutartis byloje][e2-290-370-2020].docx
Bylos nr.: e2-290-370/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Losrita" 303255361 atsakovas
"BETONUOTOJAS LT" 303274027 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bendrosios nuostatos.
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
dėl statybos rangos
CIVILINIS PROCESAS
Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir panaikinimas
Bylos dėl rangos
Laikinosios apsaugos priemonės

?

                Civilinė byla Nr. e2-290-370/2020

                Teisminio proceso Nr.  2-55-3-01627-2019-3

        Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.6

 (S)

        

img1 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. balandžio 1 d.

 

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės Losrita atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4554-262/2019 (e2-525-864/2020), kurioje buvo sprendžiamas uždarosios akcinės bendrovės „Betonuotojas LT“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Betonuotojas LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Losrita dėl skolos ir delspinigių priteisimo,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Betonuotojas LT“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB Losrita 50 564,53 Eur skolą ir 5 751,72 Eur dydžio delspinigius ir 6 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškinyje nurodė, jog ieškovė su atsakove 2018 m. spalio 8 d. sudarė subrangos sutartį bei papildomus susitarimus dėl darbų už bendrą 474 148,13 Eur be PVM sumą. Ieškovė pažymėjo, kad ji iš savo pusės atliko darbus tinkamai ir laiku, tai patvirtina su atsakove pasirašyti darbų perdavimo aktai, tačiau atsakovė savo prievolės atsiskaityti už atliktus darbus iki galo neįvykdė ir liko jai skolinga 50 564,53 Eur.

3.       Teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – prašė areštuoti atsakovės UAB „Losrita turtą ieškinio sumai (nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, bei pinigines lėšas, esančias tiek pas atsakovę, tiek pas trečiuosius asmenis).

4.       Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė didele ieškinio suma, nurodydama, kad dėl didelės ieškinio sumos kyla reali grėsmė, jog būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš internetinėje svetainėje www.imones.lt esančių komentarų ieškovei matyti, kad atsakovė vengia atsiskaityti su daug subrangovų, nereaguoja į jų siunčiamus laiškus, skambučius, ieškovės įsitikinimu, tai patvirtina aplinkybes apie atsakovės nesąžiningumą.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

5.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi UAB „Betonuotojas LT“ prašymą tenkino ir jos reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – 56 316,25 Eur sumai areštavo atsakovės UAB „Losritaturtą.

6.       Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą ieškinį, konstatavo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, todėl yra pirmoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

7.       Teismas, įvertinęs atsakovės 2018 m. gruodžio 31 d. balansą, nustatė, kad atsakovė turėjo turto už 844 120 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 748 675 Eur. Atitinkamai, teismas konstatavo, kad atsakovės turtinė padėtis yra bloga. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškinio suma yra 56 316,25 Eur bei į atsakovės turtinę padėtį, sprendė, kad ši suma atsakovei yra didelė, todėl yra pagrindas manyti, kad atsakovė, siekdama išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, gali bandyti slėpti arba perleisti savo turtą kitiems asmenims, dėl to yra reali grėsmė, jog priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas gali būti apsunkintas ar pasidaryti neįmanomas.

8.       Teismas, pažymėjęs, kad atsakovės piniginių lėšų areštas galėtų neproporcingai suvaržyti jos vykdomą veiklą, sprendė, kad pirmiausia turi būti areštuojamas atsakovės kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, o tokio turto nesant – piniginės lėšos. Taip pat nurodė, jog areštavus ieškinio sumai atsakovės turtą, jai leidžiama iš areštuotų lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškove. 

9.       Taip pat teismas pažymėjo, jog pasikeitus faktinėms aplinkybėms, atsakovė turi galimybę kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo.

 

III. Atskirojo skundo argumentai

 

10.       UAB Losrita atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį ir atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės turtui. Atskirajame skunde nurodo šiuos argumentus: 

10.1.                      Skundžiama nutartimi Vilniaus apygardos teismas nesilaikė galiojančios sąžiningumo prezumpcijos ir nukrypo nuo naujausios Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos, pagal kurią laikinosios apsaugos priemonės, nepriklausomai nuo ginčo sumos dydžio, gali būti taikomos tik tuomet, kai yra įrodoma, jog atsakovas yra nesąžiningas asmuo, kuris realiai imasi ar imsis veiksmų, siekdamas paslėpti ir (ar) perleisti jam priklausantį turtą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, joje visiškai neanalizavo jokių aplinkybių ar faktų, susijusių su tuo, ar atsakovė yra sąžininga, ar ji realiai ketina paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims jai priklausantį turtą ar ne.

