Civilinė byla Nr. e2-21-1149/2025

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08045-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1 

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Marija Augustinaitė,

sekretoriaujant Gabrielei Liatukaitei, Anetai Kozun, Indrei Grublienei, Ritai Bružinskienei,

dalyvaujant ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovui M. K.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Klaipėda“ atstovams D. J., advokatei A. J.,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Hegelmann transporte“ atstovui advokato padėjėjui M. B.,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Seafishtrade” atstovei advokatei I. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai Klaipėda“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų meistrai“, uždaroji akcinė bendrovė „Hegelmann transporte“, uždaroji akcinė bendrovė „Seafishtrade”, uždaroji akcinė bendrovė „Kiltas”, uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Cargo Agent”, uždaroji akcinė bendrovė „Provoltas”, kooperatinė bendrovė „Transpedita”, uždaroji akcinė bendrovė „Northway turto valdymas”, uždaroji akcinė bendrovė „Cukraus studija”, uždaroji akcinė bendrovė „Caverion Lietuva“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 8 273,14 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas su draudėja uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Seafishtrade” sudarė draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apdraudė administracines patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpos). 2021 m. sausio 21 d. į apdraustas Patalpas pro nesandarų pastato stogą įvyko vandens pratekėjimas. Draudimo sutarties pagrindu ieškovas atlygino draudėjai 8 273,14 Eur dydžio nuostolius. Atsakovė yra pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), bendrojo naudojimo objektų administratorė. Atsakovė nesiėmė jokių priemonių, siekiant suremontuoti Pastato stogą, todėl yra atsakinga už kilusią žalą.

2.                      Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

2.1.                              Atsakovė, vykdydama savo, kaip Pastato bendrojo naudojimo objektų administratorės, pareigas laikėsi įstatymų ir administravimą reglamentuojančių aktų nustatytų taisyklių, tinkamai vykdė jai priskirtas funkcijas, t. y. užtikrino tinkamą bendrojo naudojimo objektų / inžinerinių sistemų priežiūrą, ginčo atveju, Pastato stogo. Ieškovas nepateikė jokių tai paneigiančių įrodymų ir duomenų, nors tokia įrodinėjimo pareiga tenka būtent ieškovui.

2.2.                              Atsakovė, siekdama užtikrinti tinkamą Pastato techninės priežiūros įgyvendinimą, šią funkciją perdavė techniniam prižiūrėtojui UAB ,,Pastatų meistrai“, kuris techninę priežiūrą vykdė tinkamai, pagal jam pavestus teisės aktų reikalavimus. Atlikus kasmetinę Pastato apžiūrą, 2020 m. sausio 20 d. buvo surašytas Statinio apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame Pastato stogo defektai nebuvo fiksuoti.

2.3.                              Teisės aktai nustato pareigą draudimo bendrovei tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Ieškovo argumentai, kad atsakovė savo įsipareigojimų rūpestingai ir atidžiai nevykdė remiasi tik tuo, kad nurodomas draudiminis įvykis įvyko tuo metu, kai Pastato bendrojo naudojimo objektų administratore buvo atsakovė ir tuo, kad ieškovo pateiktuose apžiūros aktuose deklaratyviai fiksuojama, jog įvykis sąlygotas bendrojo naudojimo objekto - stogo - nesandarumo. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, jog būtų atlikęs išsamų visų su įvykiu susijusių aplinkybių tyrimą bei vertinimą, nustatęs tikrąsias su įvykiu susijusias priežastis. Ieškovas tik deklaratyviai nurodo, kad apdraustų Patalpų apliejimas įvyko dėl nesandaraus Pastato stogo, nors tiek ieškovo parengtame 2021 m. sausio 21 d. defektiniame akte, tiek 2021 m. vasario 10 d. žalos administravimo suvestinėje tiksli apliejimo priežastis nėra įvardijama, nurodant, kad stogo danga padengta sniegu, todėl įvertinti stogo būklės nėra galimybės. Taigi lieka neaišku kokiomis aplinkybėmis vadovaujantis ieškovas nustatė, kad už įvykį yra atsakinga būtent Pastato administratorė, t. y. atsakovė, ir kad tikroji įvykio (Patalpų apliejimo) priežastis - nesandarus Pastato stogas.

2.4.                              Atsakovė 2021 m. vasario 23 d. organizavo specializuotą Pastato stogo apžiūrą. Apžiūros metu buvo nustatytos tokios aplinkybės: (i) stogo dangoje įvairiose vietose pastebėti stogo dangos nesandarumai, kirstinės stogo dangos mechaninės pažaidos; nesandarus hidroizoliacinės dangos įrengimas ties šilumos siurblių laikikliu, ortakiais; (ii) esama neeksploatuojamo stogo dangos hidroizoliacija įrengta vieno sluoksnio bitumine prilydoma danga; ant stogo konstrukcijų įrengti šilumos siurbliai, kurie nebuvo numatyti statinio projekte; ant stogo nėra įrengti takeliai šilumos siurblių aptarnavimui; naujų įrenginių montavimo metu yra mechaniškai pažeidžiama stogo danga. Šias aplinkybes patvirtina ir papildo 2021 m. gegužės 31 d. Pastato stogo hidroizoliacinės dangos inspektavimo protokolas, kuriame užfiksuoti Pastato stogo dangos patikrinimo rezultatai (patikros būdas: testavimas specialiąja įranga: patikros įrenginys elektros impulsų metodu). Protokole fiksuojamos tokios Pastato stogo būklės įvertinimo išvados / rekomendacijos / pastabos: atlikus stogo testavimą, surasti 2 (du) bituminės stogo dangos mechaniniai pažeidimai, netinkamai atliktas stogo sandarinimo darbas po vėdinimo agregatų sumontavimo; netinkamai užsandarintos metalinės, vėdinimo agregatų laikančiosios atramos, netinkamai prikaitinta bituminė stogo danga, neišspaustas karšto bitumo sluoksnis sulydymo siūlėje kaip to reikalauja bituminių prilydomųjų dangų montavimo technologija; dideli hidroizoliacijos įtrūkimai aplink metalines atramas; nesandarumai prie išvestų į stogo išorę PVC vamzdžių; įlajos sandarinimui buvo panaudota apatinio sluoksnio bituminė stogo danga, kuri nėra apsaugota nuo UV spindulių; pati danga nebuvo tinkamai prikaitinta, neišspaustas bitumo sluoksnis sulydymo siūlėje; po danga prie įlajos susikaupusi drėgmė; yra nesandarumai prie įlajos; prie antstatų netinkamai atlikti stogo dangos montavimo darbai; neprikaitinta danga, neišspaustas bitumas. Taigi iš apžiūros rezultatų akivaizdu, kad Pastato stogo dangos pažeidimai / nesandarumai, dėl kurių galimai aplietos Patalpos, buvo mechaninio pobūdžio, t. y. atsirado dėl šilumos siurblių / vėdinimo agregatų, kurie nebuvo numatyti Pastato projekte, montavimo darbų, kuriuos atliko tretieji asmenys. Atsakovė apie tokių įrenginių įrengimo darbus trečiųjų asmenų nebuvo informuota, jų įrengimas su atsakove nebuvo derintas.

