Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-12-11][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-8-635-2020].docx
Bylos nr.: e2-8-635/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Tauragės apylinkės teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 188692688 išvadą duodanti institucija
"Registrų centras " 124110246 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bendrosios nuostatos
Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Bendrosios nuostatos.
Bendrosios nuostatos.
Bendrosios nuostatos.
Bendrosios nuostatos.
Bendrosios nuostatos.
Bendrosios nuostatos.
Bendrosios nuostatos.
Bendrosios nuostatos.
Bendrosios nuostatos.
Bendrosios nuostatos.
Teisminės mediacijos taikymas
Teisminės mediacijos taikymas
Bylos sustabdymo pagrindai
Rašytinių įrodymų pateikimas ir išreikalavimas
Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
Pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones
Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Bylos sustabdymo pagrindai
Rašytinių įrodymų pateikimas ir išreikalavimas
Rašytinių įrodymų pateikimas ir išreikalavimas
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Nuosavybės teisė
Kelių ieškinio reikalavimų sujungimas ir išskyrimas
Kelių ieškinio reikalavimų sujungimas ir išskyrimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
Laikinųjų apsaugos priemonių rūšys
Teisminės mediacijos procese sudaroma taikos sutartis
Procesas pirmosios instancijos teisme
Fakultatyvus bylos sustabdymas
Bylos sustabdymas, kai teismas paskiria ekspertizę
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos sustabdymas, kai teismas paskiria ekspertizę
Fakultatyvus bylos sustabdymas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Ieškinio trūkumų šalinimas
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Ieškinio trūkumų šalinimas
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Rašytiniai įrodymai
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Rašytiniai įrodymai
Rašytiniai įrodymai
Ieškinio senaties termino taikymas
Daiktinė teisė
Įrodymai ir įrodinėjimas
Įrodymai ir įrodinėjimas
Įrodymai ir įrodinėjimas
Ieškinio senatis
Galutinis sprendimas
Draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų
Bylos sustabdymas
Bylos sustabdymas
Teismo sprendimas
Kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pakeitimu, panaikinimu susiję klausimai
Kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pakeitimu, panaikinimu susiję klausimai
Bendrosios nuosavybės teisė
Įrodinėjimo priemonės
Įrodinėjimo priemonės
Įrodinėjimo priemonės
Ieškinys
Ieškinys
Ieškinys
Ieškinys
Priešieškinis
Priešieškinis
Taikinimas ir taikos sutartis civiliniame procese
Taikinimas ir taikos sutartis civiliniame procese
Laikinosios apsaugos priemonės
Laikinosios apsaugos priemonės
Laikinosios apsaugos priemonės
Laikinosios apsaugos priemonės
Iš kitų sutarčių rūšių kilusios bylos

?Civilinė byla Nr

 

Civilinė byla Nr. e2-8-635/2020

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02190-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.4.; 2.4.2.9.1.; 3.2.6.5; 

 

img1 

 

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. gruodžio 10 d.

Šilutė

 

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Daiva Jazbutienė,

sekretoriaujant Vaidai Gumuliauskienei,

dalyvaujant ieškovui T. L., 

atsakovėms A. S., A. V., jų atstovams advokatui Pranui Makauskui, advokato padėjėjai Akvilei Povilanskaitei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. L. ieškinį atsakovėms A. S., A. V. dėl teisės atlikti gyvenamojo namo remonto darbus be atsakovių sutikimo bei dėl bendro naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo ir pagal atsakovių A. S., A. V. priešieškinį dėl atliktų statybos darbų pašalinimo, servituto nustatymo bei nekliudymo naudotis turtu, teisės pripažinimo įregistruoti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo dalių paskaičiavimą be ieškovo sutikimo, trečiasis asmuo Valstybės įmonė Registrų centras, institucija teikianti išvadą Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Civilinė bylos Nr. e2-311-635/2019 pagal ieškovo T. L. ieškinį atsakovėms A. S. ir A. V. dėl teisės atlikti gyvenamojo namo remonto darbus be atsakovių sutikimo bei atsakovių priešieškinį dėl įpareigojimo netrukdyti atsakovėms patekti į bendro naudojimo gyvenamojo namo palėpę (pastogę) ir kitus reikalavimus Tauragės rajono apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. birželio 13 d. teismo pirmininko nutartimi sujungta su civiline byla Nr. e2-2562-1069/2019 pagal ieškovo T. L. ieškinį dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo. 2019 m. rugsėjo 16 d. teismo nutartimi prie šios bylos prijungta civilinė byla Nr.e2-3660-1069/2019 pagal ieškovių A. S. ir A. V. ieškinį, kuriuo prašoma pripažinti ieškovėms teisę be kito bendraturčio – atsakovo T. L., sutikimo įregistruoti matininkės K. A. 2019-06-06 atliktą gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų dalių paskaičiavimą, naujai suformuotos patalpos –neįrengtos pastogės, indeksas ,,4-1“, esančios (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą ir nuosavybės teises į neįrengtą pastogę.

 

I.       Ieškovo reikalavimai ir argumentai

 

Ieškovas 2018-12-11 ieškiniu ir 2020-04-07 patikslintu ieškiniu prašo:

1.       pripinti ieškovui teisę atlikti bendrosios nuosavybės teise priklausančiame žemės skype, kadastro numeris (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), buto numeris 3 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), paprastojo remonto darbus, tiksliau išorinėje namo pusėje prie buto numeris 3 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), įrengiant ir projektuojant atskirą laiptinę pagal projektą (dokumento žymuo 18138-SP-SA-010), be atsakovių sutikimo; 

2.       pripažinti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastogėje esančias patalpas 3-2, 3-4 ir 3-7 buto Nr. 3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sudėtine dalimi;

3.       teismui atmetus atsakovių priešieškinio reikalavimus dėl laiptų, stogelio ir pertvaros pašalinimo nustatyti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), pusrūsio, pirmo aukšto bendrojo naudojimo patalpų ir palėpės naudojimo tvarką sekančiai: ieškovo T. L. asmeniniam naudojimui priskirti pusrūsio patalpas P-3, P-5, pirmojo aukšto patalpą a-6, laiptus iš pirmojo aukšto į antrąjį aukštą, priteisti natūra visą neįregistruotą palėpę; bendrojo naudojimo patalpomis palikti pusrūsio patalpas P-1, P-2, P-4, P-6; P-8; atsakovių asmeniniam naudojimui priskirti pusrūsio patalpas P-7, P-9, P-10, G-1 ir priteisti namo pirmojo aukšto patalpas a-4, a-5, a-7 ir a-8;

4.       teismui patenkinus atsakovių priešieškinio reikalavimus dėl laiptų, stogelio ir pertvaros pašalinimo nustatyti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), pusrūsio, pirmo aukšto bendrojo naudojimo patalpų ir palėpės naudojimo tvarką sekančiai: ieškovo T. L. asmeniniam naudojimui priskirti pusrūsio patalpas P-3, P-5, laiptus iš pirmojo aukšto į antrąjį aukštą, visą neįregistruotą palėpę; bendrojo naudojimo patalpomis palikti pusrūsio patalpas P-1, P-2, P-4, P-6, ir namo pirmojo aukšto patalpas a-4, a-5, a-6, a-7 ir a-8; atsakovių asmeniniam naudojimui priskirti pusrūsio patalpas P-7, P-8, P-9, P-10 ir G-1; 