10.2.                      Prašydama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kartu su ieškiniu ieškovė pateikė interneto portalo www.imones.lt atsiliepimų skilties apie atsakovę kopiją, iš kurios matyti, kad keletas anonimiškai prisistatančių asmenų minėtame portale parašė du atsiliepimus apie atsakovę, kaip vėluojančią ir vengiančią atsiskaityti įmonę. Ir nors pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai neanalizuodamas anonimiškai internete paskleistų gandų, apie juos nepasisakė, tačiau atsakovė šio atskirojo skundo rengimo metu patikrinusi ieškovės nurodytą portalą www.imones.lt, nustatė, jog, priešingai nei ieškovė teigė, jokio panašaus pobūdžio atsiliepimų apie atsakovę šiame tinklalapyje nėra. Siekdama išsklaidyti bet kokias abejones atsakovė taip pat patikrino internetinio portalo rekvizitai.vz.lt duomenis, iš kurių matyti, kad jame taip pat nėra jokių neigiamų atsiliepimų apie atsakovę. 

10.3.                      Atsakovė pažymėjo, kad ji tiek 2018 metais, tiek 2019 metais buvo pripažinta TOP įmone, tai reiškia, jog ji du metus iš eilės atitiko tokius „Verslo žinių“ interneto portalo keliamus reikalavimus kaip gebėjimas vykdyti finansinius įsipareigojimus, puoselėjimas reputacijos ir skaidraus verslo, nebuvimas įtraukimo į skolininkų sąrašus, neturėjimas skolų Sodrai. Papildomai pažymi, kad nepriklausimai nuo anoniminių gandų internete buvimo ar nebuvimo, nesant jokių realių įrodymų apie atsakovės nesąžiningumą ir ketinamą slėpti ar perleisti turimą turtą, remiantis aktualia Lietuvos apeliacinio teismo praktika bei Teismų įstatymo 33?straipsnio 4 dalimi, atsakovės atžvilgiu negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, nepriklausomai nuo to, ar ginčo suma yra didelė ar ne.

10.4.                      Skundžiama nutartimi teismas, deramai neįsigilinęs į 2016 – 2019 metų atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus, pelningai ir sėkmingai vykdomą ūkinę veiklą, turimą turtą, gaunamas pajamas, nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad atsakovės finansinė padėtis yra bloga, o pareikšto ieškinio suma didelė. Pažymi, kad atsakovas pastaruosius tris metus (20162018) veikė pelningai, 2018 m. užbaigė su 21 238,89 Eur pelnu, 2017 m. atsakovės pelnas siekė 38 212,10 Eur., 2016 m. – 29 981 Eur.

10.5.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, susikoncentravo į atsakovės 2018 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytą 748 675?Eur sumą, kurią sudaro per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai, tačiau atsakovė pažymėjo, jog šis balanso duomuo nėra laikomas pradelstus įsipareigojimus įrodantis faktas.

10.6.                      Atsakovė akcentuoja, kad jos turimas turtas per pastaruosius kelis metus nuolat augo: 2016 m. jį sudarė 104 642?Eur (iš jo ilgalaikis turtas – 20 257 Eur); 2017 m. –  381 174?Eur (iš jo ilgalaikis turtas – 62 690 Eur); 2018 m. – 844 120 Eur (iš jo ilgalaikis turtas – 62 816 Eur). Taigi, vien iš turimo ilgalaikio turto pagal 2018 m. balansą, kurį Vilniaus apygardos teismas turėjo savo žinioje priimdamas skundžiamą nutartį, atsakovė galėtų visiškai padengti ieškovės ieškiniu prašomą priteisti 56 316,25 Eur sumą. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo atkreipti dėmesį ir į turimo balanso faktą, kad vien per 2018 m. atsakovė gavo 2 592 222,68 Eur pardavimo pajamų, iš kurių gavo 481 159,65 Eur bendrojo pelno. Todėl, atsakovės vertinimu, yra akivaizdu, kad teismo išvados, susijusios su jos finansine padėtimi, yra nepagrįstos. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė preliminarius finansinės atskaitomybės dokumentus už 2019 m., iš kurių matyti, kad iki 2019 m. birželio 30?d., t. y. per pirmąjį 2019 m. pusmetį atsakovė dirbo pelningai, sukaupė daugiau kaip 10 000 Eur pelno, turi turto už 867 228,63 Eur sumą (iš jo ilgalaikis turtas – 66 516,77 EUR), per pusmetį gavo 1 588 538,65 Eur pardavimo pajamų, iš kurių bendrąjį pelną sudarė 284 565,46 Eur.

