Civilinė byla Nr. e2-6779-956/2019
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02941-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.1.5.; 2.6.10.2.4.1.;2.6.10.5.2.17.;3.2.3.2;
3.2.6.6.2(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugpjūčio 19 d.
Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Sigita Kulbienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui V. K. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 99,01 Eur už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 23 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl F. K. sužalojimo, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Nukentėjusysis F. K. (toliau – nukentėjusysis) dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir už jam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų. Nukentėjusiojo su nusikalstamos veikos padarymu susijusios asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos sudaro 99,01 Eur. Atsakovui buvo siųstas 2019 m. gegužės 22 d. raginimas savanoriškai atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, tačiau žalos neatlygino. Prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovas buvo įpareigotas per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2019 m. liepos 9 d. asmeniškai (b. l. 11). Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovas išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį (b. l. 1-3). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovo prašymu, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis), atsižvelgiant į tai, kad laikotarpių nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. buvo numatytos kasmetinės teisėjos atostogos.
Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 23 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl nukentėjusiojo sužalojimo, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (b. l. 6-7). Nukentėjusiajam VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje buvo suteikta priėmimo-skubios pagalbos paslauga ir atlikta kompiuterine tomografija, atliekama ambulatorinėmis sąlygomis, už kurias ieškovė sumokėjo 99,01 Eur (32,22 Eur + 66,79 Eur) iš PSDF biudžeto lėšų. Atsakovui buvo išsiųstas 2019 m. gegužės 22 d. raginimas dėl žalos atlyginimo (b. l. 7-8), tačiau žalos atsakovas geranoriškai neatlygino.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 8 straipsnio 7 dalį, išlaidos, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, ir nesumokėtos privalomojo sveikatos draudimo įmokos iš asmenų išieškomos šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad iš PSDF biudžeto apmokama pirminės, antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas sudaro išieškotos ar grąžintos lėšos už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą: iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu sveikatai padarytą žalą, kai už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų ir už kitą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą (įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl atsakovo atliktos nusikalstamos veikos nukentėjusiojo atžvilgiu, nukentėjusiajam buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Išlaidas, susijusias su nukentėjusiajam suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, apmokėjo ne žalą sukėlęs asmuo – atsakovas, o ieškovė iš PSDF biudžeto lėšų. Iš PSDF biudžeto lėšų apmokėjus už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, PSDF biudžetui padaryta 99,01 Eur žala. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad yra visos sąlygos deliktinei atsakomybei kilti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas atsiskaitė su ieškove (CPK 12, 178 straipsniai), todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 99,01 Eur suma už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą (CK 6.38, 6.63, 6.251, 6.263, 6.280 straipsniai, Įstatymo 8, 9 straipsniais).
CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo priteistinas 15 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 79, 80, 96 straipsniai).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285-287 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 99,01 Eur (devyniasdešimt devynių eurų 1 cento) sumą už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą - ieškovės Panevėžio teritorinei ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188784179, naudai, žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k., 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.
Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660) – valstybės naudai.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.
Teisėja Sigita Kulbienė