Civilinė byla Nr. e2A-133-467/2025
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00039-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.5;
2.6.29.4; 3.3.1.19.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 25 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. G. (T. G.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Purpura“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – D. B..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. G. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Purpura“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė), kurį patikslinęs, prašė: pripažinti V. B. ir atsakovės UAB „Purpura“ 2015 m. birželio 1 d. sudarytos paskolos sutarties dalį dėl 113 824 Eur paskolos suteikimo negaliojančia ir taikyti restituciją – grąžinti V. B. įpėdiniui – ieškovui 113 821 Eur paskolą ir sumokėti 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovui iš atsakovės 7 983,84 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo D. B. (toliau – ir trečiasis asmuo), mirus jų tėvui V. B., 2020 m. lapkričio 28 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu priėmė palikimą, likusį po V. B. mirties, ir tapo UAB „Purpura“ akcininkais (kiekvienas po 50 vnt. paprastųjų vardinių akcijų). Ieškovas palikimą priėmė pagal turto apyrašą. Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2021 m. balandžio 27 d. Trečiasis asmuo po tėvo mirties buvo paskirtas paveldimo turto administratoriumi, o 2021 m. balandžio 19 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu išrinktas UAB „Purpura“ direktoriumi. Kadangi 2022 m. rugsėjo mėn. iš ieškovui, kaip akcininkui, pateikto bendrovės balanso paaiškėjo, kad UAB „Purpura“ buhalterinėje apskaitoje užregistruota V. B. suteikta bendrovei 95 000 Eur paskola, ieškovo prašymu, 2022 m. lapkričio 16 d. buvo išduotas papildomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas – ½ daliai turtinės teisės į negrąžintą suteiktos paskolos likutį – 95 000 Eur. Kartu su paveldėjimo teisės liudijimu ieškovas gavo du dokumentus: V. B. ir UAB „Purpura“ 2015 m. birželio 1 d. sudarytos paskolos sutarties dėl 113 821 Eur paskolos suteikimo (toliau – ir paskolos sutartis) kopiją, paskolos grąžinimo terminas – 2030 m. birželio 1 d. bei UAB „Purpura“ direktoriaus D. B. 2022 m. spalio 21 d. pasirašytą pažymą, kad suteiktos paskolos likutis yra 95 000 Eur. Ieškovo teigimu, paskolos sutartis dėl 113 821 Eur suteikimo laikytina niekine ir negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 4 dalies pagrindu, nes, ją sudarant, nesilaikyta privalomos notarinės formos tokiam sandoriui sudaryti.
3. Ieškovas taip pat nurodė, kad V. B. 2015 m. birželio 18 d. suteikė UAB „Purpura“ 2 983,84 Eur paskolą (grynųjų pinigų įnešimas į bendrovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „Citadele“ banke, operacijos paskirtis – paskola), o 2015 m. rugpjūčio 31 d. suteikė 40 000 Eur paskolą pagal kasos pajamų orderį PU Nr. 03, kurios grąžinimo terminas nebuvo nustatytas. 2020 m. rugsėjo 30 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. KIOĮN-01 V. B. buvo grąžinta 35 000 Eur. Todėl ieškovas turi teisę reikalauti iš UAB „Purpura“ priteisti 7 983,84 (2 983,84 + 40 000 – 35 000) Eur skolą.
4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad V. B. bendrovės apskaitą tvarkė savarankiškai, todėl ieškovui pateikti pirminiai duomenys apie suteiktą paskolą buvo netikslūs, t. y. buvo nurodyta, jog dalį paskolos V. B. atsakovei suteikė pagal kasos pajamų orderius grynaisiais pinigais. Išanalizavus papildomus buhalterinius duomenis paaiškėjo, kad V. B. suteiktos paskolos likutis yra ne 95 000 Eur, o 78 821 Eur. Be to, iš bendrovės banko sąskaitų išrašų matyti, kad 103 000 Eur (du kartus po 40 000 Eur ir 23 000 Eur) bendrovei V. B. paskolino, atlikdamas banko mokėjimo pavedimus iš asmeninės sąskaitos, o kasos orderiai buvo išrašyti per klaidą. Todėl paskola buvo suteikta įstatymo numatytu būdu. 2023 m. balandžio 17 d. ieškovo atstovui buvo pateikti papildomi buhalteriniai duomenys – kasos knyga su banko mokėjimo pavedimais, iš kurių matyti, kad V. B. paskolos dalis suteikta banko mokėjimo pavedimais.
5. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 8 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies – pripažino 2015 m. birželio 1 d. V. B. ir UAB „Purpura“ sudarytos paskolos sutarties dalį dėl 15 000 Eur paskolos suteikimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento; pritaikė restituciją ir priteisė ieškovui iš atsakovės 7 500 Eur; priteisė ieškovui iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė ieškovui iš atsakovės 123,20 Eur bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 19 d. papildomu sprendimu patenkino atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisė iš ieškovo atsakovei 2 725,11 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-315-450/2024 Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 8 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 19 d. papildomą sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškovo T. G. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei 4 961 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
8. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas, perduodamas šią bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, 2024 m. birželio 28 d. nutartyje, be kita ko, nurodė, jog pirmosios instancijos teismas turėtų ištirti, ar visos pinigų sumos bendrovei perduotos paskolos sutarties pagrindu. Pažymėjo, kad pagrįstų abejonių kelia mokėjimų dokumentuose nurodyta pinigų perdavimo paskirtis (pvz., akcininko įnašas, sąskaitos papildymas ir kt.). Vertinant ieškovo reikalavimą dėl paskolos sutarties (ne)atitikties įstatymo nustatytai sandorio formai, svarbus įsitikinimas dėl paskolos pinigų perdavimo apimties (grynaisiais pinigais ar mokėjimu per banką). Tik nustačius, kiek buvo perduota pinigų pagal paskolos sutartį, atsižvelgiant į paskolos perdavimo grynaisiais ar negrynaisiais pinigais dydį, bus galima įvertinti, ar paskolos sutartis atitinka CK 1.74 straipsnio nuostatas (ar ji turėjo būti sudaryta notarine forma). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderiu Nr. KIOĮN-01 V. B. iš kasos buvo išduoti 35 000 Eur grynaisiais pinigais, tačiau įvardintas išdavimo pagrindas – įnašo grąžinimas, todėl pirmosios instancijos teismas turi išsiaiškinti, kokiu pagrindu šie pinigai buvo sugrąžinti. Taip pat nurodė, kad apeliantas kartu su apeliaciniu skundu teikia papildomus rašytinius įrodymus, bendrovės išduotas pažymas apie buvusio akcininko ir vadovo pervestų pinigų likutį ir jų paskirtį, kurie turėtų būti įvertinti bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme.
9. Išnagrinėjęs bylą iš naujo, teismas nustatė, kad V. B. į atsakovės UAB „Purpura“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke 2015 m. rugpjūčio 3 d. įnešė 23 000 Eur grynųjų pinigų (mokėjimo paskirtis „sąskaitos papildymas“); 2015 m. liepos 31 d. ir 2015 m. rugpjūčio 3 d. (mokėjimų pavedimais Nr. 254 ir Nr. 255) pervedė 80 000 Eur. V. B. į nurodytą banko sąskaitą įnešė ir 875 Eur, paskirtyje nurodant „sąskaitos papildymas“.