10.7.                      Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neprotingos ir neproporcingos, jomis yra sutrikdyta atsakovės ūkinė veikla, kadangi areštavus atsakovės lėšas banko sąskaitose, atsakovė, kaip generalinė rangovė, negali atsiskaityti su subrangovais, medžiagų tiekėjais, kyla sisteminė neatsiskaitymų rizika, žalos atsiradimo grėsmė.

10.8.                      Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ji neatsiskaito su ieškove ne dėl to, jog piktybiškai neapmoka sąskaitų, o dėl to, kad ieškovei, kaip atsakovės pasitelktam subrangovui, tinkamai neatliekant statybos darbų, atsakovė negavo laiku atsiskaitymo iš užsakovo, buvo priversta taikyti užsakovui dideles nuolaidas, patirti nuostolius, kurių neplanavo ir nenumatė.

11.       Ieškovė UAB „Betonuotojas LT“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

11.1.                       Atsakovės argumentus, kad internetiniuose portaluose nebuvo paskelbtų neigiamų atsiliepimų apie ją, paneigia atsakovės inicijuota byla dėl melagingos informacijos apie ją skelbimo, dėl to neigiami atsiliepimai iš vieno portalo buvo panaikinti, nors tai nepatvirtina buvusių atsiliepimų pagrįstumo, tačiau ir nepaneigia aplinkybės, kad tokia informacija apie atsakovę buvo skleidžiama.

11.2.                      Ieškovė atsižvelgusi į atsakovės ilgalaikį turtą bei tai, kad atsakovė nekilnojamojo turto neturi, mano, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė, todėl sutinka su teismo atsakovės finansinės padėties vertinimu.

11.3.                      Ieškovės vertinimu, atsakovės atskirajame skunde išdėstyta pozicija dėl ko ji neatsiskaito su ieškove (dėl neva jos netinkamai atliktų darbų) tik patvirtina jos nesąžiningumą.

 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

12.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei buvo tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

13.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė UAB „Betonuotojas LT“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB Losrita 50 564,53 Eur skolą ir 5 751,72 Eur dydžio delspinigius ir 6 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindė tuo, kad reikalavimo suma yra didelė bei atsakovė yra nesąžininga, nes internetiniame portale www.imones.lt apie atsakovę buvo skelbiami neigiami atsiliepimai apie jos vengimą atsiskaityti su daugeliu subrangovų.

14.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir jos reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – 56 316,25 Eur sumai areštavo atsakovės Losrita turtą. Teismas tokį procesinį sprendimą priėmė iš esmės tik dėl to, kad ieškinio suma vertintina kaip didelė, o atsakovės finansinė padėtis – kaip sudėtinga. 

15.       Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.

16.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės ieškinio turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovė pirmąją sąlygą dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo išpildė. Tačiau vien jos neužtenka, yra būtina nustatyti ir antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, kuri yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio     12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).

17.       Ieškovė kartu su ieškiniu teismui nepateikė jokių duomenų, kurie atspindėtų atsakovės sunkią turtinę padėtį, tačiau pirmosios instancijos teismas, siekdamas įvertinti atsakovės finansinę būklę, vadovavosi atsakovės 2018 m. balansu ir konstatavo, kad jis patvirtina jos blogą finansinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir esant byloje duomenims, kurie patvirtintų bylos šalies sudėtingą finansinę padėtį, tai savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).

