Civilinė byla Nr. e2-7821-925/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03495-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1;

3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilėja“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Šilėja“, prašydama priteisti iš atsakovės 349,90 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), per nesandarų daugiabučio namo bendrojo naudojimo vamzdį buvo sulietas ieškovės apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties pagrindu ieškovė atlygino dėl išsiliejusio vandens atsiradusią žalą, išmokėdama draudėjai 349,90 Eur dydžio draudimo išmoką. Įvykio metu daugiabučio namo administratore buvo paskirta UAB „Šilėja“, todėl jai tenka pareiga atlyginti ieškovės patirtą žalą subrogacijos tvarka.

3.       Atsakovė UAB „Šilėja“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. neginčijo, kad dėl gedimo namo bendrojo naudojimo inžineriniuose tinkluose atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovei šios patirtą žalą, tačiau nesutiko su žalos apskaičiavimo dydžiu. Nurodė, kad ieškovė žalos dydį apskaičiavo pagal formulę: 482,27 Eur (remonto darbų kaina) – 17,5 proc. (3,5 proc. x 5 m.) (nusidėvėjimas) – 60,00 Eur (išskaita) = 349,90 Eur. Tuo metu atsakovė parengė remonto darbų lokalinę sąmatą, pagal kurią atliktinų remonto darbų kaina buvo 387,29 Eur, o be 17,5 proc. arba 67,77 Eur nusidėvėjimo dydžio ir 60,00 Eur franšizės iš viso sudarė 259,52 Eur. Atsakovė kreipėsi į ieškovę, prašydama apskaičiuojant žalos dydį atsižvelgti į jos pridedamus dokumentus, tačiau ieškovė dėl žalos dydžio nustatymo nebendradarbiavo.

4.       Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir įteikiant 2023 m. balandžio 7 d. nutarties patvirtintas kopijas.

Ieškinys tenkintinas.

5.       CPK 441 straipsnyje įtvirtinta, kad bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių dviejų tūkstančių eurų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. Šiose bylose teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai.

6.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vandeniu buvo sulietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Įvykio metu Butas buvo apdraustas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ gyventojų turto draudimu (draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė apskaičiavo Butui padarytą žalą ir išmokėjo draudėjai 349,90 Eur dydžio draudimo išmoką. Už daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendruosius inžinerinius tinklus įvykio metu buvo atsakinga atsakovė UAB „Šilėja“. Atsakovė neginčijo, kad dėl vandens prasiskverbimo per nesandarų daugiabučio gyvenamojo namo vamzdį turi pareigą atlyginti ieškovei žalą, tačiau nesutiko su nukentėjusiam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos dydžiu ir teigė, kad atsakovės parengta atliktinų remonto darbų kaina sudarė mažesnę sumą, t. y. 259,52 Eur.

7.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovė privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovė – nesutikimo su ieškovės reikalavimais pagrindą.

8.       Konkrečiu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).

9.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodyta, kad statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2007). Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Taigi, namo administratoriui yra pavesta administruoti bendrojo naudojimo objektus, jais rūpintis bei prižiūrėti, nes tai yra iš esmės pagrindinės administratoriaus funkcijos (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1920-590/2014, 2017 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017).

10.       CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Vadovaujantis CK 6.266 straipsnio nuostatomis, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Pagal CK 6.1015 straipsnį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Įstatymas įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

11.       CK 6.245 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog pagal CK 6.248 straipsnio 2 dalį, kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

12.       Nagrinėjamu atveju atsakovė yra namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratorė ir yra atsakinga už šio namo bendruosius inžinerinius tinklus. Atsakovė neginčija padarytos žalos fakto, savo neteisėtus veiksmus pripažįsta, sutikdama su dalies žalos atlyginimu (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Iš bylos duomenų akivaizdu, kad draudėjos turtas sugadintas ir žala kilo būtent dėl užpylimo iš bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų ir už padarytą žalą atsakinga atsakovė, kuri, būdama daugiabučio gyvenamojo namo administratore, neužtikrino bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų naudojimo tokiu būdu, kad nebūtų padaryta žala kitiems asmenims, kas vertintina kaip atsakovės neteisėti veiksmai, susiję priežastiniu ryšiu su butui (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) padaryta žala, todėl laikytina, kad tiek atsakovės UAB „Šilėja“ neteisėti veiksmai, tiek priežastinis ryšys yra nustatyti.

13.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2012).