2.5.                              Paskyrus pastato bendrojo naudojimo objektų administratorių, nepasibaigia ar kitaip nėra apribojama tokio pastato patalpų savininkų nuosavybės teisė į bendrojo naudojimo objektus. Pareiga rūpintis savo turtu, jį prižiūrėti bei remontuoti ir užtikrinti, jog nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės, bei priimti su tuo susijusius sprendimus išlieka pagrindine pastato savininkų pareiga. Taigi, esant paskirtam pastato administratoriui, teisiniame santykyje dėl pastato priežiūros dalyvauja tiek administratorius, tiek pastato patalpų savininkai. Vien tik pastato administratoriui nustatyta pareiga tinkamai prižiūrėti administruojamus pastatus dar nereiškia, kad administratorius ar jo samdomas techninis prižiūrėtojas automatiškai turi atsakyti už bet kokią žalą, kurią galėjo lemti administruojamo pastato būklė, kaip nagrinėjamu atveju. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė, kaip Pastato administratorė, būtų netinkamai administravusi Pastato bendrojo naudojimo objektus ar atlikusi kitus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos Patalpoms padarymą. Kadangi ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio su dėl Patalpų apliejimo atsiradusia žala, kas lemtų jos civilinę atsakomybę, todėl ieškovo reikalavimas dėl išmokėtos sumos priteisimo yra nepagrįstas.

3.                      Trečiasis asmuo UAB „Kiltas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo ieškinio pagrįstumo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.   

4.                      Atsiliepime nurodoma, kad administracinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), statyba užbaigta 2019 metais, o statybos darbų užbaigimas, kaip atitinkančių statybos projektinę dokumentaciją, kurios sprendinių įgyvendinimui išduotas statybą leidžiantis dokumentas, patvirtintas 2020 m. balandžio 30 d. Statybos užbaigimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu trečiajam asmeniui Pastate priklauso administracinės patalpos nuo 9-1 iki 9-16, su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: a-1 (1/10 iš 45,05 kv. m), a-2 (1/10 iš 5,22 kv. m), a-3 (1/10 iš 1,69 kv. m), kurioms suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), bei 26009/157098 patalpos - automobilių stovėjimo saugyklos, kurioms suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo jam priklausančių administracinių patalpų įrengimo darbus pabaigė dar iki 2020 m. sausio 2 d., ir nuo 2020 m. sausio 2 d. šias patalpas nuomos teise perdavė nuomininkui. Trečiasis asmuo jokių statybos darbų, apimant ir šildymo / šaldymo siurblių išorinių blokų įrengimo ant Pastato stogo, nevykdė. Pažymėjo, kad didžiajai daliai Pastato patalpų yra numatytas vietinis šildymas elektra (tik Pastato patalpose, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), įrengta bendra centrinio šildymo sistema). Todėl kiekvienas Pastato patalpų savininkas individualiai sprendė, ar savo patalpas šildyti pačiose patalpose įrengiamais elektriniais šildymo prietaisais (radiatoriais), ar įsirengiant patalpų šildymo / šaldymo siurblius „oras-oras“, kurių išoriniai blokai montuojami ant Pastato stogo. Tikėtina, kad kai kurie Pastato patalpų savininkai šildymo / šaldymo sistemos įrengimo darbus - siurblių „oras-oras“ išorinių blokų įrengimo darbus vykdė jau po Pastato statybos darbų užbaigimo ir statybos užbaigimo patvirtinimo, t. y. jau po to, kai Pastato stogas buvo visiškai baigtas įrengti. Tikėtina, kad tokių darbų metu, juos atliekant netinkamai ar neapdairiai, ir buvo pažeista Pastato stogo danga, nulėmusi kritulių vandens patekimą į Pastato vidų - į ieškovo draudėjo patalpas. Tokios situacijos tikėtinumą patvirtina ir atsakovės byloje pateikti įrodymai, o būtent: 2020 m. sausio 20 d. Statinio apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nėra fiksuoti jokie Pastato stogo dangos pažeidimai, bei 2021 m. kovo 23 d. specializuotos Pastato stogo apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame fiksuoti mechaniniai Pastato stogo dangos pažeidimai. 

5.                      Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

6.                      Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 2021 m. sausio 21 d. buvo registruotas įvykis – vandens pratekėjimas į Patalpas pro nesandarų Pastato stogą. Atsakovė, būdama Pastato bendrojo naudojimo objektų administratorė, nesiėmė priemonių, siekiant užtikrinti tinkamą stogo būklę. Ieškovo atstovas, nuvykęs į vietą, nustatė, kad vandens pratekėjimas įvyko ir per ventiliacinį kaminėlį, kuris nebuvo uždengtas: stogas tuo metu buvo apsnigtas, sniegas susikaupęs, prisnigta į kaminėlį, taigi kažkiek vandens ir per jį pateko. Žalos atsiradimą galėjo lemti ne tik neuždengtas ventiliacinis kaminėlis, tačiau ir kiti stogo pažeidimai, atsiradę po šildymo / vėdinimo įrenginių įrengimo ant stogo. Laiko, kad teismo ekspertizės aktas yra neišsamus, teismo eksperto išvada neparemta rašytiniais įrodymais, o paremta tik eksperto nuomone. Mano, kad byloje yra pakankamai įrodymų atsakovės kaltei pagrįsti. Juolab, kad teismo ekspertas nurodė, kad vandens pratekėjimą lėmė ir šildymo / vėdinimo įrenginių pastatymas, ir netinkamas stogo dangos naudojimas, t. y. minėtų įrenginių pastatymas neįrengiant vaikščiojimo takų, o šias aplinkybes turėjo kontroliuoti atsakovė, t. y. atsakovė turėjo užtikrinti, kad bet kas negalėtų patekti ant stogo, turėjo kontroliuoti / riboti fizinį patekimą ant stogo, įrengti spynas. Atsakovė, apžiūros metu pamačiusi ant stogo įrenginius, turėjo aiškintis, ar yra gauti leidimai tokių įrenginių įrengimui ir pan. Stogas buvo pažeidinėjamas ne kartą, tačiau atsakovė neužtikrino pastato priežiūros. Laiko, kad už kilusios žalos atsiradimą yra atsakinga atsakove patraukta UAB „Civinity namai Klaipėda“, atsakovo byloje nekeičia.