5.       priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

6.       Ieškovas prašo ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. lapkričio mėnesį žodžiu kreipėsi į atsakoves, prašydamas pasirašyti sutikimą atlikti paprastuosius statybos darbus pagal UAB „TS Projects, tačiau atsakovės atsisakė tokį sutikimą duoti, paaiškindamos, kad laiptai joms nemaišo, tačiau jokių sutikimų nepasirašinės. 2018-11-19 ieškovas pateikė atsakovėms pakartotinius pranešimus, kuriais pasiūlė duoti sutikimą dėl atliktų minėtų remonto darbų iki 2018-12-10. Atsakovių atstovas 2018-12-10 pateikė atsakymą į 2018-11-19 pranešimą, kuriame nurodė, kad atsakovės nesutinka duoti sutikimo atlikti remonto darbus, nes remonto darbai yra vykdomi nekilnojamojo turto vertybių saugomoje teritorijoje, todėl yra būtina vadovautis ne tik statybos teisinius santykius reguliuojančiais įstatymais, tačiau ir papildomu teisiniu reguliavimu. Ginčo laiptai į butą Nr. 3, buvo baigti įrengti ne vėliau kaip 2015 metais. Minėti statybos darbai buvo atlikti tik ieškovo lėšomis. Laiptų, jų angos, įrengimas buvo žodžiu suderintas su atsakovėmis, ir buvo gautas jų žodinis pritarimas. Su atsakovėmis net buvo suderinta bendrojo naudojimo patalpos (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos plane pažymėta indeksu a-4) naudojimo tvarka. Buvo sutarta bendrai įrengti šioje patalpoje pertvarą, ir taip atskirti įėjimą į ieškovo butą, nuo bendrojo naudojimo patalpų. Šio derinimo metu, ieškovas derėjosi su atsakovėmis dėl pertvaros įrengimo vietos, kad jam tektų šiek tiek didesnė patalpos a-4 dalis, tačiau atsakovės atsisakė pertvarą perkelti toliau nuo ieškovo įrengto įėjimo. Taip atsakovėms buvo palikta teisė, naudotis kelis kartus didesnio ploto patalpos a-4 dalimi. Atsakovių pageidavimu ir reikalavimu, pertvaroje buvo įrengta lango anga, kad atsakovių naudojamos patalpos (a-4) dalis turėtų daugiau natūralios šviesos. Langas į minėtą pertvarą, ir pertvaros apdaila iš atsakovių patalpos pusės buvo įrengta pačių atsakovių. 

7.       Ieškovo bute nuo 2015 metų pradėjo veikti advokato kontora. Ieškovas teigia, kad kelerius metus (laikotarpiu nuo 2015 metų iki bylos iškėlimo teisme dienos 2018-12-11) atsakovės delsė ginti savo pažeistas teises, reikalaudamos pašalinti pertvarą ir įrengtus laiptus. Kaip teigia ieškovas, toks atsakovių elgesys netiesiogiai patvirtina jų pritarimą atliktiems darbams, ir kol ieškovas neinicijavo teisminio proceso, atsakovės jokių pretenzijų ieškovui nebuvo pareiškusios. Iki ginčo laiptų įrengimo, į ieškovo butą buvo galima patekti tik per pusrūsio įėjimą, kurio angos aukštis 170 cm ir pro kurį patenkama į pusrūsio patalpas, o iš pusrūsio laiptais patenkama į namo pirmojo aukšto bendrojo naudojimo patalpą (a-4), per ją laiptais į ieškovo butą. Toks patekimas ieškovui į butą Nr. 3, buvo labai nepatogus. Ieškovas vengdamas bet kokio atsakovių teisių pažeidimo nusprendė atskirą įėjimą į butą Nr. 3 įsirengti iš jo naudojamos žemės sklypo dalies per pirmąjį gyvenamojo namo aukštą, įsirengiant paprastos konstrukcijos metalinius išorės laiptus, o durų angą padarant buvusio lango angoje, ją nužeminant, tačiau jos nepraplečiant. Laiptų ir įėjimo angos įrengimas (buvo pasirinkti lengvos konstrukcijos metaliniai laiptai, durys ir įėjimo angos langai pagaminti iš medžio ir kt.) buvo derintas su Šilutės miesto istorinės architektūros žinovu ir specialistu. Įsirengdamas ginčo laiptus ieškovas sudarė atsakovėms galimybę privačiai naudotis didžiąją patalpos (a-4) dalimi, ir visa patalpa a-5, nereikalaudamas iš atsakovių jokios kompensacijos. Ieškovui įrengus ginčo laiptus, visi name esantys trys butai dabar turi atskirus ir izoliuotus įėjimus. Ieškovo įsirengti laiptai jokiu būdu ar forma nepažeidžia atsakovių interesų ar teisių. Ekspertai D. Kalibatas ir T. M. savo ekspertizės išvadose nurodė, kad ieškovo atlikti statybos darbai statinio eksploatavimui ir stabilumui įtakos neturėjo ir ateityje neturės. Atsakovių elgesį be pagrindo neduodant sutikimo įteisinti laiptų įrengimo darbus galima paaiškinti nenoru leisti ieškovui patogiau naudotis butu. Atsakovės suprasdamos, kad ieškovo ginčo laiptų ir bendros pertvaros įrengimas yra joms visapusiškai naudingas, vis vien nurodo nepagrįstas priežastis dėl ieškovo atliktų darbų žalingumo, taip siekia nepagrįstos naudos (reikalauja perleisti joms nepriklausančią bendrojo naudojimo patalpų dalį), vengia ieškoti sutarimo, vilkina procesą. Be to, atsakovės nepagrįstai teigia, kad dėl ieškovo įrengtų išorės laiptų sumažėjo jų praėjimo į savo gyvenamąsias patalpas galimybės, be to, gali nuo laiptų ir stogelio nutekėti perteklinis lietaus ar sniego vanduo. Šalys jau kurį laiką netrukdomai ir dabar jau izoliuotai naudojasi savo butais minėtame gyvenamajame name, pro šalia sienos įrengtus siaurus metalinius laiptus veda pakankamai laisvas praėjimas, o dėl to, kad gali atsirasti ir nulašėti perteklinių kritulių vandens, tai niekaip neįrodo negatyvaus poveikio atsakovių interesams, susijusiems su naudojimusi gyvenamuoju namu.