10. Byloje yra duomenys, kad į AB „Swedbank“ sąskaitą 2015 m. kovo 7 d. įnešti 4 000 Eur, o 2015 m. kovo 9 d. – 5 000 Eur, tačiau nėra įvardijama, kas šiuos pinigus įnešė. Iš sąskaitų aktyvumo ataskaitos matyti, kad V. B. atsakovės sąskaitą 2015 m. kovo 2 d. papildė 10 000 Eur, 2015 m. liepos 31 d. – 80 000 Eur ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. – 40 000 Eur akcininko įnašais, iš viso 130 000 Eur. Šiuos duomenis patvirtina ir kasos pajamų orderio kvitai.
11. Kasos knygos išrašas patvirtina, kad 2015 m. liepos 31 d. atsakovė disponavo 40 000 Eur akcininko įnašu, o 2020 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderis Nr. KIOĮN-01 patvirtina, jog V. B. iš kasos buvo išduoti 35 000 Eur grynaisiais pinigais, nurodytas išdavimo pagrindas – įnašo grąžinimas. Atsakovės sąskaitos Nr. 4014 „Kitos finansinės skolos“ aktyvumo ataskaitoje užfiksuotas 35 000 Eur V. B. įnašo grąžinimas pagal 2020 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIOĮN-01 ir V. B. įvairiais pagrindais perduotas atsakovei lėšų bendras 113 821 Eur dydis.
12. Teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais dėl mokėjimo dokumente įvardytų lėšų pervedimo paskirties ir paskolos teisinių santykių įvertinimo, nurodė, kad papildomi akcininkų įnašai – tai akcininkų sprendimo pagrindu įmonei neatlygintinai perduodamos piniginės lėšos (pagalba), kai jai trūksta turto (taip pat ir piniginių lėšų), dėl to įmonė patiria nuostolių. Šių lėšų įmonė neturi pareigos grąžinti akcininkams, o pastarieji turi teisę papildomų įnašų pagrindu sumokėtas pinigines lėšas atgauti tik dividendų forma, kai įmonė dirba pelningai.
13. Teismas rėmėsi pirminiais į bylą pateiktais dokumentais ir nustatė, kad V. B. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke, 2015 m. kovo 6 d. įnešė 875 Eur grynųjų pinigų (iš jų – 821 Eur paskola). V. B. 2015 m. liepos 31 d. pervedė 40 000 Eur, 2015 m. rugpjūčio 3 d. – 40 000 Eur, nurodydamas paskirtį „paskolinimas“. V. B. 2015 m. birželio 18 d. suteikė UAB „Purpura“ 2 983,84 Eur paskolą, įnešdamas grynuosius pinigus į bendrovės banko sąskaitą, esančią AB „Citadele“ banke, operacijos paskirtis – paskola. Nors ieškovas nurodė, kad ši suma nesusijusi su paskola, bet dėl to paaiškinimų nepateikė.
14. Teismas iš kitų banko išrašuose esančių pavedimų nenustatė, kad būtų padaryti pavedimai ar sumokėta grynaisiais pinigais kaip paskola atsakovei. Visos kitos atsakovei pervestos sumos įvardijamos kaip akcininko įnašai arba sąskaitos papildymas. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. birželio 28 d. nutartyje pažymėjo, kad nustačius, jog dalimi pervestų pinigų buvęs akcininkas finansavo bendrovę, šiuo pagrindu akcininkui įnešus pinigines lėšas į įmonę, jos tampa bendrovės nuosavybe bei jų negalima išsireikalauti. Todėl nustatęs, kad dalis pervestų pinigų yra ne pagal paskolos sutartį, o pagal kitą santykį, teismas konstatavo, kad jų negalima priteisti, nes tai yra bendrovės nuosavybė ir šie pinigai nėra susiję su paskolos dalyku. 2020 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderiu Nr. KIOĮN-01 V. B. grąžinta 35 000 Eur įnašo, ginčo dėl šio įnašo grąžinimo nėra, todėl nespręstinas klausimas dėl šio įnašo grąžinimo teisėtumo, nes nėra pagrindo laikyti šios sumos paskolos grąžinimu.
15. Teismas nurodė, kad kitas ieškovo nurodytas sumas laikyti kaip paskolą, nesant atsakovės įsipareigojimo jas grąžinti, nėra pagrindo, todėl konstatavo, jog atsakovei realiai buvo paskolinta 83 804,84 (40 000 + 40 000 + 2983,84 + 821) Eur ir tai patvirtina byloje esantys pavedimai.
16. Esant byloje duomenims apie 80 000 Eur paskolą pavedimu ir 2 983,84 Eur bei 821 Eur įnešant grynuosius pinigus į banko sąskaitą, teismas nurodė nesant pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeistas imperatyvus sandorio formos reikalavimas, nes nei 2 983,84 Eur, nei 821 Eur sumos neviršija 3 000 Eur. Taip pat nėra pagrindo taikyti restituciją, nes paskolos grąžinimo terminas yra numatytas 2030 m. birželio 30 d., todėl nei pripažinti paskolos sutarties dalį negaliojančia, nei priteisti skolą nėra pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Apeliaciniame skunde ieškovas T. G. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Teismas, pripažindamas, kad atsakovei realiai buvo paskolinta mažesnė suma (83 804,84 Eur), netinkamai aiškino nuosavybės teisių atsiradimą paveldėjimo pagrindu ir pažeidė konstitucinę nuostatą dėl nuosavybės neliečiamybės, suvaržė ieškovo nuosavybės teisę į turtinę (reikalavimo) teisę (į ½ dalį nuo 95 000 Eur paskolos), nes neturėdamas pagrindo peržiūrėjo paskolos likutį, nors paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo ginčijamas.
17.2. Teismas peržengė šalių nustatytas bylos nagrinėjimo ribas, pakeitė ieškinio pagrindą ir savo nuožiūra pritaikė teisių gynimo būdą, kurio ieškovas neprašė, t. y. priėmė siurprizinį sprendimą, nes nei ieškovo reikalavimas, nei atsakovės atsiliepimas nebuvo grindžiami teismo sprendime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Tarp šalių nebuvo ginčo, kad paskolos davėjas V. B. suteikė paskolą dalimis. Visos operacijos ir finansiniai įsipareigojimai atvaizduoti bendrovės finansinėje apskaitoje. Tačiau teismo sprendime nurodoma, kad suteikė 83 804,84 Eur paskolą, o 10 000 Eur ir 23 000 Eur nelaikytina paskolos dalyku. Tokiu būdu teismas pažeidė esminius civilinio proceso teisės principus – dispozityvumo, rungimosi, lygiateisiškumo, nes savo iniciatyva įsiterpė į įrodinėjimo procesą ir ėmė tirti aplinkybes, dėl kurių šalis nebuvo pateikusi įrodymų.
17.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad šalys pripažino paskolos sutarties sudarymo faktą ir paskolos dalyko perdavimą, ignoravo buhalterinės apskaitos tinkamumo prezumpciją, nors buhalterinė apskaita patvirtino didesnę paskolos sumą.
17.4. Teismas atliko fragmentišką įrodymų tyrimą, dalies įrodymų nevertino ir sprendime dėl jų nepasisakė (pvz., UAB „Purpura“ apskaitos dokumentų, ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų liudytoja apklaustos UAB „Purpura“ buhalterės R. M. parodymų, 2024 m. vasario 7 d. pažymos). Iš sprendimo motyvuojamosios dalies neaišku, dėl kokių priežasčių teismas atmetė šiuos įrodymus.
