Administracinė byla Nr. TA-231-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00755-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui R. Č. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Centras, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo R. Č. 89,92 Eur vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą – pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gyvenamasis namas).

II.

2.       Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. spalio 17 d. sprendimu atmetė Centro prašymą.

3.       Remdamasis Nekilnojamojo turto registro išrašu, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Gyvenamasis namas yra nebaigtas statyti, jo baigtumo procentas – 59 proc., jame nėra šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo. Atsižvelgęs į šiuos duomenis, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjas turėjo prievolę įrodyti, kad atsakovas faktiškai naudojosi Gyvenamuoju namu pagal jo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį jam esant nebaigtam statyti ir jame sukūrė atliekas, kurias šalino per pareiškėjo administruojamą atliekų tvarkymo sistemą, todėl gali būti pripažįstamas vietinės rinkliavos mokėtoju. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog bylai aktualiu laikotarpiu Gyvenamasis namas buvo įrengtas ir galėjo būti naudojamas pagal paskirtį, todėl atsakovas negalėjo būti laikomas atliekų turėtoju ir vietinės rinkliavos mokėtoju.

III.

4.       Pareiškėjas Centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 17 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą.

5.       Centras pažymi, jog vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje valdo nekilnojamąjį turtą. Ginčo Gyvenamasis namas priklauso R. Č., kuris dar 2012 m. spalio 26 d. kreipėsi į vietinės rinkliavos administratorių ir nurodė, kad Gyvenamasis namas pradėtas eksploatuoti 2012 metais. Šią aplinkybę patvirtina ir akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Klaipėdos vanduo“ bei AB „Lesto“ pažymos. Be to, nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. buvo mokama vietinė rinkliava. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas Centro prašymą, padarė esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų, todėl teismo sprendimas turi būti panaikintas.  

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

6.       Byloje ginčas kilo dėl 89,92 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., priteisimo iš atsakovo R. Č. pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą.

7.       Pirmosios instancijos teismas atmetė Centro prašymą nustatęs, kad Gyvenamojo namo baigtumas – 59 proc., o Centras neįrodė, kad ginčo laikotarpiu Gyvenamasis namas buvo įrengtas ir galėjo būti naudojamas pagal paskirtį.

8.       Centras su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra siejama su teisiniu nekilnojamojo turto valdymu ir naudojimu, ginčo Gyvenamasis namas priklauso R. Č., kuris 2012 m. spalio 26 d. kreipėsi į vietinės rinkliavos administratorių ir nurodė, kad Gyvenamasis namas pradėtas eksploatuoti 2012 metais, šią aplinkybę patvirtina AB „Klaipėdos vanduo“ bei AB „Lesto“ pažymos, taip pat nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. mokėta vietinė rinkliava.

9.       Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Pagal Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio nuostatas savivaldybės tarybai suteikta teisė tvirtinti vietinės rinkliavos nuostatus, juose nustatant vietinės rinkliavos dydį, vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką, vietinės rinkliavos lengvatas ir kt.

10.       Šioje byloje keliamam ginčui aktualiu laikotarpiu – nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. yra aktuali Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtinta nauja Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) redakcija, kuria įvesta dvinarė rinkliavos mokesčių sistema. Aptariamoje Nuostatų redakcijoje įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai, Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus ar taršos leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti Klaipėdos miesto savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (4 p.). Vietinės rinkliavos dydžius sudaro pastovioji ir kintamoji vietinės rinkliavos dedamosios ir yra tvirtinami Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (10 p.). Pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai (23 p.). Kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu. Pasibaigus deklaruotam laikotarpiui, visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, pateikia Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka nurodytus dokumentus, įrodančius, kad nesinaudota nekilnojamuoju turtu. Nepateikus nustatyta tvarka nurodytų dokumentų arba jeigu pateikti duomenys neįrodo, kad turtas nebuvo naudojamas, Vietinės rinkliavos mokėtojas Administratoriaus apskaičiuotą Vietinės rinkliavos kintamąją dalį privalo sumokėti. Vietinės rinkliavos mokėtojų pateiktas deklaracijas ir dokumentus dėl kintamosios dedamosios nemokėjimo nagrinėja Administratorius (24 p.).

11.       Pažymėtina, jog 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtintos redakcijos Nuostatai buvo parengti inter alia (be kita ko) vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintomis Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 23 d.), kuriose nurodyta, kad sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą vietinę rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas, nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas arba kiti asmenys, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje (17 p.). Įmokos dydis turi būti toks, kad iš nekilnojamojo turto objektų savininkų arba jų įgaliotų asmenų surinktomis lėšomis būtų apmokėtos visos būtinosios sąnaudos (21 p.). Taikoma dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų (22 p.) – pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys (24 p.), o jos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų pastoviąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas (23 p.). Kintamoji įmokos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų kintamąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas (28 p.). Kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo paslauga ir atliekų tvarkymo paslauga. Komunalinių atliekų paėmimo paslauga suprantama kaip faktinis mišrių komunalinių atliekų paėmimas iš nekilnojamojo turto objekto savininko (29 p.). Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, savivaldybių nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį <...> nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos (30 p.).

12.       Vertindama aptartą Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėse įtvirtintą teisinį reguliavimą, susijusį su dvinarės vietinės rinkliavos įvedimu (kuris nagrinėjamu atveju buvo perkeltas į 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtintos redakcijos Nuostatus), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 konstatavo, kad juo nebuvo pakeistas vietinės rinkliavos mokėtojo apibrėžimas (t. y. jis, kaip ir anksčiau, siejamas su atliekų turėtoju, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdančiu ar naudojančiu nekilnojamąjį turtą), tačiau buvo įvesta dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių. Pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudoti objektai vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi. 

13.       Naujojo teisinio reguliavimo normomis nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies, o nuo pastoviosios dalies vietinės rinkliavos mokėtojas ginčo laikotarpiu pagal Nuostatus negalėjo būti atleidžiamas. Atsižvelgiant į tai, kad pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, kad jis faktiškai nesukūrė atliekų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-697-602/2021).

14.       Dėl kintamosios įmokos dalies teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė Nuostatų 24 punkte nurodytos nekilnojamojo turto nenaudojimo deklaracijos ginčo laikotarpiu, be to, byloje pateikti duomenys, patvirtina, jog Gyvenamasis namas ginčo laikotarpiu buvo naudojamas. Todėl pareiškėjui nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

15.       Įvertinusi išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui iš atsakovo nepriteisė vietinės rinkliavos, apskaičiuotos 2017 m. liepos 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, todėl Centro apeliacinis skundas tenkinamas – pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir pareiškėjui priteisiama 89,92 Eur dydžio vietinė rinkliava už 2017 m. liepos 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Tenkinti uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Tenkinti uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą priteisti iš atsakovo R. Č. 89,92 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus ir devyniasdešimt du centus) vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą – pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). 

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai          

        Stasys Gagys 

        Rytis Krasauskas 

        Ramutė Ruškytė