8.       Siūlydamas naudojimosi ir atidalijimo tvarką ieškovas remiasi naujai padarytais (2019-01-09 ir 2019-03-20) namo pusrūsio, pirmojo aukšto ir jam priklausančio buto kadastriniais matavimais, kurie dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nėra įregistruoti. Šie atlikti matavimai yra patikrinti VĮ „Registrų centras“ ir duota išvada, kad juose trūkumų nėra, todėl jei ne teismo pritaikytos apsaugos priemonės jie būtų įregistruoti. Šie matavimai yra tikslūs ir detaliai atspindi dabar esančią namo patalpų padėtį. Atsakovės be savo žodinių paaiškinimų, nepateikė jokių įrodymų apie galimus butų priklausinius namo pusrūsyje. Nėra pateikti jokie dokumentai apie tai, kad atsakovės tapdamos butų savininkėmis, nuosavybėn būtų įgijusios konkrečias pusrūsio patalpas. Akivaizdu, kad visos namo pusrūsyje esančios patalpos yra bendrojo naudojimo patalpos. Ilgalaikis naudojimasis tam tikromis pusrūsio patalpomis nesudaro pagrindo šių patalpų laikyti asmeninėmis (ar buto priklausiniu). Ieškovui priklausantis butas užima visą namo pastogės aukštą. 

9.       Tik iš ieškovo buto galima patekti į namo palėpę ir buto kraštuose esančias patalpas 3-2, 3-4 ir 3-7. Iki 2019-01-09 VĮ Registrų centras matininko T. N. atliktų kadastrinių matavimų, ieškovo buto naudingas plotas buvo 87,39 kv. m. Šie matavimai pagal atliktą išankstinę patikrą yra suderinti su VĮ Registrų centras. Po minėtų matavimų ieškovo buto naudingas plotas pasikeitė į 96,04 kv. m, nes buvo tiksliau apskaičiuotos viso buto patalpos ir papildomai prie ieškovo buto naudingojo ploto buvo priskirtos buto patalpų 3-2, 3-4, 3-7 dalys. Minėtos patalpos yra buto sudėtinė dalis, nes šios patalpos yra buto kraštuose, į visas šias patalpas durų (patekimo) angos yra tik iš ieškovo buto skirtingų patalpų. Šios patalpos yra ieškovo suremontuotos ir įrengtos, apšildomos iš jo buto. Jomis ieškovas naudojasi nuo pat buto įsigijimo. Ieškovas remiasi teismų praktika, tai yra, kad galima situacija kai name esančios sandėliavimo paskirties patalpos, kurios buvo butų ar kitų patalpų priklausiniai, atlikus remonto darbus (pertvarkius) prijungiamos prie buto ar kitų patalpų ir pertvarkomos (įrengiamos šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo sistemos ir pan.) taip, kad tampa sudėtine jų dalimi, o CK 4.82 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto reguliavimo prasme patenka į „kitų patalpų“ sampratą ( žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-18 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-403/2019 35 punktą). Remiantis išdėstytu mano, kad patalpos 3-2, 3-4, 3-7 yra jam priklausančio buto Nr. 3, sudėtinė dalis.

10.       Atsakovės patekimo į palėpės patalpas neturi. Todėl ieškovas mano, kad teisinga ir protinga palėpę atidalinti natūra ieškovui, o atsakovėms adekvačiai atidalinti namo pirmojo aukšto koridoriau patalpas a-4, a-5, a-8, a-7. Atidalinus minėtas patalpas ieškovas įgytų teisę savo nuožiūra tvarkyti ir remontuoti avarinės būklės palėpę (ją apšiltinti), nes jo butas tiesiogiai įtakojamas padėties palėpėje.

11.       Su Atsakovių reikalavimais nesutinka. Nurodo, kad pertvara buvo įrengta bendrai su atsakovėmis, todėl nemato pagrindo pašalinti pačių atsakovių dalinai įrengtas konstrukcijas. Be to, ieškovo manymu, pertvaros ir laiptų įrengimas niekaip nepažeidžia atsakovių interesų. Jų nurodomas argumentas apie užkirstą galimybę patekti į palėpę yra dirbtinis, deklaratyvus. Atsakovės neturi atskiro patekimo į palėpės patalpas ir mažiausiai nuo 2009 metų nėra pareiškusios noro patekti į palėpę ir nereiškė dėl to jokių pretenzijų.

12.       Atsakovių prašomas nustatyti servitutas grubiausia forma pažeis jo kaip buto savininko interesus, nes atsakovės galė bet kada patekti į jo butą, o iš jo nuleidžiamomis kopėtėlėmis į palėpę. Kadangi į ginčo neįrengtą palėpę galima patekti per liuką lubose ir tik iš ieškovo buto, todėl akivaizdu, kad tokia palėpė negali būti atskiras nekilnojamojo turto objektas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų taisyklių „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ 179 punktas numato, kad pastate, kurį sudaro patalpos (butai), suformuotos kaip atskiri Kadastro objektai, neįrengtos pastogės(palėpės) kadastriniai matavimai gali būti atliekami, kai butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausanti bendro naudojimo patalpa – pastogė formuojama atskiru Kadastro objektu. Atskiru Kadastro objektu formuojama pastogė(palėpė) turi turėti išėjimą į bendro naudojimo patalpas.

13.        Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2020-01-27 rašte Nr. 1SS-172-(10.5.) nurodė, kad matininkės K. A. 2019-04-05 atliktuose namo kadastriniuose matavimuose pastogė (palėpė) negalėjo būti formuojama atskiru nekilnojamojo turto objektu, patalpos a-6, a-7, ir a-8 negalėjo būti suformuotos kaip bendrojo naudojimo patalpos.

14.        2020-10-01 atsiliepime teismui pateiktas ieškovui priklausančio buto Nr. 3 Kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija. Byla suformuota 2003-05-09 ir atlikti matavimai įregistruoti bei galiojantys šiuo metu. Byloje yra pažymėtos ieškovui nuosavybės teise priklausiančio buto patalpos: gyvenamas koridorius, plane žymimas „3-1“ (4,79 kv. m.), virtuvė, plane žymima „3-2“ (8,83 kv. m.), kambarys, plane žymimas „3-3“ (20,93 kv. m.), kambarys, plane žymimas „3-4“ (24,62 kv. m.), kambarys, plane žymimas „3-5“ (13,18 kv. m.), kambarys, plane žymimas „3-6“ (9,46 kv. m.), vonios kambarys, plane žymimas 3-7 (5,58 kv. m.) ir daugiau jokios kitos patalpos, plane žymimos „1-23“ nėra. Ankstesniuose planuose žymėta patalpa „1-23“ (6,70 kv. m.) yra perplanuota (perdaryta) suformuojant kito dydžio patalpas. VĮ Registrų centro Turto registro tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Klaipėdos skyrius 2019-05-30 rašte Nr. KS1-313(14.7) dėl 2019-04-05 Nekilnojamojo daikto kadastrų bylos nederinimo pažymėjo, kad į neįrengtos pastogės patalpas galima patekti tik iš 3-io buto, kuris priklauso ieškovui nuosavybės teise.

