Civilinė byla Nr. e2S-671-828/2022
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01798-2022-4
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
3.3.1.7
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 6 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kelias“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kelias“ ieškinį atsakovui S. C. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Kelias“ prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2022 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. APS-111-868/2022, priteisti iš atsakovo S. C. bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. rugsėjo 13 d. ieškovės ieškinį dėl 2022 m. kovo 8 d. darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo paliko nenagrinėtą; atšaukė parengiamąjį teismo posėdį, paskirtą 2022 m. spalio 5 d., 8.30 val.; grąžino ieškovei 263 Eur žyminį mokestį, priteisė atsakovo atstovei Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai iš ieškovės 1 400 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas.
3. Nurodė, kad darbo ginčo nagrinėjimą ikiteismine tvarka Darbo ginčų komisijoje Lietuvos Respublikoje nagrinėjamu atveju inicijavo atsakovas (darbuotojas), todėl DK 215 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išimtis šioje byloje netaikytina, ir sprendė, kad sprendžiant dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos nagrinėti kilusį ginčą turi būti vadovaujamasi DK 215 straipsnio 2 dalimi, nukreipiančia į atitinkamas Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis.
4. Ieškovė UAB „Kelias“ ieškinyje nurodė jai žinomą paskutinę atsakovo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis, atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Nurodytais adresais atsakovas nerastas, teismo siųsti procesiniai dokumentai jam neįteikti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, Lietuvos Respublikoje S. C. nedirba, darbo sutartis su ieškove nutraukta 2021 m. Byloje nėra duomenų apie atsakovo turimą turtą Lietuvos Respublikoje. Prie ieškinio pridėtoje 2020 m. birželio 29 d. darbo sutartyje Nr. 2195 darbuotojo S. C. gyvenamoji vieta nurodyta – (duomenys neskelbtini). Analogiška atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta ir S. C. prašymuose teismui, pateiktuose atstovo bei S. C. 2021 m. spalio 12 d. pasirašytuose atstovavimo sutartyje ir įgaliojime. Iš minėtų dokumentų teismas sprendė, kad ieškovei buvo žinomas faktinis atsakovo gyvenamosios vietos adresas, tačiau ieškovė jo nenurodė ieškinyje ir tai lėmė teismo sprendimą priimti ieškinį nagrinėti teisme. Paaiškėjus, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, o Baltarusijoje, teismas konstatavo, kad tarp šalių kilęs ginčas nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, ieškinys turi būti reiškiamas atitinkamam Baltarusijos teismui.
5. Atsakovo atstovė Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga, kuri yra Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso narė, pavedė advokatui G. B. atstovauti atsakovo interesus civilinėje byloje bei 2022 m. rugsėjo 11 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo advokatui 1 400 Eur už teisines paslaugas. Aplinkybė, kad atstovavimo išlaidas faktiškai patyrė ne atsakovas, o profesinė sąjunga, nėra kliūtis teismui vertinti į bylą nustatytu terminu pateiktus dokumentus dėl atsakovui suteiktos advokato teisinės pagalbos, jai apmokėti skirtų išlaidų dydžio ir spręsti dėl šių išlaidų atlyginimo. Kadangi atsakovui pareikštas ieškinys yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, nepagrįstai į bylą atsakovą įtraukusi ieškovė turi atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teismas pažymėjo, kad patirtos 1 400 Eur išlaidos už procesinių dokumentų rengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.16, 8.19 punktuose nurodytų dydžių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Kelias“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį.
7. Nurodo, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, todėl mano, kad byla yra teisminga Lietuvos teismams. Pažymi, kad procesinių dokumentų neįteikimas neapsprendžia asmens gyvenamosios vietos adreso.
8. Pažymi, jog šalys, sudarydamos darbo sutartį, jurisdikciją jų tarpusavio ginčams dėl darbo ginčų perdavė Lietuvos Respublikos teismams, kuriuose darbo ginčai nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK ir DK nuostatomis.
9. Lietuvoje ikiteismine tvarka pradėto ir išnagrinėto darbo ginčo perkėlimas į teismus nepradeda naujo darbo ginčo, todėl skundžiamas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2022 m. kovo 8 d. sprendimas Nr. APS-111-868/2022 yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams.
10. Atsakovas S. C. turi gyvenamąją vietą Baltarusijos Respublikoje (šios aplinkybės nė viena bylos šalių neginčija), savaime nėra pakankama spręsti, jog atsakovas neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, ir vien šiuo pagrindu (gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) turėjimu) konstatuoti Lietuvos teismų jurisdikcijos nagrinėjamoje byloje nebuvimą.
