Administracinė byla Nr. eA-3571-556/2019
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01532-2018-8
Procesinio sprendimo kategorija 21.3.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovui Raseinių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja J. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydama: 1) panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. A2-353 „Dėl J. J. atleidimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. A2-353); 2) priteisti iš atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. A2-274 „Dėl pareigybių, nuostatų panaikinimo ir pareigybių įsteigimo administracijoje“ (toliau – ir Įsakymas Nr. A2-274) dalį 1.2, kuria nuo 2018 m. birželio 30 d. panaikinama Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktoriaus A 15 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybė ir pripažįstamas netekusiu galios Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. (5.4)A2-245P patvirtintas Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktoriaus pareigybės aprašymas; 4) įpareigoti Raseinių rajono savivaldybės administraciją pakeisti Raseinių rajono savivaldybės direktoriaus 2018 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. A2-275 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. A2-275) įtraukiant į pareigybių sąrašą Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktoriaus A 15 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybę; 5) priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja pažymėjo, kad 2018 m. balandžio 19 d. gavo pranešimą apie pareigybės panaikinimą, o 2018 m. birželio 30 d. buvo atleista iš valstybės tarnautojo pareigų pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, t. y. kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. Pareiškėja neginčijo viešojo administravimo subjekto diskrecijos teisės priimti sprendimus dėl savo vidinės struktūros tvarkymo, tačiau pažymėjo, kad tokie veiksmai turi būti atlikti vadovaujantis įstatymais ar jų pagrindu priimtais teisės aktais ir atsižvelgiant į nustatytus subjekto tikslus ir uždavinius, strateginius veiklos planus (Viešojo administravimo įstatymo 11 str. 2 d.). Švietimo ir socialinių reikalų departamentas (toliau – ir Departamentas) buvo įsteigtas Raseinių rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2011 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. TS-60, tuo metu buvo nuspręsta, jog Raseinių rajono savivaldybės administracijos vykdomos veiklos ir įgyvendinami uždaviniai objektyviai reikalauja koordinuoti švietimo ir socialinių reikalų sritį, įsteigiant atskirą departamentą. Tačiau sprendimas dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos struktūrinių pertvarkymų ir pareigybių naikinimo buvo priimtas be aiškių motyvų, nesusietas su pasikeitusia įstaigos veikla, strategija, uždaviniais ar planais. Nors atsakovas teigė, kad administracijos direktorius, teikdamas siūlymą dėl struktūros keitimo, aiškinamajame rašte nurodė, jog tikslas yra efektyvinti administracijos valdymą, tačiau jokių konkrečių argumentų, kad nelikus tarpinės grandies (pareiškėjos pareigybės), valdymas taps efektyvesnis, nepateikė. Atsakovas taip pat nepateikė jokių duomenų, kad prieš darant struktūrinius pertvarkymus buvo vertinamas jų poveikis savivaldybės administracijos funkcijų vykdymui. Nebuvo atlikta jokio vidaus audito ar veiklos efektyvumo analizės, kurie galėtų objektyviai pagrįsti pakeitimų būtinumą ir naudingumą. Struktūriniai pakeitimai atlikti vadovaujantis subjektyvia administracijos direktoriaus nuožiūra.
3. Nors atsakovas nurodė, kad buvo nuspręsta administracijai priskirtas funkcijas įgyvendinti su mažesniais finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais, tačiau buvo atleista tik pareiškėja, taigi iš esmės toks atsakovo argumentas nėra pagrįstas. Atsakovas teigė, kad nė vienas teisės aktas neįpareigoja keičiant struktūrą pakeisti visus jos elementus, tačiau pareiškėja ir nenurodė tokio argumento ar reikalavimo. Pareiškėja kvestionavo Departamento panaikino teisėtumą ir teisingumą. Atsakovas priėmė sprendimą panaikinti Departamentą, kuris yra vientisas struktūrinis padalinys. Siekdamas panaikinti Departamentą, kaip struktūrinį padalinį, atsakovas privalėjo priimti sprendimą dėl visų 37 pareigybių panaikinimo ir tik tuomet steigti naujas pareigybes, esančias jau ne Departamento struktūroje ir pavaldume. Taigi šiuo atveju neįmanoma priimti sprendimo naikinti visą struktūrinį padalinį, tačiau naikinti tik tris pareigybes, o visą likusią Departamento sudėtį palikti. Atsakovas teigė, kad pareiškėjos pareigybė buvo panaikinta, nes Departamento ir pareiškėjos vykdytų funkcijų, t. y. skyrių kuravimo, buvo atsisakyta. Tačiau atsakovas taip pat nurodė, kad Departamento direktorių pareigybė buvo įsteigta kaip pagalbininkų administracijos direktoriui, o įvedus administracijos direktoriaus pareigybę, atsisakyta departamentų. Tai, anot pareiškėjos, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos pareigybės nebuvo atsisakyta, o jos funkcijos išliko, tik buvo perduotos administracijos direktoriaus pavaduotojui. Todėl departamentų ir jų direktorių pareigybių panaikinimas turi būti vertinimas tik kaip fiktyvus struktūros pertvarkymas, sukuriant prielaidas atleisti departamentų vadovus, kadangi pati struktūrinių padalinių koordinavimo funkcija išlieka, tik ji pavesta vykdyti kitam asmeniui, o ne departamentų direktoriams, kaip tą imperatyviai nustato Viešojo administravimo įstatymas. Departamento struktūroje buvo dvi pareigybės, nepriskirtos skyriams, kurios vykdė būtent joms priskirtas funkcijas. Panaikinus Departamentą, šios pareigybės buvo panaikintos, tačiau iš karto įsteigtos analogiškos pareigybės Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriuje. Tai dar kartą patvirtina, kad Departamento funkcijų nebuvo atsisakyta kaip nebereikalingų, kaip teigia atsakovas.
4. Dėl atsakovo teiginio, kad laikotarpiu nuo pranešimo apie naikinamą pareiškėjos pareigybę įteikimo iki jos panaikinimo dienos nebuvo laisvų pareigybių, pareiškėja pažymėjo, jog tokia situacija buvo sukurta dirbtinai, siekiant atleisti pareiškėją. Nors įspėti buvo keturi tarnautojai ir darbuotojai, tačiau kitų pareigų neatsirado tik pareiškėjai. Atsakovas teigė, kad panaikinto Ekonomikos ir ūkio departamento direktorė I. A. buvo perkelta dirbti į Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vedėjo pareigas dar iki tarybos sprendimo keisti administracijos struktūrą. Tačiau pareiškėja atkreipė dėmesį, kad I. A. į laisvas Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vedėjo pareigas buvo perkelta nuo 2018 m. kovo 23 d., t. y. po Tarybos sprendimo priėmimo. Nors įsakymas dėl jos perkėlimo buvo priimtas 2018 m. kovo 15 d., tačiau tai įvyko jau po administracijos direktoriaus teikimo dėl Administracijos struktūros pakeitimo, tuo pačiu užkertant kelią pareiškėjai kandidatuoti į šią laisvą pareigybę, kurios specialiuosius reikalavimus pareiškėja būtų atitikusi. Pažymėjo, kad, pagal atsakovo pateiktus duomenis, I. A. laikinai ėjo Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vedėjo pareigas nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki 2017 m. vasario 3 d., vėliau nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. kovo 22 d., tačiau tik priimant sprendimus dėl struktūros pakeitimo ir jos pareigybės panaikinimo, staiga buvo pareikštas noras būti perkeltai į žemesnės kategorijos pareigas. Tokia veiksmų seka, pareiškėjos nuomone, akivaizdžiai patvirtina nesąžiningą atsakovo elgesį ir siekį atleisti pareiškėją, nesiūlant jokių kitų pareigų.