15.       Atsakovių patikslintame priešieškinio reikalavime paminėtos patalpos, plane žymimos „4-1“ jokiuose kadastriniuose dokumentuose nėra. Atsakovės mažiausiai nuo 2006 metų neturėjo galimybės pateikti į ginčo palėpę, nes iki palėpės angos buvo įrengtos dvejos durys, kuriomis naudojosi išimtinai buto Nr. 3 savininkai. Atsakovės nuo 2006 metų neturėdamos galimybės patekti ir naudotis palėpe niekam nebuvo pareiškusios jokių pretenzijų, Atsakovės ženkliai praleido bendrąjį 10 metų terminą savo reikalavimams dėl pažeistų teisių pareikšti, todėl ieškovas prašo taikyti ieškinio senatį ir tai laikyti savarankišku pagrindu priešieškinio reikalavimams atmesti.

16.       Siūlo nustatyti pusrūsio patalpų naudojimo tvarką iš esmės atitinkančią jau anksčiau UAB „Šilutės butų ūkis“ nustatytą tvarką sprendžiant ginčą dėl tų pačių patalpų. Mano, kad yra neteisinga, kad jo naudojimui šiuo metu tenka nedidelė pusrūsio dalis (patalpa P-3, 15,02 m2  ploto), kai pagal jo pateiktą (VĮ Registrų parengtą) naudojimosi projektą, turėtų tekti žymiai didesnė pusrūsio dalis, t. y. 58 kv. m). Pagal siūlomą padalinimo projektą asmeniniam naudojimui atitektų 41/100 dalis pusrūsio patalpų dalis sudaranti 50,69 kv. m. Kadangi pagal siūlomą pusrūsio padalinimo projektą ieškovui tenka 7,31 kv. m mažesnė pusrūsio patalpų dalis, todėl papildomai prašo asmeniniam naudojimui priskirti namo pirmojo aukšto koridoriaus patalpą a-6 2,40 kv. m ploto ir laiptus vedančius iš šios patalpos į namo pastogę, t. y. iki ieškovo buto durų, kuriais vienintelis naudojasi nuo buto įsigijimo dienos, t. y. 2009-02-26 dienos. Dar iki įsigyjant butą, šių laiptų aikštelės pradžioje buvo įrengtos durys, pro kurias buvo galima patekti į laiptų aikštelę ir kuriomis naudojosi tik trečiame bute gyvenantys asmenys. Į kitas patalpas minėtais laiptais patekti negalima. Mano, kad siūloma patalpų naudojimosi tvarka nepažeidžia visų butų savininkų interesų ir sudaro galimybes racionaliau ir patogiau naudotis butais ir namo bendrojo naudojimo patalpomis.

17.       Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų taisyklių „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ 179 punktas numato, kad pastate, kurį sudaro patalpos (butai), suformuotos kaip atskiri Kadastro objektai, neįrengtos pastogės(palėpės) kadastriniai matavimai gali būti atliekami, kai butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausanti bendro naudojimo patalpa – pastogė formuojama atskiru Kadastro objektu. Atskiru Kadastro objektu formuojama pastogė(palėpė) turi turėti išėjimą į bendro naudojimo patalpas.

18.       Kadangi į ginčo neįrengtą palėpę galima patekti per liuką lubose ir tik iš mano buto, todėl akivaizdu, kad tokia palėpė negali būti atskiru nekilnojamojo turto objektu ir nėra pagrindo duoti sutikimą atsakovėms dėl prašomų įregistruoti matavimų bei nuosavybės teisių. Be to, ieškovo manymu, jo sutikimas tokiu atveju nėra reikalingas, o ir dėl pačios matininkės neteisėtų veiksmų atliekant prašomus įregistruoti matavimus, teisme nagrinėjama byla.

 

II. Atsakovių reikalavimai, argumentai, procesinė pozicija

 

Atsakovės 2020-09-03 patikslintu priešieškiniu prašo:

19.       Nustatyti neatlygintiną servitutą, suteikiantį atsakovėms A. S., ir A. V. teisę įeiti/išeiti į/iš patalpos, pažymėtos indeksu „4-1“ siekiant patekti į bendrojo naudojimo patalpas, pažymėtas indeksu „l-23“; 

20.       Įpareigoti atsakovą T. L., pašalinti (nugriauti) įrengtą pertvarą bendrojo naudojimo patalpose (gyvenamojo namo plane pažymėta indeksu „a-4“) per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

21.       Įpareigoti atsakovą T. L., pašalinti/išmontuoti rytinėje gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įrengtus plieno laiptus, metalinius turėklus ir metalinį stogelį per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 

22.       Įpareigoti atsakovą T. L., atstatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rytinės pusės konstrukciją į pradinę padėtį – pašalinti (išmontuoti) įrengtas duris, įstatyti 1585 mm pločio langą, užmūryti dalį sienos (nuo įrengto lango iki grindų) per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

23.       Per teismo sprendimu nustatytą terminą nepašalinus/nenugriovus įrengtos pertvaros bendrojo naudojimo patalpose (gyvenamojo namo plane pažymėta indeksu „a-4”), įrengtų plieno laiptų, metalinių turėklų ir metalinio stogelio bei neatstačius rytinės pusės konstrukciją į pradinę padėtį, skirti T. L., po 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną pradelstą dieną.

24.       Pripažinti ieškovėms A. S., ir A. V., teisę be bendraturčio, atsakovo T. L., sutikimo, įregistruoti VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre, naujai suformuotos patalpos – neįrengtos pastogės, indeksas „4-1“, esančios (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, nuosavybės teises į prašomą registruoti neįrengtą pastogę indeksas „4-1“ pagal matininkės K. A. 2019-06-06 atliktą gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų dalių paskaičiavimą.

25.       Iš dalies tenkinti ieškovo ieškinį dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo: - ieškovo T. L. naudojimui palikti daugiabučio gyvenamojo namo pusrūsyje esančią patalpą plane pažymėta indeksu “1-3” (kas atitinka ieškovo pateiktų neįregistruotų kadastrinių matavimų bylos plane pažymėtą patalpą „P-3”). - nustatyti, kad bendrojo naudojimo patalpos yra šiais plane pažymėtas indeksais „1-2“ „1-4“ „1-10“, „1-9“, „1-8“ (kas atitinka kartu su ieškiniu pateiktų kadastrinių matavimų „P-1“, „P-2“, „P-4“ „P-6“, „P-8“).