17.5. Teismas nemotyvavo, kodėl 10 000 Eur ir 23 000 Eur piniginės įmokos nepripažino paskolos sutarties dalyko dalimi ir ignoravo bendrovės apskaitos dokumentus.
17.6. Nagrinėjant ieškovo reikalavimą dėl 2 983,84 Eur paskolos grąžinimo, teismas netinkamai nustatė bylos įrodinėjimo dalyką ir netinkamai paskirstė šalių pareigą įrodinėjimo procese; nepagrįstai reikalavo, kad ieškovas įrodinėtų, jog 2 983,84 Eur paskola nėra susijusi su 2015 m. birželio 1 d. suteikta paskola.
17.7. Atsakovės argumentai, kad V. B. netinkamai vedė buhalterinę apskaitą, nepagrįsti, nes pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos (toliau – BAĮ) 2015 m. sausio 1 d. redakcijos 10 straipsnį ūkio subjekto vadovui buvo uždrausta tvarkyti apskaitą. Įstatymo leidėjas tokią pareigą delegavo buhalteriui.
17.8. Teismas sprendimą grindė prielaidomis ir spėjimais, teigdamas, kad dalis pervestų pinigų yra ne pagal paskolos sutartį, o pagal kitą santykį, tačiau neįvardindamas, kokį konkretų santykį. Ieškovas mano, kad teismas privalėjo nurodyti piniginių įmokų, kurių nepripažino paskolos sutarties dalyku, paskirtį. Tam, kad nustatytų įneštų pinigų paskirtį, teismas turėjo analizuoti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) nuostatas, UAB „Purpura“ finansinius dokumentus, šalių argumentus. Nurodytų duomenų analizė leidžia teigti, kad visų V. B. piniginių lėšų įnešimų paskirtis buvo paskolos bendrovei suteikimas ir visi jie bendrovės buhalterinėje apskaitoje apskaityti kaip bendrovės įsipareigojimai V. B..
17.9. Ieškovo atstovas atliko UAB „Purpura“ buhalterinės apskaitos dokumentų (2015–2021 m. balanso duomenys) analizę, iš kurios matyti, kad 2015 m. birželio 1 d. suteikta 40 000 Eur ir 2 983,84 Eur paskola apskaityti bendrovės apskaitoje kaip ilgalaikiai įsipareigojimai. Iš analizės matyti, kad UAB „Purpura“ įsipareigojimas V. B. 2015 m. viršijo 130 000 Eur, o 2020 m. – 95 000 Eur. Tai sudaro pagrindą teigti, kad UAB „Purpura“ ilgalaikis įsipareigojimas V. B. 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 140 080 Eur, iš jų – 113 821 Eur pagal 2015 m. birželio 1 d. paskolos sutartį.
17.10. UAB „Purpura“ 2015 m. rugpjūčio 7 d. gavo 86 886,01 Eur kreditą iš AB „Citadele“ banko nekilnojamojo turto įsigijimui. Prieš tai V. B. įnešė į bendrovės sąskaitą 875 Eur ir 23 000 Eur grynaisiais pinigais bei pervedė du kartus po 40 000 Eur iš savo asmeninės sąskaitos. Visi šie pinigų įmokėjimai UAB „Purpura“ balanse buvo užregistruoti kaip ilgalaikiai įsipareigojimai. Nors UAB „Purpura“ įsipareigojimai 2015 m. padidėjo (209 679 Eur), bendrovės kapitalas liko nepakitęs. Tai rodo, kad V. B. pinigai buvo traktuojami kaip skola, o ne kaip kapitalo įnašas.
17.11. Teismas sprendime neįvertino L. R. konsultacinės išvados, kuria remiantis bendrovė negalėjo panaikinti kasos pajamų orderio, nes tai yra griežtos atskaitomybės dokumentas. Nors teismas sprendime mini 4 000 Eur ir 5 000 Eur įnešimus į AB „Swedbank“ sąskaitą 2015 m. kovo mėnesį, iš bylos medžiagos matyti, kad realūs įnešimai buvo šiek tiek kitokie (500 Eur, 4 600 Eur, 5 000 Eur), iš viso 10 100 Eur. Šios operacijos buvo įformintos 2015 m. kovo 2 d. kasos pajamų orderiu PU Nr. 01, nurodant ūkinę operaciją – akcininko įnašas. Konsultantės išvada ir bylos medžiaga patvirtina, kad 10 000 Eur kasos pajamų orderis buvo skirtas akcininko įnašui, o bendra skola akcininkui 2020 m. rugsėjo 30 d. siekė 95 000 Eur.
17.12. Ieškovas mano, kad byloje yra pakankamai duomenų, iš kurių matyti, jog visi piniginiai įnašai, apie kuriuos kalbama ieškinyje, nepriklausomai nuo šių finansinių operacijų pavadinimo, bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityti, kaip bendrovės finansinis įsipareigojimas V. B. – ilgalaikiai įsipareigojimai ir kuriuos bendrovė įsipareigojo grąžinti.
18. Atsiliepime atsakovė UAB „Purpura“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:
18.1. Notaro išduotas paveldėjimo teisės liudijimas grindžiamas atsakovės pateiktais duomenimis, kurie nagrinėjant bylą teisme išaiškėjo, jog buvo netikslūs. Atsakovė suklydo vertindama mirusiojo perduotų pinigų paskirtį, nes neįvertino, kad dalis pinigų buvo akcininko įnašas, o ne paskola. Tai, kad atsakovė suklydo, nesuteikia ieškovui teisės reikalauti jam nepriklausančių lėšų. Atsakovė įsipareigoja kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimų patikslinimo po teismo sprendimo įsiteisėjimo.
18.2. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismas priėmė siurprizinį sprendimą. Atsakovė nuo pat pradžių laikėsi nuomonės, kad ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Teismas vertino šalių pateiktus įrodymus remdamasis teismų praktika, o ne savo iniciatyva ieškodamas naujų įrodymų. Teismas neperžengė bylos nagrinėjimo ribų, nes tiek ieškovė, tiek atsakovė skirtingai vertino šalių santykius, todėl teismas turėjo pareigą tinkamai nustatyti ir kvalifikuoti faktines aplinkybes. Teismo išvada dėl paskolos sumos yra pagrįsta įrodymų vertinimu. Šalys skirtingai interpretavo skolos (ne)egzistavimą, todėl teismas pagrįstai vertino byloje esančius įrodymus. Atsakovė nepripažino ieškinio reikalavimų, todėl teigti, kad teismas privalėjo pripažinti vieną ar kitą faktą, yra klaidinga.
18.3. Ieškovas prieštarauja savo paties elgesiui, nes pats bylos nagrinėjimo eigoje neigė atsakovės buhalterinės apskaitos duomenis, o dabar teigia, kad bendrovės įsipareigojimų egzistavimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais.
18.4. Teismo sprendimo 9–14 punktuose detalizuoti visi mirusiojo V. B. atlikti mokėjimai, aiškiai įvardintos mokėjimuose nurodytos paskirtys, pinigų grąžinimo momentas ir kiti bylai svarbūs aspektai. Teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartimi, kurioje nurodyta iš naujo įvertinti pinigų mokėjimo paskirtį. Tą teismas ir padarė.
18.5. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas nepaneigė fakto, jog 2 983,84 Eur buvo paskolinta. Kadangi atsakovė aiškiai nurodė savo nesutikimą su ieškiniu, teismas teisėtai ir pagrįstai kvalifikavo bylos aplinkybes pagal byloje esančius įrodymus.
