Civilinė byla Nr. e2A-340-1043/2023

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01353-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.8; 2.6.39.2.5.1.1; 3.1.7.4; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Alytus“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4676-835/2022 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Alytus“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ieškovė) ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Alytus“ 3 848,79 Eur žalą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. dėl netinkamai prižiūrimo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo nuotekų vamzdyno gedimo/užsikimšimo buvo užlietas ir apgadintas butas Nr. 1, kuris ieškovės buvo apdraustas gyventojų turto draudimu, draudimo poliso Nr. 220 0121646. Šios sutarties pagrindu ieškovei, kaip šio buto draudikei, atsirado pareiga atlyginti dėl išsiliejusio vandens atsiradusią žalą. Ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo 3 873,92 Eur (250,00 Eur už buto valymą, 120,00 Eur už sugadintus kilimus, 565,09 Eur už kilnojamajam turtui padarytą žalą, 2 973,70 Eur už nekilnojamajam turtui padarytą žalą) draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Draudimo išmoka išmokėta iš nuostolio sumos išskaičius draudimo sutartyje numatytą 60,00 Eur išskaitą. Atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo paskirta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) administratore ir buvo atsakinga už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių tinklų priežiūrą. Jai netinkamai vykdant šią priežiūrą užsikimšo vamzdis ir dėl to buvo padaryta žala butui, todėl ieškovės išmokėtą 3 848,79 Eur žalą turi atlyginti atsakovė.

3.       Atsakovė UAB „Mano Būstas Alytus“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ji nėra atsakinga dėl bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio užsikimšimo. Ieškovė nepateikė jokių duomenų kaip atrodė turtas iki apliejimo ir tinkamai neištyrė įvykio aplinkybių, nenustatė realaus dėl įvykio patirtos žalos dydžio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Alytaus apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės UAB „Mano Būstas Alytus“ ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 3 848,79 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. liepos 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 87,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas nurodė, kad ieškovė ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas G. T. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (liudijimas Nr. 220 0121646), draudimo laikotarpis nuo 2020 m. gruodžio 2 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. 2021 m. rugpjūčio 20 d. dėl užsikimšusio bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžio, vanduo ir nuotekos kilo į viršų ir užpylė butą Nr. 1, esantį namo (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, dėl ko sušlapo buto grindys, sienos, durys. Atsakovei pastato bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų administratorei, vykdančiai pastato bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų priežiūrą, apie šį įvykį pranešta. Apskaičiuodama nuostolius ir mokėdama draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067.

6.       Teismas nurodė, jog atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, kad ji periodiškai atlikdavo statinio apžiūrą. Atsakovės darbuotojai nustatė ir pranešė buto savininkui, kad rūsyje virš jo buto užsikimšo bendro naudojimo kanalizacijos vamzdis. Šios aplinkybės patvirtino, kad atsakovė, būdama daugiabučio namo administratorė, yra atsakinga už šį įvykį. Teismas pripažino, kad bendrojo naudojimo objektų administratorė nesugebėjo užtikrinti, jog nebūtų padaryta žalos kitiems asmenims dėl netinkamos būklės sistemų ar įrenginių eksploatavimo. Atsakovė yra atsakinga už žalą, padarytą dėl patalpų užpylimo ir turto sugadinimo, todėl privalo atlyginti ieškovei žalą dėl draudimo išmokos sumokėjimo (CK 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.246–6.249 straipsniai, 6.256 straipsnio 2 dalis).

7.       Teismas nurodė, kad žalos dydį patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. pagal lokalinę sąmatą sugadinto turto (patalpų) remonto (atkūrimo) kaina yra 3 771,82 Eur. Ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo bendrą 3 848,79 Eur dydžio draudimo išmoką. Teismas nenustatė ir atsakovė neįrodė, jog remonto ir atstatymo išlaidos būtų nesusiję su patalpų užpylimu. Lokalinėje sąmatoje nurodytos sumos ir būtini atlikti darbai susiję su draudiminiu įvykiu – patalpų užpylimu ir dėl to sugadinto turto, paskaičiuotas nusidėvėjimas medžiagoms. Taikytinas visiško nuostolių atlyginimo principas. Paskaičiuotos ir draudėjui išmokėtos draudimo išmokos suma atitinka draudžiamojo įvykio metu padarytus nuostolius.

