Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-03-27][nuasmeninta nutartis byloje][TA-36-415-2024].docx
Bylos nr.: TA-36-415/2024
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos 288697120 atsakovas
Kategorijos:
Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
Kiti su civiline atsakomybe susiję klausimai
Kiti su civiline atsakomybe susiję klausimai
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygos



Administracinė byla Nr. TA-36-415/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02095-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. kovo 27 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas J. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2.       Pareiškėjas skunde ir atsikirtime į atsakovo atsiliepimą nurodė, kad nuo 2022 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. liepos 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime) (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, Pravieniškių kalėjimas) nebuvo patalpų bendravimui su psichologais ar nevyriausybinės organizacijos atstovais, kurie atvykdavo pas pareiškėją. Pareiškėjui teko bendrauti maisto laikymo patalpoje. Nebuvo įrengto laisvalaikio kambario, iki 2023 m. kovo 1 d. nebuvo maisto laikymo patalpos. Maisto laikymo patalpa buvo įrengta po 2023 m. vasario 17 d. ir 2023 m. vasario 20 d. skundų pateikimo. Maisto laikymo patalpoje esantis šaldytuvas neveikia. Maisto laikymo patalpoje pagal sudarytą grafiką pareiškėjas 2023 m. birželio mėnesį galėjo būti iki maisto patiekimo 5 minutes ir po 5 minutes, bendru pusės valandos laikotarpiu, o tai yra sunkiai įgyvendinama. Nuteistųjų poilsio kambarys yra naudojamas pareigūnų, todėl nuteistiesiems šia patalpa naudotis neleidžiama. Be to poilsio kambariai nėra įrengti kiekvienam būriui. Iki 2023 m. kovo 1 d. maisto laikymo patalpoje buvo nehigieniškai teikiamos kirpimo paslaugos. Durys į tualetą buvo nesandarios, pilnai neužsidarė, todėl buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu.

3.       Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė dvasines ir emocines kančias, didelių nepatogumų, žeminamas pareiškėjo orumas, atsirado depresija, pareiškėjas turi vartoti raminamuosius vaistus, prasidėjo panikos priepuoliai.

4.       Atsakovas atsiliepime prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

4.1.                      Nuteistieji su Kalėjimų tarnybos psichologais ir nevyriausybinių organizacijų atstovais bendrauja tam įrengtoje patalpoje. Atsakovas apskaitos apie tai, kokias konsultacijas teikia nevyriausybinių organizacijų atstovai ir kas dalyvauja jų užsiėmimuose, neveda, todėl tai patvirtinančių įrodymų pateikti neturi galimybės.

4.2.                      Vadovaujantis 2020 m. gruodžio 21 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punktu, maisto produktams laikyti gali būti įrengiami ne tik kambariai, bet ir tam skirtos vietos kambariuose. Užtikrinant Taisyklių reikalavimus, iki 2023 m. kovo 1 d. būriuose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, buvo įrengti kambariai arba kambariuose buvo įrengtos vietos maisto produktams laikyti, todėl pareiškėjo teiginiai dėl neva neįrengtos maisto laikymo patalpų vertini kaip neatitinkantys tikrovės. Maisto laikymo patalpose yra pastatyti šaldytuvai kurie veikia ir naudojami pagal paskirtį, maisto produktams laikyti.

4.3.                      Nuteistųjų kirpimui yra įrengta atskira patalpa. Psichologų konsultacijos kirpyklos patalpoje nevykdomos. Minėta patalpa naudojama pagal paskirtį. Pareigūnai nuteistuosius į kirpyklą veda pagal nustatytus grafikus, kur jie būna kerpami. Jokiose kitose patalpose nuteistieji nėra ir nebuvo kerpami. Pareiškėjas nurodo tikrovės neatitinkančią informaciją, nepateikdamas jokių įrodymų.