26.       Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

27.       Atsakovės A. S. ir A. V. su ieškiniu dėl naudojimosi tvarkos sutinka iš dalies, likusiosje dalyje ieškinį prašo atmesti, priešieškinį tenkinti. Atsakovės nurodė, kad jos ir ieškovas yra pastato esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Atsakovė A. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise esantį nekilnojamajį turto objektą įgijo 2003-12-02 dovanojimo sutarties pagrindu. Atsakovė A. V. butą įsigijo 1992 m. Sutikimo atlikti remonto darbus ieškovui nedavė, kadangi pastatas yra nekilnojamojo turto vertybių saugomoje teritorijoje, o ieškovas nepateikė duomenų patvirtinančių, kad rengiant projektą buvo laikomąsi specialių reikalavimų. Atsakovių vertinimu, byloje pateiktas Kultūros paveldo departamento 2019-02-26 raštas nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovo pateiktas projektas yra suderintas su minėta institucija. Abejones kelia ir aplinkybė, kad atsakovėms nėra žinoma, kokį konkrečiai projektą ar projektinius pasiūlymus Kultūros paveldo departamentui UAB „TS Projects“ pateikė, siekiant gauti institucijos išvadą. Ieškovas nepateikė duomenų, kurių pagrindu atsakovės ir teismas galėtų spręsti, ar kartu su ieškiniu pateiktas projektas atitinka projektą, kuris buvo pateiktas nurodytai institucijai. Dėl nurodytų priežasčių, net ir tenkinus ieškovo reikalavimą  pripažinus teisę įsirengti jau įrengtą laiptinę be atsakovių sutikimo, kyla pagrįsta abejonė, ar toks teismo sprendimas gali būti įgyvendintas, t. y. ar pateiktas projektas gali būti suderintas ir išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Iš ieškovo pateiktų duomenų negalima vienareikšmiškai vertinti, ar būtent kartu su ieškiniu pateikto projekto pagrindu siekiama įteisinti savavališkas statybas. Byloje pateikta 2009-02-26 pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad ieškovas nuosavybės teises į pastato dalį įgijo 2009 m. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodo, kad statybos darbus atliko 2018 m. kadangi jis neturėjo atskiro įėjimo t. y. į butą patekdavo per rūsio patalpų įėjimą. Remiantis pateiktais duomenimis, paties ieškovo pozicija, darytinos išvados, kad įsigyjant butą, jam buvo žinomas patekimas į savo butą. Iki 2018 m. į butą patekdavo per rūsyje numatytą patekimą ir buvęs patekimas į butą ieškovo, kaip bendraturčio teisių nepažeidė. Atsakovių vertinimu, ieškovas nepagrindė ir neįrodė, kad neįsirengęs papildomų išorinių laiptų, lango, negali naudotis asmenine nuosavybe priklausančiu butu, t. y. nepagrindė atliktu remonto darbų paskirties ir būtinumo. Savo reikalavimo faktinį pagrindą ieškovas grindžia aplinkybe, kad bute yra įrengta advokatų kontora, todėl įėjimas per bendrąsias patalpas yra nepatogus. Atsakovių nuomone, bendrosios dalinės nuosavybės savininko teisės suvaržymu laikoma aplinkybės, kai pats savininkas patiria tiesioginius suvaržymus. Byloje nėra nurodyta, kokius nepatogumus patiria pats ieškovas. Todėl, nurodyta faktinė aplinkybė, kad įkūrus advokatų kontorą, ieškovas patiria nepatogumus, yra nesusijusi su ieškovo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininko teisėmis ir galimais jų pažeidimais. Atsakovės, nesutikdamos su ieškovo atliktais statybos darbais, nurodė, kad pateikta vaizdinė medžiaga (nuotraukos) leidžia daryti išvadą, kad dėl įrengtų laiptų ir augančios gyvatvorės, nėra tinkamų galimybių patekti atsakovei A. S. į asmeninės nuosavybės teise priklausanti butą ties rytine namo dalimi. Tokia faktinė aplinkybė vertintina kaip neproporcingu atsakovės teisių suvaržymu, dėl ko atsakovė pagrįstai atsisakė duoti sutikimą ieškovui atlikti statybos/remonto darbus. 2001-04-13 žemės sklypo planas leidžia daryti išvadą, kad buvę žemės sklypo savininkai - Virginija M. K. (šiuo metu buvusio žemės sklypo dalies savininko teises yra perėmęs ieškovas), I. V. ir A. V. susitarė dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Iš teikiamo plano matyti, kad žemės sklypo dalyje (rytinėje namo pusėje) numatytas bendras visų trijų žemės sklypo savininkų įėjimas į pastatą. Pagal minėtą nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, buvo numatytas 18 kv. m žemės sklypo plotas, kuriuo turi teisę netrukdomai naudojasi visi statinio bendrasavininkai. Kaip tik šioje namo dalyje, be kitų bendraturčių sutikimo, savavališkai ir yra įrengti ieškovo metaliniai laiptai. Ieškovui įrengus laiptus, sudarančius kliūtis netrukdomai patekti per bendrą įėjimą į namą, į jo pusrūsį, atsakovės nuomone, yra pažeidžiama dar 2001-04-13 nustatyta bendraturčių susitarimu žemės sklypo naudojimosi tvarka. Ieškovas pažeisdamas nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, tuo pačiu pažeidžia kitų bendrasavininkų teisės. Kartu su procesiniu dokumentu pateiktos nuotraukos Nr. 11, 12, 13, leidžia patvirtinti, kad visiems bendrasavininkams nustatytas bendrojo naudojimo žemės sklypo plotas, po ieškovo savavališko įėjimo laiptų pastatymo, ženkliai sumažino bendro naudojimo žemės sklypo plotą, padarė šį plotą nepatogiu naudotis. Prieiti prie betoninių laiptų, vedančių į atsakovės butą, paliktas tik siauras praėjimas per ieškovo pastatytus laiptus ir tujų tvorą. Atsakovių vertinimu, bylos duomenimis nepaneigtas argumentas, kad ieškovo atlikti statybos darbai priskirtini kapitaliniam remontui. Tokią nuostatą patvirtina Statinio apžiūros aktu ypatingojo statinio techninę priežiūrą turintis teisę vykdyti vadovas, teismo paskirtos Teismo ekspertizės aktu ekspertas D. Kalibatas Lyginant su ieškovo pateiktos ekspertinėje išvadoje pateiktomis išvadomis, ekspertai pateikia skirtingus vertinimus dėl lango su durimis įrengimu. D. Kalibato išvada dėl lango su durimis įrengimu sutampa su byloje pateikta statybos techninio prižiūrėtojo išvada. T. M. pateikia išvadas, kad atlikti ieškovo statybos darbai neturi ir ateityje neturės įtakos daugiabučio gyvenamojo namo konstrukcijai. Tačiau tokia išvada nepagrįsta jokiais skaičiavimais, nedetalizuojama, kuo remiantis yra daroma tokia išvada. Atsakovių vertinimu, T. M. išvada prieštaraujanti byloje pateiktiems kitiems įrodymams. Todėl remiantis nurodytais argumentais T. M. ekspertinė išvada nevertintina priimant teismo sprendimą.

28.       Atsakovės jų manymu, pagrįstai nesutikdamos dėl ieškovo atliktų statybos darbų įrengiant įėjimą ir pertvarą, prašo juos pašalinti ir astatyti į pradinę padėtį.

