Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1102-327/2013

Proceso Nr. 4-22-3-00305-2013-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

45.4.4.; 79.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio pro­ceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono po­li­ci­jos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teis­mo 2013-09-05 nutarimo V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

n u s t a t ė :

V. P. Institucijos 2013-04-08 nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Res­pu­blikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 1 d., 2 d., 33 str. aš­tuo­nių šimtų litų bauda už tai, kad jis 2012-09-29, apie 12 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) vai­ra­vo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į kairėje esantį kiemą neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepastebėjo ta pačia kryptimi važiavusio ir jį lenkusio motociklo, su juo susidūrė, dėl to buvo apgadintas motociklas, nežymiai sutrikdyta motociklininko sveikata, tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 106, 108 punktų reikalavimus.

V. P. apskundė Institucijos 2013-04-08 nutarimą Kėdainių rajono apylinkės teis­mui, kuris 2013-09-05 nutarimu Institucijos nutarimą panaikino ir administracinio tei­sės pažeidimo bylą V. P. nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Institucija skunde prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-09-05 nutarimą pa­nai­kinti bei priimti naują nutarimą. Skunde nurodoma, kad institucijos nutarimas buvo panaikintas nepa­grįs­tai, teismas neapklausė kito eismo įvykio dalyvio – motociklo vairuotojo A. S., eismo įvykį mačiusio liudytojo L. P., vadovavosi tik V. P. parodymais ir paties eismo įvykio nema­čiu­sių liudytojų parodymais. Tai, kad A. S. įvykio vietoje pripažino savo kaltę, negalėjo būti traktuojama, kad būtent jis, o ne V. P. važiavo pažeidžiant KET reikalavimus ir dėl to kilo eis­mo įvykis. Eismo įvykio vietoje jokie veiksmai dėl eismo įvykio kaltininko nusta­ty­mo nebuvo atliekami, eismo įvykio deklaracija neužpildyta. Kilus nesutarimams dėl eismo įvykio kal­tininko nus­tatymo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo tikslinamos ir nustatomos eismo įvykio aplinkybės. Ikiteisminio tyrimo metu duoti abiejų vairuotojų ir liudytojų parodymai dėl eis­mo įvykio kilimo aplinkybių ir nurodyti transporto priemonių apgadinimai leido nustatyti, kad V. P., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) suko ne sankryžoje į kairę (manevras buvo at­lie­ka­mas į gyvenamojo namo kiemą), nepraleido ji lenkusio motociklo, dėl to su juo susidūrė, ko pa­sė­ko­je buvo apgadintos transporto priemonės ir nežymiai sužalotas kitas eismo dalyvis. Institucijos nuo­mo­ne, teismas nepilnai, nevisapusiškai įvertino byloje esančias aplinkybes.

Atsiliepime į apeliacinį skundą V. P. prašo Institucijos skundo netenkinti ir palikti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-09-05 nutarimą galioti nepakeistą.

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiš­ki­namos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuos­tatos rei­ka­lau­ja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įver­tintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (parei­gū­nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo pa­da­rytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauk­tinas admi­nis­tracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas tur­tinis nuos­to­lis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šioje byloje teismas paminėtų įstatymo nuostatų nesilaikė.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas V. P. administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplin­ky­bes, netin­ka­mai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų logiškumą ir įrodymų šaltinių pati­ki­mu­mą. Priimdamas sprendimą dėl V. P. kaltės pagal ATPK 127 str. nebuvimo, apylinkės teismas rė­mėsi teisminio nagrinėjimo metu apklausto paties V. P. ir liudytojų E. G., S. K., R. V. parodymais bei rašytine bylos medžiaga, kurią sudaro ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2013-03-28 nutarimu nutraukto iki­teisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos dokumentų kopijos. Nors teismas konstatavo, kad V. P. kaltės nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai ir nutarime nurodo, kad būtent A. S. kaltę dėl eismo įvykio patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga ir teisme apklaustų liu­dy­to­jų parodymai, tačiau iš šių liudytojų parodymų matyti tai, kad jie patvirtino tik V. P. nuro­do­mą aplinkybę, jog A. S. po eismo įvykio savo kaltę buvo pripažinęs, o paties įvykio jie nematė. Iš iki­teis­mi­nio tyrimo medžiagos matyti, kad apklausiamas A. S. savo kaltę dėl pa­žei­dimo neigė, be to, jis nebuvo apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu. Taip pat teisme nebuvo apklaustas ir liu­dy­tojas L. P., kuris, remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis, tiesiogiai matė eismo įvykį.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai neištyrė visų bylos aplinkybių ir, neapklausęs teisme liudytojais tiesiogiai pa­žeidimo padarymą mačiusių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betar­piš­kai turi būti ap­klau­sia­mi asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai ad­ministracinėn atsa­ko­my­bėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia (pvz., Lie­tu­vos vyriausiojo administracinio teismo nu­tar­tys bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009, N444-309/11 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis adminis­tra­ci­nis teismas yra ne kartą išaiškinęs ir tai, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti pri­ly­gi­na­mi liu­dy­tojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Bylos nagrinėjimo teisme betar­piš­ku­mo prin­ci­pas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įro­dy­mus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje su­rink­tų įro­dy­mų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gau­na­ma skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini pati­ki­mais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tik išnaudojus visas teisines priemones galima priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.

Vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinė­jan­čiam adminis­tra­cinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visa­pu­siš­kai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. ge­gužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pa­žei­di­mų bylų teisenoje teis­mas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o tei­sin­gumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas pri­va­lo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais re­mia­si, o kitus atmeta.

Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų reikšmingų by­los ap­lin­kybių, nepašalino byloje iškilusių prieštaravimų, nesurinko visų neabejotinai administra­ci­nėn at­sa­komybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų. Apylinkės teismas pa­žei­dė adminis­tra­ci­nių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir ob­jek­tyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl pa­minėtų pro­cesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skun­džiamas nutar­i­mas negali būti laikomas teisėtu.

Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 str. 3 d., todėl pats negali pa­ša­lin­ti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Kauno apylinkės nu­ta­ri­mas yra nai­kinamas, V. P. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios ins­tancijos teis­mui nagrinėti iš naujo.

Pažymėtina, kad Institucija, skunde prašiusi teismo nutarimą panaikinti ir priimti naują nu­ta­rimą, nekonkretizavo skundo reikalavimo – kokį nutarimą turėtų priimti skundą nagrinėjantis teismas, tuo pažeisdama ATPK 3025 str., kuriame įtvirtinta, jog apeliaciniame skunde be kitų rei­ka­lavimų turi būti nurodyta ir skundą padavusio asmens prašymai.

Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skundo motyvai yra nevertinami, kad tai neda­rytų įtakos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau į juos turi būti atsižvelgta iš naujo nagrinėjant bylą. Kadangi Institucija prašė nutarimą pa­naikinti ir priimti naują nutarimą ad­ministracinio teisės pažeidimo byloje, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 4 p., teisėjas

n u t a r ė :

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato ape­liacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kėdainių rajono apylinkės teis­mo 2013-09-05 nutarimą panaikinti ir V. P. ad­mi­nis­tracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teis­mui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas              Viktoras Preikšas