18.6. Įstatymas numato atitinkamą elgesio taisyklę (tvarkingą apskaitą), bet tai nereiškia, jog visi tos taisyklės besąlygiškai laikomasi. Mirusysis V. B. pats tvarkė buhalterinę apskaitą ir galėjo daryti klaidas.
18.7. Ieškovo pateikta konsultacinė išvada nepagrindžia faktinės aplinkybės dėl 40 000 Eur pagal kasos pajamų orderį, kuris nebuvo įtrauktas į bendrovės buhalterinės apskaitos registrus, todėl neturi juridinės galios ir nepagrindžia realaus pinigų įnešimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos nagrinėjimo ribų
19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantas. Apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas ieškovo apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
20. Byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama antrą kartą – Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. birželio 28 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 8 d. sprendimą, kuriuo ieškinys buvo patenkintas iš dalies, bei 2024 m. kovo 19 d. papildomą sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Dėl esminių faktinių aplinkybių ir bylos esmės
21. Nustatyta, kad apeliantas (ieškovas) T. G. ir trečiasis asmuo D. B., (duomenys neskelbtini) mirus jų tėvui V. B., 2021 m. kovo 16 d. ir 2021 m. balandžio 27 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pagrindu priėmė palikimą, likusį po V. B. mirties, ir tapo atsakovės UAB „Purpura“ akcininkais, turinčiais po 50 vnt. paprastųjų vardinių atsakovės akcijų.
22. Paaiškėjus, kad UAB „Purpura“ buhalterinėje apskaitoje apskaityta V. B. suteikta 95 000 Eur paskola bendrovei, apelianto prašymu, 2022 m. lapkričio 16 d. buvo išduotas papildomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas dėl ½ dalies turtinės teisės į negrąžintą 95 000 Eur suteiktos paskolos likutį (1 t., b. l. 26).
23. Prie paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo yra pridėti dokumentai: 1) 2015 m. birželio 1 d. V. B. ir UAB „Purpura“ paprasta rašytine forma sudarytos paskolos sutarties kopiją (paskolos suma 113 821 Eur; paskolos grąžinimo terminas 2030 m. birželio 1 d., palūkanos nenustatytos) (1 t., b. l. 18); 2) atsakovės UAB „Purpura“ direktoriaus D. B. pasirašytą 2022 m. spalio 21 d. pažymą Nr. 22/10/21, kurioje nurodyta, kad V. B. suteiktos paskolos likutis 2022 m. spalio 21 d. yra 95 000 Eur (1 t., b. l. 27). Atsakovės UAB „Purpura“ 2023 m. kovo 28 d. pažymoje Nr. 23/03/28 nurodyta, kad pagal buhalterinės apskaitos duomenis suteiktos paskolos likutis sudaro 78 821 Eur (2 t., b. l. 13).
24. Nustatyta, kad 2015 m. birželio 1 d. V. B. (paskolos davėjas) ir UAB „Purpura“ (paskolos gavėja) paprasta rašytine forma sudarė paskolos sutartį dėl 113 821 Eur paskolos suteikimo; paskolos grąžinimo terminas – 2030 m. birželio 1 d., palūkanos nenustatytos, apie pinigų perdavimą sutartyje nenurodyta (1 t., b. l. 18).
25. Iš atsakovės UAB „Purpura“ sąskaitų aktyvumo ataskaitos, sudarytos 2023 m. kovo 27 d., matyti, kad 113 821 Eur suma gaunama sudėjus 10 000 Eur (2015 m. kovo 2 d., dokumento Nr. PU01), 821 Eur (2015 m. kovo 6 d., dokumento Nr. 259718), 40 000 Eur (2015 m. liepos 31 d., dokumento Nr. 254), 40 000 Eur (2015 m. rugpjūčio 3 d., dokumento Nr. 255) ir 23 000 Eur (2015 m. rugpjūčio 3 d., dokumento Nr. 270064) (2 t., b. l. 17). Šioje ataskaitoje minimos sumos įvardijamos kaip „V. B. paskola“.
26. UAB „Purpura“ sąskaitų aktyvumo ataskaitoje, sudarytoje 2023 m. vasario 7 d., matyti, kad 130 000 Eur suma, gaunama sudėjus 10 000 Eur (2015 m. kovo 2 d., dokumento Nr. PU01), 40 000 Eur (2015 m. liepos 31 d., dokumento Nr. 254), 40 000 Eur (2015 m. liepos 31 d., dokumento Nr. PU02), 40 000 Eur (2015 m. rugpjūčio 31 d., dokumento Nr. PU03) (1 t. b .l. 13). Visi šie mokėjimai įvardyti kaip „akcininko įnašas“.
27. UAB „Purpura“ 2015 m. kovo 2 d. kasos pajamų orderio kvite serija PU Nr. 01 nurodoma, kad kasininkas V. B. ir vyr. buhalteris V. B. patvirtina, jog iš „akcininko V. B.“ priimta 10 000 Eur, ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio turinys – „akcininko įnašas“ (1 t., b. l. 19).
28. V. B. į UAB „Purpura“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke, 2015 m. kovo 6 d. grynaisiais pinigais (operacijos aprašyme nurodoma „Kasa eurais: pajamos“ Sąskaitos papildymas“, dokumento Nr. (įmokos kodas) – 25718) įnešė 875 Eur (4 t., b. l. 1158). Atsakovės kasos knygoje šio dokumento pagrindu išskirtos dvi pajamų operacijos: 821 Eur – „V. B. paskola“ (koresponduojanti sąskaita 4014) ir 54 Eur – „Citadele banko sąskaitos papildymas“ (koresponduojanti sąskaita 4487) (2 t., b. l. 19).
29. V. B. į minėtą UAB „Purpura“ banko sąskaitą 2015 m. birželio 18 d. pavedimu iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (operacijos aprašyme nurodoma „Vidaus banko operacijos PASKOLA“, dokumento Nr. (įmokos kodas) – 267079) pervedė 2 983,84 Eur (4 t., b. l. 1160). Atsakovės kasos knygoje šio dokumento pagrindu 2 983,84 Eur pajamų suma apskaityta kaip „Citadele banko sąskaitos papildymas“ (koresponduojanti sąskaita 4087) (2 t., b. l. 19).
30. V. B. į minėtą UAB „Purpura“ banko sąskaitą 2015 m. liepos 31 d. pavedimu iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (operacijos aprašyme nurodoma „Tarpbankinės įplaukos Paskolinimas“, dokumento Nr. (įmokos kodas) – 254) pervedė 40 000 Eur (4 t., b. l. 1160). Atsakovės kasos knygoje šio dokumento pagrindu 40 000 Eur pajamų suma apskaityta kaip „V. B. paskola“ (koresponduojanti sąskaita 4014) (2 t., b. l. 19).
31. UAB „Purpura“ 2015 m. liepos 31 d. kasos pajamų orderio kvite serija PU Nr. 02 nurodoma, kad iš „Akcininko V. B.“ priimta 40 000 Eur, ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio turinys – „Akcininko įnašas“ (1 t., b. l. 19). Atsakovės kasos knygoje ši operacija neapskaityta (neįtraukta į kasos knygą).
32. V. B. į minėtą UAB „Purpura“ banko sąskaitą rugpjūčio 3 d. pavedimu iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (operacijos aprašyme nurodoma „Tarpbankinės įplaukos Paskolinimas“, dokumento Nr. (įmokos kodas) – 255) pervedė 40 000 Eur (4 t., b. l. 1161). Atsakovės kasos knygoje šio dokumento pagrindu 40 000 Eur pajamų suma apskaityta kaip „V. B. paskola“ (koresponduojanti sąskaita 4014) (2 t., b. l. 20).
33. V. B. į UAB „Purpura“ banko sąskaitą 2015 m. rugpjūčio 3 d. grynaisiais pinigais (operacijos aprašyme nurodoma „Kasa eurais: pajamos Sąskaitos papildymas“, dokumento numeris (įmokos kodas) – 270064) įnešė 23 000 Eur (4 t., b. l. 1161). Atsakovės kasos knygoje 23 000 Eur pajamų suma apskaityta kaip „V. B. paskola“ (koresponduojanti sąskaita 4014) (2 t., b. l. 20).
34. UAB „Purpura“ 2015 m. rugpjūčio 31 d. kasos pajamų orderio kvite serija PU Nr. 03 nurodoma, kad iš „Akcininko V. B.“ priimta 40 000 Eur, ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio turinys – „Akcininko įnašas“ (1 t., b. l. 20). Atsakovės kasos knygoje ši operacija neapskaityta (neįtraukta į kasos knygą).
35. Ieškovas 2022 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į UAB „Purpura“ direktorių su prašymu suteikti UAB „Purpura“ apskaitos registrų duomenis apie suteiktą paskolą bei sugrąžintą paskolos dalį (išrašus iš banko sąskaitos, kasos pajamų ir kasos išlaidų orderių kopijas). Ieškovas nurodė, kad, įvertinęs atsakovės 2023 m. vasario 8 d. pateiktus buhalterinės apskaitos duomenis apie pinigų judėjimą (kasos knygos, sąskaitų aktyvumo ataskaitos, kasos išlaidų orderio kopijas), nustatė, jog V. B. į UAB „Purpura“ balansą per kelis kartus įnešė 153 000 Eur, iš jų grynaisiais pinigais į UAB „Purpura“ kasą per kelis kartus įnešė 113 000 Eur. Nors paskolos sutartis buvo sudaryta dėl 113 821 Eur, tačiau atsakovė realiai gavo 153 000 Eur paskolą iš V. B. asmeninių lėšų, o 2022 m. gegužės mėn. grąžino paskolos davėjui tik 35 000 Eur paskolos dalį. Dėl to ieškovas prašė pripažinti paskolos sutarties dalį dėl 113 821 Eur paskolos suteikimo negaliojančia tuo pagrindu, kad sandoris buvo sudarytas nesilaikant įstatymų reikalaujamos notarinės formos. Be to, ieškovas nurodė, kad V. B. 2015 m. birželio 18 d. suteikė UAB „Purpura“ 2 983,84 Eur paskolą (grynųjų pinigų įnešimas į banko sąskaitą, operacijos paskirtis – paskola), 2015 m. rugpjūčio 31 d. pagal kasos pajamų orderį PU Nr. 03 suteikė 40 000 Eur paskolą, kurios grąžinimo terminas nebuvo nustatytas, o 2020 m. rugsėjo 30 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. KIOĮN-01 V. B. buvo grąžinta 35 000 Eur. Todėl ieškovas apskaičiavo, kad jis turi teisę reikalauti iš UAB „Purpura“ priteisti 7 983,84 Eur skolą.
36. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, motyvuodama tuo, kad ieškovas ieškinio nepagrindė įrodymais, o byloje esantys bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai jo nurodytų aplinkybių nepatvirtina. Bendrovė notarui pateikė klaidingą pažymą dėl V. B. negrąžintos paskolos likučio, todėl jos pagrindu išduotas paveldėjimo teisės liudijimas turi būti taisomas.
37. Taigi tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės ir V. B. 2015 m. birželio 1 d. sudarytos paskolos sutarties dalies (ne)galiojimo, ieškovui teigiant, kad šis sandoris privalėjo būti sudaromas notarine forma, ir restitucijos taikymo, o taip pat dėl negrąžintos skolos dalies priteisimo.
38. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškovo (apelianto) T. G. ieškinys yra atmestas kaip nepagrįstas. Ieškovo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas proceso teisės normų pažeidimu – kad pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas (priėmė siurprizinį sprendimą), pažeidė šalių rungimosi ir dispozityvumo principus, netinkamai įvertino ir (ar) apskritai nevertino byloje esančių įrodymų.
Dėl proceso teisės normų (ne)pažeidimo ir įrodymų vertinimo
39. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas peržengė šalių nustatytas bylos nagrinėjimo ribas, pakeitė ieškinio pagrindą ir savo nuožiūra pritaikė teisių gynimo būdą, kurio ieškovas neprašė, bei priėmė siurprizinį sprendimą, nes nei ieškovo reikalavimas, nei atsakovės atsiliepimas nebuvo grindžiami teismo sprendime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Apelianto teigimu, tarp šalių nebuvo ginčo, kad paskolos davėjas V. B. suteikė paskolą dalimis (821 Eur, 10 000 Eur, 23 000 Eur, 40 000 Eur, 40 000 Eur), o visos nurodytos operacijos bei finansiniai įsipareigojimai atvaizduoti bendrovės finansinėje apskaitoje. Tačiau, apelianto vertinimu, siurpriziniame sprendime nurodoma, kad V. B. suteikė 83 804,84 Eur (40 000 Eur + 40 000 Eur +2 983,84 Eur +821 Eur ) paskolą, o 10 000 Eur ir 23 000 Eur nelaikytina paskolos dalyku. Tokiu būdu teismas pažeidė esminius civilinio proceso teisės principus – dispozityvumo, rungimosi, lygiateisiškumo, nes savo iniciatyva įsiterpė į įrodinėjimo procesą ir ėmėsi tirti aplinkybes, dėl kurių šalis nebuvo pateikusi įrodymų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šia apelianto pozicija.
40. Jau minėta, kad ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovės UAB „Purpura“ ir jos buvusio vadovo V. B. 2015 m. birželio 1 d. paskolos sutarties dalies (ne)galiojimo ir restitucijos taikymo, apeliantui teigiant, kad šis sandoris privalėjo būti sudaromas notarine forma (jo suma buvo daugiau nei 3 000 Eur), taip pat dėl skolos, kurią apeliantas kildina iš kitų (ne minėtos rašytinės paskolos sutarties pagrindu) V. B. atsakovei atliktų mokėjimų priteisimo.
41. Taigi ieškovas 2015 m. birželio 1 d. paskolos sandorį ginčijo CK 1.93 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį, nustatytu pagrindu, remdamasis CK 6.871 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią jeigu paskolos suma viršija 3 000 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 straipsnio 4 dalis, įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.).
42. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio pagrindas ir dalykas. Šioje byloje apelianto T. G. ieškinys iš esmės kildinamas iš paskolos teisinių santykių – prašoma pripažinti niekine ir negaliojančia buvusio atsakovės vadovo V. B. ir atsakovės sudarytą 2015 m. birželio 1 d. paskolos sutartį dėl 113 821 Eur paskolos atsakovei suteikimo ir taikyti restituciją, taip pat prašoma ieškovui iš atsakovės priteisti (grąžinti) 7 983,84 Eur buvusio atsakovės vadovo V. B. atsakovei suteiktą paskolą.
43. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitos rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005; 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022).
44. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad buvęs atsakovės vadovas V. B. 2015 m. birželio 1 d. paskolos sudarymo metu būtų iš karto perdavęs atsakovei visą minimoje paskolos sutartyje įvardytą paskolos dalyką, t. y. 113 821 Eur. Ši suma, kaip minėta, gaunama sudėjus penkias pinigines operacijas, iš kurių dvi atliktos iki paskolos sutarties pasirašymo (2015 m. kovo 2 d. ir kovo 6 d.), o keturios – po sutarties pasirašymo (2015 m. liepos 31 d. ir rugpjūčio 3 d.). Tokie duomenys nustatomi iš išvestinio UAB „Purpura“ finansinės apskaitos dokumento – 2023 m. kovo 27 d. sąskaitų aktyvumo ataskaitos.
45. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. birželio 28 d. nutartimi perduodamas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, atkreipė dėmesį į tai, kad į šią sąskaitų aktyvumo ataskaitą įtrauktos ir „akcininko įnašų“, „sąskaitos papildymo“ bei „paskolinimo sumos“ (minimos nutarties 32 punktas). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nevertino, ar nurodyti pinigai buvo pervesti atsakovei kaip paskola ar kitais teisiniais pagrindais, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, vertinant banko dokumentus, kitus rašytinius bylos duomenis, patvirtinančius (paneigiančius) grynųjų ir negrynųjų pinigų perdavimą pagal paskolos sutartį, neatliko išsamios atliktų įrašų analizės. Vertinant paskolai perduotų pinigų apimtį, svarbi aplinkybė ir dėl bendrovės įsipareigojimo V. B. grąžinti paskolos pinigus. Tik nustačius, kiek buvo perduota pinigų pagal paskolos sutartį, atsižvelgiant į paskolos perdavimo grynaisiais ar negrynaisiais pinigais dydį, bus galima įvertinti, ar paskolos sutartis atitinka CK 1.74 straipsnio nuostatas (ar ji turėjo būti sudaryta notarine forma) (minimos nutarties 35 punktas). Byloje pateikti rašytiniai duomenys apie buvusio akcininko ir bendrovės vadovo pinigų pervedimus, kurių paskirtyse nurodoma skirtingos pinigų pervedimo paskirtys: „paskolinimas“, „akcininko įnašai“ ir „sąskaitos papildymas“. Tai suponavo apeliacinės instancijos teismui išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino šalių pateiktus rašytinius duomenis, kurie galėtų patvirtinti (ar paneigti), jog tarp V. B. ir atsakovės visais pinigų pervedimo atsakovei atvejais buvo susiklostę tik paskolos teisiniai santykiai. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. B. galbūt atliko atsakovei piniginius mokėjimus ir kitais pagrindais, pvz., finansavo bendrovę kaip akcininkas (akcininko įnašai) ar teikė sąskaitos papildymus (minimos nutarties 38 punktas). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2024 m. kovo 8 d. sprendimą, išsamiai neįvertino šalių nurodomų aplinkybių, byloje esančių įrodymų, o išvadą dėl paskolos pinigų perdavimo grynaisiais ir (ar) negrynaisiais pinigais (tai lėmė reikalavimo dėl paskolos sutarties panaikinimo nesilaikant įstatyme numatyto reikalavimo dėl sutarties formos tenkinimą iš dalies), padarė vadovaudamasis tik dalimi įrodymų, kurie, kaip jau nurodyta šioje nutartyje, galbūt nepagrindžia vien V. B. suteiktos paskolos fakto (ir dydžio). Byloje nebuvo nustatinėjamos aplinkybės dėl atsakovės įsipareigojimo V. B. grąžinti paskolos dalyką (minimos nutarties 40 punktas). Taigi bylą iš naujo nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo įpareigotas apeliacinės instancijos teismo atlikti V. B. atsakovei atliktų mokėjimų paskirties analizę ir jos pagrindu padaryti išvadas dėl 2015 m. birželio 1 d. paskolos sutarties dalyko perdavimo fakto ir (ar) apimties.
46. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vien rašytinės formos paskolos sutarties buvimas savaime nereiškia paskolos dalyko perdavimo fakto, jeigu sutarties turinys bei kitos reikšmingos aplinkybės šio fakto nepatvirtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018 34 punktas). Šiuo atveju 2015 m. birželio 1 d. paskolos sutarties dalyką atitinkanti pinigų suma atsakovei buvo perduota tiek grynaisiais pinigais į kasą arba banke, tiek banko pavedimais, tačiau tik dalyje iš jų yra nurodyta paskirtis, susijusi su paskolos teisiniais santykiais („paskola“, „paskolinimas“), kiti mokėjimai įvardyti „sąskaitos papildymu“ arba „akcininko įnašu“, kuris, kaip pažymėta Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartyje, negali būti grąžinamas (minimos nutarties 41–43 punktai). Tokiu atveju šioje byloje buvo būtina įvertinti kiekvieno iš sąskaitų aktyvumo ataskaitose nurodytų V. B. atliktų mokėjimų paskirtį ir nustatyti, ar paskolos dalykas buvo perduotas atsakovei ir (ar) atsakovė įsipareigojo jį grąžinti paskolos davėjui.
47. Ginčo mokėjimų atlikimo ir 2015 m. birželio 1 d. paskolos sutarties sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 2 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, taip pat šio įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nurodytas dokumentas (kai ūkinė operacija jau atlikta arba ūkinis įvykis baigėsi, bet nėra gautas tai patvirtinantis apskaitos dokumentas, surašomas laisvos formos apskaitos dokumentas, nustatantis ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Šį dokumentą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus). Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose (BAĮ 16 straipsnio 1 dalis). Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (BAĮ 6 straipsnio 2 dalis). Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams (BAĮ 4 straipsnis).
48. Pagal duomenų apimtį buhalterinės apskaitos dokumentai gali būti pirminiai (kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir pan.) ir suvestiniai (suvestinės, žiniaraščiai, registrai ir pan.). Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (BAĮ 17 straipsnis). Įmonės finansinė atskaitomybė – įmonės finansinės būklės, veiklos rezultatų, pinigų srautų duomenų ir jų aiškinimo rengimas nustatyta forma (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 6 dalis). Nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad finansinės atskaitomybės tikslas – suteikti informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus, tačiau finansinės atskaitomybės dokumentai savaime neatspindi konkrečių sandorių ar konkretaus asmens įsipareigojimų įmonei, kurių egzistavimas paprastai įrodomas pirminiais arba, jų nesant, patikimais suvestiniais buhalterinės apskaitos dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018 40–41 punktai).
49. Remiantis kasacinio teismo praktika, vien tik buhalterinės apskaitos dokumentai gali būti įrodymai, jei nėra kitų, pirminių, dokumentų arba jei pirminiai įrodymai neprieštarauja buhalterinės apskaitos dokumentams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017 10 punktas).
50. Taigi finansinės apskaitos tvarkymui yra taikomas objektyvumo (duomenų patikimumo) principas, apskaitos informacija turi būti pagrįsta objektyviais įrodymais, tokiais pirmiausia laikytini pirminiai ūkinę operaciją ar įvykį pagrindžiantys dokumentai. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju į bylą yra pateikti pirminiai dokumentai (kasos pajamų orderių kvitai ir atsakovės banko sąskaitos išrašai), kurių pagrindu buvo parengtos sąskaitų aktyvumo ataskaitos (suvestiniai buhalterinės apskaitos dokumentai). Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi būtent pirminiais į bylą pateiktais dokumentais (skundžiamo sprendimo 13 punktas), o ne išvestiniais dokumentais, juo labiau kad ginčo šalių pozicijos dėl V. B. atliktų mokėjimų paskirties ir paskolos likučio bylos nagrinėjimo eigoje išsiskyrė.
51. Nors apeliantas tvirtina, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl paskolos sudarymo fakto ir paskolos sutarties dalyko perdavimo atsakovei, tačiau toks teiginys nėra pagrįstas, nes atsakovės UAB „Purpura“ pozicija šioje byloje paskolos sutarties dalyko perdavimo atsakovei klausimu nebuvo nuosekli. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą atsakovė laikėsi pozicijos, kad paskolos likutis buvo mažesnis nei 95 000 Eur (kaip nurodyta atsakovės 2022 m. spalio 21 d. pažymoje, kurios pagrindu apeliantui buvo išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas) – su atsiliepimu į ieškinį atsakovė buvo pateikusi 2023 m. kovo 28 d. pažymą, kurioje nurodyta, jog pagal buhalterinės apskaitos duomenis suteiktos paskolos likutis sudaro 78 821 Eur, tačiau atsiliepime į apeliacinį skundą (dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 8 d. sprendimo) jau nurodė, kad paskolos likutis buvo 95 000 Eur (5 t., b. l. 169). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš naujo, atsakovė teismo posėdžio metu išsakė poziciją, kad paskolos likutis turi būti dar mažesnis (apie 61 000 Eur) arba, jei V. B. atliktus mokėjimus vertinti kaip akcininko įnašus, tuomet jam susigrąžinus 35 000 Eur įnašą, jis dar liko skolingas bendrovei (2024 m. spalio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 01:17:06 iki 01:22:31). Taigi atsakovės pozicija V. B. atsakovei UAB „Purpura“ atliktų mokėjimų turinio (paskirties) vertinimo aspektu bylos nagrinėjimo metu nebuvo vienoda, todėl apelianto argumentai, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl paskolos sutarties dalyko perdavimo atmestini kaip nepagrįsti.
52. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad kaip 2015 m. birželio 1 d. paskolos sutarties dalykas atsakovei buvo perduota mažesnė suma, nei paskolos sutarties dalyku turėjusi būti 113 821 Eur suma. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovei realiai buvo perduota 83 804,84 Eur (40 000 + 40 000 + 2 983,84 + 821), nes iš kitų banko išrašuose esančių pavedimų nenustatyta, jog tai būtų padaryti pavedimai ar sumokėta grynaisiais pinigais kaip paskola atsakovei.
53. V. B. 2015 m. liepos 31 d. ir 2015 m. rugpjūčio 3 d. atliktų banko mokėjimo pavedimų (40 000 Eur + 40 000 Eur), t. y. pirminių apskaitos dokumentų paskirtyse yra nurodyta „paskolinimas“ ir ši paskirtis sutampa su atsakovės UAB „Purpura“ kasos knygoje įrašyta paskirtimi – „V. B. paskola“.
54. Nors atsakovės kasos knygoje V. B. 2015 m. birželio 18 d. atliktas banko mokėjimo pavedimas, kuriuo atsakovei pervesta 2 983,84 Eur, apskaitytas kaip „Citadele banko sąskaitos papildymas“, tačiau pirminiame apskaitos dokumente – atsakovės banko sąskaitos išrašo informacijoje šio mokėjimo pavedimo paskirtyje įrašyta „PASKOLA“, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad išvestiniai (suvestiniai) duomenys turi atitikti pirminius duomenis, pagrįstai rėmėsi pirminiame apskaitos dokumente nurodyta mokėjimo paskirtimi. Teisėjų kolegija neturi pagrindo tokiai išvadai nepritarti, juolab kad šį mokėjimo pavedimą atliko pats V. B., kuris buvo ir paskolos davėjas, ir paskolos gavėjos vadovas tuo pačiu metu, todėl žinojo ir suprato (turėjo žinoti ir suprasti), jog atlikdamas mokėjimo pavedimą privalo nurodyti konkrečią mokėjimo pavedimo paskirtį, atitinkančią jo valią (pagal BAĮ 13 straipsnio 1 dalies 4 punktą ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys yra privalomas apskaitos dokumento rekvizitas), nes šis mokėjimo pavedimas yra pirminis apskaitos dokumentas, kurio pagrindu rengiami suvestiniai apskaitos dokumentai, kurie privalo atitikti pirminius. Jeigu atsakovė (ar jos buvęs vadovas, kuris pats ir atliko šiuos mokėjimus) manė, kad banko mokėjimo pavedime (kurio dėl jo pobūdžio nėra galimybės ištaisyti kaip apskaitos dokumento) yra klaidingai nurodyta mokėjimo paskirtis, turėjo būti parengtas paaiškinamasis raštas, kodėl kasos knygoje įrašyta ūkinės operacijos paskirtis neatitinka pirminio apskaitos dokumento (banko mokėjimo pavedimo) paskirties. Tačiau į bylą toks raštas pateiktas nebuvo.
55. Vien tai, kad išvestiniuose buhalterinės apskaitos dokumentuose buvo nurodyta didesnė paskolos suma, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, nereiškia, jog teismas ignoravo, kaip apeliantas įvardina, atsakovės buhalterinės apskaitos tinkamumo prezumpciją. Sutiktina su atsakove, kad tai, jog įstatymas nustato pareigą tinkamai vesti buhalterinę apskaitą, nereiškia, kad visi šio reikalavimo besąlygiškai laikosi. Be to, į bylą pateikti atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2015 metus, kuriuose įrašyta buhalterė R. M., buvo sudaryti 2016 metais, o byloje nėra pateikta įrodymų, kad 2015 metais buhalterinę atsakovės apskaitą tvarkė ne pats V. B., nors tais metais uždarųjų akcinių bendrovių vadovai jau nebeturėjo teisės to daryti. Bet kuriuo atveju BAĮ nustatė, kad ūkio subjekto vadovas atsako už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus (BAĮ 9, 19, 21 straipsniai).
56. Byloje taip pat nustatyta, kad 875 Eur grynaisiais pinigais 2015 m. kovo 6 d. V. B. įnešė į atsakovės sąskaitą banko padalinyje (už šią banko operaciją pritaikytas 0,58 Eur komisinis mokestis (4 t., b. l. 1158)). Šios operacijos mokėjimo paskirtyje nurodyta „sąskaitos papildymas“, tačiau atsakovės UAB „Purpura“ kasos knygoje šis mokėjimas padalintas į dvi operacijas: 821 Eur – „V. B. paskola“ ir 54 Eur – „Citadele banko sąskaitos papildymas“. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tokio padalinimo (paskirstymo) neginčijo atsakovė, pagrįstai tik 821 Eur pripažino paskolos dalyku, nors toks piniginių lėšų išskaidymas kasos knygoje nevisiškai atitinka pirminio apskaitos dokumento turinio. Tokiu būdu kaip 2015 m. birželio 1 d. paskolos sutarties dalykas atsakovei UAB „Purpura“ V. B. buvo perduota 83 804,84 Eur (40 000 Eur, 40 000 Eur ir 2 983,84 Eur banko pavedimais, 821 Eur grynaisiais pinigais), todėl pagrindo pripažinti 2015 m. birželio 1 d. paskolos sutartį negaliojančia dėl privalomos notarinės formos nesilaikymo (kad paskolos sutartis viršija 3 000 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais) (CK 1.93 straipsnio 3 dalis, CK 6.871 straipsnio 4 dalis), kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra.
57. Nustatytų faktinių aplinkybių kontekste atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo peržiūrėti paskolos likutį, nes papildomas paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo ginčijamas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje nenustatinėjo, koks yra paskolos likutis; byloje buvo tikrinama, ar yra pagrindas pripažinti 2015 m. birželio 1 d. paskolos sandorį negaliojančiu dėl įstatymo nustatytos formos nesilaikymo, todėl buvo privaloma įvertinti, ar paskolos dalykas ir kokio dydžio buvo apskritai perduotas atsakovei. Kadangi buvo nustatyta, jog paskolos dalykas buvo perduodamas dalimis ir įvairia forma (tiek grynaisiais pinigais, tiek banko pavedimais), o kai kurių mokėjimo dokumentų, kuriais ieškovas grindė paskolos dydį, paskirtyse buvo aiškiai nurodytos paskirtys, kurios neatitinka paskolos teisinių santykių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė V. B. perduotos paskolos atsakovei dydį, o ne paskolos likutį.
58. Nesutiktina su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą pagrindė prielaidomis ir spėjimais, nes teismas konkrečiai įvardino V. B. atliktus mokėjimus, nurodydamas jų datas ir paskirtis (skundžiamo sprendimo 9 punktas), ir įvertino, kurie mokėjimai buvo atlikti perduodant paskolos dalyką (skundžiamo sprendimo 14–15 punktai). Taip pat konstatavo, kad iš kitų banko išrašuose esančių pavedimų nenustatyta, jog būtų padaryti pavedimai ar sumokėta grynaisiais pinigais kaip paskola atsakovei; visos kitos atsakovei pervestos sumos įvardijamos kaip akcininko įnašai arba sąskaitos papildymas (skundžiamo sprendimo 14 punktas).
59. Dėl tos pačios priežasties teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo teiginius, kad teismas nemotyvavo, kodėl 10 000 Eur ir 23 000 Eur mokėjimų nepripažino paskolos sutarties dalyko dalimi ir kodėl ignoravo atsakovės apskaitos dokumentus. Iš bylos medžiagos matyti, kad bendrovės apskaitos dokumentai buvo taisomi, o teisingais pripažinti pirminiai ūkines operacijas ar ūkinius įvykius užfiksavę apskaitos dokumentai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi tik pirminiais apskaitos dokumentais (skundžiamo sprendimo 13 punktas). Nors tiesiogiai skundžiamame sprendime nėra įvardyta, kodėl 10 000 Eur ir 23 000 Eur mokėjimai nepripažintini paskolos dalyko dalimi, tačiau iš sisteminės teismo sprendimo turinio analizės matyti, kad 10 000 Eur mokėjimas įvertintas kaip akcininko įnašas grynaisiais pinigais, o 23 000 Eur mokėjimo pavedimas nepripažintas paskolos dalyko dalimi dėl to, kad jo paskirtyje nurodyta „sąskaitos papildymas“. Apelianto įsitikinimas, kad šie ar kiti mokėjimai atsakovės apskaitoje buvo vertinami kaip paskola (įsipareigojimai), stokoja pagrįstumo, nes kitoks jų paskirties vertinimas nei įrašytas šiuos mokėjimus pagrindžiančiuose pirminiuose dokumentuose, prieštarautų pagrindinei buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklei, kad išvestiniai (suvestiniai) apskaitos dokumentai privalo atitikti pirminius apskaitos dokumentus. Be to, 23 000 Eur mokėjimas, kurio paskirtis „sąskaitos papildymas“, atliktas tą pačią dieną kaip ir 40 000 Eur mokėjimas, kurio mokėjimo paskirtyje nurodyta „paskolinimas“. Tai suponuoja išvadą, kad skirtingos paskirtys buvo nurodytos teisingai ir ketinimo paskolinti atsakovei dar ir 23 000 Eur V. B. neturėjo.
60. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismas atliko tik fragmentišką įrodymų tyrimą ir vertinimą, nes skundžiamame sprendime nepasisakė dėl apelianto įvardytų įrodymų (UAB „Purpura“ apskaitos dokumentų, 2024 m. vasario 12 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (5 t., b. l. 125-133) ir juose užfiksuotų liudytoja apklaustos UAB „Purpura“ buhalterės R. M. parodymų, 2024 m. vasario 7 d. pažymos apie koregavimus (5 t., b. l. 159-160), L. R. 2023 m. birželio 12 d. konsultacinės išvados (3 t., b. l. 60–79).
61. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi tik pirminiais atsakovės apskaitos dokumentais, kurie užfiksavo finansines operacijas ir kuriais buvo grindžiamas paskolos dalyko perdavimas, juolab kad išvestiniai apskaitos dokumentai buvo taisomi. L. R. konsultacinė išvada, kuria remdamasis apeliantas tvirtina, kad atsakovė negalėjo panaikinti kasos pajamų orderio, nes tai yra griežtos atskaitomybės dokumentas, įvertinimas šiuo atveju nebuvo aktualus, nes visų trijų į bylą pateiktų kasos pajamų orderių kvitų paskirtyse buvo nurodyta „akcininko įnašas“.
62. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2024 m, vasario 12 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2024 m. kovo 4 d. kartu su prašymu dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo (5 t., b. l. 81–82), t. y. jau po bylos pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo iš esmės 2024 m. vasario 20 d. teismo posėdyje pabaigos (bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant pirmąjį kartą). Pirmosios instancijos teismas 2024 m. kovo 8 d. rezoliucija šį nutarimą nutarė atsisakyti priimti ir grąžinti pateikusiam asmeniui. Nurodytas nutarimas buvo teikiamas ir su pirmąjį kartą teiktu apeliaciniu skundu, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą bei perduodamas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, šio nutarimo priėmimo klausimo neišsprendė, naujų rašytinių įrodymų priėmimo į bylą klausimą palikdamas spręsti pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teisme, nagrinėjant bylą iš naujo, apelianto atstovas 2024 m. spalio 15 d. teismo posėdyje prašymo dėl šio nutarimo priėmimo į bylą nekėlė. Taigi minėtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nebuvo priimtas į šią bylą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo juo nei remtis, nei dėl jo apskritai pasisakyti. Atitinkamai šio įrodymo vertinti negali ir apeliacinės instancijos teismas.
63. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016 29–33 punktai; 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 22–24 punktai; 2022 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022 66 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
64. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tinkamai pritaikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo pripažinti ginčijamą paskolos sandorį negaliojančiu ir taikyti restituciją bei priteisti skolą. Šioje nutartyje aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo vertinimui, kad pirmosios instancijos teismas šį ginčą išsprendė neteisingai, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
65. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis), todėl jo prašymas iš atsakovės priteisti 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, netenkinamas.
66. Teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą įgijo atsakovė UAB „Purpura“, kuri už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą nurodo sumokėjusi 1 452 Eur. Šių išlaidų realumą patvirtina su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikta advokato Mauro Urbonavičiaus 2024 m. gruodžio 12 d. išrašyta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sąskaita faktūra serija MU Nr. 2024/147 ir UAB „Purpura“ 2024 m. gruodžio 13 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1359, atliktas AB „Swedbank“ (6. t., b. l. 85–86). Šių išlaidų dydis neviršija maksimalaus rekomenduojamo už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistino dydžio, kuris šiuo atveju, remiantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo, 7 punktu ir 8.11 papunkčiu, sudarytų 2 855,32 Eur (2 196,4 Eur x 1,3). Todėl atsakovei iš apelianto priteisiamas 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (CPK 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo T. G. (T. G.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Purpura“ (juridinio asmens kodas 302820701) 1 452 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Teisėjai Alma Urbanavičienė
Tomas Venckus
Vigintas Višinskis