29.       Atsakovės nesutinka su ieškovo skaičiavimais nustatant bendrosios dalinės nuosavybės dalis (plotus) pagal turimą nuosavybės dalį pagal neįregistruotus matavimus bei pagal juos nustatyti naudojimosi šiomis patalpomis tvarką. Tokią nuostatą atsakovių manymu, patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintas reguliavimas. Be to, atsakovės nesutinka, kad visos pusrūsyje esančios patalpos yra bendro naudojimo patalpos. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daugiabučio gyvenamojo namo kadastrinių matavimų byloje patalpomis, plane pažymėtomis indeksais „1-3”, „1-5” ir „1-6” įvardintos kaip „sandėlis“ pagal susiklosčiusį faktinį naudojimąsi nuo gyvenamųjų patalpų įsigijimo momento, naudojosi butų savininkai. Patalpa, kuri plane pažymėta indeksu „1-3” naudojosi buto, (duomenys neskelbtini), savininkai. Tokią faktinę aplinkybę patvirtina UAB „Šilutės butų ūkis“ 1997-03-269 raštas Nr. 04/105. Šiame rašte užfiksuota, kad atsakovė A. V. naudojasi 16,99 kv. m. ploto rūsiu (kas atitinka pusrūsio patalpą, plane pažymėtą „1-6“), taip pat L. V. ((duomenys neskelbtini) tuometinis buto savininkas) naudojasi 19,22 kv. m. rūsio patalpomis (kas atitinka patalpas, plane pažymėtą indeksu „1-5“). Net ir keičiantis daugiabučio gyvenamojo namo savininkams, aptartų pusrūsio patalpų naudojimosi tvarka niekada nesikeitė ir atsiliepimo į ieškinį pateikimo dieną rūsio patalpos yra faktiškai naudojamas pagal nusistovėjusią tvarką, patalpos buvo ir iki šiol yra naudojamos daiktams laikyti, saugoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateikti išaiškinimai dėl patalpų, įvardinamų kaip „rūsys“/„sandėlis“ vertinimo: „daugiabučio namo rūsyje esančios patalpos, skirtos daiktams laikyti, t. y. sandėliukas, nėra buto sudėtinė dalis. Nors ši patalpa yra savarankiškas daiktas, tačiau nėra savarankiškas nuosavybės teisinių santykių objektas. Vertinant pagal CK ketvirtosios knygos pirmosios dalies antrajame skyriuje „Pagrindiniai ir antraeiliai daiktai nustatytą teisinį reguliavimą, įvertinus teismų praktikos pateiktus išaiškinimus, taip pat nusistovėjusią aktualaus bylai daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų naudojimosi tvarką, patalpos, negali būti vertinamos kaip bendrojo naudojimo patalpos. Šios patalpos vertintinos kaip butų priklausiniai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, „...kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys, o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui Aplinkybę, kad ieškovo procesiniame dokumente nurodytos ir aptartos patalpos turi būti vertinamos kaip kiekvieno buto priklausinys, atsakovių nuomone, patvirtina ir į bylą pateikti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto išrašai, kuriuose pažymėta asmeninė atsakovių nuosavybė ne tik į butus, tačiau ir į rūsius. Paties ieškovo sudarytoje 2009-02-26 pirkimo-pardavimo sutartyje, atsakovės A. V. sudarytoje 1992-12-02 pirkimo-pardavimo sutartyje, taip pat 2003-12-10 dovanojimo sutartyje, kurios pagrindu atsakovė A. S. įgijo nuosavybės teises, atskirai neaptartas pusrūsio patalpų atskyrimo nuo pagrindinio daikto - buto klausimas. Atsakovių duomenimis, pusrūsio patalpų paskirtis nebuvo niekada keičiama, patalpos buvo naudojamos butų savininkams priklausantiems daiktams laikyti/saugoti. Pusrūsyje negyvenamosios patalpos buvo naudojamos gyvenamųjų patalpų  butų savininkų poreikiams tenkinti  daiktams laikyti, faktinis nuolatinis negyvenamųjų patalpų naudojimas, ir todėl yra pagrindas ir toliau butų savininkams, tokia pačia tvarka naudotis pusrūsio patalpomis. Ieškovas naudojasi pusrūsio patalpa, plane pažymėta indeksu „1-3“, atsakovė A. S. naudojasi pusrūsio patalpa, plane pažymėta indeksu „1-5“, atsakovė A. V. naudojasi pusrūsio patalpa, plane pažymėta indeksu „1-6“. Sutinka su ieškovo reikalavimu dalyje dėl patalpos, plane pažymėtos indeksu „G-l“ priskyrimo naudotis atsakovei A. V., tačiau atsakovės nesutinka su ieškovo vertinimu, kad garažas yra bendrojo naudojimo patalpa. Šilutės rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1978 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 217 buvo nuspręsta leisti naudotis Šilutės miesto gyventojams garažais. Sprendimo 1 priedu buvo patvirtinta, kad A. V. leista naudotis garažu, (duomenys neskelbtini). nurodyta patalpa  garažu iki šiol naudojasi tik atsakovė A. V.. Pusrūsyje esanti patalpa buvo skirta buto, (duomenys neskelbtini), buto savininko poreikiams tenkinti - automobiliui laikyti/saugoti. Įvertinus nusistovėjusią naudojimosi tvarką, patalpų paskirtį ir funkcinį ryšį su pagrindiniu daiktu - butu, (duomenys neskelbtini), Šilutė, teigtina, kad pusrūsio patalpa, plane pažymėta indeksu „G-l“, yra buto priklausinys ir juo naudojasi atsakovė A. V..

30.       Atsakovės sutinka su ieškovo vertinimu, kad patalpos plane pažymėtos indeksais „1-2“ „1-4“ „1-10“, „1- 9“, „1-8“ kas atitinka kartu su ieškiniu pateikta kadastrinių matavimų „P-l“, „P-2“, P-4 „P-6“, „P-8“ byla yra bendrojo naudojimo patalpos. Patalpos, pažymėtas plane indeksu „1-2“, įvardinamos kaip koridorius, per kurį patenkama į kitas daugiabučio gyvenamojo namo patalpas. Patalpose, pažymėtos plane indeksu „1-4“, yra įrengtas daugiabučio gyvenamojo namo šiluminis mazgas, kas pagal teisinį reguliavimą, priskiriama prie bendrojo naudojimo objektų. Į šiluminį mazgą plane pažymėta indeksu „1-4“ patenkama koridoriumi, plane pažymėta indeksu „1-10“, todėl nurodyta patalpa priskirtina prie bendrojo naudojimo patalpų. Patalpoje, plane pažymėta indeksu „1-8“ įrengtas visų trijų butų vandens apskaitos mazgas. Į nurodytas patalpas patenkama koridoriumi, plane pažymėtu indeksu „1-8“, „1-9“. Įvertinus patalpų paskirtį, jose esančius įrengtas šilumos ir vandens apskaitos prietaisus, aptartos patalpos turi būti priskirtos bendrojo naudojimo patalpoms.