7.                      Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas neatliko išsamaus su įvykiu susijusių aplinkybių tyrimo, ieškovo daromos prielaidos, lėmusios galimas Patalpų užliejimo priežastis, yra nelogiškos ir nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Ieškovas su ieškiniu pateikė 1 (vieną) neuždengto ventiliacinio kaminėlio nuotrauką, tačiau nesiaiškino, nei koks kiekis sniego prisnigo į šio kaminėlio vidų, nei ar prisnigusių kritulių kiekio pakako arba turėjo / galėjo pakakti užlieti net 2 (du) Pastato aukštus. Paaiškino, kad per šį kaminėlį vandens galėjo patekti tik tiek, kad sudrėktų stogo apšiltinimo sluoksnis - vata. Be to, antro draudėjos patalpų atliejimo metu (2021 m. vasario 22 d.) ventiliacinis kaminėlis buvo uždengtas, tačiau apipylimas vėl įvyko. Pažymėjo, kad tinkamai vykdė jai pavestas Pastato bendrojo naudojimo objektų administratorės funkcijas, iki byloje nagrinėjamo įvykio niekada nebuvo gauta pranešimų dėl stogo, problemos prasidėjo tada, kai tretieji asmenys pradėjo šildymo / vėdinimo įrenginių montavimo darbus be statybą leidžiančių dokumentų ir be atsakovės žinios. Tiesiogiai iš statytojo perimdama Pastato administravimą atsakovė neskaičiavo kiek šilumos siurblių / vėdinimo įrenginių buvo ant Pastato stogo, o ir tokios pareigos neturėjo. Kadangi atsakovė tiesiogiai iš statytojo jokių atitinkamų dokumentų negavo, atsakovei tik šios bylos nagrinėjimo metu tapo žinoma, kad pagal stogo projektą nenumatyta agregatų statymo, ir kad jie pastatyti be statybą leidžiančių dokumentų ir kt. Atsakovė negali būti atsakinga už savavališkai pastatytas konstrukcijas, patalpų savininkai turi pareigą tinkamai naudoti ir eksploatuoti Pastatą, nedaryti jam žalos. Nurodė, kad ant stogo gali patekti tie asmenys, kurie turi raktus nuo patekimo angos. Nežino, kiek asmenų turi tokius raktus. Administratorius neturi pareigos paskirti budėtojo ant stogo, patalpų savininkai gali naudotis savo turtu, tame tarpe stogu, ant jo lipti. Stoge buvo nustatyti daugybiniai pažeidimai, atliekant agregatų montavimo darbus ant stogo buvo vaikščiojama neįrengiant vaikščiojimo takų. Šie montavimo darbai atlikti Pastato patalpų savininkų valia ir leidimu, atsakovė apie tokius darbus nebuvo informuota, darbų atlikimas nebuvo derintas. Nustačius mechaninius stogo dangos pažeidimus, visos pastebėtos pažaidos ir nesandarumai iš atsakovės pusės buvo užtaisyti, įrengti vaikščiojimo takeliai ant stogo dangos šilumos siurblių aptarnavimui. Taigi atsakovė, kaip Pastato administratorė, tinkamai įvykdė savo pareigas prižiūrėti ir, kilus būtinumui, remontuoti Pastato bendrojo naudojimo objektus, šiuo atveju stogą. Mano, kad lemianti priežastis Patalpų užliejimui buvo ne neuždengtas 1 (vienas) ventiliacinis kaminėlis, o netinkamai ant Pastato stogo įrengti šildymo siurbliai / ventiliaciniai įrenginiai, už ką atsakovė neatsakinga. Laiko, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad Patalpų užliejimą sąlygojo atsakovės netinkamai vykdomos pareigos, todėl neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos, kas lemtų jos civilinę atsakomybę.

8.                      Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Hegelmann transporte“ atstovas ieškinio pagrįstumo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad įrengiant šildymo / vėdinimo įrenginius darbai pagrinde vykdyti vidaus patalpose. UAB „Hegelmann transporte“ priklausantys 2 (du) įrenginiai ant Pastato stogo užkelti 2021 m. sausio 25 d., t. y. jau įvykus apliejimui. Įrenginiai buvo pritvirtinti ant jau buvusio pagrindo (rėmo), kas jį įrengė nežino, nesiaiškino. Dėl to trečiasis asmuo negali būti laikomas kaltu dėl kilusios žalos.

9.                      Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Seafishtrade” atstovė su ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad draudėjos UAB „Seafishtrade” patalpos buvo užlietos dėl nesandaraus stogo. Pastato patalpų savininkai buvo perleidę atsakovei pareigą prižiūrėti stogą, todėl atlikdama apžiūras atsakovė turėjo pastebėti, kad stogo danga yra pažeista. Tačiau atsakovė nebuvo pakankamai atsakinga, nors stogo danga buvo pažeista ir atsakovės atliekamų apžiūrų metu, tačiau atsakovė stogo dangos pažeidimų savalaikiai nepastebėjo, taip pat nepastebėjo, kad reikia antro stogo dangos sluoksnio. Atsakovė turėjo inicijuoti Pastato patalpų savininkų susirinkimą, informuoti, kad ant stogo yra pažeidimai, kad ant stogo neturi būti šildymo / vėdinimo įrenginių ir pan. Dalis šildymo / vėdinimo įrenginių ant Pastato stogo buvo jau 2019 metais, atsakovė apsiėmė prižiūrėti Pastato bendrojo naudojimo objektus, tačiau klausimų dėl šių įrenginių savininkams nekėlė. Iš karto po apliejimo susisiekė su atsakove, jos atstovai buvo atvykę, todėl atsakovės atstovams nebuvo būtina dalyvauti, kai atvyko ieškovo atstovai. Nurodė ir tai, kad teismo eksperto išvada yra tinkama, atsakymai iš esmės pagrįsti, nors vis dėlto gali kilti abejonių, kadangi objektas neišlikęs, stogas suremontuotas.

10.                      Teismo posėdyje tretieji asmenys ADB „Gjensidige“, UAB „Pastatų meistrai“, UAB „Kiltas”, UAB „Cargo Agent”, UAB „Provoltas”, kooperatinė bendrovė „Transpedita”, UAB „Northway turto valdymas”, UAB „Cukraus studija”, UAB „Caverion Lietuva“ ar jų atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką informuoti tinkamai. Atsižvelgiant į nurodytą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėta paminėtiems tretiesiems asmenims, jų atstovams nedalyvaujant. 

