Baudžiamoji byla Nr. e1-1883-1181/2023

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10266-2023-5        Procesinio sprendimo kategorijos:

        1.2.14.1.3; 1.1.7.2.4

(S)

 

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gegužės 29 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Zina Vilnienė 

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2–ojo skyriaus prokurorės Viktorijos Baradinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. G. (M. G.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas 17 kartų, paskutinį kartą teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – 20 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie neatliktos 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu, pridėta dalis – 20 parų arešto – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams 10 dienų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 5, 7, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant M. G. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, gydytis priklausomybės ligas, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

 

Teismas

 

nustatė:

 

M. G. 2023 m. kovo 10 d., apie 18.36 val., prekybos centre „Ozas“, esančiame Vilniuje, Ozo g. 18, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, užėjo į parduotuvę „Zara“, kurios prekybos salėje paėmė nuo prekybinės lentynos tris poras moteriškų batų (kodas 5019/011/002), vienos batų poros vertė 59,95 Eur, susidėjo į su savimi turėtą maišą ir išėjo iš parduotuvės už minėtas prekes nesumokėjęs, tokiu būdu pagrobė svetimą, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nedidelės 179,85 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais M. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

M. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką visiškai. Vartoja (duomenys neskelbtini), tačiau į įskaitą įrašytas nėra, psichinių sutrikimų neturi, nesigydė. Šiuo metu yra suimtas 2 mėnesiams pagal Vilniaus apeliacinio teismo sprendimą. Atsimena, kad 2023 metų kovo mėnesį, tikslios datos neatsimena, įvykdė vagystę iš parduotuvės „Zara“, esančios prekybos centre „Ozas“. Pavogė tris poras batų, kurias vėliau pardavė (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nepažįstamiems asmenims. Už gautus pinigus įsigijo (duomenys neskelbtini). Vagia tam, kad galėtų įsigyti (duomenys neskelbtini), kadangi yra (duomenys neskelbtini). Dėl įvykio labai gailisi, pasistengs atlyginti padarytą žalą, kuomet išeis iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo. Prašo jam skirti švelnesę bausmę dėl šios nusikalstamos veikos. Sutinka baigti tyrimą baudžiamuoju įsakymu.

Liudytoja V. Ž. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba parduotuvėje „Zara“, esančioje adresu Vilnius, Ozo g. 18, jai dirbant 2023 m. kovo 10 d., apie 18.36 val., ji, vaikščiodama parduotuvės salėje šalia apsauginių vartelių, išgirdo jų suveikusį garsinį signalą, tuomet į juos atsisuko ir pamatė vyrą, kuris buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, ant galvos buvo užsidėjęs žieminę kepurę ir su savimi turėjo „Maxima“ maišą pilnu turiniu. Ji tuomet per raciją pranešė, jog galbūt buvo įvykdyta vagystė, kad kolegos paspaustų apsaugos mygtuką. Ji paskui minėtą vyrą nebėgo ir jam jokių žodžių neišsakė, kadangi jį matė tik iš nugaros ir jis buvo toli nuo jos, judėjo link prekybos ir pramogų centro „Ozas“ išėjimo. Vėliau ji praėjo pro parduotuvės salę ir pastebėjo, kad vienoje iš lentynų, kurioje turėjo būti sudėtos batų poros, yra likusi tik viena batų pora, nors jų ten buvo daugiau. Patikrinusi sistemoje, ar šios prekės buvo parduotos, nustatė, kad jų niekas nenupirko. Buvo pavogtos 3poros moteriškų batų, kurių 1 poros kaina – 59,95 Eur. APB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 179,85 Eur turtinė žala. Minėto vyro atpažinti negalėtų, kadangi jį matė tik iš nugaros, ankščiau jo parduotuvėje „Zara“ nebuvo mačiusi.

Iš 2023 m. kovo 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta parduotuvė „Zara“, esanti prekybos centre „Ozas“, Vilniuje, Ozo g. 18. Visoje parduotuvėje ant prekystalių ir stovų yra išdėlioti ir pakabinti įvairūs drabužiai. Norint įeiti ar išeiti iš parduotuvės, reikia praeiti pro apsauginius vartelius. Įėjus pro pirmą įėjimą, pasukus į dešinę pusę ir paėjus tiesiai, yra rudos spalvos lentynos, kurių apačioje yra išdėliota avalynė. Parduotuvė yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Įvykio vietos apžiūros metu jokių tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nerasta ir nepaimta.

Iš 2023 m. kovo 31 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti du vaizdo įrašai, pateikti iš parduotuvės „Zara“. Vaizdo įrašas pavadinimu „D02_20230310183459.m4a“ yra 2.01 min. trukmės, nurodyta data „10-03-2023“, prie kurios nurodytas laikas vaizdo įrašo eigoje nuo 18:34:59 val. iki 18:37:01 val. Vaizdo įraše užfiksuotas kameros pavadinimas „Moteru iejimas 1“. Vaizdo įraše nuo 18:35:12 val. matosi, kad į drabužių parduotuvę užėjo vyras (vidutinio ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, dėvi juodos spalvos striukę, vilki pilkas kelnes, avi tamsius batus, dėvi juodą kepurę), kuris nuėjo į kairę pusę nuo vaizdo stebėjimo kameros. Vaizdo įraše nuo 18:36:38 val. matosi, kad minėtas vyras juda iš kairės pusės link parduotuvės išėjimo, rankoje nešdamas prikrautą baltos spalvos plastikinį maišą su mėlynais ir raudonais užrašais. Vaizdo įraše matosi, kad minėtas vyras praėjo pro apsaugos vartelius, išėjo iš parduotuves ir bėgdamas pasišalino į kairę pusę nuo išėjimo. Vaizdo įrašas pavadinimu „D07_20230310183500.m4a“ yra 1.59 min. trukmės, matosi kameros pavadinimas „Moteru 2“. Vaizdo įraše matosi, kad tiesiai nuo vaizdo stebėjimo kameros link parduotuvės lentynos, esančios kampe, atėjo minėtas praėjusiame vaizdo įraše užfiksuotas vyras, kuris pasilenkė prie stalo, ant kurio sukrauti įvairūs drabužiai. Pasilenkęs prie stalo su drabužiais išėmė plastikinį maišą, ranką ištiesė po stalu ir iš po stalo į plastikinį maišą įdėjo vieną porą prekių, panašių į avalynę, toliau vyras ištiesė ranką po stalu ir, nugara atsisukęs į vaizdo stebėjimo kamerą, atliko rankos judėsį link plastikinio maišo, toliau vyras dar kartą ištiesė ranką po stalu ir atliko dar vieną rankos judėsį link plastikinio maišo. Vyras su prikrautu maišu atsistojo ir nuėjo tiesiai nuo vaizdo stebėjimo kameros, už tiesiai esančios lentynos pasuko į kairę pusę.

Iš 2023 m. gegužės 10 d. įsipareigojimo matyti, kad M. G. įsipareigoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginti padarytą 179,95 Eur turtinę žalą, mokėdamas dalimis per 1 metus laiko į nurodytą banko sąskaitą.

Iš 2023 m. gegužės 12 d. pareiškimo-civilinio ieškinio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo priteisti iš nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens patirtą žalą (nuostolius) – 179,95 Eur

 

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

 

Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).

BK 190 straipsnio 1 dalis numato, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo M. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. G. 2023 m. kovo 10 d., apie 18.36 val., prekybos centre „Ozas“, esančiame Vilniuje, Ozo g. 18, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, užėjo į parduotuvę „Zara“, kurios prekybos salėje paėmė nuo prekybinės lentynos tris poras moteriškų batų (kodas 5019/011/002), vienos batų poros vertė – 59,95 Eur, susidėjo į su savimi turėtą maišą ir išėjo iš parduotuvės už minėtas prekes nesumokėjęs, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nedidelės 179,85 Eur vertės turtą. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais minėtais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kad vagystės iš parduotuvės „Zara“ metu pagrobtų prekių vertė viršija 3, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos, darytina išvada, kad M. G. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo M. G. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. G. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

 

Dėl M. G. skirtinos bausmės

 

BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę M. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Teismas, skirdamas bausmę, pirmiausia atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. G. padarė baigtą baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis) nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Veika padaryta iš savanaudiškų paskatų, veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstama veika padaryta turtinė žala.

Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam M. G. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis M. G. iki BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo anksčiau yra teistas net 17 kartų, teistumas neišnykęs. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad M. G. praeityje jau buvo ne kartą teistas už vagystes pagal BK 178 straipsnį, tai, teismo vertinimu, liudija apie pavojingą M. G. asmenybę ir jo polinkį nusikalsti. Paminėtina ir tai, kad administracine tvarka M. G. taip pat daug kartų baustas, iš esmės už smulkias vagystes ir už važinėjimąsi viešuoju transporto nesusimokėjus, t. y. be bilieto. Pastarosios aplinkybės kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintinos jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir M. G. asmenybę – yra santykinai jauno amžiaus, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, pragyvenimui lėšų iš esmės gaunantis vykdydamas vagystes. Teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę – M. G. prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą paskyrus arešto bausmę, nustatant maksimalų BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą šios bausmės rūšies terminą, t. y. M. G. skiriama 45 parų arešto bausmė.

M. G.

dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

 

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

 

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. BPK 107 straipsnyje numatyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Baudžiamojoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 179,95 Eur turtinę žalą. Atsižvelgus į tai, kad ši žala padaryta būtent kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, kaltinamasis neginčija civilinio ieškinio ir jame nurodyto žalos dydžio, įsipareigojo padarytą žalą atlyginti, konstatuotina, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas. Iš kaltinamojo M. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 179,95 Eur dydžio turtinė žala.

M. G. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirtos kardomosios priemonės.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

 

nusprendžia:

 

M. G. (M. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti M. G. galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės atlikimo pagal šį baudžiamąjį įsakymą momento.

Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti. Iš M. G. priteisti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 179,95 Eur (Vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus 95 ct) turtinei žalai atlyginti.

 

M. G. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

 

 

Teisėja                                                         Zina Vilnienė