31.       Be to, vertinant ieškovo reikalavimų pagrįstumą, atsakovės akcentuoja, kad ieškovas prašydamas teismo nustatyti naudojimosi daugiabučio gyvenamojo namo patalpomis tvarką, remiasi neįregistruotais nekilnojamojo turto kadastro duomenimis. Ieškovas prašo teismo priskirti Atsakovių naudojimuisi patalpas plane pažymėtas indeksais „a-5“, „a-4“. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kadastro bylos duomenimis remiantis, nurodytos patalpos yra bendrieji koridoriai. Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 d. 3 p. numatyta, kad koridoriai yra bendrojo naudojimo objektai, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys visiems bendraturčiams. Atsakovių nuomone, įstatymų leidėjas nėra numatęs teisinio reguliavimo, kuriuo remiantis būtu pagrindas nustatyti naudojimosi tvarka bendrojo naudojimosi patalpomis. Patalpos ieškovo nurodytos, kaip „a-8“ ir „a-7“ nėra registruotos VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, todėl, Atsakovių nuomone, nėra pagrindų pasisakyti atsiliepime dėl nurodytų patalpų. Patalpa, ieškovo pateiktuose kadastrinių matavimų plane pažymėta indeksu „a-6“, taip pat nėra registruota VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre registruotoje daugiabučio gyvenamojo namo kadastro byloje patalpa plane pažymėta indeksu „a-4“ yra bendra (,nepadalinta/neatskirta/neišskaidyta) ir paskirtis nurodyta kaip bendrasis koridorius. Dėl kadastro duomenimis patvirtintos patalpos plane pažymėtos „a-6“ paskirties, teigia, kad nėra teisinių pagrindų bendrojo naudojimo objektui, valdomam bendros dalinės nuosavybės teise, nustatyti naudojimosi tvarką. Atsakovių vertinimu, nustatyti naudojimosi patalpomis tvarką būtų galima tokiu atveju, jeigu patalpos būtų izoliuotos. Tokią nuostatą, jų patvirtina ir CK 4.81 str. 1 d. reguliavimas, kuriame numatyta, kad naudojimosi tvarka bendraturčių sutikimu nustatoma atskiroms izoliuotoms namo, buto patalpoms. Atsakovių vertinimu, bendrojo naudojimo objektų - koridorių vertinti kaip izoliuotą atskirą patalpą, nėra pagrindo.

32.       Atsakovių nuomone, ieškovas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių patalpų dydį skaičiuoja pagal neva ieškovui priklausantį bendrą ir naudingą plotą, kurio dydis- 96,04 kv. m. Ieškovas 2009-02-26 Pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu įsigijo butą, kurio dydis - 87,39 kv. m.; ieškinio turinys leidžia teigti, kad padidėjusį asmenine nuosavybe priklausant į plotą ieškovas grindžia neįregistruotais VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre Ieškovo buto kadastriniais matavimais. Ieškovas asmeninėn nuosavybėn priskiria patalpas ieškovo pateiktame plane pažymėtas indeksais - „3-2“, „3-4“. „3-7“. Nurodytos patalpos, remiantis VĮ Registrų centro įregistruotais daugiabučio gyvenamojo namo kadastro duomenimis, vertintinos kaip bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos patalpos. Atsakovių nuomone, nauji atlikti ieškovo buto kadastriniai matavimai negali būti teisinis pagrindas įgyti asmeninę nuosavybę į patalpas. Ieškovo nurodytas didesnis asmenine nuosavybe priklausantis nekilnojamojo turto plotas paskaičiuotas neteisėtai, priskiriant 8,5 kv. m daugiau, nei ieškovas įgijo pirkimo – pardavimo sandorio pagrindu.

33.       Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo 2 str. 15 d. 3 p. apibrėžta bendrojo naudojimo objektų sąvoka: bendrojo naudojimo objektai  pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys  pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams. Duomenų, kad daugiabučio gyvenamojo namo vienam ar keliems bendrasavininkams nuosavybės teise priklausytų neįrengta namo pastogė, nėra, todėl ji yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas, į kurį, proporcingai turimai nuosavybei, nuosavybės teises turi visi butų savininkai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-05-15 nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų” 18 p. nuostatos suteikia atsakovėms teisę atlikti nekilnojamojo turto ar jo dalies kadastrinius matavimus. Remiantis šiuo teisiniu pagrindu, siekiant įgyvendinti bendrosios dalinės nuosavybės teises, atsakovės kreipėsi į matininkę K. A., kad būtų atlikti neįrengtos palėpės kadastriniai matavimai. Atlikus palėpės kadastrinius matavimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 4.82 str. 7 d., atliko gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų dalių paskaičiavimą, įvertinus faktines aplinkybes, kad A. S. nuosavybės teise priklauso 59,80 kv. m., ieškovei A. V. - 49,97 kv. m., T. L. - 87,39 kv. m., gyvenamojo namo patalpų dalių, buvo paskaičiuotas priklausančių namo palėpės dalių dydis: atsakovei A. V. turėtų priklausyti šių patalpų 26/100 dalys, kas sudaro 5,63 kv. m. atsakovei A. S. - 30/100 dalys, kas sudaro 6,50 kv. m., ieškovui - 44/100 dalys, kas sudaro 9,52 kv. m. Ieškovas 2019-08-02 elektroniniu laišku informavo, kad nesutinka pasirašyti prašomo susitarimo, nesutinka ir su atliktais kadastriniais matavimais, nurodydamas, kad atlikti 2019-04-05 kadastriniai matavimai yra neteisėti, ir norint įregistruoti ir pripažinti pastogę kaip atskirą bendrojo naudojimo kadastro objektą ieškovo sutikimas nėra privalomas, taip pat pastogės nuosavybės dalių sutinka tartis, tik esant tokiam objektui suformuotam ir įregistruotam. Ieškovui nesutikus su siūlymu susitarti dėl nuosavybės dalių, nėra teisinio pagrindo VĮ „Registrų centrui“ registruoti nekilnojamąjį turtą. VĮ „Registrų centro“ Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyrius 2019-08-06 sprendimu Nr. 21457436, atsisakyta tenkinti prašymą įregistruoti nuosavybės teises į naujai suformuotą patalpą  pastogę. Palėpės įregistravimas galimas tik tokiu atveju, jeigu bendrasavininkai susitaria dėl nuosavybės dalių į prašomą registruoti nekilnojamąjį turtą. Susidaro tokia faktinė ir teisinė situacija, kad atsakovės dėl ieškovo nesutikimo negali įgyvendinti savo bendrosios dalinės nuosavybės teisių. Ieškovas, atsisakydamas sudaryti/pasirašyti bendrasavininkų susitarimą dėl nuosavybės dalių, nepateikia jokių argumentų, galinčių pagrįsti, kad matininkės K. A. atliktas nuosavybės dalių paskaičiavimas neatitinka imperatyvių nuosavybės dalių nustatymą reguliuojančių teisės aktų (LR CK 4.82 str. 7 d.). Atsakovių kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės (neturtinės/turtinės) yra pažeistos, todėl pateiktas teismui reikalavimas dėl teisės įregistruoti daugiabučio gyvenamojo namo, patalpos - palėpės kadastrinius matavimus ir nuosavybės dalis į prašomą registruoti nekilnojamąjį turtą, be bendraturčio sutikimo.