8.       Teismas nustatė, jog atsakovė privalo mokėti 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Patenkinus ieškinį, teismas iš atsakovės priteisė ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 87 Eur žyminį mokestį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Mano Būstas Alytus“ prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.        Pirmosios instancijos teismas visiškai formaliai taikė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, nes apsiribojo tik konstatavimu, jog atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo paskirta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratore ir buvo atsakinga už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių tinklų priežiūrą.

9.2.        Atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalą, atsiradusią, jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, disponavimo teisę, gali būti tik bendraturčiai, bet ne atsakovė kaip administratorė. Užsikimšęs vamzdis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų savininkams, o šie bendrosios dalinės nuosavybės teises įgyvendina per bendriją. Atsakovė namui teikia techninės priežiūros paslaugas 2019 m. vasario 19 d. Administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų sutarties Nr. Ž_SUT_19_056 pagrindu. Byloje nebuvo įrodyta bendrojo naudojimo objekto trūkumai, todėl ieškovei tenka pareiga įrodyti visų įstatyme nustatytų civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų atsakovės deliktinei atsakomybei taikyti egzistavimą.

9.3.        Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kad objekto valdytojas teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdžiusi netinkamai. Teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, jog būtent atsakovės neteisėti veiksmai sukėlė žalą, t. y., kad būtent dėl atsakovės neveikimo buvo užpiltos patalpos bei tai, kad atsakovė iki avarijos būtų gavusi pranešimus apie bendrojo naudojimo nuotekų vamzdyno netinkamą būklę, iki to būtų įvykę panašaus pobūdžio avarijų. Byloje neįrodyta, jog žalos atsiradimą nulėmė atsakovės neteisėti veiksmai, bei nebuvo įrodytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

9.4.        Atsakovės atstovas nedalyvavo teismo posėdyje ir su byla susijusių dokumentų bei paaiškinimų nepateikė dėl to, jog su atsakovės teisininke 2022 m. rugpjūčio 15 d. buvo nutraukta darbo sutartis, o su nauju teisininku darbo sutartis buvo nutraukta 2022 m. rugsėjo 23 d. Ieškovės pateiktas ieškinys nebuvo perduotas kitam atsakingam teisininkui, kuris būtų galėjęs išanalizuoti situaciją ir pateikti informaciją teismui. Atsakovės atstovo nedalyvavimą teismo posėdyje nulėmė išskirtinai žmogiškoji apsirikimo klaidą, kurią sąlygojo buvusio darbuotojo neatidūs veiksmai ir darbuotojų kaita.

9.5.        Į bylą trečiuoju asmeniu nebuvo įtrauktas UAB „Mano Būstas Alytus“ draudikas Ergo Insurance SE Lietuvos filialas. Neatnaujinus bylos nagrinėjimo iš esmės įsiteisėjęs teismo sprendimas akivaizdžiai pažeidžia atsakovės ir kitų šalių interesus.

10.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašo Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

10.1.       Atsakovė neteikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad ji atliko kokius nors ginčo vamzdyno priežiūros darbus – atliko kasmetines bei nuolatines objekto apžiūras, o tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė ginčo vamzdyno apskritai neprižiūrėjo, neatliko jo apžiūrų, nesiėmė profilaktinių priemonių (sandarumo tikrinimo, vamzdyno valymo ir kt.). Būtent vamzdyno nepriežiūra lėmė nuotekų išsiliejimą, o atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad vamzdynas būtų užsikimšęs dėl kitų asmenų (gyventojų) neteisėtų veiksmų.

10.2.       Atsakovė pareigas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų priežiūra, turi atlikti nepaisant to, ar yra gauti butų savininkų pranešimai dėl netinkamai veikiančių bendrojo naudojimo objektų – atsakovė net ir nesant jokių nusiskundimų privalo prižiūrėti jai patikėtus bendrojo naudojimo objektus. Apeliantė į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantė tinkamai ir laiku prižiūrėjo ginčo vamzdyną

10.3.       Apeliantė nuolatos dalyvauja teisminiuose ginčuose ir apeliantės darbuotojų kaita negali būti priežastimi, pateisinančia apeliantės pasyvų dalyvavimą teismo procese.