14.       Atsakovė nagrinėjamoje byloje ginčija žalos dydį, iš esmės nurodydama, kad jis yra nepagrįstai didelis. Kaip jau minėta, civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Taigi, pareigą įrodyti žalą ir žalos dydį turi būtent ieškovė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

15.       Nagrinėjamu atveju ieškovė žalos dydį įrodinėja sąmata, pagal kurią paskaičiuota 349,92 Eur draudimo išmoka, turto apžiūros aktu ir fotonuotraukomis. Iš sąmatos žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad apskaičiuojant nuostolius įtrauktas lubų perdažymas (97,07 Eur); gipso kartono plokščių keitimas (114,20 Eur); stambus durų remontas (98,00 Eur); 4 šviestuvų permontavimas (28,00 Eur); patalpų padengimas plėvele, patalpų valymas (20,00 Eur); baldų permontavimas, nešimas, daiktų pernešimas (33,00 Eur); transportas (27,00 Eur) ir drėgmės surinkėjo nuoma (65,00 Eur). Įvertinus 5 m. nusidėvėjimą, nuostolių suma sumažinta iki 409,90 Eur ir, remiantis draudimo sutarties nuostatomis, padaryta 60,00 Eur išskaita. Fotonuotraukos ir turto apžiūros akto duomenys nekelia abejonių, kad draudžiamojo įvykio metu sugadintas draudėjos buto turtas, t. y. prieškambario lubos (permirko gipsas, pakito jo spalva, matėsi vandens lašai) ir sieninės spintos durys (išbrinko ir deformavosi klijuota fanera). Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti ieškovės pateiktais skaičiavimais. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad žala apskaičiuota objektyviai, nėra įtrauktų nebūtinų ar nesusijusių su padarytais apgadinimais darbų ir (ar) medžiagų, paslaugų, nėra duomenų, kad nurodyti įkainiai neatitiktų rinkos kainų. Be to, labiau tikėtina, kad ieškovės nuostolių apskaičiavime pateiktos sumos apskaičiuotos jau su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM), kadangi nuostolių apskaičiavimo grafoje „vnt. kaina (Eur)“ matoma suma skiriasi nuo medžiagų kainos, nurodomas kitoje nuostolių apskaičiavimo grafoje „medž. kaina (Eur) be PVM (vnt. kainos sudedamoji)“, pagal kurią ir buvo nustatomas tam tikrų darbų įkainis. Tuo metu į atsakovės lokalinę sąmatą, sudarytą pagal 2022 m. spalio mėn. kainas, įtrauktas lubų karkasų aptaisymas gipso kartono plokštėmis (106,10 Eur); anksčiau dažytų lubų labai geras dažymas emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus ir glaistant (83,34 Eur); stambus vidaus durų varčių remontas (78,75 Eur); vidaus apšvietimo halogeninių lempų šviestuvų montavimas pakabinamų lubų angose (su žeminančiais transformatoriais) (31,94 Eur); pastato atskirų dalių uždengimas polietilenine plėvele (100 m2 uždengto ploto (34,82 Eur)); medinių konstrukcijų (karkaso, gegnių, sijų ir pan.) įrengimas (52,34 Eur). Remonto darbų kaina su PVM sudaro 468,62 Eur, taigi, nuo ieškovės apskaičiuotos bendros remonto darbų kainos (482,27 Eur) skiriasi iš esmės tik 13,65 Eur (482,27 Eur – 468,62 Eur). Pažymėtina, kad atsakovė niekuo nepagrindžia, kodėl žalos sumą skaičiuoja neįtraukdama į ją PVM mokesčio. Reikšminga ir tai, kad atsakovė į savo pateiktą nuostolių apskaičiavimą neįtraukia tam tikrų paslaugų (pavyzdžiui, daiktų pernešimo, drėgmės surinkėjo nuomos ir kt.), kurios, siekiant kokybiškai atlikti remonto darbus, buvo šiuo konkrečiu atveju būtinos. Taigi, iš byloje esančių įrodymų visumos darytina išvada, kad atsakovės pateikti įrodymai nepaneigia ieškovės atliktų skaičiavimo būdu nustatyto žalos dydžio, todėl konstatuotina, jog ieškovės nurodytas už sugadintą draudėjos turtą žalos dydis yra pagrįstas ir jo keisti atsakovės nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas – iš atsakovės ieškovei priteistinas 349,90 Eur žalos atlyginimas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų.

16.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (349,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

17.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – už ieškinį sumokėtą 21,00 Eur žyminį mokestį. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovė nepateikė teismui kitas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 21,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

18.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 19,92 Eur, t. y. viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), todėl ieškinį patenkinus, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilėja“, j. a. k. 121462961, 349,90 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt devynių eurų 90 ct) žalos atlyginimą, 6 (šešių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (349,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21,00 Eur (dvidešimt vieno euro 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilėja“, j. a. k. 121462961, 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išaiškinti, kad ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                              Jorūnė Pukinskienė