Pranešėjas Giedrius Endriukaitis                                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-617-634/2015

Teisėjas Alvydas Rimkevičius                                       Teisminio proceso Nr. 1-25-1-01024-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorei Vidai Viduolienei, nuteistajai E. R., jos gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 4 d. – 60 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė dalinai sudėta su Kauno apylinkės teismo 2014-09-26 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas pagal Kauno apylinkės teismo 2014-09-26 nuosprendį atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis.

E. R. iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta palikti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus vykdyti bausmę.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

E. R. nuteista už tai, kad ji 2014-08-16 d., apie 17 val., būdama bute, Savanorių pr. (duomenys neskelbtini), Kaune, nusegdama nuo kaklo A. J. priklausančią auksinę grandinėlę ją pagrobė, tokiu būdu užvaldė svetimą – nukentėjusiajai A. J. priklausantį turtą, tuo padarydama nukentėjusiajai 600 litų turtinę žalą. Veika kvalifikuota pagal BK 178 str. 4 d.

Nuteistoji E. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir jos atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, arba paskirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teisme ji neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką, tačiau tokie jos parodymai nepagrįstai buvo vertinami kritiškai, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu asmens neprisipažinimas objektyviai negali įtakoti ar pasunkinti jo teisinės padėties nuosprendžio priėmimo metu, kadangi asmens kaltę padarius nusikalstamą veiką visais atvejais turi įrodinėti kaltinimą palaikantis prokuroras, o išvadas dėl asmens kaltumo turi padaryti bylą nagrinėjantis teismas. Tokią praktiką formuoja kasacinis teismas. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas rėmėsi nukentėjusiosios, 2 liudytojų ir 2 policijos tyrėjų parodymais, tačiau į kaltinamosios paaiškinimus neatsižvelgė. Teigia, kad liudytojas A. P. pats nuėmė grandinėlę nukentėjusiajai nuo kaklo, kuomet ją laikė savo glėbyje, tuomet paprašė ją nunešti į lombardą ir užstatyti, kadangi trūko pinigų alkoholiui. E. R. vienintelė turėjo asmens dokumentą, todėl sutiko tai padaryti. Liudytoja E. Š. tyrė šią bylą, kuomet buvo apklausiamas A. P. kaip įtariamasis, nurodė kam buvo paduota grandinėlė. Apeliantės teigimu tai ji išpirko grandinėlę iš lombardo ir nunešė į policijos komisariatą, tačiau jai buvo pareikšti kaltinimai dėl vagystės. Mano, kad byla jos atžvilgiu buvo išnagrinėta neobjektyviai ir neteisingai. Nurodė, kad teismas negali traktuoti kaip sunkinančios atsakomybę aplinkybės tai, jog ji anksčiau yra teista bei bausta administracinėmis baudomis, kadangi kiekvienas žmogus klysta ir mokosi iš savo klaidų. Kalėjimas nėra ta vieta, kurioje žmogus taisomas, priešingai, ten žmonės žlugdomi emociškai ir psichologiškai. Be to, pabrėžė, kad turi du vaikus, kuriems reikalinga priežiūra, kadangi ji yra vienintelis artimas žmogus. Prašo atsižvelgti į skundo argumentus ir jos atžvilgiu priimti adekvatų sprendimą.

Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš E. R. apeliacinio skundo turinio, ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir ginčija savo kaltę.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl E. R. kaltės ir jos padarytos nusikalstamos veikos teisinio vertinimo.

Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, pažymėtina, jog vadovaudamasis BPK 305 str. 1 d. 2 p. teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos vertina, vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiuo atveju teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas ne prielaidomis, kaip teigiama skunde, o teisme ištirtais įrodymais, nuosprendis surašytas vadovaujantis BPK 305 str. nuostatomis, surinkti įrodymai įvertinti bendrame bylos duomenų kontekste. Tai, jog apylinkės teismas atmetė apeliantės versiją, kad ji prisiėmė kaltę dėl kito asmens padarytos nusikalstamos veikos, o teisingais pripažino įrodymus, pagrindžiančius jos kaltę padarius inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymai byloje buvo vertinami pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimus.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. R. kalta pagal BK 178 str. 4 d., išsamiai bei detaliai nurodė nustatytas faktines nusikalstamos veikos, jas nustatė remdamasis byloje esančių įrodymų visuma – nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuotais duomenimis. Nukentėjusioji A. J. parodė, kad 2014-08-16 buvo pas A. B. namuose, kur atėjo A. P. ir atsivedė E. R.. Jie buvo apsvaigę nuo alaus, sėdėjo balkone, ten jai pasidarė bloga ir E. jai dėjo kompresus, nes ji praradinėjo sąmonę. Ryte pamatė, kad yra jai dingusi nuo kaklo auksinė grandinėlė. Iškilus vagystės faktui ji kalbėjo su E., ji žadėjo grąžinti jos grandinėlę, ji sakė, kad yra užstačiusi grandinėlę lombarde. Liudytojas A. B., kurio draugė yra nukentėjusioji A. J., parodė, kad dienos metu į butą buvo užėjęs jo kaimynas A. P., kartu su juo ir kaltinamoji R., jos tada jis nepažinojo. Jis visi sėdėjo balkone, vartojo alkoholinius gėrimus. Vienu metu A. pasidarė bloga, jis puolė jai padėti, tada E. R. jį nustūmė, sakydama kad ji padės geriau, pripuolė prie A., neva gaivindama, bandydama padėti, čiupinėjo jai apie kaklą. Tai ji darė nenatūraliai, jam kilo įtarimas. Ryte A. J. jautėsi geriau, tada pasigedo ant kaklo buvusios auksinės grandinėlės, kadangi jos bute nerado, suprato, kad grandinėlę pavogė E. R.. Liudytojas A. P. patvirtino grandinėlės neėmęs, patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Liudytoja E. Š. parodė, kad pati E. R. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, kad pavogė grandinėlę. Tai patvirtino ir liudytojas R. S.. Pažymėtina ir tai, kad būtent E. R. ikiteisminio tyrimo metu grąžino pagrobtą grandinėlę. Visuma šių įrodymų leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nusikalstamą veiką padarė būtent E. R.. Nuteistosios argumentų, kad ji prisiėmė kito asmens kaltę, nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai. Veika pagrįstai perkvalifikuota iš BK 178 str. 1 d. į 178 str. 4 d., atsižvelgiant į pagrobto turto vertę bei BK 190 str. nuostatas. Bausmės rūšis ir dydis skundžiamu nuosprendžiu parinkti teisingai, išsamiai motyvuojant tokį teismo sprendimą.

Tačiau kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bausmių bendrinimą ir dėl to neteisingai paskyrė bausmę, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 str. 1 p., 2 p.)

Bylos medžiaga patvirtina, kad E. R. 2015 m. kovo 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu nuteista už veiką, padarytą 2014 m. rugpjūčio 16 d. Be to, jos atžvilgiu 2014 m. rugsėjo 26 d. Kauno apylinkės teisme priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo ji pripažinta kalta pagal BK 214 str. 1 d., BK 215 str. 1 d. ir BK 178 str. 1 d., paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013-10-08 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas atidėti 3 metams, paskiriant E. R. baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad „2013-10-08 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu skiriant galutinę bausmę, todėl šioje byloje priimamu nuosprendžiu skirtina bausmė subendrintina BK 64 str. 1 ir 3 dalies pagrindais“.

Veika, už kurią E. R. nuteista skundžiamu 2015-03-30 nuosprendžiu, buvo padaryta prieš priimant 2014-09-26 apkaltinamąjį nuosprendį. Jei priėmus nuosprendį, teismas nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyręs bausmę (bausmes) už naują nusikalstamą veiką, ją (jas) subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 str. 1, 9 d.). Taigi bausmių bendrinimas turėjo būti atliktas taikant BK 63 straipsnio, o ne BK 64 straipsnio taisykles.

2014-09-26 nuosprendžiu E. R. nuteista už du apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimus. BK 63 str. 5 d. reglamentuoja atvejus, kada imperatyviai taikomas bausmių apėmimo būdas. Vienas iš tokių atvejų yra, kada padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pavojingumu ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10, 11, straipsnius. Kadangi E. R. skundžiamu nuosprendžiu nuteista pagal BK 178 str. 4 d. (baudžiamasis nusižengimas), o ankstesniu - už apysunkius nusikaltimus, konstatuotina, kad padarytos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, todėl bausmės turi būti bendrinamos apėmimo būdu.

Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas pagal BK 63 str. taisykles su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2. Teismų praktika. 2007, 27). 2014 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu teismui konstatavus, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas E. R. atžvilgiu gali būti atidėtas, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinus ją kalta ir dėl baudžiamojo nusižengimo, padaryto prieš minėtą nuosprendį, netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų, tai yra laikyti, kad baudžiamojo nusižengimo padarymas yra ta aplinkybė, dėl kurios ankstesniu nuosprendžiu priimtas sprendimas atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą yra nepagrįstas. Taigi laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas ir po nuosprendžių subendrinimo, skiriant nuteistajai baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas. Baudžiamojo poveikio priemonė nemokami darbai šalintina, kadangi ji nesuderinama su paskirtu įpareigojimu dirbti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą. Šios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už nuteistajai E. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jos neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,

n u s p r e n d ž i a:

Nuteistosios E. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės bendrinimo su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme pakeisti:

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., nauju nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. paskirtą 60 parų arešto bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes apimant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 2 (dvejus) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, paskiriant E. R. baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas: įpareigoti ją dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; įpareigoti per 2 metus nuo Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai Z. R. tuo nuosprendžiu priteistą turtinę žalą.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio vykdymo pradžios.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į bausmę įskaičiuoti bausmės laiką, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendžius.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistąją E. R. nedelsiant paleisti teismo posėdžių salėje.

Kolegijos pirmininkas              Giedrius Endriukaitis

Teisėjai              Daiva Jankauskienė

              Arūnas Paštuolis