Byla Nr. TS-66-753/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25064-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.5.14.2; 2.1.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. gegužės 28 d.
Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. L. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime 2024 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. RV-19-877 netaikyti nuteistajam L. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka L. L., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė - 2 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta L. L. 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityta L. L. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. liepos 19 d. 14.30 val. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. val., t. y. 63 paras, prilyginant jas 2 mėnesiams 3 dienoms laisvės atėmimo. Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi nuteistojo L. L. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendis pakeistas: iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl L. L. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 259 straipsnio 2 dalį pašalinti aplinkybę, kad L. L. neteisėtai įgijo nedidelį kiekį - 0,374 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių). Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio nekeisti.
Bausmės pradžia – 2024 m. sausio 10 d., pabaiga – 2025 m. kovo 7 d.
Anksčiau neteistas.
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Kauno kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. balandžio 17 d. priėmė nutarimą Nr. RV-19-877 netaikyti nuteistajam L. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir nors Komisija teigiamai vertina nuteistojo L. L. požiūrį, kad nuteistasis geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius ir apsauginius veiksnius, vykdo individualų socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į kriminogeninių poreikių mažinimą, geba apibūdinti šių priemonių tikslus, įvardinti priemonių asmeninį poveikį ir naudą. Nuo laisvės atėmimo bausmės pradžios yra stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, nustatytų taisyklių laikymasis. Nuteistasis atlieka bausmę pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje paprastoje grupėje, vykdo darbinę veiklą TVS maisto dalintoju 80 val. per mėnesį. Neturi drausminių nuobaudų, taip pat neskatintas. Motyvuotas keistis, dalyvauja veiklose, socialiai neatsiskyręs, bendraujantis. Pagal jo deklaruotą gyvenamą vietą jis turi galimybę grįžti pas tėvus. Tačiau komisija atsižvelgia ir į tai, kad vertinant nustatytas rekomendacijas vykdė tik iš dalies, nebaigta elgesio pataisos programa EPP, nėra stebima akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, per maža atlikta bausmės dalis, kad įvertinti nuteistojo pokytį. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos komisijos vertinimu, visi anksčiau išvardinti veiksniai ir aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, ir įvertinus kartu su kitomis teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, vis dar negali daryti išvados, kad nuteistojo pažanga, mažinanti nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankama lygtiniam paleidimui ir nėra garantijų, kad nuteistasis nenusikals.
Nuteistasis L. L. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2024 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. RV-19-877 ir prašo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nenori būti atskirtas ir izoliuotas nuo visuomenės, pageidauja turėti galimybę greičiau ir lengviau integruotis į visuomenę, dirbti bei būti prižiūrimas įgaliotų institucijų.
Nuteistojo L. L. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad L. L. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.
Socialinio tyrimo išvados duomenimis, atlikus nuteistojo L. L. pirminį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika, be to nustatyti kriminogeniniai veiksniai, kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiama linkme. Kriminogeniniai veiksniai nuteistojo elgesyje neleidžia spręsti apie jo teigiamas elgesio korekcijas, tuo labiau, kad nuteistasis Komisijos nutarimo priėmimo dienai 2024 m. balandžio 17 d. yra atlikęs tik 3 mėnesius 7 dienas iš paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, be to nors nuo laisvės atėmimo bausmės pradžios yra stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, nustatytų taisyklių laikymasis, tačiau atsižvelgiant į trumpą laiką, kuomet nuteistasis atlieka bausmę, nėra galimybės įvertinti nusikalstamo elgesio rizikos pokyčio bausmės atlikimo metu ir akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Nors bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistojo elgesyje yra nustatyti ir apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (patvirtinta gyvenamoji vieta; socialinių ryšių palaikymas; prosociali veikla atliekant laisvės atėmimo bausmę; turi darbo pasiūlymą laisvėje), kurie mažina nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, jog šie apsauginiai veiksniai egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau jo nuo priešingo teisei elgesio neapsaugojo. Nuteistasis net ir turėdamas darbą, ilgametę gyvenimo partnerę bei pastovią gyvenamąją vietą vis tik nusikalto, ir prieš tai nurodytos aplinkybės niekaip jo nesulaikė nuo nusikaltimų darymo, todėl teismo vertinimu, šie apsauginiai veiksniai niekaip išimtinai necharakterizuoja nuteistojo ir neleidžia daryti išvados jog nuteistasis, egzistuojant šiems veiksniams, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Priešingai, bylos duomenys atskleidžia itin neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, kuri neleidžia teismui spręsti jog nuteistojo pataisos procesas jau gali būti tęsiamas jau būnant neizoliuotam nuo visuomenės.