5. Pareiškėja pažymėjo, kad struktūriniai pakeitimai tendencingai buvo organizuojami taip, kad nebūtų galimybių pareiškėjai likti dirbti įstaigoje. Tinkamai įgyvendinant pakeitimus, naikinant departamentus ir juos sudarančius skyrius bei jų pareigybes ir steigiant naujas, valstybės tarnautojų atžvilgiu turėtų būti taikomos Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio garantijos. Pareiškėjos išsilavinimas, kvalifikacija ir kompetencija būtų buvusi pakankama užimti, pavyzdžiui, jau minėtas Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vedėjo, taip pat Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus vedėjo, Socialinės paramos skyriaus vedėjo ir kitas pareigybes. Tinkamai vykdant struktūrinius pakeitimus ir naikinant visas Ekonomikos ir ūkio bei Švietimo ir socialinių reikalų departamentus (toliau – ir departamentai) sudarančias pareigybes ir steigiant naujus skyrius bei jų pareigybes, pareiškėja kartu su visais kitais tarnautojais, kurių pareigybės būtų naikinamos, lygiomis teisėmis būtų galėjusi pretenduoti užimti naujai steigiamas pareigybes. Tačiau vykdant struktūrinius pertvarkymus tokiu būdu, koks buvo pasirinktas atsakovo, pareiškėjai įstatymo suteiktos garantijos buvo dirbtinai apribotos.
6. Atsakovas Raseinių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundus prašė juos atmesti kaip nepagrįstus ir priteisti atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7. Atsakovas pažymėjo, kad Taryba turi išimtinę diskrecijos teisę tvirtinti ir keisti Administracijos struktūrą, įvertinusi efektyvų Administracijai priskirtų funkcijų įgyvendinimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, Administracijos struktūra buvo pakeista 2018 m. kovo 22 d. Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-79 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“ (toliau – ir Tarybos sprendimas). Tarybos sprendimu, be kita ko, buvo panaikintas Administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamentas, kurio direktorės pareigas ėjo pareiškėja. Pareiškėja skunde taip pat pateikė nuomonę apie tai, kad Tarybos sprendimu naikinant departamentus, turėjo būti naikinami visi skyriai bei juose esančios pareigybės, tačiau nei vienas teisės aktas neįpareigoja Tarybos, keičiant Administracijos struktūrą, pakeisti visus jos elementus. Nagrinėjamu atveju buvo atsisakyta departamentų vykdytų funkcijų, skyrių vykdytos funkcijos išliko, nei skyrių, nei jų darbuotojų funkcijos nebuvo perskirstytos, todėl nebuvo jokio pagrindo naikinti visus skyrius bei jų pareigybes. Priešingai, Tarybos pasirinktas struktūros pertvarkymo modelis atitiko efektyvumo ir proporcingumo principus (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 3 ir 6 p.).
8. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėja nepagrįstai nurodė, jog Administracija savo struktūroje privalo turėti departamentus, kaip struktūrinius elementus. Tokia išvada neseka iš pareiškėjos cituojamos Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies, kurioje nurodyta, kad viešojo administravimo įstaigos administracijos padaliniais gali (bet ne privalo) būti departamentas. Taigi kiekvienu atveju savivaldybės administracijos vidinės organizacinės struktūros projektavimas yra savivaldybės tarybos diskrecijos teisė, kuri naudojama, siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas. Ginčo byloje nėra, kad Administracijoje buvo panaikintas Departamentas, siekiant efektyvinti Administracijos valdymą, atsisakant tarpinės valdymo grandies tarp Administracijos direktoriaus ir skyrių vadovų – departamentų. Panaikinus Departamentą, nebeliko vadovaujančios grandies pareigybės – Departamento direktoriaus. Šios pareigybės funkcijų buvo atsisakyta, kadangi jos tapo nebereikalingos. Pareiškėjos skunde nurodomas papildomų funkcijų Administracijos direktoriaus įsakymais priskyrimas Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus vyriausiajai specialistei A. P. ir D. V. nesusijęs su Departamento direktoriaus vykdytomis funkcijomis. Pastarosioms darbuotojoms buvo priskirtos tik laikinos (iki įsakymuose nurodytos datos) papildomos funkcijos asmens duomenų apsaugos ir korupcijos prevencijos srityse.
9. Atsakovas pažymėjo, kad atmestini kaip nepagrįsti ir pareiškėjos argumentai, jog nuo 2018 m. liepos 1 d. įvykdžius vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarką, Administracija bus atsakinga už tam tikrų funkcijų įgyvendinimą vaiko teisių srityje (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 52 str.), nes šios visiškai naujos, svarbios funkcijos į Socialinės paramos skyriaus vedėjo ir skyriaus specialistų pareigybių aprašymus neįtrauktos. Pastarosios funkcijos vaiko teisių apsaugos srityse, pareiškėjos įsitikinimu, neįtrauktos sąmoningai, siekiant tariamai argumentuoti, kad pareigybių funkcijos nesikeičia. Pastaruoju argumentu pareiškėja sąmoningai ar nesąmoningai klaidina teismą. Kaip matyti iš atsakovo kartu su atsiliepimu teikiamų Tarybos sprendimų, jų aiškinamųjų raštų bei Administracijos direktoriaus įsakymų, didžioji dalis funkcijų vaiko teisių apsaugos srityje yra perduotos Raseinių rajono savivaldybei pavaldžioms įstaigoms pagal teisės aktus, t. y. Raseinių socialinių paslaugų centrui ir Raseinių vaikų globos namams. Likusios pavienės funkcijos, nesuponuojančios naujos pareigybės steigimo, vaiko teisių apsaugos srityje pavestos Administracijos direktoriui, Socialinės paramos skyriui ir dviem Socialinio paramos skyriaus darbuotojams, atitinkamai papildžius Socialinio paramos skyriaus nuostatus ir darbuotojų pareigybių aprašymus.