18.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliantė, skųsdama pirmosios instancijos teismo nutartį, pateikė duomenis, pagrindžiančius aplinkybę, kad įmonės finansinė padėtis yra stabili, o veikla pelninga (1 t., b. l. 104-112), todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas konstatavo atsakovės blogą finansinę padėtį skubotai ir nepagrįstai, be to, kaip aptarta šios nutarties 19 punkte, įmonės finansinė padėtis nėra esminis kriterijus, lemiantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.

19.       Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vien ieškinio sumos dydis savaime gali patvirtinti būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, vertinant, ar gali kilti grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, tačiau, vien šis kriterijus nėra pakankamas išvadai dėl tokios grėsmės buvimo padaryti. Šio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017 m. sausio   12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017, 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018 ir kt.). Taigi, didelės ieškinio sumos kriterijus gali būti vertinamas tik kaip papildomas argumentas, esant atsakovo nesąžiningumo įrodymų, tačiau ne kaip savaime pakankamas turto areštui, siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą, taikyti.

20.       Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus – turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).

21.       Ieškovė, įrodinėdama atsakovės nesąžiningumą, į bylą pateikė anoniminių komentarų nuorašus, kurie, pasak jos, buvo publikuojami internetiniame portale www.imones.lt ir kurie įrodo atsakovės nesąžiningumą. Nors pirmosios instancijos teismas šių ieškovės duomenų nevertino ir dėl jų nepasisakė, tačiau atsakovė atskirajame skunde pateikė duomenis, kuriais siekė paneigti ieškovės pateiktus duomenis bei argumentus, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra tikslinga pasisakyti dėl šių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs internetinius portalus www.imones.lt ir rekvizitai.vz.lt, ieškovės nurodomų atsiliepimų nenustatė, atsakovės skiltyje jie nėra publikuojami ir tai patvirtina atsakovės atskirajame skunde išdėstytus teiginius dėl jų neegzistavimo. Tačiau, nepriklausomai nuo to, teismas pažymi, kad net jiems ir esant, teismas negalėtų priimti atsakovės interesus itin varžančio procesinio sprendimo, vadovaudamasis vien anoniminiais komentarais, kurie iš esmės neturi jokios įrodomosios galios ir kurie jokia forma nepatvirtina atsakovės nesąžiningo elgesio šio ieškovo atžvilgiu. 

22.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis ir ieškovės nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad jos nepagrindė atsakovės nesąžiningų veiksmų buvimą, mėginimą nuslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti savo turimą turtą siekiant išvengti patenkinto ieškinio reikalavimo įvykdymą. Atsakovės netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas, dėl to ieškovė kelia ginčą teisme, yra šios bylos objektas, todėl teismas šioje proceso stadijoje negali konstatuoti aplinkybių, kurios dar nėra ištirtos ir įvertintos. Taip pat ieškovės argumentai, susiję su atsakovės vengimu / vėlavimu su ja atsiskaityti, nesudaro pagrindo vertinti šios situacijos kitaip. Taigi, ieškovės prašyme nurodytos aplinkybės neatskleidė esminės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – jog egzistuoja reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas, atsakovė elgiasi nesąžiningai, bando perleisti ar nuslėpti savo turtą ir pan.

23.       Įvertinęs bylos duomenų visumą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad būtinybės areštuoti atsakovės turtą ieškinio reikalavimo sumoje nenustatyta, aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog atsakovė nesąžiningai vengs ar gali vengti vykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą, ieškovė nenurodė, todėl, įvertinęs visus pirmiau šioje nutartyje aptartus prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui aktualius aspektus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo metu byloje nėra įrodyta grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, taigi nėra ir teisėto pagrindo atsakovės turto areštui taikyti (CPK 178, 185 straipsniai).

24.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas prašymas areštuoti atsakovės turtą 56 316,25 Eur sumai, yra nepagrįsta, todėl atsakovės atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, atmetant ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei taikymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

25.       Taip pat pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, ieškovei pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės  ieškovės UAB „Betonuotojas LT“ (juridinio asmens kodas 303274027) prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 56 316,25 Eur dydžio areštą atsakovės UAB „Losrita“ (juridinio asmens kodas 303255361), priklausančiam turtui netenkinti.

 

 

 

Teisėja                                        

Danguolė Martinavičienė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 144 str. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
  • e2-46-464/2017
  • e2-499-943/2018
  • e2-136-370/2019
  • 2-27-407/2016