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis stokoja nuoseklios bei stabilios darbinės patirties bei gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius, nuteistasis teigia, kad teko keisti darbus dėl geresnio gerbūvio. Nuteistasis laisvėje stokojo gebėjimų bei motyvacijos užsitikrinti finansinę padėtį, pragyvenimo šaltinis buvo gaunamas darbo užmokestis bei gaunami pinigai užsiimant nelegalia veikla, t. y. pardavinėjant narkotines medžiagas. Be to Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio duomenimis nuteistasis nusikalstamas veikas padarė būdamas policijos pareigūnu, tiek narkotines medžiagas laikė savo gyvenamoje vietoje ir jas platino veikdamas kartu su kitu asmeniu, tiek vartojo pats. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis gali lengvai pasiduoti neigiamai kitų asmenų įtakai, be to pats pripažįsta, kad sunku/nepatogu atsakyti padėti kitam žmogui ir patvirtina, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau pats nepastebi, jog jos vis dar egzistuoja ar tikėtina, kad jos gali atsirasti vėl. Pasak nuteistojo, pradžioje tik pabandė vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, o per trumpą laikotarpį nurodė, kad vartojimas labai padažnėjo. Taip pat nėra duomenų, kad asmuo būtų kreipęsis dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis nutraukimo, gydymo. Vertinant pasekmių suvokimo sritį, susidaro įspūdis, kad ignoruoja savo elgesio pasekmes platesne prasme, pavyzdžiui, nepagalvojo apie paties daromą žalą asmenims, kurie perka ir galimai vartoja psichotropines medžiagas (narkotikus). Apibendrinant galima teigti, kad L. L. nusikalstamą elgesį galima sieti su polinkiu veikti spontaniškai, dažniausiai neplanuotai, nuteistasis turi sunkumų atpažįstant problemas, stebimi problemų sprendimo įgūdžių sunkumai, bei pasekmių suvokimo stoka. Sutiktina su Komisijos nuomone, jog per trumpą bausmės atlikimo laiką nustatytas rekomendacijas įvykdė tik iš dalies, nebaigė (Komisijos nutarimo priėmimo dienai) elgesio pataisos programos EPP, nėra stebima akivaizdi pažanga (nebuvo nė karto skatintas), kad įvertinti nuteistojo teigiamą pokytį.
Aptartų duomenų visumoje spręstina, jog nors nuteistojo elgesys šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau kol kas šių teigiamų pokyčių vienareikšmiai vertinti dar negalima, kadangi egzistuoja ir neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, aptartos aukščiau. Teismas atkreipia dėmesį, kad L. L. yra nuteistas už sunkų nusikaltimą, kartu šioje vietoje pažymėtina, kad teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriama bausmė nėra savitikslis dalykas, juo labiau, kad BK 41 straipsnyje įtvirtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir tokia įstatyminė nuostata suponuoja išvadą, kad asmuo, teismo pripažintas kaltu, privalo patirti tam tikrus nepatogumus ir suvaržymus, kurie būtų aktualūs įgyvendinant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus tikslus. Tuo tarpu keletas iš bausmės tikslų yra asmens nubaudimas ir valstybės siekis paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Itin trumpas laisvės atėmimo bausmės atlikimas struktūruotoje aplinkoje, taikant lygtinio paleidimo institutą, nenustačius tam neabejotino pagrindo, visuomenėje gali sudaryti prielaidas spręsti, kad nusikalstamas veikas padarę asmenys yra nebaudžiami, o kartu nuteistajam asmeniui tai galėtų sudaryti regimybę dėl nebaudžiamumo. Šiuo atveju L. L. atliktos bausmės dalis (3 mėnesiai 7 dienos) dar yra labai nedidelė ir teismas negali spręsti, kad bausmės tikslai jau įgyvendinti, tuo labiau, kad nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga neleidžia konstatuoti, jog bausmės atlikimas jau taip yra paveikęs nuteistąjį, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismas akcentuoja, kad pataisos procesas yra reikalaujantis nuoseklios, ilgalaikės, įtikinančios nuteistojo asmens elgesio korekcijos, kuri būtų akivaizdi, kad asmuo yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai į visuomenę, paremtai įstatymų laikymusi, o tokios išvados, L. L. atžvilgiu, daryti dar nėra pagrindo. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu butų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pažymėtina ir tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad L. L. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o priešingas teisei elgesys dar ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant mažinti dinaminių kriminogeninių veiksnių raišką elgesyje.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo L. L. skundas, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Kauno kalėjime 2024 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. RV-19-877 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas
n u t a r i a :
nuteistojo L. L. skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Kauno kalėjime 2024 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. RV-19-877 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.
Teisėja Rasa Balsevičienė