10. Atsakovo vertinimu, atmestinas ir pareiškėjos argumentas, kad Departamento naikinimo tariamą fiktyvumą patvirtina tai, jog buvo panaikinta tik pareiškėjos pareigybė, tačiau išliko Departamento specialisto ir vyriausiojo specialisto pareigybės. Priešingai nei nurodo pareiškėja, šios pareigybės buvo panaikintos. Administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 19 d. įsakymo „Dėl pareigybių, nuostatų panaikinimo ir pareigybių įsteigimo administracijoje“ (toliau – ir Įsakymas) popieriniame variante, kuris buvo pareiškėjos pateiktas į bylą, yra įsivėlusi techninė klaida. Kaip patvirtina į bylą teikiama Raseinių rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriaus 2018 m. rugpjūčio 2 d. pažyma, Įsakymas dokumentų valdymo sistemoje „Kontora“ (DVS) buvo užregistruotas 2018 m. balandžio 19 d. ir jam suteiktas registracijos Nr. A2-274. Užregistruoto Įsakymo, kuris buvo pasirašytas elektroniniu Administracijos direktoriaus parašu, turinys nebuvo keistas. Iš pridedamos Įsakymo iš DVS kopijos matyti, kad naikinamos Departamento specialisto ir Departamento vyriausiojo specialisto, o ne Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus specialistų pareigybės. Taigi, priešingai nei nurodė pareiškėja, buvo panaikintas visas Departamentas. Techninė klaida yra ištaisyta Administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. A2-403 (toliau – ir Įsakymas Nr. A2-403), iš kurio turinio matyti ir tai, kad popieriniame įsakymo variante dėl rašymo apsirikimo nurodomų pareigybių, t. y. pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų pareigybių Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriuje nėra, darbuotojos jau nuo 2014 m. buvo perkeltos į Departamento sudėtį. Ši aplinkybė puikiai žinoma ir pačiai pareiškėjai, kadangi darbuotojos į Departamento sudėtį buvo perkeltos pačios pareiškėjos tarnybinių pranešimų pagrindu.
II.
11. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjos J. J. skundą ir patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstus.
12. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl įsakymų teisėtumo ir pagrįstumo ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.
13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Administracijos direktorius 2018 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. A1-177 „Dėl siūlymo pakeisti Raseinių rajono savivaldybės administracijos struktūrą“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 16 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 29 straipsnio 8 dalies 3 punktu, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymu, siekdamas užtikrinti efektyvų bei racionalų teisės aktais pavestų funkcijų vykdymą, siūlė pakeisti Administracijos struktūrą nuo 2018 m. liepos 1 d. panaikinant joje Vaiko teisių apsaugos skyrių ir abu departamentus: Ekonomikos ir ūkio bei Švietimo ir socialinių reikalų, taip pat nustatyti didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių Administracijoje – 171.
14. Taryba 2018 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. TS-79 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“, kuris įsigaliojo nuo 2018 m. liepos 1 d., patvirtino Administracijos struktūrą. Taryba 2018 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. A2-274 „Dėl pareigybių, nuostatų panaikinimo ir pareigybių įsteigimo administracijoje“ 1.2 punktu nuo 2018 m. birželio 30 d. imtinai panaikino Departamento direktoriaus A lygio 15 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybę. Administracijos direktorius 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. A2-275 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“, kuris įsigaliojo nuo 2018 m. liepos 1 d., patvirtino Administracijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą, atitinkantį struktūrinius pakeitimus. Administracija, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 6 punktu, Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 43 straipsnio 1 dalimi, Tarybos sprendimu, Įsakymu Nr. A2-274 ir Įsakymu Nr. A2-275, 2018 m. balandžio 19 d. pranešimu Nr. (10.4.)P15-145 „Apie pareigybės panaikinimą“ (toliau – ir Pranešimas Nr. (10.4.)P15-145) informavo pareiškėją, kad jeigu iki pareigybės panaikinimo dienos nebus paskirta į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, pareiškėja bus atleista iš valstybės tarnautojo pareigų nuo 2018 m. birželio 30 d. pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
15. Administracijos direktorius, vadovaudamasis VSĮ 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, VTĮ 41 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 41 straipsnio 1 dalies 9 punktu, Tarybos sprendimu, Įsakymu Nr. A2-274, Įsakymu Nr. A2-275, Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. (5.3)A1-170 patvirtinto Raseinių rajono savivaldybės administracijos darbo reglamento (toliau – ir Darbo reglamentas) 92 ir 95 punktais, atsižvelgdamas į Pranešimą Nr. (10.4.)P15-145, Tarybos sprendimą, priėmė skundžiamą Įsakymą nuo 2018 m. birželio 30 d. imtinai atleisti pareiškėją J. J. iš Departamento direktoriaus A lygio 15 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
16. Teismas, vadovaudamasis VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pažymėjo, kad pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog jos atleidimas iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų yra neteisėtas, nes pareiškėjos pareigybė buvo panaikinta dirbtinai.
17. Dėl atsakovo diskrecijos nustatyti viešojo administravimo įstaigos administracijos struktūrą, teismas vadovavosi Lietuvos respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsniu, VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 30 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad VAĮ įtvirtintas teisinis reglamentavimas nenustato imperatyvų įstaigos administracijos struktūrai. Įstatymo nuostatos dėl departamento steigimo sąlygų, t. y. departamentas (valdyba) steigiamas, jeigu administruojant pavestą sritį būtina spręsti sudėtingus uždavinius, atlikti įvairias funkcijas ir dėl to atsiranda poreikis koordinuoti jų įgyvendinimą, aiškintinos ne kaip imperatyvas, kai jos yra, departamento steigimui ar draudimas tokį struktūrinį padalinį panaikinti, o kaip sąlygos, kurioms esant atsiranda galimybė (teisė) departamento įsteigimui. Administravimo subjektas, turėdamas plačias struktūrų formavimo teises, gali pasirinkti ir kitokį vidaus administravimo modelį, užtikrinantį, kad viešojo administravimo subjektas galėtų tinkamai atlikti viešojo administravimo funkcijas.
18. Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus 2018 m. kovo 5 d. aiškinamajame rašte dėl projekto „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos struktūros pakeitimo“ nurodyta, jog parengto Tarybos sprendimo projekto tikslias – pakeisti Administracijos struktūrą, o uždavinys – įgyvendinti teisės aktų pasikeitimus bei efektyvinti Administracijos valdymą, atsisakant valdymo tarpinės grandies – departamentų tarp Administracijos direktoriaus ir skyrių vadovų. Panaikinus departamentus, bus panaikintos Ekonomikos ir ūkio departamento direktoriaus ir Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktoriaus karjeros valstybės tarnautojų pareigybės, o Švietimo ir socialinių reikalų departamento specialisto ir jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės, t. y. darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigybės bus perkeltos į Švietimo, kultūros ir ugdymo skyrių, atitinkamai papildant skyriaus nuostatus. Aptariamame aiškinamajame rašte pažymėta, kad panaikinus departamentus, bus užtikrintas tolimesnis teisės aktais priskirtų Administracijai funkcijų įgyvendinimas su mažesniais finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais.
19. Teismas vadovavosi ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėjos argumentų dėl Administracijos struktūros pertvarkymo ir dėl Departamento ir pareiškėjos pareigybės panaikinimo politinio bei ekonominio tikslingumo ir pagrįstumo nevertina. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjos argumentus, jog siekiant panaikinti Departamentą, kaip struktūrinį padalinį, atsakovas privalėjo priimti sprendimą dėl visų 37 Departamento pareigybių, panaikinimo atmetė kaip nepagrįstus. Teismas konstatavo, kad ginčijami įsakymai buvo priimti nepažeidžiant įstatymų, atsakovas neviršijo savo kompetencijos, o Administracijos struktūros pertvarkymas neprieštarauja savivaldybės tikslams ir uždaviniams.