4.4.                      Nors Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 16 būryje, kuriame pareiškėjas atliko bausmę iki 2022 m. spalio 12 d., laisvalaikio kambarys nebuvo įrengtas, tačiau laisvu laiku nuteistieji galėjo būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų, skaityti knygas arba spaudą. Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje (Pravieniškių 1-ajame kalėjime) poilsio kambariai nuteistiesiems yra įrengti pirmame (9-10 būriams) ir antrame pastato aukšte (11-12 būriams). Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai poilsio patalpose prižiūri nuteistuosius, o ne poilsiauja. Pareiškėjo teiginiai dalyje dėl pareigūnų veiksmų yra deklaratyvūs ir nesiejami su jokiais konkrečiais jo teisių pažeidimais.

4.5.                      Pareiškėjas ginčo laikotarpiu dalyvavo įvairiose užimtumo priemonėse ir programose. Dalyvavimas užimtumo priemonėse ir programose yra grindžiamas savanoriškumo principu ir neįmanomas be paties pareiškėjo pastangų. Jei pareiškėjas pageidavo dalyvauti konkrečioje programoje ir užimtumo priemonėje, jis su konkretaus turinio prašymu dėl to galėjo kreiptis į kalėjimo administraciją. Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad neužtikrinamas užimtumas yra abstraktus. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad būtų ribojama ar neleidžiama užsiimti veikla, kokia jis nori.

4.6.                      Tualeto duryse įrengti magnetiniai užraktai pagal patvirtintus projektus. Pareiškėjas skunde konkrečiai neįvardino kada ir kokioje patalpoje buvo atsiradęs minimas gedimas, o duomenų apie sugadintas sanitarinio mazgo duris patalpose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, atsakovė neturi.

4.7.                      Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų leidžiančių kilti Lietuvos kalėjimų tarnybos viešajai atsakomybei – įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio. Pareiškėjas nepateikė prašomos sumos apskaičiavimo, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą. 

 

II.

 

3.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjo J. Z. skundą patenkino iš dalies: pripažino, kad buvo pažeista J. Z. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis ir 2-asis kalėjimai); pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

4.       Teismas išsamiai aptarė Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valstybės valdžios aktų, atlyginimą.

5.       Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. liepos 31 d. pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 16 būrio 2 ir 3 gyvenamosiose patalpose, 1 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, 8 būrio 10 gyvenamojoje patalpoje, 5 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, 10 būrio 4 ir 7 gyvenamosiose patalpose, 11 būrio 1 ir 2 gyvenamosiose patalpose.

6.       Teismas, pasisakydamas dėl skundo teiginio, kad ginčo laikotarpiu nebuvo įrengtų poilsio kambarių kiekvienam būriui, nuteistųjų poilsio kambariu naudojasi pareigūnai, todėl nuteistiesiems naudotis šia patalpa neleidžiama, vadovavosi Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 6.8 ir 8.9 punkto nuostatomis. Teismas įvertino atsakovo pateiktus duomenis, kad 16 būryje laisvalaikio kambarys neįrengtas, bei aplinkybes, kad duomenų apie laisvalaikio kambarių įrengimą 1, 5 ir 8 būriuose nepateikta, padarė išvadą, kad 16, 1, 5 ir 8 būriuose neįrengus laisvalaikio kambario, taip pat įrengiant vieną laisvalaikio kambarį 2 būriams (9-10 ir 11-12) buvo pažeistas Taisyklių 8.9 punktas, kuris įpareigoja paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose korpusuose įrengti laisvalaikio (užsiėmimų) kambarį kiekvienam būriui. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo neteisėtus atsakovės veiksmus, bei sprendė, kad yra pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo.

7.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo nurodytus argumentus dėl aplinkybių, kad laisvalaikio kambariu naudojasi pareigūnai, nenustatęs, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl negalėjimo naudotis laisvalaikio kambariu, bei akcentavęs, jog pareiškėjas nenurodė, kada konkrečiai, kokie pareigūnai naudojosi nuteistųjų laisvalaikio kambariu.

8.       Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus, jog pataisos įstaigoje nebuvo patalpų bendravimui su psichologais ar nevyriausybinės organizacijos atstovais, be to iki 2023 m. kovo 1 d. maisto laikymo patalpoje buvo nehigieniškai teikiamos kirpimo paslaugos, atsižvelgdamas į atsakovo pateiktus paaiškinimus, fotonuotraukas, ir nustatęs, kad patalpos yra tvarkingos, pritaikytos naudoti pagal paskirtį, ir pažymėjęs, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių atvejų, jog jis yra pageidavęs bendrauti su psichologais ar nevyriausybinių organizacijų nariais ir tokia galimybė jam nebuvo sudaryta dėl patalpų trūkumo, taip pat nenurodė atvejų, kada jam su minėtais asmenimis teko bendrauti tam nepritaikytoje patalpoje, taip pat konkrečiai neįvardijo kodėl, jo manymu, nuteistųjų kirpimas buvo atliekamas nehigieniškai.

9.       Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginį, jog pataisos įstaigoje iki 2023 m. kovo 1 d. nebuvo įrengtos maisto laikymo patalpos, maisto laikymo patalpoje esantis šaldytuvas neveikia, vadovavosi Taisyklių 6.9 punkto nuostatomis, taip pat įvertino atsakovo pateiktus paaiškinimus dėl kambariuose įrengtų vietų maisto produktams laikyti, ir pažymėjo, kad Taisyklės nenumato privalomo atskiro maisto laikymo kambario įrengimo, nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei gyvenamuosiuose korpusuose gali būti įrengta tik vieta maisto produktams laikyti, o pareiškėjas nenurodė, kur jis laikė maisto produktus, su kokias sunkumais susidūrė, todėl sprendė, kad šioje skundo dalyje atsakovas pažeidė teisės aktų nuostatas. 

10.       Teismas, pasisakydamas dėl skundo argumentų, kad maisto laikymo patalpoje neveikė šaldytuvas, be to maisto laikymo patalpoje pagal sudarytą grafiką pareiškėjas 2023 m. birželio mėnesį galėjo būti iki maisto patiekimo 5 minutes ir po 5 minutes, bendru pusės valandos laikotarpiu, o tai yra sunkiai įgyvendinama, pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė, kokiu laikotarpiu maisto laikymo patalpoje buvo sugedęs šaldytuvas, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl sugedusio šaldytuvo yra kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją, pareiškėjas nenurodė, kokios konkrečios neigiamos pasekmės jam dėl šių aplinkybių kilo, todėl šiuos skundo teiginius teismas vertino kaip deklaratyvius ir atmestinus.

11.       Teismas, vertindamas skundo argumentus dėl nesandarių tualeto durų, įvertino Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 12 punkto nuostatas, taip pat atsakovo pateiktą informaciją dėl magnetinių tualeto durų užraktų, pažymėjo, kad pareiškėjas nurodytų argumentų skunde visiškai nedetalizavo, byloje nėra duomenų, kad jis būtų kreipęsis į administraciją dėl šios problemos, todėl nurodė, kad atsakovas neturi pagrindo paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis administracinėje byloje Nr. TA-481-442/2023 suformuota praktika, kadangi joje buvo nagrinėjamas privatumo užtikrinimas Pravieniškių PN-AK 9 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje, bet pareiškėjas ginčo laikotarpiu 9 būryje laisvės atėmimo bausmė neatliko.

12.       Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, kurią pareiškėjas įvardijo kaip dvasines ir emocines kančias, didelius nepatogumus, žeminamą pareiškėjo orumą, atsiradusią depresija, bei raminamųjų vaistų vartojimą, konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių netinkamų kalinimo sąlygų poveikį jo sveikatai, psichinei ir emocinei būklei, to nepatvirtina ir į bylą pateikti dokumentai.

13.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai jog atsakovo pareigūnų elgesys su pareiškėju galėtų būti vertintinas kaip kankinimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme, tačiau įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, pažeidimų trukmę ir mastą, padarė išvadą, kad dėl laisvalaikio kambario neįrengimo ir nepakankamo laisvalaikio kambarių kiekio pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

14.       Teismas, įvertinęs pažeidimo trukmę ir intensyvumą, nesant byloje duomenų, įrodančių, jog padaryti pažeidimai sukėlė pareiškėjui ilgalaikių, nepataisomų padarinių, į tai, jog bausmės atlikimo metu pareiškėjas turėjo galimybę dalyvauti įvairiose užimtumo programose, į tai, kad iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo pataisos įstaigos pareigūnų elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų, sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

 

III.

 

15.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo iš atsakovo priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą už pažeidimus, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino.

16.       Pareiškėjas nurodo, kad, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, būtina atsižvelgti į teismų praktiką, nustatančią, jog tais atvejais, kai teismas nustato padarytus pažeidimus ir pripažįsta, jog buvo pažeistos kalinimo sąlygos, numatytos Civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatose, turi būti priteista neturtinė žala, atsižvelgiant į pažeidimų proporcijas.

17.       Atsakovas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir padarytoms išvadoms dėl pareiškėjo gyvenimo sąlygų ginčo laikotarpiu, ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, nepažeidė procesinės teisės normų, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

18.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos dėl netinkamų laikymo sąlygų Pravieniškių PN-AK (po reorganizacijos Pravieniškių kalėjime) laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. liepos 31 d.

19.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, pripažinęs, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių kalėjime, ginčo laikotarpiu 1, 5 ir 8 būriuose neįrengus laisvalaikio kambario, taip pat įrengiant vieną laisvalaikio kambarį 2 būriams; o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

20.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo taikytu jo pažeistų teisių gynimo būdu ir nurodo, kad neturtinė žala jam turi būti atlyginta pinigais.

21.       Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, padarytas klaidas, neteisingai įvertintas faktines aplinkybes, įstatymus ir kitas aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

23.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė išsamių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis motyvų, t. y. apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių bylos faktinių aplinkybių, įrodymų, įstatymų, kuriais grindžiamas teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.). Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tik ta aplinkybe, kad už pirmosios instancijos teismo nustatytą jo kalinimo sąlygų pažeidimą ginčo laikotarpiu jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

24.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų nenurodo, jokių nustatytų faktinių aplinkybių neginčija, pasisako tik dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio.

25.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad Pravieniškių kalėjimo 1, 5 ir 8 būriuose neįrengus laisvalaikio kambario, taip pat įrengus tik vieną laisvalaikio kambarį 2 būriams, atsakovas pažeidė Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 8.9 punktą, įpareigojantį paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose korpusuose įrengti laisvalaikio (užsiėmimų) kambarį kiekvienam būriui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas suklydo nurodydamas Taisyklių punktą, kadangi ginčo laikotarpiu galiojusi Taisyklių redakcija reikalavimą įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengti laisvalaikio (užsiėmimų) kambarį (kiekvienam būriui) nustatė Taisyklių 6.8 punktas.

26.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl laisvalaikio kambario neįrengimo ir nepakankamo laisvalaikio kambarių kiekio pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo būdo, įvertinęs pažeidimo trukmę ir intensyvumą, nenustatęs, jog padaryti pažeidimai sukėlė pareiškėjui ilgalaikių, nepataisomų padarinių, tai, kad bausmės atlikimo metu pareiškėjas turėjo galimybę dalyvauti įvairiose užimtumo programose, bei tai, kad iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo pataisos įstaigos pareigūnų elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų, sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

27.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

28.       Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

29.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų pažeidimų pobūdį (Pravieniškių kalėjimo patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, nebuvo tinkamai įrengto laisvalaikio kambario), mastą ir trukmę, tai, kad nenustatyta, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų ženkliai pakenkta pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, nenustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu teikė skundus ar prašymus atsakovui ar kitoms kompetentingoms įstaigoms dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo būdas yra adekvatus ir pakankamas pareiškėjo pažeistai teisei apginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo patirta žala nėra tokio sunkaus pobūdžio, kad būtų pagrindas priteisti piniginę kompensaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-234-492/2023).

30.        Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su kitais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai pritaikė materialiosios teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjo J. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Gintaras Kryževičius

 

 

        Beata Martišienė

        

        

        Egidijus Šileikis