11.                      Liudytoju apklaustas L. K. parodė, kad yra UAB „Pastatų meistrai“ techninės priežiūros specialistas, vykdo techninę pastato, adresu (duomenys neskelbtini), priežiūrą. Gavus pranešimą, kad yra apipiltos Pastato 8-o ir 9-o aukštų patalpos užlipo ant stogo, buvo apsnigta, rado keletą stogo dangos pažeidimų. Lietaus metu apipylimas nesikartojo, tada sniegas, nutirpo sniegas ir vėl bėgo, t. y. abu apipylimai įvyko tirpstant sniegui. Pažymėjo, kad ant Pastato stogo įrengtas ventiliacinis kaminėlis, kurio stogelis nebuvo uždengtas, neturėjo įtakos Patalpų apipylimui. Ventiliacinių kaminėlių stogelius dažnai nuneša vėjas, tačiau dėl to patalpų apipylimai neįvyksta. Ventiliacinių kaminėlių paskirtis – išgarinti susikaupusį kondensatą. Tačiau ventiliacinis kaminėlis funkciniais ryšiais nesusijęs su patalpomis, po juo yra plėvelė, taigi drėgmė į patalpas niekaip negali patekti. Tai tik apie 10 cm diametro vamzdis, todėl į jį negali patekti daug kritulių; į jį patekę krituliai gali tik sudrėkinti stogo šilumos izoliaciją, o nustojus lyti, snigti drėgmė per jį išgaruoja. Kadangi 2021 m. vasario mėn., sniegui tirpstant Patalpų apipylimas vėl pasikartojo, buvo pasiūlyta atlikti specializuotą stogo dangos patikrinimą, kurio metu rasti netinkamai atlikti stogo sandarinimo darbai po vėdinimo agregatų sumontavimo ant stogo, bei buvo pasiūlyta įrengti antrą stogo dangos sluoksnį. 

12.                      Liudytoju apklaustas D. V. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugsėjo mėn. pateikė UAB „Hegelmann transporte“ komercinį pasiūlymą dėl kondicionavimo-šildymo sistemos įrengimo 3-io ir 4-o aukšto patalpose pastate, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl darbų atlikimo. Darbus pradėjo 2020 m. spalio mėn. patalpų viduje ir dirbo iki 2021 m. balandžio mėn. pabaigos. Ant Pastato stogo išorinius blokus susikėlė 2021 m. sausio 25 d., buvo samdomas lauko kranas, kuris kėlė blokus. Ant Pastato stogo darbus vykdė 3-4 dienas: prieš įrenginių užkėlimą buvo paruošiamieji darbai (susineštos tvirtinimo medžiagos), po to su kranu blokai užkelti tiesiai ant rėmo, buvo prijungiami vamzdžiai ir kabeliai. Ant stogo blokai užkelti tiesiai ant rėmo ir buvo tvirtinami į patį rėmą, gręžimo į stogą darbų nebuvo. Ant stogo atliekant darbus vaikščiojimo takai nebuvo naudojami, nesigilino, ar galima ant stogo vaikščioti, ar ne. Su Pastato administratoriumi darbų nederino.

13.                      Apklaustas teismo ekspertas A. S. parodė, kad Pastato stogas suprojektuotas neeksploatuojamas, fizinė veikla su didelėmis apkrovomis ant jo negalima, bet pats vaikščiojimas galimas. Šilumos siurblių sistemos pagal Pastato projektą nebuvo suprojektuotos. Per ieškovo nurodomą ventiliacinį kaminėlį Patalpų apliejimas negalėjo įvykti: virš lubų yra gelžbetoninė perdanga, o kaminėlis kerta tik šilumos izoliaciją, o po to dar yra plėvelė. Staigus užpylimas per gelžbetonio konstrukcijas negalimas, staiga patalpas užpilti galima tik per vamzdyną. Šiuo atveju užpilti 2 (du) aukštai. Per 2 (du) aukštus vanduo gali patekti tik pragręžus perdangas. Per tas vietas, kur gręžti agregatų vamzdynai, yra didžiausia tikimybė patekti drėgmei, todėl vanduo ėjo per šilumos siurblių vamzdynus. Per stogo apžiūrą matė, kad šilumos siurblių vamzdynai įrengti nenaudojant įprastų sandarinimo elementų, nei vieno teisingai įrengto šilumos siurblių vamzdyno nematė. Sandarinimus turėjo atlikti tie, kas montavo, kas darė šilumos siurblių pajungimą. Nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti labiausiai pagrįstą išvadą, kad Patalpos aplietos ne lietaus – sniego vandeniu, o vandeniu, kuris buvo įrenginyje (kondensatas), t. y. kondensato buvo tiek įrenginio viduje (didesnis kiekis), tiek išorėje. Kondensatas gali kauptis tiek dėl netinkamo sandarinimo, tiek gali būti ir reguliavimo problema. Ir dabar Patalpų apžiūros metu yra pratekėjimas prie vidaus vamzdynų, šitoje pačioje zonoje.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys atmestinas.    