20. Dėl pareiškėjos skundo teiginio, kad Administracijos struktūros pertvarkymas yra fiktyvus, kadangi vienintelis realus Administracijos struktūros pertvarkymų siekis buvo atleisti pareiškėją iš Departamento direktoriaus pareigų, o ne atlikti realius administracinius pokyčius, teismas pažymėjo, kad pareiškėja iš Departamento direktoriaus pareigų buvo atleista vadovaujantis VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pagal kurį iš valstybės tarnybos valstybės tarnautojas yra atleidžiamas, kai yra panaikinama jo pareigybė.
21. Teismas akcentavo, kad vertinant, ar pareiškėjos pareigybė realiai buvo panaikinta, svarbu nustatyti, kokias funkcijas iki pareiškėjos pareigybės panaikinimo ji atliko ir ar šios funkcijos – visos ar jų dalis – neišliko, ar paskirstytos kitiems darbuotojams, jų atsisakyta ir pan. Nustačius šias aplinkybes ir konstatavus, kad pareiškėjos atliktos darbo funkcijos (visos ar didžioji jų dalis) paskirstytos atlikti kitiems darbuotojams arba dėl tam tikrų priežasčių pasikeitusioje institucijos veikloje nėra reikalingos, būtų galima konstatuoti, kad dėl struktūrinių pertvarkymų pareiškėjos pareigybė buvo panaikinta realiai. Taigi nagrinėjamu atveju teismas vertino, ar dėl Raseinių rajono savivaldybės struktūrinių pertvarkymų buvo panaikinta pareiškėjos pareigybė, t. y. ar pareiškėjos vykdytos funkcijos buvo perduotos kitiems valstybės tarnautojams, ar jų buvo visiškai ar iš dalies atsisakyta.
22. Teismas pažymėjo, kad Administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. (5.4)A2-251 P patvirtintas Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktoriaus pareigybės aprašymas, pagal kurį Departamento direktorius yra karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybės lygis – A, pareigybės kategorija – 15. Departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 4 punkte nustatyta, kad Departamento direktoriaus pareigybė reikalinga organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti pavaldžių padalinių veiklą, užtikrinti ir atsakyti už departamentui priskirtų funkcijų ir užduočių įgyvendinimą. Departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 5 punkte nurodyta veiklos sritis, t. y. šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo specialios veiklos srities funkcijas, susijusias su socialinės, švietimo, kultūros, sporto politikos savivaldybėje administravimu.
23. Departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 7 punkte nustatyta, jog Departamento direktoriaus pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo šias funkcijas: organizuoja ir koordinuoja padalinio strateginių plėtros ir veiklos planų bei socialinių, švietimo programų rengimą (7.1 p.); organizuoja ir užtikrina einamosios finansų kontrolės departamente vykdymą ir vykdo paskesniąją finansų kontrolę, jeigu teisės aktais nenumatyta kitaip (7.2 p.); analizuoja ir inicijuoja departamento kuruojamos srities investicinių ir neinvesticinių projektų poreikį, koordinuoja ir (ar) organizuoja neinvesticinių projektų įgyvendinimą (7.3 p.); kontroliuoja pagal savo kompetenciją įstatymų ir kitų teisės aktų, savivaldybės tarybos sprendimų, mero potvarkių ir Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų vykdymą, esant poreikiui rengia išvadas dėl šių ir kitų dokumentų projektų (7.4 p.); organizuoja departamento darbą: paskirsto užduotis departamentui tiesiogiai pavaldiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, bei pavaldžių departamentui skyrių vedėjams, kontroliuoja jų vykdymą ir atsako už departamentui priskirtų uždavinių ir funkcijų vykdymą (7.5 p.); teikia Savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlymus dėl klausimų, susijusių su departamento veikla, jų svarstymo savivaldybės taryboje (7.6 p.); planuoja departamento ir jo reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų asignavimų poreikį ir paskirstymą pagal strateginio veiklos plano priemones, atsižvelgdamas į departamento veiklos planus ir tikslus (7.7 p.); organizuoja departamento kuruojamos srities programų (priemonių) ir jų sąmatų rengimą ir nustato prioritetus skiriant lėšas patvirtintoms programoms įgyvendinti (vykdyti) ir reguliavimo sričiai priskirtoms įstaigoms finansuoti (7.8 p.); organizuoja kuruojamos srities patvirtintų programų vykdymą pagal departamento kompetenciją (7.9 p.); vykdo departamentui ir jo reguliavimo sričiai skirtų asignavimų (iš visų finansavimo šaltinių) panaudojimo kontrolę, užtikrina biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumą departamente ir jo reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose, teikia pasiūlymus dėl galimo lėšų perskirstymo, įgyvendinant prioritetinius uždavinius (7.10 p.); analizuoja ir, siekdamas užtikrinti efektyvų departamentui priskirtų funkcijų vykdymą, teikia siūlymus Savivaldybės administracijos direktoriui dėl departamento personalo poreikio, mokymų, darbo organizavimo departamente keitimo (7.11 p.); teikia Savivaldybės administracijos direktoriui siūlymus dėl tiesiogiai pavaldžių valstybės tarnautojų skatinimo priedų, priemokų ir tarnybinių nuobaudų skyrimo (7.12 p.); organizuoja rengimą ir (arba) rengia departamento struktūrinių padalinių nuostatus ir tiesiogiai pavaldžių valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus (7.13 p.); nustatyta tvarka ir terminais, ar administracijos direktoriui pavedus rengia ir suinteresuotiems asmenims teikia departamento veiklos ataskaitas (7.14 p.); atstovauja pagal įgaliojimą Savivaldybės administracijai valstybės institucijose, įstaigose, organizacijose ir kt. (7.15 p.); organizuoja pasitarimus ir posėdžius departamento kompetencijos klausimais (7.16 p.); pagal kompetenciją dalyvauja darbo grupių ir komisijų veikloje, savivaldybės tarybos posėdžiuose (7.17 p.); vykdo kitus, vienkartinio pobūdžio, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavedimus, susijusius su departamento funkcijomis.
24. Iš Tarybos sprendimu Nr. TS-79 patvirtintos naujos Administracijos struktūros matyti, jog po Administracijos struktūros pertvarkymo Departamentas yra panaikintas, o jį sudariusių skyrių (Švietimo, kultūros ir ugdymo skyrius, Socialinės paramos skyrius, Įstaigų centralizuotos buhalterinės apskaitos skyrius) kontroliavimas ir koordinavimas perduotas Administracijos direktoriaus pavaduotojui ir Administracijos direktoriui. Iš Administracijos direktoriaus patvirtintų naujų Socialinės paramos skyriaus nuostatų (2018 m. balandžio 19 d. įsakymas Nr. A2-279), Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus nuostatų (2018 m. balandžio 19 d. įsakymas Nr. A2-284), Įstaigų centralizuotos buhalterinės apskaitos skyriaus nuostatų (2018 m. balandžio 19 d. įsakymas Nr. A2-277) matyti, jog skyriai yra tiesiogiai pavaldūs ir atskaitingi Administracijos direktoriui.
25. Neapsiribodamas formaliu fakto nustatymu, kad buvo priimtas skundžiamas Įsakymas, kuriuo panaikinta pareiškėjos pareigybė, išnagrinėjęs struktūrinius pertvarkymus, išanalizavęs panaikintos Departamento direktoriaus pareigybės funkcijas, teismas darė išvadą, jog Departamento direktoriaus pareigybės funkcijos buvo panaikintos, t. y. Departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 7 punkte išvardytos funkcijos, vadovaujantis bylos medžiaga, nebuvo perduotos kitai pareigybei, o jų buvo atsisakyta. Taigi, vadovaudamasis teismų praktika ir išdėstytomis aplinkybėmis, teismas darė išvadą, kad pareiškėjos pareigybė buvo panaikinta realiai. Atsižvelgdamas į visas minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad byloje tiriamuoju atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjos pareigybės panaikinimas nebuvo realus.
26. Dėl VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos taikymo teismas pažymėjo, kad minėta garantija be išlygų gali būti taikoma tik tuo atveju, kai tarnautojas pretenduoja į pareigybes, kurių aprašyme nėra nustatyti specialieji reikalavimai. Jeigu tarnautojas pretenduoja į pareigybes, kurioms jų aprašyme yra nustatyti specialieji reikalavimai, ši garantija gali būti ribojama tokio tarnautojo dalykinių savybių atitiktimi specialiųjų reikalavimų kriterijams, t. y. ši garantija galės būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojo dalykinės savybės atitiks pareigybės, į kurią tarnautojas pretenduoja, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, nes priešingu atveju gali būti neįgyvendinti arba netinkamai įgyvendinti tie ypatingi valstybės tarnybos tikslai ir uždaviniai, kurių įgyvendinimas priskirtas šioms pareigybėms.
27. Teismas akcentavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja apie galimą atleidimą iš pareigų buvo informuota 2018 m. balandžio 19 d., o iš pareigų atleista nuo 2018 m. birželio 30 d. Faktą, kad savivaldybė bendradarbiavo su pareiškėja įspėjimo apie galimą atleidimą ir atleidimo iš pareigų laikotarpiu patvirtina, tai, jog atsakovas 2018 m. gegužės 9 d. elektroniniu pranešimu, 2018 m. gegužės 22 d. raštu Nr. (5.28)R2-22, 2018 m. birželio 20 d. raštu Nr. (5.28)R2-30 informavo J. J., kad Administracijoje nėra laisvų to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų ar žemesnės kategorijos pareigų, kurias pareiškėjai galėtų pasiūlyti. Taip pat pareiškėjai buvo suteikta laisvo darbo laiko kito darbo paieškoms.
28. Pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Ekonomikos ir ūkio departamento direktorė I. A. buvo perkelta dirbti į Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vedėjo pareigas nuo 2018 m. kovo 23 d. Nors įsakymas dėl jos perkėlimo buvo priimtas 2018 m. kovo 15 d., tačiau tai įvyko jau po Administracijos direktoriaus teikimo dėl Administracijos struktūros pakeitimo. Manė, jog pareiškėjai buvo užkertamas kelias kandidatuoti į šią laisvą pareigybę, kurios specialiuosius reikalavimus pareiškėja būtų atitikusi.
29. Teismas pažymėjo, jog VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra įtvirtinta karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija tęsti tarnybą toje pačioje institucijoje, jei laikotarpiu nuo pranešimo apie naikinamą pareigybę įteikimo iki šios pareigybės panaikinimo dienos (imtinai) yra (atsiranda) laisva karjeros valstybės tarnautojo pareigybė. Bylos medžiaga patvirtina, jog Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vedėjo pareigybė buvo užimta dar iki pranešimo apie naikinamą pareigybę pareiškėjai įteikimo dienos. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėjo paskirti pareiškėjos į kitas pareigas, į kurias paskirti įpareigoja VTĮ.
30. Pareiškėja abstrakčiai ir deklaratyviai nurodė, jog galėjo užimti minėtą Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vedėjo, taip pat Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus vedėjo, Socialinės paramos skyriaus vedėjo ir kitas pareigybes. Tačiau, įvertinus faktines bylos aplinkybes, akivaizdu, jog laikotarpiu nuo pareiškėjos įspėjimo iki atleidimo iš pareigų nebuvo laisvų kitų pareiškėjos eitų pareigų lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų, taip pat nebuvo žemesnės kategorijos pareigų, kurių specialiuosius reikalavimus ji atitiktų.
31. Nors pareiškėja procesiniuose dokumentuose teigė, kad jos pareigybės panaikinimas yra fiktyvus, nes sietinas su pareiškėjos ir atsakovo santykiais, t. y. kilę konfliktai tarp pareiškėjos ir atsakovo, kurie buvo išspręsti teismuose pareiškėjos naudai, neabejotinai turėjo įtaką priimant sprendimą dėl pareiškėjos pareigybės panaikinimo, bylos medžiaga patvirtina, jog buvo panaikinti du departamentai: Ekonomikos ir ūkio bei Švietimo ir socialinių reikalų. Šiuo teismo sprendimu konstatuota, jog pareiškėjos pareigybė buvo panaikinta realiai, nenustatyta procedūrinių pažeidimų. Teismas minėtus argumentus vertino kaip subjektyvią pareiškėjos nuomonę, pareiškėja nenurodė objektyvių duomenų, jog kilę konfliktai tarp pareiškėjos ir atsakovo turėjo įtakos priimant sprendimą dėl pareiškėjos pareigybės panaikinimo.
32. Teismas konstatavo, jog Įsakymas Nr. A2-353 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Taip pat nėra pagrindo naikinti ir Įsakymo Nr. A2-274 1.2 dalies. Pareiškėjos reikalavimai priteisti iš atsakovo pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką ir įpareigoti Administraciją pakeisti Įsakymą Nr. A2-275 yra išvestiniai, todėl jie negali būti tenkinami, netenkinus reikalavimo panaikinti ginčijamą Įsakymą Nr. A2-353.
33. Teismas pažymėjo, kad sprendimas priimtas atsakovo naudai, todėl jis įgyja teisę į išlaidų atlyginimą, tačiau byloje nėra pateikta motyvuoto atsakovo prašymo dėl išlaidų atlyginimo bei šių išlaidų detalaus apskaičiavimo bei jų pagrindimo, todėl teismas nurodė, kad neturi pagrindo spręsti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
III.