11. Pažymi, kad ieškovei atsakovo gyvenamoji vieta buvo žinoma adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovo deklaruota ir gyvenamoji vieta pagal viešus registrus ieškinio pateikimo momentu buvo (duomenys neskelbtini). Todėl vadovaujantis CPK 781 straipsnyje nustatytu nacionalinio teismingumo prioritetu kuris yra siejamas su bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos teismuose momentu, byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams.
12. Jei atsakovas negyvena Lietuvoje ir byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą Lietuvoje, taip pat nėra duomenų, kad Lietuvoje atsakovas faktiškai gyveno ir vykdė darbo funkcijas atsakovas negali būti profesinės sąjungos narių, nes Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad profesinių sąjungų nariai yra teisėtai dirbantys pagal darbo sutartis ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jei atsakovas negali būti profesinės sąjungos nariu, tai teismas į bylą neteisėtai be pagrindo įtraukė Lietuvos vežėjų profesinę sąjungą ir jos atstovą advokatą G. B..
13. Kadangi atsakovas negali būti profesinės sąjungos nariu, todėl atstovavimas advokato G. B. negalimas. Atsakovo negali atstovauti Lietuvos vežėjų profesinei sąjunga. Iš byloje esančių duomenų atsakovo yra išduotas įgaliojimas Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai, tačiau nėra išduoto įgaliojimo jį atstovauti Lietuvos profesinių sąjungų Aljansui bei nėra duomenų, kad atsakovas yra Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso nariu, todėl atsakovo atstovavimas advokato G. B. yra neteisėtas. Byloje nesant teisinio pagrindo atstovauti atsakovui teismas be teisinio pagrindo iš ieškovės priteisė atsakovo atstovei Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai 1 400 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas.
14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo atstovas Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga prašo atmesti atskirąjį skundą. Nurodo, kad nesutinka su atskiruoju skundu. Nurodo, kad būtent ieškovo iniciatyva dėl veiksnumo atsakovo gyvenamoji vieta formaliai buvo deklaruota Lietuvoje, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas negyvena Lietuvoje. Atsakovas į Lietuvą neperkėlė savo asmeninių, socialinių ir turtinių interesų centro, todėl atsakovas yra ne tik užsienio valstybės, kuri nėra Europos Sąjungos narė, pilietis, bet ir jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Baltarusijoje, t. y. ne Europos Sąjungoje.
15. Sutinka su teismo sprendimu, jog atsakovas jokios gyvenamosios vietos Lietuvoje neturi, faktiškai nedirba ir negyvena, todėl ginčas nagrinėjamas Baltarusijos Respublikoje, atsižvelgiant į Dvišalėje sutartyje nurodytą tvarką.
16. Byloje yra pateikta 2020 m. lapkričio 5 d. atstovavimo sutartis tarp atstovo advokato ir Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, todėl atskirojo skundo argumentai apie netinkamą atstovavimą nepagrįsti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Atskirasis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
18. Apeliacijos dalykas - pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas ieškinį paliko nenagrinėtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Skundo nagrinėjimo dieną atsakovo atstovas pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo pridėti prie bylos. Teismo vertinimu, įrodymų priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą, šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Todėl įrodymus priimti atsisakoma (CPK 314 str.).
20. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018). Tarptautinis civilinių bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).
21. Pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtu CPK 782 straipsnio pagrindu. Šioje normoje nustatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams; jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas.
22. Ieškinyje reiškiamą reikalavimą ieškovė kildina iš darbo santykių. Pagal CPK 410 straipsnio 1 dalį, darbo ginčai nagrinėjami laikantis bendrųjų CPK nuostatų, su specialiame CPK skyriuje ir DK numatytomis išimtimis. Kadangi ši byla turi užsienio (tarptautinį) elementą, dėl tokios bylos teismingumo (priskirtinumo Lietuvos Respublikos ar užsienio teismų jurisdikcijai) teismas turi spręsti ex officio (savo iniciatyva) taikydamas CPK VII dalies „Tarptautinis civilinis procesas“ LIX skyriuje „Teismingumas ir normų taikymas“ įtvirtintas taisykles (CPK 782 straipsnis). CPK nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartims, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei Lietuvos Respublikos procesinėse teisės normose, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės (CPK 1 straipsnio 3 dalis).
23. DK 215 straipsnio 3 dalyje nustatyta speciali procesinė nacionalinio lygmens teisės norma, pagal kurią darbo ginčas dėl teisės darbuotojui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, turi būti inicijuojamas toje kitoje valstybėje, nebent šalys kilus ginčui susitartų jį nagrinėti DK nustatyta tvarka.
24. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis iš esmės nurodydama, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), o ieškovei buvo žinoma atsakovo gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), todėl byla yra teisminga Lietuvos teismams. Pažymi, jog atsakovas inicijavo ginčą Lietuvoje, darbo ginčų komisijoje, todėl ginčas teismingas Lietuvos Respublikos teismams.
25. Pagal 1992 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Sutartis) 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismingumui nustatyti pakanka nurodyti atsakovo gyvenamąją vietą vienoje iš susitarusiųjų valstybių.
26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog į teismą su ieškiniu, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi darbdavė, kuri nurodė, kad atsakovas (darbuotojas) yra Baltarusijos pilietis, darbo sutartyje atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta Baltarusijoje. Atkreiptinas dėmesys, jog darbdavys aiškiai patvirtino įdarbinantis ne Europos Sąjungoje gyvenantį asmenį. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, Lietuvos Respublikoje S. C. nedirba, darbo sutartis su ieškove nutraukta 2021 m.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog atsakovas įsidarbinęs pas ieškovę turėjo registruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje, nesudaro pagrindo laikyti, kad atsakovas faktiškai gyveno Lietuvoje. Byloje nėra duomenų apie realią atsakovo gyvenamąją vietą Lietuvoje, atsakovo Lietuvoje turimą turtą, taip pat nėra duomenų, kad atsakovas Lietuvoje faktiškai vykdė darbo funkcijas. Pažymėtina, jog nors ieškovė nurodo, kad atsakovas nėra išsiregistravęs iš Lietuvos, tačiau akcentuotina, jog atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta ir S. C. prašymuose teismui, t.p. atstovo bei S. C. 2021 m. spalio 12 d. pasirašytuose atstovavimo sutartyje ir įgaliojime. Todėl vien tai, kad įsidarbinęs pas darbdavį Lietuvoje atsakovas turėjo registruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje, nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovas faktiškai gyveno Lietuvoje. Pažymėtina, jog atsakovas į Lietuvą neperkėlė savo asmeninių, socialinių ir turtinių interesų centro (čia atvyko tik įforminti darbo teisinių santykių, su juo neatvyko šeimos nariai, atsakovas čia neįsigijo turto, neužmezgė jokių socialinio pobūdžio santykių), todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovas yra ne tik užsienio valstybės, kuri nėra Europos Sąjungos narė, pilietis, bet ir jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Baltarusijoje, t. y. ne Europos Sąjungoje. Kas lemia, jog byla, pagal UAB „Kelias“ reikalavimą teisminga Baltarusijos teismui (Sutarties 20 str. 1 d.). Pažymėtina, kad tokią praktiką formuoja ir kiti Lietuvos teismai (2022-10-06 Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. e2S-2403-861/2022).
28. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad šalys sutarė ginčus spręsti vadovaujantis Lietuvos teise, todėl byla teisminga Lietuvos teismams. Įstatymas numato, kad toks susitarimas turi būti sudarytas jau kilus ginčui (DK 215 str. 3 d.), nagrinėjamu gi atveju susitarimas sudarytas iki ginčo. Todėl šiuo atveju netaikytinas.
29. Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog atsakovo atstovas negali atstovauti atsakovo, ko pasekoje teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Priešingai negu nurodo apeliantas, bylos esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas yra Lietuvos vežėjų profesinė sąjungos narys ir 2021 m. spalio 12 d. sudarė atstovavimo sutartį, pagal kurią Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga įsipareigojo atstovauti atsakovą darbo ginčų komisijoje ir visų instancijų teismuose su visomis procesinėmis teisėmis darbo santykių byloje su UAB „Kelias“. 2020 m. lapkričio 5 d. Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga sudarė atstovavimo sutartį su advokatu G. B.. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidas.
30. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Todėl dėl kitų atskirojo skundo argumentų plačiau nepasisakoma.
31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės (apeliantės) atskirasis skundas atmetamas, nes jame išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Skundą atmetus, apeliantas privalo atlyginti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 pinktu, teismas
n u t a r i a:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovo atstovei Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai, juridinio asmens kodas 300512523, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kelias“, juridinio asmens kodas 302478468, 884,50 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjas Vygintas Mažuika