Nuorašas

Administracinė byla Nr. II-63-1046/2019

Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00141-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.8.4.; 21.10.4. (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. balandžio 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė,

sekretoriaujant E. L.,

dalyvaujant pareiškėjui B. P.,

institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) – atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo B. P. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo P. G. 2019 m. sausio 28 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

2019 m. sausio 21 d. pareiškėjas B. P. Institucijai pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad atvykęs į savo garažą, esantį (duomenys neskelbtini), jame rado jam nepriklausančias padangas. Garažai (duomenys neskelbtini) turi bendras duris ir yra neatskirti siena. Pareiškėjas prašė nustatyti asmenį, kuris naudojasi jam priklausančiu garažu.

Skundžiamu nutarimu buvo nutraukta pagal pareiškėjo B. P. pareiškimą pradėta administracinio nusižengimo teisena, kadangi garažo (duomenys neskelbtini) savininkė D. S. paaiškino, jog jos garažas yra išnuomotas, o padangos priklauso nuomininkui. Grįžęs iš užsienio nuomininkas padangas patraukė į savo garažo pusę. Esant tokioms aplinkybėms buvo nustatyta, kad D. S. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu pareiškėjas B. P. pateikė skundą, prašydamas jo pareiškimą išnagrinėti teisme ir iš D. S. bei iš (duomenys neskelbtini) priteisti po 5000 Eur.

Atsiliepime į skundą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi Institucija su B. P. surašytame skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka. Nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes. Esant tokioms aplinkybėms skundžiamą nutarimą prašo palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Pareiškėjas B. P. teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus motyvus ir papildomai paaiškino, kad jam priklauso garažas (duomenys neskelbtini). Šis garažas yra vienoje patalpoje su garažu (duomenys neskelbtini). Garažų (duomenys neskelbtini) neskiria jokia siena, abu garažų savininkai naudojasi vienu garažo durų užraktu. Kai įsigijo garažą (duomenys neskelbtini), dažais ant grindų buvo pažymėjęs savo garažo ribas, tačiau šiai dienai tų ribų iš esmės nebesimato. Savame garaže nieko nelaikė. Iki įvykio, t. y. iki 2019 m. sausio 21 d., savame garaže nebuvo buvęs ketverius ar penkerius metus. Su garažo (duomenys neskelbtini) savininke niekada nebendravo ir nebuvo susitikęs. Net nežinojo kam tas garažas priklauso. Mano, kad jo garaže padėjus padangas buvo pažeistos jo teisės, todėl iš garažo (duomenys neskelbtini) savininkės prašo priteisti 5000 Eur neturtinės žalos. Tokio paties dydžio neturtinę žalą prašo priteisti ir iš (duomenys neskelbtini), nes bendrija neteisėtai skaičiuoja mokesčius už elektrą bei vandenį (nei vandens, nei elektros jis (pareiškėjas) nenaudoja).

Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas A. B. palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad gavus pareiškėjo B. P. pareiškimą buvo paskirtas tyrėjas, kuris išsamiai nustatė įvykio aplinkybes. Buvo susisiekta su garažų bendrijos pirmininku, kuris nurodė, kad garažas (duomenys neskelbtini) priklauso D. S. ir davė šios kontaktus. Susisiekus su minėto garažo savininke ir paaiškinus situaciją, ji nurodė, kad garažą yra išnuomojusi bei pažadėjo viską sutvarkyti. Taip pat tyrimo metu buvo nustatyta, kad garažų (duomenys neskelbtini) patalpa yra bendra, jokios juos skiriančios ribos nesimatė, todėl asmuo, pasidėjęs padangas, galėjo sąžiningai suklysti dėl garažų ribos. Padangos buvo patrauktos geranoriškai. Esant tokioms aplinkybėms buvo priimtas sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes nepadarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnyje.

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad B. P. nesutinka su priimtu sprendimu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes nepadaryta veika, turinti nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014), dėl ko neabejotina, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo daryti išvados, kad Institucija, vertindama byloje surinktus įrodymus, juos įvertino netinkamai, šališkai ar vienpusiškai. Priešingai, Institucijos nutarime įrodymai yra aptarti, išanalizuoti ir įvertinti visapusiškai, o padarytos išvados yra pagrįstos išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą, t. y. savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusio esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui B. P. priklausančiame garaže (duomenys neskelbtini) kurį laiką buvo sudėtos kitam asmeniui priklausančios padangos. Tačiau B. P. tvirtina, kad jo garažu buvo tyčia pasinaudota savavališkai ir neteisėtai. Su tokiais pareiškėjo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek policijos pareigūnams atliekant įvykio tyrimą, tiek ir teisme buvo nustatyta, jog pareiškėjui priklausantis garažas (duomenys neskelbtini)yra vienoje patalpoje su garažu (duomenys neskelbtini). Pats pareiškėjas B. P. teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad garažų (duomenys neskelbtini) neskiria jokia siena, abu garažų savininkai naudojasi vienu garažo durų užraktu. Be to, pareiškėjas nurodė, kad kai įsigijo garažą (duomenys neskelbtini), dažais ant grindų buvo pažymėjęs savo garažo ribas, tačiau šiai dienai tų ribų iš esmės nebesimato. Institucijos atstovas teisme taip pat patvirtino, kad garažus skiriančios ribos vizualiai tikrai nesimato, be to, kaip patvirtino pats B. P., jo garažas buvo visiškai tuščias, todėl šiuo atveju, asmuo, pareiškėjui priklausančiame garaže pasidėdamas savo padangas, galėjo sąžiningai suklysti dėl garažo (duomenys neskelbtini) ribų. Institucijos atstovas teisme paaiškino ir tai, kad pagal pareiškėjo pareiškimą atliekant aplinkybių patikslinimą, buvo susisiekta su (duomenys neskelbtini) pirmininku ir buvo nustatyta, kad garažas (duomenys neskelbtini)priklauso D. S.. Susisiekus telefonu su D. S., ši paaiškino, kad savo garažą (duomenys neskelbtini)yra išnuomojusi kitam asmeniui, kurio anketinių duomenų nenurodė. D. S. paaiškinus, kad jos garažo nuomininkas yra susidėjęs padangas B. P. priklausančiame garaže be pareiškėjo sutikimo, ši iš karto pažadėjo viską sutvarkyti, t. y. susisiekti su nuomininku, kad šis patrauktų padangas iš B. P. priklausančio garažo. Padangos buvo patrauktos geranoriškai. Taigi esant tokioms aplinkybėms teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad B. P. priklausančiu garažu buvo pasinaudota tyčia. Priešingai, bylos duomenys leidžia spręsti, kad asmuo, pasidėdamas padangas garažo (duomenys neskelbtini)ribose, galėjo sąžiningai suklysti, kadangi, kaip minėta, abu garažus skiriančios vizualios ribos pažymėtos nėra.

Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Teismo vertinimu, B. P. skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti garažo Nr. 113 savininkės ar šio garažo nuomininko kaltę padarius ANK 518 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, o tuo labiau būtiną šio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – veikimą tyčia bei tai, kad jais buvo padaryta kokia nors esminė žala kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Vien tai, kad Institucijos priimtas sprendimas netenkina pareiškėjo, neleidžia skundžiamo nutarimo naikinti kaip nepagrįsto ar neteisėto, nes Institucija tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė motyvuotas išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo, kurių pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nepaneigia. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo skundas atmetamas.

Nustačius, kad nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnyje, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo prašymo iš (duomenys neskelbtini)bei garažo (duomenys neskelbtini)savininkės D. S. priteisti po 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad dėl, kaip jis teigia, (duomenys neskelbtini)nepagrįstai skaičiuojamų mokesčių dėl išnaudotos elektros bei vandens, jis turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Pareiškėjo B. P. skundo netenkinti.

Palikti nepakeistą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo P. G. 2019 m. sausio 28 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėja        Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė