Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN2-304-327/2018

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00773-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Transporto saugos administracijos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teis­mo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 17 d. nutarimo E. V. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. E. V. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarimu pripažintas kaltu pa­daręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusi­žen­gimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalyje, 459 straipsnio 4 dalyje, 459 straipsnio 5 dalyje ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuo­bauda - 300 eurų bauda už tai, kad jis 2018 m. gegužės mėn. 3 d. 13 val. (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausančią sunkiasvorę transporto priemonę „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriai nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra, o tikrinimo metu sveriant ašinėmis svarstyklėmis nustatyta, kad transporto priemonės junginio bendroji masė - 30,8 t, su paklaida bendroji masė - 30,2 t, tai yra transporto priemonės bendroji masė 5,2 t, viršijo didžiausią lei­džiamą 25 t bendrąją masę. Be to, vairuotojas E. V., vairavo jam priklausančią sun­kiasvorę transporto priemonę, „MAN“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be leidimo. Taip pat nustatyta, kad pasvėrus ašinėmis svarstyklėmis nustatyta dvigubos varančiosios ašies apkrova – 23,2 t, tai 5,2 viršijo didžiausią leistiną dvigubos varančiosios ašies apkrovą (l,3<d<l,8) - 18,0 t, vairuodamas sunkiasvorį transporto priemonių junginį be leidimo, pažeidė 2008 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 768 Kelių eismo taisyklių 16 ir 238 punktų, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies, Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, pa­tvir­tinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3- 289 „Dėl Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 4 punkto, Didžiausių lei­džiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl di­džiau­sių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų pa­tvir­tinimo“ (toliau – Techniniai parametrai), 15.3 punkto, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies, Aprašo 4 punkto, Techninių parametrų 26,3 punkto reikalavimus.
2. Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, jog atsižvelgus į padaryto admi­nis­tracinio nusižengimo pobūdį, E. V. kaltės formą, tai yra nusižengimą padarė dėl neatsargumo, pasireiškusio nerūpestingumu, administracine tvarka nebaustas, įvertinus jo atsa­ko­mybę lengvinančią aplinkybę, E. V. atžvilgiu taikytina ANK 34 straipsnio 5 dalis ir jam skirtina mažesnė bauda, nei numatyta įstatymo sankcijoje minimali.
3. Lietuvos transporto saugos administracijos apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Kauno apy­linkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarimą ir priimti naują – E. V. paskirti nuo­bau­dą sankcijos ribose.
1. Skunde pažymėta, jog padaryti nusižengimai savo pobūdžiu yra pavojingi visuomenei, nes krovininių transporto priemonių vairuotojai, gabenantys sunkiasvorius krovinius, yra padi­dinto pavojaus objekto valdytojai saugaus eismo srityje bei už tokio pobūdžio nusižengimus įstatymo leidėjas nustatė atitinkamos rūšies ir griežtumo nuobaudas. Nuolatinis, nevaldomas tokio transporto važiavimas daro neigiamą poveikį kelių dangai, keliai yra gadinami, atsi­ran­da dažnesnė remontų būtinybė. Sunkiasvorių krovinių vežimas transporto priemone, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra, pagrįstai kelia pavojų saugiam eismui, kitiems eismo dalyviams ir kartu visuomenei ar valstybės saugomiems interesams. Turi būti sie­kia­ma užtikrinti nepriekaištingo teisės aktų laikymosi, o ne pažeidėjo interesą išvengti neigiamų pasekmių. Kiekvienas vairuotojas privalo laikytis valstybėje galiojančių įstatymų, norminių aktų ir administracinių nuostatų, reglamentuojančių transportą ir eismą.
2. Skunde pažymėta, kad E. V. vairavo jam priklausančią transporto priemonę, kuriai nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Viešajame eisme daly­vau­jan­čių motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų reikiamą techninę būklę užtikrina trans­porto priemonės valdytojas - šiuo atveju transporto priemonės savininkas E. V..
3. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenki­nan­čios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tiks­lų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas iš­skir­tinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Skunde pa­žy­mėta, kad byloje nėra nustatyta jokių išskirtinio pobūdžio aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti mažesnę nei sankcijoje numatytą minimalią baudą. Teismo nurodytos aplinkybės, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, kro­vė pats, jokių galimybių patikrinti svorį neturėjo, neturėtų lemti išskirtinai švelnios ad­mi­nistracinės nuobaudos taikymą, nes į šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama indivi­dua­li­zuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą sankcijos ribose.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Lietuvos transporto saugos administracijos apeliacinis skundas atmetamas.
5. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad Institucijos nuomone, teismas, priimdamas E. V. atžvilgiu skundžiamą nutarimą, nepagrįstai paskyrė mažesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnių sankcijoje. Taigi apeliacinės instancijos teismas nagrinėja skundžiamo nutarimo teisė­tumą bei pagrįstumą tik dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų.
6. E. V. administracine tvarka nubaustas pagal ANK 459 straipsnio 4 dalį, pagal kurią pažeidimo padarymo metu galiojanti įstatymo redakcija užtraukė baudą vairuotojams nuo 300 iki 860 eurų; pagal 459 straipsnio 5 dalį, kuri užtraukia baudą vairuotojams nuo 900 iki 2000 eurų (Su­vestinė redakcija nuo 2018-04-28 iki 2018-05-08, TAR 2015-07-10, i. k. 2015-11216). E. V. administracine tvarka taip pat nubaustas ir pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, pagal kurią transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be pri­valomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles drau­džiama važiuoti, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo rei­ka­la­vimų, vairavimas arba vairavimas neturint Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro (toliau – vidaus reikalų ministras) nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina, užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 40 eurų. Pagrindinės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straips­nio nuostatose, pagal kurias nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už adminis­tra­ci­nį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protin­gu­mo ir proporcingumo principais. Iš šių teisės normų seka, kad administracinės nuobaudos ir ad­mi­nistracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvir­tintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusi­žen­gi­mo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, akivaizdu, kad net ir tokiu atveju, teismas (ar institucija, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi ne teismo tvarka), spręs­da­mas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (propor­cin­ga) padarytam administraciniam nusižengimui.
7. Tuo tarpu ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nu­si­žengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sun­ki­nančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar admi­nis­tracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Šio teisinio reguliavimo plotmėje yra akivaizdu, kad teismas, skirdamas nuobaudą už administracinį teisės pažeidimą, kiekvienu atveju individualiai įvertina visas aplinkybes turinčias reikšmės nuo­baudos skyrimui, o švelnesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta skyrimas yra išskirtinė nuobau­dą skiriančios institucijos prerogatyva.
8. Kaip nustatyta bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas administracinę nuo­baudą E. V., laikėsi aukščiau aptarto teisinio reguliavimo. Skiriant baudą atsi­žvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, į tai, kad nenus­tatyta administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatyta atsakomybę lengvi­nanti aplinkybė, kas be abejo leistų skirti administracinio nusižengimo sankcijoje numatytą baudą, kuri yra net mažesnė nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis. Tačiau apylinkės teismas vertino ne tik šias aplinkybes ir todėl paskyrė baudą, kuri yra mažesnė nei administracinio nusi­žen­gimo sankcijoje numatytas baudos minimumas ir su tokiomis apylinkės teismo išvadomis, apy­gardos teismas sutinka.
9. Pagrindžiant šią išvadą pažymima, kad apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir tinkamai įvertino su nusižengimo padarymu susijusias aplinkybes. Skiriant baudą buvo atsižvelgta ir į tai, kad E. V. krovinį krovėsi pats, galimybių patikrinti svo­rio neturėjo, nusižengimą padarė dėl neatsargumo. Šių aplinkybių visuma yra lei­džianti taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ką pagrįstai ir padarė pirmosios instancijos teismas. Juo labiau, kad paskirta bauda pažeidėjui yra santykinai didelė, nes iš išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, matyti, kad nėra jokių duomenų apie E. V. gaunamas pajamas.
10. Įvertinęs visus aukščiau aptartus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kau­no apylinkės teismas, paskirdamas E. V. nurodyto dydžio baudą tinkamai įvertino baudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, nepažeidė teisingumo ir proporcingumo principų, todėl nėra teisinio pagrindo keisti paskirtą nuobaudą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straips­nio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 17 d. nutarimą nepakeistą ir Lietuvos transporto saugos administracijos apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas              Viktoras Preikšas