10.4.       Byloje nėra ir nebuvo sprendžiamas klausimas dėl apeliantės draudiko pareigos atlyginti ginčo įvykio metu padarytą žalą. Apeliantė nei teikdama atsiliepimą į ieškinį, nei vėliau procese neteikė prašymo jos civilinę atsakomybę draudžiantį draudiką į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų. Ieškovės nuomone, draudimo išmokos išmokėjimo ar neišmokėjimo aspektai yra savarankiški apeliantės ir jos civilinę atsakomybę apdraudusios įmonės tarpusavio klausimai, kylantys iš atitinkamo tarpusavyje sudaryto susitarimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

15.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16.       Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė darbuotojų darbo sutarties nutraukimo priedus, 2019 m. vasario 19 d. Administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų sutartį Nr. Ž_SUT_19_056, Įmonių civilinės atsakomybės draudimo liudijimą Nr. 710-660-1109697.

17.       Spręsdama dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teisėjų kolegija pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Su apeliaciniu skundu teikiami rašytiniai įrodymai nebuvo teikti pirmosios instancijos teismui, apeliaciniame skunde nėra nurodoma kas lėmė, jog rašytiniai įrodymai yra teikiami tik apeliacinės instancijos teismui, kokios objektyvios priežastys sukliudė juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovė turėjo objektyvią galimybę visus šiuos įrodymus pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau šių įrodymų nepateikė. Be to, apeliaciniu skundu net ir neprašoma šiuos įrodymus priimti į bylą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant pagrindų taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, pačiai apeliantei net neprašant priimti į bylą naujus įrodymus, apeliantės (atsakovės) apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai nepriimami ir nevertinami.

Dėl ginčo esmės

18.       Byloje kilo ginčas dėl administratoriaus civilinės atsakomybės pagrindų (ne)buvimo kai žala padaroma vieno iš bendraturčių asmeniniam turtui dėl kitų priežasčių nei pastato dalies, valdomos bendrąja daline nuosavybės teise, sugriuvimo ar trūkumų. Ieškovė įrodinėja, jog už žalą, padarytą užsikimšus bendrajam kanalizacijos stovui ir dėl to užliejus ieškovės apdraustą turtą, atsakinga atsakovė, kadangi kaip administratorė nevykdė pareigos prižiūrėti bendrojo naudojimo vamzdynus.

19.       Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad, užsikimšus bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžiui, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems daugiabučio namo butų savininkams, įvyko avarija ir buvo užlietas butas bei sugadintas bute buvęs turtas. Taigi byloje nėra ginčo dėl to, kad žala padaryta ne dėl bendrąja daline nuosavybės teise valdomo daikto sugriuvimo ar jo trūkumų, be to, ji padaryta vienam iš bendraturčių asmeninės nuosavybės teise priklausančiai turto daliai.

20.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas G. T. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (liudijimas Nr. 220 0121646), draudimo laikotarpis nuo 2020 m. gruodžio 2 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. (el. b. 1 failas, b. l. 4). 2021 m. rugpjūčio 26 d. apžiūros akte nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. dėl užsikimšusio bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžio, vanduo ir nuotekos kilo į viršų ir užpylė butą Nr. 1, esantį namo (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, dėl ko sušlapo buto grindys, sienos, durys (el. b. 1 failas, b. l. 6-7). Apskaičiuodama nuostolius ir mokėdama draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067. Ieškovė apskaičiavo ir kilnojamajam turtui padarytą žalą ir išmokėjo 3 848,79 Eur dydžio draudimo išmoką G. T. (el. b., 1 failas, b. l. 61), nors ieškinyje nurodoma, kad buvo išmokėta draudimo išmokos suma – 3 873,92 Eur (ieškinio 1 psl.). Ieškovė pateikė atsakovei raštišką pretenziją, informuodama, kad atsakovė turi sumokėti išmokėtą draudimo sumą. Atsakovė 2022 m. vasario 21 d. rašte dėl informacijos pateikimo nurodė, kad ji nustatė, jog butas užlietas dėl užsikimšusio nuotekų stovo, o ji nėra atsakinga už bendrojo naudojimo objektų trūkumus.

21.       CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį.

22.       Apeliantė teigia, jog byloje nebuvo įrodyta, jog žalos atsiradimą nulėmė atsakovės neteisėti veiksmai be to nebuvo įrodytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos ir dėl to nėra galimas civilinės atsakomybės taikymas atsakovės atžvilgiu.

23.       Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

24.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus argumentus, sprendžia, jog iš tiesų teismas tik formaliai konstatavo, kad įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo atsakovės kaip namo administratorės veiksmų (neveikimo), o sprendė, jog atsakovės neteisėtus veiksmus pagrindžia bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad šio namo įranga funkcionuotų be gedimų, neįvykdymas. Tokiam apylinkės teismo argumentui nėra pagrindo pritarti, kadangi vien konstatavimo, jog neva atsakovė nevykdė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, nepakanka nagrinėjamu atveju neteisėtiems atsakovės veiksmams nustatyti. pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nenustatė, kokie atsakovės veiksmai ar neveikimas sąlygojo ieškovei kilusią žalą, todėl nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovei žalą

25.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog įvykio aplinkybes pagrindžia draudėjo atstovo surašytas apžiūros aktas, kuriame be kita ko nurodyta turto sugadinimo priežastis – užsikimšęs kanalizacijos stovas užliejo patalpas, buto savininko surašytas pranešimas, kuriame pranešantis asmuo nurodė, jog užsikimšo kanalizacijos stovas ir per buto klozetą užliejo patalpas, taip pat apgadinto turto nuotraukos. Taigi, iš esmės minėti dokumentai pagrindžia tik įvykį, kuris, kaip nurodyta pateiktuose rašytiniuose įrodymuose, atsitiko dėl užsikimšusio kanalizacijos stovo. Pažymėtina, kad tokio fakto neginčijo ir pati atsakovė. Tačiau byloje apskritai nėra duomenų apie tai, dėl kokių priežasčių užsikimšo kanalizacijos stovas, t. y. kieno ir kokie veiksmai nulėmė užsikimšimą (ar stovas užsikimšo dėl nevykdomos priežiūros/valymo ar tai buvo vienkartinis vamzdžio užsikimšimas netinkamomis medžiagomis, nulemtas netinkamos jo eksploatacijos) (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams pareigos tausoti, tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nesiaiškino kokios priežastys lėmė avariją. Taip pat teismas nenustatinėjo ir kitų aplinkybių, turėjusių reikšmės įvykiui, t. y. administratoriaus veiksmų iki įvykio (ar administratorius nustatė, jog kanalizacijos stovą reikėtų valyti, ar jis buvo valomas, ar buvo apskritai atliekama kada nors kanalizacijos stovo apžiūra, ar gyventojai iki įvykio skundėsi dėl stovo ir pan.). Minėtos aplinkybės yra reikšmingos siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, o tuo pačiu ir atsakovės veiksmams/neveikimui teisėtumo prasme įvertinti. 

26.       Dar daugiau, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė yra pastato bendrojo naudojimo objektų valdytoja, tačiau ši išvada nėra paremta jokiais byloje esančiais įrodymais. Be to, iš teismo sprendimo motyvų nėra aišku kokią reikšmę bylos išsprendimui turi ši išvada. CK 6.266 straipsnio nuostatos, numatančios griežtąją atsakomybę, įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Taigi valdytojo statusas yra aktualus, jeigu yra sprendžiama dėl pagrindų taikyti griežtąją atsakomybę buvimo, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesprendė, jog egzistuoja pagrindai atsakovei taikyti griežtąją atsakomybę. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, užsikimšus bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžiui, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems daugiabučio namo butų savininkams, įvyko avarija ir buvo užlietas butas bei sugadintas bute buvęs turtas. Taigi byloje nėra ginčo dėl to, kad žala padaryta ne dėl bendrąja daline nuosavybės teise valdomo daikto sugriuvimo ar jo trūkumų, kas lemia, kad toks įvykis neatitinka CK 6.266 straipsnio 1 dalyje reikalaujamų taikyti sąlygų. Dėl to žalos iš atsakovės atlyginimas galėjo būti priteistas tik ieškovei įrodžius visas tokios atsakomybės sąlygas.

27.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė jog periodiškai atlikdavo statinio apžiūrą. Tačiau vien šios aplinkybės konstatavimas nesudarė pagrindo taikyti atsakovei deliktinę atsakomybę. Bylos įrodymais nepatvirtinta, kad avarijos priežastis nulėmė būtent atsakovės pareigų prižiūrėti daugiabutį namą nevykdymas. Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė iki avarijos būtų gavusi pranešimų apie netinkamą bendrojo naudojimo nuotekų vamzdyno būklę, iki to įvykusias panašaus pobūdžio avarijas. Be to pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino kokiu pagrindu atsakovė teikia paslaugas daugiabučiam namui ir kokia yra atsakovės atsakomybės apimtis. 

28.       Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).

29.       Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jeigu tokia yra įsteigta, privalo užtikrinti tinkamą – pirmiau nurodytus reikalavimus atitinkančią – namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. Nr. D1-971 įsakymu dėl statybos techninio reglamento str 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinta statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka (toliau tekste Reglamentas). Reglamento 32 punkte nustatyta, kad gyvenamojo namo techninę priežiūrai atlikti paskiriamas gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui pagal sutartį gali būti pavestos vykdyti tiek visos, tiek atskiros funkcijos, su kuriomis yra siejamas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros įgyvendinimas (tiek, kiek, suprantama, yra objektyviai galimas atitinkamų funkcijų atskyrimas), be to, asmuo gali būti įpareigotas vykdyti tiek visų, tiek atskirų namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą – toks aiškinimas neprieštarauja CK, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo, Reglamento ir kitų teisės aktų nuostatoms, kurios reglamentuoja daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros įgyvendinimą.

30.        CK 4.84 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831, (toliau – ir Nuostatai) 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Pagal Nuostatų 4.3 papunktį, vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir valdomo žemės sklypo priežiūrą. Administratorius turi pareigą nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 papunktis). Nuostatų 7.7 papunktis numato, kad, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.

31.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, konstatuoja, kad techniniam prižiūrėtojui sutartimi pavestos vykdyti techninės priežiūros apimtis pirmiausia priklauso nuo paties susitarimo turinio (CK 6.156 straipsnio 1 ir 4 dalys). Tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo vertintos. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar atsakovei pavestų vykdyti pareigų turinys sutampa su pareigų, įtvirtintų Reglamente, turiniu, kitaip tariant, ar atsakovei, be kita ko, buvo pavestos vykdyti visos funkcijos, susijusios su bendrojo naudojimo objekto – namo nuotekų šalinimo sistemos – technine priežiūra. Pažymėtina, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas. Byloje nevertinta ar atsakovė privalėjo pagal sutartį imtis veiksmų, kurie užtikrintų nuotekų šalinimo sistemos pralaidumą, ir ar tokių veiksmų nesiėmimas gali būti kvalifikuotas kaip neteisėtas neveikimas.

Dėl bylos procesinės baigties

32.       CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015).

33.       Įvertinus byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, bei tai, jog neišsiaiškinus ir nenustačius nutartyje nurodytų reikšmingų aplinkybių atsakovės civilinei atsakomybei kilti, nėra galimybės ištaisyti pirmosios instancijos teismo padaryto pažeidimo nustatant atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Be to į bylos nagrinėjimą nėra įtraukti visi asmenys, kurie turėtų dalyvauti procese. Vadovaujantis CPK 47 straipsnio nuostatomis ginčo teisenoje byloje tretieji asmenys dalyvauja dėl to, kad turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teises ar pareigas. Tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Nagrinėjamu atveju byloje jokiu procesiniu statusu nedalyvauja asmuo, kurio turtui buvo padaryta žala, nors byloje yra keliamas žalos dydžio klausimas. Todėl nagrinėjant bylą iš naujo reikalinga įvertinti kokie asmenys ir kokiu procesiniu statusu turi dalyvauti bylos nagrinėjime.

34.       Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi. Tik pažymi, kad dėl pagrindų į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukti atsakovės draudiką buvimo spręs pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas civilinę bylą.

35.       Apibendrinant išdėstytą teisėjų kolegija konstatuoja, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o civilinės bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Skundžiamas teismo sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl yra naikintinas, o byla perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

36.       Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir grąžintinas nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmos instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.