14.                      Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas (draudikas) ir trečiasis asmuo UAB „Seafishtrade” (draudėja) 2020 m. rugsėjo 25 d. sudarė Įmonių turto draudimo sutartį (turto draudimas nuo visų rizikų bei viršįtampiai; liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpoms, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), administracinėms patalpoms, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems pastate, adresu (duomenys neskelbtini), apdrausti; draudimo laikotarpis – nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 1 d. Draudėja 2021 m. sausio 21 d. pranešė ieškovui, jog 2021 m. sausio 21 d. 12.00 val. per lubas bėga vanduo į biuro patalpas (8-as ir 9-as aukštai), adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas šį įvykį pripažino draudžiamuoju, ieškovo atstovas – žalų ekspertas 2021 m. vasario 11 d. defektiniame akte užfiksavo apžiūros metu nustatytus turto sugadinimus, nurodė, kad apžiūros metu yra matoma, jog 2 (du) viršutiniai Pastato aukštai buvo užpilti, užlieta vakarinė patalpų pusė; užlipus ant stogo jo būklės įvertinti nepavyko, nes stogo danga padengta sniegu; stogo vakarinėje pusėje yra 2 (dvi) įlajos, viena kurių yra be stogelio ir yra matoma, kad į jos vidų yra prisnigę. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ parengtame 2021 m. vasario 1 d. defektiniame akte Nr. 2021/01/25 nurodyta, jog neveikiančių inžinerinės sistemos prietaisų, įrengimų remonto darbų, defektų nustatymo ir transporto kaina sudaro 5 490 41 Eur (be PVM). 2021 m. balandžio 19 d. pranešimu apie draudimo išmoką ieškovas pranešė draudėjai apie pagal IĮ „(duomenys neskelbtini)“ suderintą remonto darbų sąmatą priskaičiuotos 2 745,21 Eur draudimo išmokos išmokėjimą. 2021 m. balandžio 20 d. mokėjimo nurodymu ieškovas išmokėjo draudėjai 2 745,21 Eur draudimo išmoką. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtoje remonto darbų sąmatoje nurodyta, jog pasiruošimo ir apdailos remonto darbų kaina sudaro 11 055,86 Eur (be PVM). 2021 m. balandžio 19 d. pranešimu apie draudimo išmoką ieškovas pranešė draudėjai apie pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ suderintą remonto darbų sąmatą priskaičiuotos 5 527,93 Eur draudimo išmokos išmokėjimą. 2021 m. balandžio 20 d. mokėjimo nurodymu ieškovas išmokėjo draudėjai 5 527,93 Eur draudimo išmoką. 2019 m. liepos 31 d. atsakovė ir tretieji asmenys UAB „Seafishtrade”, UAB „Kiltas”, UAB „Baltic Cargo Agent”, UAB „Provoltas”, kooperatinė bendrovė „Transpedita”, UAB „Northway turto valdymas”, UAB „Cukraus studija” sudarė Pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo ir kitų susijusių priežiūros paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė įsipareigojo teikti Pastato inžinerinių sistemų, statinio techninės priežiūros, liftų techninės priežiūros, valymo, administravimo ir Pastatui priskirtos teritorijos priežiūros paslaugas, t. y. Pastato administratore įvykio metu buvo ir tebėra atsakovė. Ieškovas kreipėsi į atsakovę su 2021 m. balandžio 19 d. pretenzija dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, reikalaudamas per 14 dienų atlyginti dėl 2021 m. sausio 21 d. įvykio patirtą 8 273,14 Eur žalos sumą. Trečiasis asmuo ADB „Gjensigide“, apdraudęs atsakovės civilinę atsakomybę pagal su atsakove sudarytą Civilinės atsakomybės draudimo verslui sutartį, 2021 m. birželio 28 d. sprendimu atsisakė 2021 m. sausio 21 d. įvykį pripažinti draudžiamuoju ir mokėti ieškovui draudimo išmoką. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, pareiškė atsakovei ieškinį dėl 8 273,14 Eur žalos atlyginimo subrogacijos tvarka.

Dėl atsakovės pareigos atlyginti žalą (ne)buvimo

15.                      Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.

16.                      Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žala kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Asmuo (ieškovas), pareiškęs ieškinį atsakovui dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

17.                      Nagrinėjamu atveju ieškovas (draudikas) įrodinėja, kad byloje nagrinėjamas Patalpų užliejimas įvyko dėl Pastato bendrojo naudojimo objekto – stogo, už kurio priežiūrą yra atsakinga atsakovė, trūkumų, t. y. neuždengto ventiliacinio kaminėlio bei stogo dangos pažeidimų. Tuo tarpu atsakovė laikosi pozicijos, jog ieškovo nurodyti stogo konstrukcijos elemento, stogo dangos trūkumai negalėjo lemti Patalpų užliejimo, teigia, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, todėl jai civilinė atsakomybė dėl įvykusio Patalpų užliejimo, dėl kurio buvo padaryta žala, nekyla. Taigi pirmiausia byloje būtina nustatyti užliejimo šaltinį / vietą, nes tik nustačius iš kokio šaltinio / vietos ir dėl kokių priežasčių prasiskverbė vanduo į Patalpas, bus galima nustatyti, ar žalos atsiradimą lėmė atsakovės neteisėti veiksmai, t. y. ar egzistuoja atsakovei kylančios civilinės atsakomybės sąlyga – atsakovės neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

18.                      Ieškovas, laikydamasis pozicijos, kad Patalpų apliejimo šaltinis yra nesandarus Pastato stogas, įrodinėja, kad stogo nesandarumas pasireiškė neuždengtu ventiliaciniu kaminėliu, kuriame įvykio metu buvo susikaupę sniego, šiam teiginiui pagrįsti kartu su ieškiniu pateikė fotonuotrauką (el. b. failas 1, psl. 17). Atsakovei pateikus į bylą duomenis apie tai, jog po nagrinėjamo įvykio atsakovė organizavo specializuotas statinio apžiūras, kurių metu nustatyta, kad: stogo dangoje įvairiose vietose pastebėti stogo dangos nesandarumai, kirstinės stogo dangos mechaninės pažaidos, nesandarus hidroizoliacinės dangos įrengimas ties šilumos siurblių laikikliu, ortakiais, esama neeksploatuojamo stogo dangos hidroizoliacija įrengta vieno sluoksnio bitumine prilydoma danga, ant stogo nėra įrengti takeliai šilumos siurblių aptarnavimui, naujų įrenginių montavimo metu yra mechaniškai pažeidžiama stogo danga (2021 m. vasario 23 d. Statinio apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b. failas 1, psl. 48-51); bituminės stogo dangos mechaniniai pažeidimai, netinkamai atliktas stogo sandarinimo darbas po vėdinimo agregatų sumontavimo, netinkamai užsandarintos metalinės, vėdinimo agregatų laikančiosios atramos, netinkamai prikaitinta bituminė stogo danga, neišspaustas karšto bitumo sluoksnis sulydymo siūlėje kaip to reikalauja bituminių prilydomųjų dangų montavimo technologija, dideli hidroizoliacijos įtrūkimai aplink metalines atramas, nesandarumai prie išvestų į stogo išorę PVC vamzdžių; įlajos sandarinimui panaudota apatinio sluoksnio bituminė stogo danga, kuri nėra apsaugota nuo UV spindulių, danga netinkamai prikaitinta, neišspaustas bitumo sluoksnis sulydymo siūlėje, nesandarumai prie įlajos, prie antstatų netinkamai atlikti stogo dangos montavimo darbai, neprikaitinta danga, neišspaustas bitumas (2021 m. gegužės 31 d. Pastato stogo hidroizoliacinės dangos inspektavimo protokolas (patikros būdas: testavimas specialiąja įranga: patikros įrenginys elektros impulsų metodu)) (el. b. failas 1, psl. 59-73), ieškovas bylos nagrinėjimo metu papildė, jog stogo nesandarumas taip pat pasireiškė ir stogo dangos nesandarumu, t. y. pasak ieškovo vanduo į Patalpas prasiskverbė per neuždengtą ventiliacinį kaminėlį bei nesandarias stogo dangos ertmes. Kadangi šiuo atveju faktinės aplinkybės – užliejimo šaltinio / vietos nustatymas byloje yra įrodinėjimo dalykas, lemiantis / paneigiantis atsakovės atsakomybę, siekiant išsiaiškinti Patalpų užpylimo priežastis, stogo konstrukcinio elemento (ventiliacinio kaminėlio), stogo dangos defektų galimą įtaką Patalpų užliejimui, Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartimi paskirta statybos techninė ekspertizė, kurią pavesta atlikti teismo ekspertui A. S..