34. Pareiškėja J. J. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundus tenkinti. Taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde pareiškėja vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:
34.1. Steigiant Departamentą, buvo vadovaujamasi VAĮ nuostata, jog departamentą sudaro ne mažiau kaip du skyriai. Nagrinėjamu atveju, naikinant Departamentą, turėjo būti panaikinti Departamento struktūroje esantys visi struktūriniai padaliniai, nes jie yra neatsiejamos dalys, ir juose esančios visos pareigybės – tik tuomet galėjo būti steigiami nauji padaliniai ir naujos juose esančios pareigybės. Atsakovas turėjo priimti sprendimą dėl visų 37 Departamento pareigybių panaikinimo. Tuo tarpu, tvirtinant naują Administracijos struktūrą, buvo naikinamos tik departamentų direktorių pareigybės, bet nenaikinami departamentus sudarantys skyriai ir juose esančios pareigybės, kas yra neteisėta vadovaujantis VAĮ nustatyta departamento vidine struktūra. Nepanaikinus Departamento struktūroje esančių struktūrinių padalinių, nebuvo galima steigti padalinių, nepriklausančių Departamento struktūrai. Be to, atsakovas teismui pateikė klaidinančią informaciją, nes iš tiesų Departamentą sudarė trys skyriai, o ne direktorius ir du jam pavaldūs specialistai.
34.2. Atsakovo teiginys dėl techninės klaidos pareiškėjai kelia abejonių, nes nesuprantama, kodėl į bylą pateikta Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriaus pažyma, o ne dokumentų valdymo sistemos išrašas, kuriame matyti visi su dokumentu atlikti veiksmai. Abejonių kelia ir tai, kad techninę klaidą pasirūpinta ištaisyti tik 2018 m. rugpjūčio 2 d.
34.3. Nepaisant to, kad viešosios įstaigos vadovui yra suteikta teisė nustatyti įstaigos struktūrą, tai turi būti atliekama tikslingai, atsižvelgiant į įstaigos vykdomus uždavinius, strategiją, planus. Šiuo atveju sprendimas dėl Administracijos struktūrinių pertvarkymų ir pareigybių naikinimo priimtas be jokių aiškių motyvų, nesusietas su įstaigos tikslais, pasikeitusia strategija ir planais. Jokių aiškių priežasčių ir pagrindimo, kodėl reikalinga ir tikslinga naikinti departamentus, kaip toks struktūrinis pertvarkymas prisidės prie efektyvesnio ir rezultatyvesnio veiklos vykdymo, nebuvo pateikta.
34.4. Įvykdžius vaiko teisių apsaugos pertvarką, Administracija tapo atsakinga už tam tikrų funkcijų įgyvendinimą vaiko teisių apsaugos srityje, tačiau šios naujos, svarbios funkcijos į Socialinės apsaugos skyriaus vedėjo ir skyriaus specialistų pareigybių aprašymus neįtrauktos, siekiant sudaryti įspūdį, jog pareigybių funkcijos nesikeičia. Analogiškai buvo pasielgta ir su Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus specialistų funkcijomis ir pareigybių aprašymais, taip siekiant išvengti pareigybių naikinimo ir naujų steigimo bei pareigos siūlyti jas pareiškėjai.
34.5. Atsakovo teiginiai, kad departamentų panaikinimas leis sutaupyti lėšų, yra visiškai nepagrįsti. Praėjus vos trims mėnesiams nuo struktūrinių pertvarkymų, buvo pakeistos visos departamentų struktūroje buvusios skyrių vedėjų pareigybės, nustatant joms aukštesnę kategoriją, kas buvo pagrindas jas panaikinti, tačiau to nebuvo padaryta siekiant sudaryti įspūdį, kad pareigybės nesikeičia. Vienintelei pareiškėjai nebuvo siūlomos jokios kitos pareigos. Ekonomikos ir ūkio departamento direktorė I. A. dar iki Administracijos direktoriaus įsakymų priėmimo buvo perkelta dirbti į laisvas buvusias Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vedėjo pareigas, kurios galėjo būti pasiūlytos ir pareiškėjai. Pareiškėjos kompetencija buvo pakankama užimti Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vedėjo, Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus vedėjo, Socialinės paramos skyriaus vedėjo ir kitas pareigas. Be to, 2018 m. gruodžio 6 d. Administracija paskelbė konkursą į Raseinių rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigas. Ši pareigybė buvo laisva, tačiau sąmoningai nenaudojama, nepatvirtintas pareigybės aprašymas ir ji nesiūlyta pareiškėjai.
34.6. Pareiškėja dėl atsakovo paskirtų trijų tarnybinių nuobaudų ir tarnybinės veiklos vertinimo keturis kartus kreipėsi į teismą ir visi sprendimai buvo priimti pareiškėjos naudai. Paaiškėjus, kad nebus galimybės atleisti pareiškėją iš pareigų dėl tarnybinių nusižengimų, buvo nuspręsta pasinaudoti vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka ir tuo pačiu panaikinti ne tik Vaiko teisių apsaugos skyrių, bet ir pareiškėjos pareigybę.
34.7. Teismas visiškai neanalizavo pareiškėjos argumentų, susijusių su atsakovo veiksmais, kuriais buvo modeliuojama ir kuriama situacija, pažeidusi pareiškėjos teises ir teisėtus interesus.
34.8. Pareiškėja akcentuoja, kad nėra pagrindo priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas, nes byla nesudėtinga, o atsakovas turi pakankamai vidinių resursų ginti savivaldybės administracijos interesus teisme, todėl mano, jog advokato pasitelkimas nebuvo būtinas.
35. Po apeliacinio skundo padavimo 2019 m. vasario 12 d. pareiškėja teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose kartoja argumentus, išdėstytus apeliaciniame skunde. Papildomai akcentuoja, kad Tarybos sprendimo aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad naikinamas Departamentas, taigi jis turėjo būti panaikintas visas (visi jo struktūriniai padaliniai). Pareiškėja pažymi, kad labai svarbios naujos funkcijos vaiko teisių apsaugos srityje į Socialinės paramos skyriaus vedėjo ir skyriaus specialistų pareigybių aprašymus neįtrauktos (sąmoningai įtrauktos vėliau) dėl to, kad būtų galima teigti, jog pareigybių funkcijos nesikeičia ir nebūtų galimybės pareiškėjai siūlyti šių pareigybių. Pareiškėja pažymi, kad I. A. į laisvas buvusias Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vedėjo pareigas buvo perkelta tik nuo 2018 m. kovo 23 d., t. y. iš karto po Tarybos sprendimo priėmimo, nors pats sprendimas dėl I. A. perkėlimo į naujas pareigas priimtas dar net nežinant, ar Taryba savo sprendimu patvirtins naują struktūrą. Iš 2018 m. kovo 22 d. vykusio Tarybos posėdžio įrašo matyti, jog Administracijos direktorius teigė, jog su abiem departamentų vadovėmis bus elgiamasi vienodai, t. y. po Tarybos sprendimo priėmimo panaikinti departamentus, abi departamentų vadovės turės vienodas galimybes pretenduoti teisės aktų nustatyta tvarka į esamas laisvas valstybės tarnautojo pareigas. Tačiau dar net nepriėmus Tarybos sprendimo, I. A. buvo sudarytos išskirtinės sąlygos, pareiškėją diskriminuojant ir nesudarant jai vienodų sąlygų pretenduoti į laisvas valstybės tarnautojo pareigas.
36. Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja taip pat nurodo, kad vykdant struktūrinius pertvarkymus ir pasikeitus tarnybinės veiklos atlikimo savarankiškumo lygmeniui, tarnybinės veiklos sudėtingumui, tarnybiniams ryšiams, bendradarbiavimo ir bendravimo kriterijams turėjo būti įsteigtos naujos skyrių vedėjų bei skyrių specialistų pareigybės. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės akivaizdžiai rodo nuoseklius galimo R. A. psichologinio smurto veiksmus, siekiant, kad pareiškėja išeitų iš darbo arba būtų atleista už tarnybinius nusižengimus, kurių nepadarė. Per vienerius kalendorinius metus neteisėtai ir nepagrįstai pareiškėjai skirtos 3 tarnybinės nuobaudas (papeikimai) nesant jokių tarnybinių nusižengimų. Naudojantis poveikiu valdžia nepavykus pareiškėjos paveikti ir atleisti minėtais būdais, imtasi naujų veiksmų ir pareiškėja atleista prisidengiant struktūriniais pertvarkymais. Pareiškėja mano, jog atsakovo veiksmai buvo diskriminacinio pobūdžio, pareiškėja iš Departamento direktorės pareigų atleista neteisėtai, pažeidžiant VAĮ, VTĮ nuostatas, dirbtinai naikinant tik pareiškėjos pareigybę ir taip sąmoningai apribojant galimybes pasiūlyti pareiškėjai kitas pareigas.
37. Atsakovas Raseinių rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
38. Atsiliepime atsakovas pažymi, kad pareiškėjos atleidimas iš pareigų atitiko teisinį reguliavimą. Vadovaujantis VAĮ 11 straipsniu, Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 30 straipsnio 1 dalimi, Taryba turi išimtinę diskrecijos teisę tvirtinti ir keisti Administracijos struktūrą, įvertinusi efektyvų Administracijai priskirtų funkcijų įgyvendinimą. Taigi Administracijos struktūra buvo pakeista tinkamo subjekto, jam teisės aktais priskirtos kompetencijos ribose, Tarybos sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčytas. Nei vienas teisės aktas neįpareigoja Tarybos, keičiant Administracijos struktūrą, pakeisti visus jos elementus. Šiuo atveju buvo atsisakyta departamentų vykdytų funkcijų, skyrių vykdytos funkcijos išliko, nei skyrių, nei jų darbuotojų funkcijos nebuvo perskirstytos, todėl nebuvo jokio pagrindo naikinti visus skyrius bei jų pareigybes. Be to, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Administracija savo struktūroje turi turėti departamentus, nes VAĮ 11 straipsnio 3 dalis tokios pareigos neįtvirtina.
39. Nagrinėjamu atveju turėjo būti vertinama, ar struktūriniai pertvarkymo buvo realūs, ar nebuvo fiktyvūs. Panaikinus Departamentą, nebeliko vadovaujančios grandies pareigybės – Departamento direktoriaus. Šios pareigybės funkcijų buvo atsisakyta, nes jos tapo nebereikalingos. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjos pareigybė buvo panaikinta realiai. A. P. ir D. V. buvo priskirtos tik laikinos papildomos funkcijos asmens duomenų apsaugos ir korupcijos prevencijos srityse. Didžioji dalis funkcijų vaiko teisių apsaugos srityje yra perduotos Raseinių rajono savivaldybei pavaldžioms įstaigoms pagal teisės aktus, t. y. Raseinių rajono socialinių paslaugų centrui ir Raseinių vaikų globos namams.
40. Dėl VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje numatytos garantijos atsakovas pažymi, kad iki pat pareiškėjos atleidimo dienos jai buvo teikiama informacija apie tai, jog nėra laisvų pareigybių, kurias pareiškėja galėtų užimti. Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vedėjo pareigybė buvo užimta dar iki pranešimo apie naikinamą pareigybę pareiškėjai įteikimo dienos.
41. Atsakovas pažymi, kad ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą. Šiuo atveju byla buvo didelės apimties, todėl vidiniai administravimo pajėgumai nebuvo pakankamai ir buvo būtina pasitelkti advokatą. Be to, pareiškėja buvo atstovaujama advokato.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
42. Pareiškėja (apeliantė) nurodė, kad 2018 m. balandžio 19 d. gavo pranešimą apie pareigybės panaikinimą, o 2018 m. birželio 30 d. buvo atleista iš valstybės tarnautojo pareigų pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, t. y. kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama.
43. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, jog nagrinėjant bylas dėl valstybės tarnautojo atleidimo pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, nustatomos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: ar atsakovas realiai atliko kompetentingo organo sprendimu įformintus struktūrinius pertvarkymus, dėl kurių buvo panaikinta valstybės tarnautojo pareigybė; ar atlikus šiuos pertvarkymus šis tarnautojas nebegalėjo vykdyti pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų, nes šios funkcijos buvo iš viso nebeatliekamos arba joms vykdyti užteko mažiau darbuotojų, ar funkcijos iš viso išliko (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4274-858/2017).
44. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatų plotmėje, pirmiausia yra būtina išsiaiškinti (nustatyti) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau arba jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga, dėl to valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš tarnybos tuo pagrindu, kad jo pareigybė yra panaikinta. Tačiau aplinkybė, jog dalis valstybės tarnautojo iki struktūrinių pertvarkymų vykdytų funkcijų išliko, nereiškia, jog išliko ir valstybės tarnautojo užimta pareigybė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3480-520/2018).
45. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į formuojamą administracinių teismų praktiką šios kategorijos bylose, darytina išvada, teisingai suformulavo esminį teisinį aspektą, į kurį buvo būtina aiškiai atsakyti – ar ginčo pareigybės panaikinimas buvo realus. Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, kuriame į iškeltą klausimą atsakyta teigiamai, pareiškėjos nuomone, buvo nepagrįstas, dėl ko ir paduotas apeliacinis skundas.
46. Bylą tikrinančios apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada vis dėlto yra pagrįsta ir paliktina nepakeista. Nėra ginčo dėl to, jog atsakovas turėjo teisę atlikti struktūrinius pakeitimus, kas ir buvo padaryta. Administracijos struktūros pakeitimas nebūtinai turi būti siejamas su sprendimu naikinti visą struktūrinį padalinį (pavyzdžiui, departamentą). Struktūriniai pakeitimai galimi ir iš dalies – naikinant struktūrinio padalinio kelias pareigybes, naikinant struktūrinio padalinio vadovo pareigybę ir dalį jo funkcijų perduodant kitiems valstybės tarnautojams, o atitinkamas funkcijas visai panaikinant, sujungiant struktūrinius padalinius į vieną ir pan., t. y., siekiant valstybės tarnybos efektyvumo bei kitų teisėtų tikslų, teisėjų kolegijos nuomone, galimos įvairios struktūrinės variacijos. Tačiau tokios pertvarkos turi būti vykdomos laikantis teisinio reguliavimo ir nepažeisti valstybės tarnautojų įstatymais apibrėžtų teisių.
47. Apeliaciniame skunde tvirtinama apie egzistavusią pareigą atsakovui naikinti Departamento struktūroje esančius visus struktūrinius padalinius (skyrius ir juose esančias pareigybes – 34.1 p.), tačiau toks teiginys teisiškai nepagrįstas. Kaip jau buvo minėta, galimas ir vienos pareigybės panaikinimas, o šiuo atveju buvo panaikinta ne tik pareiškėjos pareigybė, bet ir kito departamento vadovo (bendrine prasme) pareigybė. Matyti, kad dalis Departamento vadovo funkcijų (buvusių skyrių kontroliavimas ir koordinavimas) perduotos Administracijos direktoriaus pavaduotojui ir Administracijos direktoriui. Departamento skyriai tapo tiesiogiai pavaldūs ir atskaitingi Administracijos direktoriui. Kita dalis ginčo pareigybės funkcijų buvo apskritai panaikintos, kas iš esmės apeliaciniame skunde nepaneigiama.
48. Nors ir yra tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo pareiškėjos argumentų, susijusių su atsakovo veiksmais, kuriais buvo modeliuojama ir kuriama situacija, pažeidusi pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, tai niekaip nepagrindžiama. Iš išdėstytų apeliaciniame skunde argumentų (kurie turėtų būti patvirtinti ir įrodymais) nėra galimybės spręsti, kad įvykusi struktūrinė pertvarka buvo nukreipta, siekiant atleisti tik pareiškėją iš valstybės tarnybos. Iškeltos abejonės teisiškai nepagrįstos.
49. Lietuvos vyriausiasis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas nėra kompetentingas visa apimtimi patikrinti atsakovo atliktos pertvarkos teisėtumą, įvertinti atleisto iš tarnybos asmens galimybes pretenduoti į apskritai visas pareigybes; teismas, nagrinėdamas individualų ginčą, vertina konkrečius skunde nurodytus faktus ir su jais susijusius įrodymus byloje, tačiau negali tirdamas visas įmanomas pareiškėjo nurodytas prielaidas, revizuoti atsakovo atliktų pertvarkymų visa apimtimi; ginčo nagrinėjimas teisme šiuo aspektu turėtų apsiriboti tik tokių faktų vertinimu, kuriuos pareiškėjas konkrečiai nurodo kaip pažeidžiančius jo teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4274-858/2017).
50. Tos aplinkybės, kurias nurodė pareiškėja (apeliantė) apeliaciniame skunde, nesuponuoja kitokio procesinio sprendimo nei skundžiamas. Regionų apygardos administracinis teismas pagrįstai nustatė, kad pareigybės panaikinimas buvo realus ir neturėjo pagrindo išvadai, kad Administracijos struktūriniai pakeitimai buvo nukreipti vien į pareiškėjos pareigybės panaikinimą, nulėmusį jos atleidimą iš valstybės tarnybos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str.).
51. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos yra išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš valstybės tarnybos, panaikinus jo pareigybę struktūrinių pertvarkymų pagrindu, teisėtumo prioritetiniai klausimai paprastai yra susiję su pareigybės panaikinimo realumu, o tyrimas dėl kitų valstybės tarnautojo atleidimo procedūros aspektų, tokių kaip siūlymas užimti kitas pareigas, turėtų būti atliekamas po to (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4458-492/2017).
52. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir pastarąją teisiškai reikšmingą aplinkybę, atleidžiant valstybės tarnautoją iš pareigų. Padaryta išvada taip pat paliktina nepakeista.
53. Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vedėjo pareigybė buvo užimta dar iki pranešimo apie naikinamą pareigybę pareiškėjai įteikimo dienos, ką pripažįsta ir pati pareiškėja. Laikotarpiu nuo pareiškėjos įspėjimo iki atleidimo iš pareigų nebuvo laisvų kitų pareiškėjos eitų pareigų lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų, taip pat nebuvo žemesnės kategorijos pareigų, kurių specialiuosius reikalavimus ji atitiktų – priešingų duomenų į bylą negauta. Administracijos 2018 m. gruodžio 6 d. paskelbtas konkursas įvyko jau po Įsakymo priėmimo, todėl nebuvo ir nėra pagrindo teiginiui apie pažeistą procedūrą – siūlymą užimti kitas pareigas.
54. Vertindama pareiškėjos argumentus, susijusius su jos nurodoma diskriminacija, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Tai – bendroji diskriminaciją draudžianti nuostata, kuri plėtojama ir įgyvendinama kituose teisės aktuose, vienas iš kurių yra Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas. Lygių galimybių įstatyme yra nustatytas visų diskriminacijos formų (tiesioginės, netiesioginės, priekabiavimo, nurodymo diskriminuoti) dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu draudimas (2 str. 1 d.).
55. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas), aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnį, yra pažymėjęs, kad lygybės įstatymui principas teisėje reiškia „lygų matą”, kai reikia tą pačią normą taikyti skirtingiems asmenims (žr. 1997 m. lapkričio 13 d. nutarimą). Šis principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; šis principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, bet nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Lygybės principas pažeidžiamas, kai tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, yra kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2012 m. birželio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 16 d. nutarimus).
56. Lygiateisiškumo principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą (žr. Konstitucinio Teismo 1996 m. sausio 24 d. nutarimą). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra pažymėjęs, jog asmenų lygybės principas gali būti apibūdinamas kaip nediskriminacija. Diskriminacija, anot Konstitucinio Teismo, paprastai yra suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo (žr. Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimą).
57. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytą Konstitucinio Teismo doktriną, bylos faktines aplinkybes, nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad ji buvo diskriminuota. Pažymėtina, jog pareiškėja šiuo atveju grįsdama diskriminacijos buvimą save lygina su asmeniu, kuris nebuvo atleistas iš valstybės tarnybos, o buvo perkeltas į kitą poziciją iki pranešimo apie naikinamą pareigybę pareiškėjai įteikimo dienos. Tuo tarpu pareiškėja savo padėtį turėtų lyginti su asmenimis, kurie yra atleidžiami iš tarnybos pagal tą patį Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, ir situacija, kai vienam valstybės tarnautojui, kuris atleidžiamas iš valstybės tarnybos, esant laisvai pareigybei, siūloma ją užimti, o kitam ne. Tačiau pareiškėja šiuo aspektu diskriminacijos nenurodo ir jos negrindžia. Atitinkamai, nėra pagrindo teigti, kad tikrinamoje byloje yra pažeidžiama Konstitucijos laiduojama pareiškėjos teisė būti traktuojamai vienodai su kitais asmenimis.
58. Taigi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad atleidimas iš valstybės tarnybos buvo aiškiai fiktyvus. Taip pat, byloje esančių faktinių duomenų pagrindu, nėra galimybės tvirtinimui dėl pažeistos teisinės garantijos valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, būti paskirtam į kitas pareigas, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas paliktinas nepakeistas.
55. Dėl išlaidų atlyginimo pažymėtina, kad tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Nurodyto teisinio reguliavimo nepaisymui pareiškėjos atžvilgiu pagrindų nenustatyta.
56. Pareiškėja (apeliantė) per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą pateikė papildomus prašymus, kuriuos išdėstė 2019 m. vasario 18 d. dokumente. Pastarajame dokumente įvardyti prašymai nepriimtini (negali būti nagrinėjami), kadangi pateikti po teismo posėdžio, t. y. teismui jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti baigiamojo akto šioje administracinėje byloje. Priešingu atveju bylos išnagrinėjimo laikotarpis taptų visiškai neapibrėžtas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 str. 3 d., 11 str., 137 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o J. J. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius