Administracinė byla Nr. I-314-162/2010m.
Proceso Nr. 3-63-3-00145-2010-8
Procesinio sprendimo kategorija 11.5.3; 11.9; 74 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 18 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj, Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant pareiškėjų I.B. ir H.B. atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui, atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovui Algimantui Gedvilui, 2010 m. birželio 8 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I.B. ir H.B. skundą atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims R.M. ir G.K. dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2010-02-24 atsisakymo atkurti nuosavybės teises Nr. (9.13)-D3-884 panaikinimo bei įpareigojimo atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėjai I.B. ir H.B. skundu ir jo patikslinimu (b.l. 3-4; 33-35) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2010 m. vasario 24 d. atsisakymą atkurti nuosavybės teises Nr. (9.13)-D3-884 bei įpareigoti Kretingos rajono savivaldybės administraciją atkurti pareiškėjų I.B. ir H.B. vardu nuosavybės teises į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atlyginant pinigais pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnį.
Nurodo, jog Kretingos rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-88-666/2008 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų senelis B.L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) valdė namus, kurių dabartiniai adresai (duomenys neskelbtini). 2008 m. rugpjūčio 5 d. prašymu kreipėsi į atsakovę dėl nuosavybės teisių atkūrimo į minėtus namus. 2009 m. birželio 29 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-569 pareiškėjų vardu buvo atkurta nuosavybės teisė į namą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau neišspręstas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kitus du namus. 2009 m. lapkričio 18 d. raštu atsakovė jų atstovui paaiškino, kad namai adresais (duomenys neskelbtini), iki 1991 m. rugpjūčio 1 d. nebuvo išlikę, tačiau jų nuomone, toks teiginys nebuvo pagrįstais jokiais įrodymais, be to, toks raštas buvo informacinio pobūdžio. Atsakovė tik 2010 m. vasario 24 d. raštu nurodė, kad pareiškėjams negali būti atkurta nuosavybės teisė į namus ir pateikė Kretingos rajono Darbėnų apylinkės Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1988 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 22, kuriuo buvo leista remontuoti pusę gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė jokių įrodymų apie namą (duomenys neskelbtini). Teigia, kad šis raštas laikytinas administraciniu sprendimu, nes atsakovė jame išreiškė valią, jog nuosavybės teisės negali būti atkuriamos. Pažymi, jog atsakovė nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad namai adresais (duomenys neskelbtini), iki 1991 m. rugpjūčio 1 d. nebuvo išlikę, todėl mano, jog atsakovės veiksmai turi būti vertinami kaip vilkinimas atkurti nuosavybės teises. Pabrėžia, jog civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo išnagrinėti įrodymai (2008 m. sausio 22 d. valstybės įmonės Registrų centro raštas ir inventorinė medžiaga bei Registrų centro išrašai) patvirtina tai, kad pastatai (duomenys neskelbtini) iki 1991 m. rugpjūčio 1 d. buvo išlikę ir yra privatizuoti. Atsakovės argumentas dėl pastato remonto negali būti laikomas įrodymu, pagrindžiančiu teiginį, jog pastatai nebuvo išlikę. Priešingai, Vykdomojo komiteto 1988 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 22 buvo leista remontuoti pusę namo, todėl pastatas po remonto negali būti laikomas neišlikusiu nekilnojamuoju turtu. Pastatai (duomenys neskelbtini) natūra negali būti grąžinami dėl pastatų privatizacijos, todėl remdamiesi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio nuostatomis prašo atlyginti už minėta turtą pinigais.
Pareiškėjų atstovas prašo tenkinti patikslintą skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovas Algimantas Gedvilas prašo atmesti pareiškėjų prašymą kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu. Kretingos rajono savivaldybės administracijos atsiliepime (b.l. 95-96) nurodyta, jog Kretingos rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-88-666/2008 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nustatyta, kad „Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007-06-28 pažymoje nurodytų namų Nr. 7-9 (duomenys neskelbtini) gatvėje dabartinis adresas yra (duomenys neskelbtini) bei kad toje vietoje yra 24 arų sklypas ir vieno namo nebėra (nugriautas)“. Liudytoja S.M. minėtame teismo posėdyje paaiškino, kad ji nuo 1954 metų gyvena (duomenys neskelbtini); namas buvo supuvęs, 120 metų senumo, todėl jie nugriovė senus pastatus ir pasistatė naujus. Aplinkybę, kad namas nebėra išlikęs patvirtina ir Kretingos rajono Darbėnų apylinkės Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1988 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. 22. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), statytas 1936 metais, niekada nepriklausė B.L. Atsakovė ne kartą informavo pareiškėjus, jog vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 3 straipsniu, nuosavybės teisės piliečiams atkuriamos į išlikusius gyvenamuosius namus, tačiau nekilnojamas turtas nėra išlikęs, todėl negali būti tenkinamas pareiškėjų prašymas.
Tretieji suinteresuoti asmenys – G.K. ir R.M., tinkamai informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką (b.l. 107, 137), į teismo posėdį neatvyko. Negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, nepraneštos neatvykimo priežastys. Iki teismo posėdžio pradžios negauti atsiliepimai į skundą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjams I.B. ir H.B. bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
Teisėjų kolegija konstatuoja
Pareiškėjai prašo atkurti nuosavybės teises į du gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini), atlyginant pinigais pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnį.
Skundžiamo Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2010 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. (9.13)-D3-884 turinys (b.l. 80) bei atsakovės atsiliepimas į skundą (b.l. 95-96) patvirtina, jog Kretingos rajono savivaldybės administracija atsisakė pareiškėjams atkurti nuosavybės teises į minėtus gyvenamuosius namus argumentuodama tuo, kad gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini) nėra išlikę, be to, gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) (buvęs Nr. 20) niekada nepriklausė B.L.
Pripažindama nuosavybės teisių tęstinumą ir jų atkūrimą, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990 m. lapkričio 15 d. priėmė principinį sprendimą ir patvirtino šias nuostatas: pripažįstamas Lietuvos piliečių nuosavybės teisių tęstinumas; Lietuvos piliečiai turi teisę susigrąžinti įstatymo apibrėžtose ribose ir tvarka jiems priklausantį turtą natūra, o nesant galimybės jį sugrąžinti – gauti kompensaciją. Aukščiausioji Taryba 1991 m. birželio 18 d. priėmė įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, įsigaliojusį 1991 m. rugpjūčio 1 d., kuriame buvo nustatyta, kuriems asmenims, į kokį turtą, kokiomis sąlygomis ir kokia tvarka yra atkuriamos nuosavybės teisės. Restitucijos procesas tebevyksta. Jį reglamentuoja 1997 m. liepos 1 d. priimtas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka.
Abiejų įstatymų – tiek 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, tiek 1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tikslas ir paskirtis vienodi – jais siekiama bent iš dalies atkurti piliečių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu apginti pažeistą jų nuosavybės teisę. Šiais įstatymais pirmiausia siekiama apginti to asmens, kurio nuosavybės teisė buvo pažeista, t.y. savininko, teises ir interesus. Tokia išvada darytina tiek iš pirmojo, tiek iš antrojo įstatymų 2 straipsnio, kuriame asmeniu, kuriam atkuriama nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pirmiausia įvardijamas būtent savininkas. Kitų asmenų, numatytų 2 straipsnyje, teisė susigrąžinti išlikusį nekilnojamąjį turtą yra išvestinė iš savininko teisių, jie gali atkurti nuosavybės teisę tik tuo atveju, jei turto savininkas miręs.
Savininko nuosavybės teisė buvo pažeista, kai jam nuosavybės teise priklausęs turtas buvo pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuotas ar kitaip nusavintas. Todėl nustatant, kurio asmens teisės buvo pažeistos ir kuris asmuo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo prasme yra turto savininkas, būtina nustatyti, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto nuosavybės teisės subjektas to turto nacionalizavimo ar kitokio nusavinimo momentu.
Įsiteisėjusiu Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimu (b.l. 36-37) civilinėje byloje Nr. 2-88-666/2008 nustatyti šie juridinę reikšmę turintys faktai:
1) kad B.L.(L.) Darbėnuose iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą bei po juo esantį 10 arų žemės sklypą, adresu(duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą bei po juo esantį 10 arų žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą bei po juo esantį 10 arų žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini);
2) kad B.L. yra I.B. ir H.B. senelis.
Šioje civilinėje byloje suinteresuotais asmenimis buvo Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir Kretingos rajono savivaldybė. Suinteresuotų asmenų atstovai minėtų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymui neprieštaravo, priimto teismo sprendimo neskundė. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
Tokiu būdu, Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-88-666/2008 turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje šiais aspektais: 1) B.L. (pareiškėjų senelis) Darbėnuose nuosavybės teise valdė tris gyvenamuosius namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) 2) šie namai buvo nacionalizuoti. Remiantis tuo pripažįstamas nepagrįstas atsakovės argumentas, jog gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) nepriklausė B.L.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 3 straipsnis apibrėžia turtą, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės – tai inter alia gyvenamieji namai ir jų priklausiniai (3 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pagal šio straipsnio 2 dalį nuosavybės teisės atkuriamos ir į gyvenamuosius namus, kurie 1991 m. rugpjūčio 1 d. buvo išlikę, tačiau po to jų neliko dėl valstybės, savivaldybės institucijų priimtų sprendimų. Atkūrimo įstatymo 8 straipsnis reglamentuoja nuosavybės teisių į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus atkūrimo sąlygas ir tvarką. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad už valstybės išperkamus, taip pat už šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytus neišlikusius gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, kurie po 1991 m. rugpjūčio 1 d. neišliko dėl valstybės, savivaldybės institucijų priimtų sprendimų, piliečiams valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Analogiškai nuosavybės teisių atkūrimas į gyvenamuosius namus reglamentuojamas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 4 ir 76 punktuose.
Minėto Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimo pagrindu Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-569 pareiškėjams atkūrė nuosavybės teises į gyvenamąjį namą ir tvartą, esančius (duomenys neskelbtini), išmokant piniginę kompensaciją (b.l. 39).
Byloje kyla ginčas dėl to, ar gyvenamieji namai, adresu (duomenys neskelbtini), buvo išlikę 1991 m. rugpjūčio 1 d.
VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 114-115) patvirtina, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise (pagal 1980 m. liepos 17 d. paveldėjimo teisės liudijimą) priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui R.M. Gyvenamojo namo statybos pabaigos metai nurodyti 1991, daržinės ir tvarto – 1950, kiemo statinių – 1960. Apklaustas liudytoju civilinėje byloje Nr. 2-88-666/2008 R.M. parodė, kad namas po tėvo mirties atiteko jam. 1988 metais nugriovė pusę namo, likusią pusę namo pastatė ant tų pačių pamatų (b.l. 88). Minėtoje civilinėje byloje apklausta liudytoja S.M. parodė, kad šiame name apsigyveno 1954 metais; namas buvo 120 metų senumo, todėl jį nugriovė ir pastatė naują (b.l. 100). Liudytoja S.M. nagrinėjamoje administracinėje byloje parodė, kad gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kuris anksčiau priklausė žydų šeimai, 1987 metais pirko iš kolūkio; 1988 metais remontavo pusę namo, maždaug 1990 metais – kitą pusę namo; buvo naujai dengiamas stogas, keičiamos sienos.
VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2008 m. sausio 22 d. raštas Nr. 2050/02-19 bei jo priedai patvirtina, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), pirmą kartą inventorizuotas 1987 m. birželio 25 d., pastatas rekonstruotas 1991 m. (b.l. 42, 44-45).
Kretingos rajono Darbėnų apylinkės Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1988 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 22 „Dėl leidimo remontuoti gyvenamąjį namą“ nustatyta, kad R.M. leista remontuoti pusę gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (b.l. 17). Dėl remonto gyvenamasis namas negali būti laikomas neišlikusiu, nes atsakovė nepateikė įrodymų, jog buvo leista nugriauti iki remonto buvusį gyvenamąjį namą ir vykdyti naują statybą. Tai, kad pareiškėjų atstovas 2008 m. balandžio 16 d. teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. 2-88-666/2008 paaiškino, jog gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra nugriautas (b.l. 87-88), teisinio vertinimo nekeičia. Pareiškėjų atstovo paaiškinimu nustatyta, kad jam tuo metu nebuvo žinoma visa informacija, o minėtame teismo posėdyje jo paaiškinimas buvo grindžiamas tuo, ką sužinojo iš pokalbio su namo savininkas.
VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 118-121) patvirtina, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise (pagal 2004 m. rugsėjo 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį) priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui G.K. Gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybos pabaigos metai 1936, kiemo statinių – 1993. Nors teismo posėdyje apklausta liudytoja S.M. parodė, kad minėtą namą statė B.V. ir jis nepriklausė žydų šeimai, tačiau jos parodymai vertinami kritiškai, nes liudytoja parodė, kad į Darbėnų miestelį gyventi ji atsikraustė 1954 metais, kai šis namas jau buvo pastatytas.
Kaip jau buvo minėta, šioje byloje prejudiciniu faktu yra civilinėje byloje nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad iki nacionalizacijos gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), priklausė pareiškėjų seneliui. Atsakovė nepatekė duomenų, kad minėtas gyvenamasis namas nebuvo išlikęs iki 1991 m. rugpjūčio 1 d.
Remdamasi aptartais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini), Atkūrimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytai datai (iki 1991 m. rugpjūčio 1 d.) buvo išlikę, todėl į juos nuosavybės teisės pareiškėjams nepagrįstai neatkuriamos.
Minėti gyvenamieji namai yra pagal įstatymus įgyti privačion nuosavybėn, todėl pagal Atkūrimo įstatymo 15 straipsnio 2 punktą yra valstybės išperkami ir už juos atlyginama pagal minėto įstatymo 16 straipsnį.
Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2010 m. vasario 24 d. raštas Nr. (9.13)-D3-884 „Dėl informacijos pateikimo“ laikytinas ne informacija, bet administraciniu sprendimu Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalies prasme, nes jame išreikšta atsakovės nuostata, kad nuosavybės teisės į gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nebus atkuriamos, nurodytos tokio sprendimo priežastys (gyvenamieji namai neišlikę) bei teisės aktas (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 3 straipsnis). Tokia išvada grindžiama remiantis ir Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsniu, pagal kurį administravimo procedūra turi būti užbaigta priimant sprendimą. Ginčo atveju pareiškėjai teikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į gyvenamuosius namus, todėl šis nagrinėjimas turėjo būti užbaigtas priimant sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį bei nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius aktus. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu sprendimas naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir atsakovė įpareigojama priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo gyvenamuosius namus, atlyginant pinigais.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjų I.B. ir H.B. skundą patenkinti.
Panaikinti Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2010 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. (9.13)-D3-884, kuriuo pareiškėjams atsisakyta atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini).
Įpareigoti atsakovę Kretingos rajono savivaldybės administraciją atkurti pareiškėjų vardu nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini), atlyginant pinigais pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnį.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjos Dalia Gumuliauskienė
Irma Čuchraj
Aušrelė Mažrimienė