19.                      Į bylą pateiktas 2024 m. liepos 23 d. Teismo ekspertizės aktas Nr. 24-07/01, kuriame pateiktos tokios išvados: 1) iki Patalpų užliejimo buvusių ventiliacinių kaminėlių įrengimo darbų kokybė įtakos Patalpų užpylimui neturėjo; per ant Pastato stogo esantį neuždengtą ventiliacinį kaminėlį patekę krituliai negalėjo turėti įtakos Patalpų užliejimui; 2) esminės priežastys, lėmusios Patalpų užliejimą yra: i) netinkamas stogo konstrukciją kertančių inžinerinių tinklų (oro vėdinimo-kondicionavimo sistemų) vietų užsandarinimas; ii) užšalusio kondensato nuo oro vėdinimo-kondicionavimo įrenginių atitirpimas ir nutekėjimas; iii) netinkamas kondensato nuo oro vėdinimo-kondicionavimo įrenginių, nuvedimo vamzdynų jungčių įrengimas.

20.                      Teismo posėdžio metu išaiškindamas savo išvadą žodžiu (CPK 217 straipsnio 2 dalis) teismo ekspertas A. S. paaiškino, kad užpylimai 8-ame ir 9-ame aukštuose yra toje pačioje vietoje. Labiausiai tikėtinas užpylimas per 2 (du) aukštus yra per pragręžtas gelžbetonio konstrukcijų vietas, kur buvo įrengti vamzdynai. Gelžbetonio konstrukcijos nėra lengvai vandens prabėgančios, staigus vandens užpylimas per gelžbetonio konstrukcijas praktiškai neįmanomas, tokiu atveju būtų ilgalaikis lašėjimas. Šiuo atveju užpylimas buvo staigus, ir tokiu atveju užpylimas galimas tik per kiaurai pragręžtas gelžbetonio konstrukcijas. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti užšalęs įrenginys, kuris yra netoli apliejimo zonos, kur kondensatas akivaizdžiai užšalęs (el. b. failas 2, psl. 7, 77). Iš išorės matomi tik varvekliai ant įrenginio, tačiau išorėje yra tik perteklius, taigi vamzdynas galėjo būti užšalęs, o užšalęs vandens kiekis pačiame įrenginyje galėjo būti daug didesnis, tai kondensato atitirpimas tikrai galėjo įtakoti nemažo kiekio vandens atsiradimą, atitirpęs kondensatas per įrenginį išbėga į vidų. Teismo ekspertizės metu toje pačioje zonoje užfiksavo iš betono konstrukcijos išsiskyrusias druskas, kas rodo, kad ir šiuo metu yra lašėjimas vidaus sistemoje palei vamzdyną. Jei įrengiant įrenginių vamzdynus nebūtų pragręžtos gelžbetonio konstrukcijos, būtų užpiltas tik 9-as aukštas. Vamzdynai įrengti nenaudojant įprastų sandarinimo elementų (2024 m. spalio 9 d. teismo posėdžio garso įrašo 34 min. 50 sek. – 36 min. 38 sek., 38 min. – 38 min. 14 sek., 39 min. 44 sek. – 40 min. 45 sek., 49 min. 05 sek. – 50 min. 20 sek., 1 val. 13 min. 12 sek. – 1 val. 13 min. 20 sek., 1 val. 15 min. 20 sek. – 1 val. 15 min. 48 sek., 1 val. 31 min. 37 sek. – 1 val. 34 min. 35 sek., 1 val. 36 min. 58 sek. – 1 val. 37 min. 39 sek., 1 val. 40 min. 57 sek. – 1 val. 42 min. 30 sek., 1 val. 43 min. 42 sek. – 1 val. 43 min. 57 sek.).

21.                      Pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė yra vienas iš rašytinių įrodymų, lygiaverčių su išvardytaisiais CPK 177 straipsnio 2 dalyje ir, be kita ko, nelaikomų oficialiuoju rašytiniu įrodymu pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; kt.). Teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis).

22.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant CPK 218 straipsnį, suformuluotos dvi galimos nesutikimo su eksperto išvada motyvacijos: dėl išvados nebuvimo visete su kitais bylos įrodymais (pvz., dėl išvados neišsamumo, neaiškumo, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimo, prieštaravimo kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams) ir dėl abejojimo jos patikimumu (pvz., dėl faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009; kt.). 

23.                      Nagrinėjamu atveju teismo eksperto išvadą, kad didžiausia tikimybė, jog Patalpos užlietos ne lietaus – sniego vandeniu, o vandeniu, kuris buvo oro vėdinimo-kondicionavimo įrenginyje (kondensatas), patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. 2021 m. sausio 21 d. Avarijos atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta prielaida, kad vanduo į Patalpas galimai bėgo iš užšalusio kondensato ortakiuose (el. b. failas 4, psl. 101-102). 2021 m. sausio 27 d. Statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini), vykdant neeilinę statinio apžiūrą, nurodyta, kad gavus pranešimą apie į 9-o ir 8-o aukštų patalpas bėgantį vandenį, apžiūrėjus patalpas, pastebėta, kad iš šildymo-vėdinimo ortakių sistemos bėga vanduo; patalpų naudotojų teigimu vanduo nustojo bėgti 2021 m. sausio 22 d.; 2021 m. sausio 23–24 dienomis, esant krituliams, naujų prabėgimų nenustatyta; galimai šildymo-vėdinimo sistemoje buvo susikaupę kondensato ar pripustyta sniego, ir 2021 m. sausio 21 d. atšilus orui ir prasidėjus atodrėkiui kondensatas per ortakius pradėjo bėgti į vidaus patalpas (el. b. failas 4, psl. 109-110). Be to, byloje liudytoju apklaustas statinio techninės priežiūros specialistas L. K., vykdęs Pastato techninę priežiūrą, taip pat parodė, kad abu kartus (2021 m. sausio 21 d. ir 2021 m. vasario 22 d.) Patalpų apipylimai įvyko esant atodrėkiui, o lietaus metu apipylimų nebuvo. Iš viešai prieinamų Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateikiamų duomenų (šaltinis: https://archyvas.meteo.lt/) matyti, kad nuo 2021 m sausio 15 d. iki 2021 m. sausio 19 d. Klaipėdos mieste ženkliai nukrito oro temperatūra ir siekė nuo apie -8°C iki apie -18,1°C (jutiminė -25°C), o nuo 2021 m. sausio 20 d. vakaro, 2021 m. sausio 21 d., 2021 m. sausio 22 d. ir toliau oro temperatūra buvo teigiama; 2021 m. vasario 18 d. vidutinė temperatūra siekė -10,9°C (jutiminė -22,3°C), 2021 m. vasario 19 d. vidutinė temperatūra siekė -6,8°C (jutiminė -19,4°C), 2021 m. vasario 20 d. vidutinė temperatūra siekė 0,6°C (jutiminė -7,4°C), 2021 m. vasario 21-22 dienomis vidutinė temperatūra siekė 2,2°C. Taigi abu kartus Patalpų apipylimai įvyko pasikeitus oro temperatūrai, t. y. iš stipriai neigiamos temperatūros pasikeitus į teigiamą, kitaip sakant esant atodrėkiui. Šios aplinkybės bei byloje esantys duomenys apie perteklinio vandens kondensato formavimąsi ant įrenginio (el. b. failas 2, psl. 7, 77), pagrindžia teismo eksperto prieitą išvadą, kad esant nepalankiai oro temperatūrai agregatų vamzdynuose, kurie, pasak teismo eksperto, įrengti netinkamai, kaupėsi vanduo (formavosi kondensatas), kuris esant atodrėkiui pradėjo tirpti ir bėgti į Patalpas.

24.                      Be to, ieškovo tvirtinimas, jog vanduo į Patalpas prasiskverbė per neuždengtą ventiliacinį kaminėlį bei per stogo dangos nesandarumus prieštarauja ventiliacinio kaminėlio eksploatacinių savybių specifikacijai bei logikos dėsniams. Iš liudytoju apklausto L. K. parodymų, Teismo ekspertizės akto išvados dėl vandens pro neuždengtą ventiliacinį kaminėlį prasiskverbimo ir Patalpų kritulių vandeniu užliejimo galimybės, kuri yra kategoriška (Teismo ekspertizės akto 5.2.1. punktas), matyti, kad rengiant stogą po šilumą izoliuojančiu sluoksniu (vata) yra įrengiama plėvelė, kuri yra nelaidi vandeniui ir izoliuoja garus, dėl ko krituliai pro ventiliacinį kaminėlį į Patalpas iš esmės negali patekti, o jei ir patektų, tai toks vandens kiekis būtų nepakankamas užlieti 2 (du) Pastato aukštus (2024 m. spalio 9 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 02 min. 01 sek. – 1 val. 02 min. 22 sek.). Jokių duomenų, liudijančių priešingai, ieškovas nepateikė (CPK 178 straipsnis), aplinkybę, kad vanduo į Patalpas pateko pro neuždengtą ventiliacinį kaminėlį iš esmės grindė prielaida / spėjimu. Tokį ieškovo tvirtinimą paneigia ir ta aplinkybė, kad 2021 m. vasario 22 d. toje pačioje vietoje įvyko antras Patalpų apliejimas, nors ginčo ventiliacinis kaminėlis buvo uždengtas (el. b. failas 4, psl. 94-96). Be to, nors teismo ekspertas neatmetė galimybės, kad vanduo galėjo prasiskverbti ir per stogo dangos pažeidimus, tačiau tokiu atveju, anot eksperto, staigaus apipylimo nebūtų, būtų ilgalaikis lašėjimas. Šiuo atveju dalis įrenginių buvo įrengta jau 2019 metais, taigi neeksploatuojamo stogo dangos pažeidimų buvo iki byloje nagrinėjamo įvykio, stogas suremontuotas 2021 m. rugsėjo 21 d. (2021 m. rugsėjo 28 d. Statinio apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b. failas 3, psl. 44-45), tačiau per šį laikotarpį daugiau jokių kitų nusiskundimų dėl vandens pratekėjimo į patalpas nebuvo (2024 m. spalio 9 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 13 min. 30 sek. – 1 val. 14 min. 30 sek.). Juo labiau, jei vanduo į Patalpas būtų patekęs per stogo dangos pažeidimus, tam, kad būtų aplietos 8-o aukšto Patalpų lubos, pirmiausia turi būti sulietos 9-o aukšto Patalpų grindys, tuomet vanduo sunkiasi į gelžbetonio plokštę, dėl ko 8-o aukšto Patalpų apliejimas negalėtų būti staigus. Šiuo atveju iš 2021 m. vasario 11 d. defektinio akto (el. b. failas 1, psl. 18-20), į bylą pateiktų Patalpų fotonuotraukų (el. b. failas 2, psl. 12-65, 79-88, 125-178) matyti, kad žala tiek 8-o aukšto, tiek 9-o aukšto Patalpoms padaryta luboms ir juose sumontuotiems elementams, įrenginiams, tačiau 9-o aukšto grindims žala nepadaryta, kas leidžia padaryti logiškai pagrįstą išvadą, jog vanduo į Patalpas pateko ne per perdangas, o per sumontuotus įrenginių vamzdynus. Taip pat manytina, kad jei Patalpos būtų aplietos atmosferos krituliais pro stogo dangos nesandarumus, tokiu atveju Pastate esančioms patalpoms žala būtų daroma kaskart, esant lietingiems orams (CPK 185 straipsnis). Tačiau tokių duomenų byloje, minėta, nėra pateikta. Priešingai, atsakovė pateikė duomenis, jog pranešimai apie vandens prasiskverbimą gauti tik 2021 m. sausio 21 d. ir 2021 m. vasario 22 d. (el. b. failas 4, psl. 99, 111), daugiau jokių pranešimų nei iki šių įvykių, nei po jų negauta.

25.                      Nors ieškovo atstovas baigiamosios kalbos metu nurodė, kad teismo ekspertizės aktas yra neišsamus, tačiau nepateikė jokių pagrįstų nesutikimo su Teismo ekspertizės akto išvadomis argumentų. Ieškovas, keldamas abejones dėl teismo ekspertizės akto įrodomosios reikšmės, nurodė, kad teismo ekspertas išvados nepagrindė rašytiniais įrodymais, tačiau pažymėtina, kad pareiga teikti įrodymus proceso įstatyme nustatyta bylos šalims (CPK 178 straipsnis), tuo tarpu eksperto išvada yra savarankiškas įrodymų šaltinis, bei nurodė, kad ekspertizės akto išvados tėra eksperto nuomonė, tačiau pažymėtina, kad teismo ekspertizė ir skiriama tuo tikslu, kad gauti atitinkamą kvalifikaciją ir specialiųjų žinių turinčio subjekto ginčo situacijos vertinimą (CPK 212 straipsnis), o ekspertas privalo ekspertinio tyrimo išvadas teikti remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu specialiomis žiniomis ir atliktų tyrimų rezultatais (Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso, patvirtinto Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2014 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. B-16, 4.1 punktas). Be to, bylos nagrinėjimo metu, po eksperto A. S. apklausos teisme ieškovas nepasinaudojo CPK 219 straipsnyje nustatyta teise ir neprašė skirti papildomos ar pakartotinės teismo ekspertizės. Tai, kad ieškovo netenkina teismo ekspertizės akto išvados, savaime nereiškia, kad teismo ekspertizės aktas yra neišsamus.

26.                      Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo nesivadovauti teismo ekspertizės išvada, kuri, minėta, neprieštarauja kitiems bylos duomenims bei logikos dėsniams. Įvertinus teismo ekspertizės akto išvadą ir šios išvados išaiškinimą teisme, kitų byloje esančių duomenų visumą, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė, jog įvykio priežastis – Pastato bendrojo naudojimo objekto (stogo) defektai (CPK 178 straipsnis). Byloje esančių duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Patalpos užlietos ne atmosferos kritulių vandeniu, o vandens kondensatu, kuris buvo šildymo / vėdinimo įrenginyje, o užliejimą galėjo sąlygoti netinkamas įrenginio (jo vamzdynų) sumontavimas ir (ar) netinkamas įrenginio sureguliavimas. Iš byloje esančio Pastato projekto matyti, kad ant stogo šilumos siurblių / vėdinimo įrenginių įrengimas nebuvo numatytas, pagal projektą didžiajai daliai Pastato patalpų yra numatytas vietinis šildymas elektra (elektriniais radiatoriais), ir tik kai kurių Pastato patalpų savininkai individualiai nusprendė savo patalpas šildyti įsirengiant patalpų šildymo / vėdinimo siurblius, kurie įrengti atitinkamų patalpų savininkų sprendimu ir lėšomis. Taigi ant stogo esantys šildymo / vėdinimo įrenginiai ir jų vamzdynai nėra Pastato bendrojo naudojimo objektai, už kurių priežiūrą būtų atsakinga atsakovė, šių objektų priežiūra nenumatyta 2019 m. liepos 31 d. Pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo ir kitų susijusių priežiūros paslaugų sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. administratorė neturi teisės objektuose, kurie nėra įtraukti į bendrojo naudojimo objektų sąrašą, vykdyti darbų. Nors ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji neužtikrino, jog ant stogo nepatektų kiti asmenys, kad stogas nebūtų eksploatuojamas, tačiau pažymėtina, kad Pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimas nepanaikina ir (ar) neapriboja Pastato bendrasavininkų teisės naudotis savo turtu, tame tarpe stogu. Kai kurių Pastato patalpų savininkams nusprendus ant stogo įsirengti jiems nuosavybės teise priklausančius oro kondicionavimo-vėdinimo įrenginius, dalies patalpų savininkai turi prisiimti tokios nuosavybės teisės sukuriamas pareigas, todėl konstatavus netinkamą įrenginių įrengimą / jų valdymą, dėl ko kilo žala, nėra pagrindo reikalauti tokią žalą atlyginti iš kitų savo pareigas tinkamai įvykdžiusių subjektų (šiuo atveju administratorės). Atsižvelgiant į ieškinio ribas ir į tai, kad ieškovas atsisakė šioje byloje keisti atsakovą (CPK 45 straipsnis), kitų asmenų atsakomybės įrodinėjimas / nustatymas šioje byloje neatliktinas. Trečiojo asmens UAB „Seafishtrade“ nurodytos aplinkybės, jog atsakovės veiksmų neteisėtumas pasireiškė nepakankamai rūpestingu pareigų vykdymu, t. y. savininkų susirinkimo neorganizavimu, informuojant, kad jų įrenginiai ant stogo yra sumontuoti be statybą leidžiančių dokumentų ir jų ant stogo neturi būti, nesavalaikiu stogo dangos mechaninių pažeidimų pastebėjimu, nors tokios pažaidos akivaizdu buvo iki nagrinėjamo įvykio, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovė yra atsakinga dėl žalos kilimo. Pažymėtina, kad atsakovės, kaip Pastato bendrojo naudojimo objektų administratorės, pareigų vykdymo tinkamumas šioje byloje vertinamas tik tiek, kiek susiję su žalą padariusio įvykio priežastimi. Nustačius, jog užpylimo židinys yra ne bendrojo naudojimo konstrukcijoje, trečiojo asmens nurodytų aplinkybių vertinimas nėra šios bylos dalykas.

27.                      Apibendrinant konstatuotina, kad ieškovas neįrodė, kad Patalpų apliejimas įvyko dėl bendrojo naudojimo objekto, už kurį būtų atsakinga atsakovė, trūkumų, neįrodė, kad atsakovė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, ir būtent dėl kokių nors atsakovės neteisėtų veiksmų įvyko apliejimas, taip pat nenustatytas ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir atsiradusios žalos t. y. nenustatytas civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų visetas. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovo argumentai dėl žalos fakto ir dydžio, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, aiškinimo ir taikymo neturi teisinės reikšmės, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

28.                      Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas nepagrįstai kelia atsakovei subrogacinį reikalavimą atlyginti žalą. Dėl šių priežasčių ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

29.                      Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

30.                      Nustatyta, jog ieškovas byloje sumokėjo 186 Eur žyminį mokestį. Teismui netenkinus ieškinio, šios ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos.

31.                      Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 3 206,50 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, 5 082 Eur už ekspertizės atlikimą, 556,60 Eur už eksperto apklausą teisme. Ieškinį atmetus, vadovaujantis CPK 88, 93, 98 straipsnių nuostatomis, atsakovei iš ieškovo priteistina 8 845,10 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

32.                      Teismas šioje byloje patyrė 99,95 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmetus, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.)).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 8 845,10 Eur (aštuonių tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt penkių eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovės UAB „Civinity namai Klaipėda“ naudai.

Priteisti iš ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, valstybės naudai 99,95 Eur (devyniasdešimt devynių eurų 95 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą (įmokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja                                                                  Marija Augustinaitė