34.       Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė išvadas, kuriuose yra konstatuojama jog patalpa, pažymėta indeksu „1-23“, nepriklauso ieškovo butui. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodo, kad gyvenamojo namo kadastrinių matavimų byla paskutinį kartą tikslinama buvo 1967 m. Pagal įregistruotą ir šiuo metu nepakeistą, t. y., šiuo metu galiojančia gyvenamojo namo kadastrinių matavimų byla (inventorine byla), patalpa, pažymėta (nubrauktu) indeksu „1-23“ (6,7 kv. m.) nėra priskirtina ieškovo butui. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateikta pozicija vertintina, kad nurodyta patalpa nėra priskirta daugiabučio gyvenamojo namo konkretaus buto plotui. Nurodytos aplinkybės ir institucijos pozicija leidžia teigti, kad gyvenamojo namo patalpa, pažymėta indeksu „1-23” yra aptariamo gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpa. Įvertinus įregistruoto gyvenamojo namo kadastrinių matavimų (inventorinės bylos) duomenimis teigtina, kad per bendrojo naudojimo patalpą, pažymėta indeksu „1-23“ yra galimybė patekti į gyvenamojo namo pastose (palėpę). Yra įrengta anga, suteikianti galimybe patekti i gyvenamojo namo pastogę (palėpę). Pagal nusistovėjusį praktinį naudojimą, būtent per patalpą, pažymėtą indeksu „1-23“ buvo patenkama į gyvenamojo namo pastogę (palėpę) iki ieškovas savavališkai (be teisino pagrindo ir bendraturčių sutikimo) užėmė bendrojo naudojimo patalpas ir užkirto galimybę bendraturčiams patekti į gyvenamojo namo pastogę (palėpę). Pareiškėja, atlikdama gyvenamojo namo pastogės (palėpės) kadastrinius matavimus nepažeidė taisyklių, o tai patvirtina ir kartu su pareiškimu teikiama specialisto, turinčio kvalifikaciją atlikti statinių kadastrinius matavimus, matininko J. K. išvada/paaiškinimai. Matininkas savo išvadoje/paaiškinimuose taip pat nurodė, kad patalpa pažymėta indeksu „1-23“ nepriklauso nepriskirtina ieškovo butui. Todėl minima patalpa priskirtina bendrojo naudojimo patalpai, kuria naudotis turi teisę visi gyvenamojo namo bendraturčiai. Ieškovo pateikta informacija teigiant, kad patalpa inventorinėje byloje pažymėta indeksu „1-23” nuosavybes teise priklauso ieškovui ir nėra patekimo/išėjimo į/iš gyvenamojo namo - palėpės (pastogės) i bendrojo naudojimo patalpas yra klaidinanti. Per šią bendrojo naudojimo patalpą galimas patekimas į gyvenamojo namo palėpę. Gyvenamojo namo patalpa pažymėta indeksu „4-1“ plotas 4,79 kv. m. priklauso ieškovui. Per nurodytą patalpą patenkama į bendrojo naudojimo patalpą, pažymėtą indeksu „1-23“, o iš nurodytos patalpos yra patenkama į gyvenamojo namo palėpę. Remiantis Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo 2 str. 4 d. leidžia daryti išvadą, kad pagal priešieškinį yra bendrojo naudojamų patalpų - koridoriaus (plane pažymėta indeksu „0-4“) bendraturtės. Kartu su atsakovu pagal priešieškinį T. L., ieškovės taip pat turi teisę į bendrojo naudojimo patalpas - gyvenamojo namo palėpe. Byloje nėra duomenų, T. L. palėpė ar jos dalis priklauso asmeninės nuosavybės teise. Dėl nurodytų aplinkybių teigia, kad ieškovės pagal priešieškinį turi teise naudotis bendrosiomis patalpomis: koridoriumi (plane pažymėta indeksu „a-4“) patekti į palėpę. Atsakovui pagal priešieškinį savavališkai be teisinio pagrindo įrengus atitvėrimą bendrojo naudojimo patalpose ir tokiu būdu suvaržius ieškovėms pagal priešieškinį patekti į kitas bendrojo naudojimo patalpas - palėpę, yra pažeidžiamos ieškovių pagal priešieškinį nuosavybės teisės. Todėl yra prašomas nustatyti neatlygintinas servitutas suteikiantis atsakovėms teisę įeiti/išeiti į/iš patalpos, pažymėtos indeksu „4-1“ siekiant patekti į bendrojo naudojimo patalpas, pažymėtas indeksu „l-23”.

 

III. Trečiojo asmens ir išvadą teikiančios institucijos pozicija, ekspertų išvados

 

35.       Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų VĮ Registrų centras procesiniai dokumentai įteikti, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 175 (1) str. 9 d. nustatyta tvarka informacinių ir elektroninių ryšių priemonėmis. Atsiliepimo tretysis asmuo nepateikė.

36.       2020-11-18 Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pastatas esanti (duomenys neskelbtini), Šilutė nėra registruotas kultūros paveldo objektas, tačiau patenka į Kultūros vertybių registre registruotos kultūros paveldo vietovės – Šilutės miesto istorinės dalies teritoriją. Šis pastatas yra kaip kultūros paveldo vietovės urbanistinės struktūros statinys. Departamento Klaipėdos skyrius atsakydamas į 2019-02-14 „TS Projects“ raštą Nr. S-1187, nurodė, kad numatomi darbai pastate – įėjimo įrengimas vietoj lango yra galimi ir nurodė, kad nustatytais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais rengti ir teikti jį derinti Lietuvos Respublikos statyybos įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat departamento skyrius atsakydamas į 2020-02-18 atsakovių atstovo užklausą informavo, kad projektuojami darbai nepažeidžia Šilutės miesto istorinės dalies apskaitos dokumentuose nustatytų vertingųjų savybių ir numatomi darbai yra galimi. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 5 priedo „Statinio projektus tikrinančių subjektų kompetencijos sritys“ 1.11 punktu, ar statinio projekto sprendiniai atitinka statinio projekte nurodytą statybos rūšį ir statinio kategoriją, tikrina savivaldybių administracijos. Ieškinio ir Priešieškinio argumentai dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų naudojimosi tvarkos nustatymas nėra susiję su Departamento kompetencija nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje.

37.       2020-09-21 teismui pateiktame Dariaus Kalibato ekspertizės akto išvadoje nurodoma, kad metalinių laiptų pastatymas ir sumontavimas ant statinio išorinės fasadinės sienos atitinka projekte įvardintą ir nustatytą statybos rūšį  paprastasis remontas. Buvusio lango vietoje išorinėje sienoje, įėjimo į patalpas naujųjų durų angos iškirtimas ir naujų matmenų langų įrengimas – neatitinka projekte įvardintą statybos rūšį paprastasis remontas, o vadovaujantis atliktu vertinimu ir galiojančiais statybas ir projektavimą reglamentuojančiais teisės aktais bei reglamentais minėti statybos darbai priskiriami kapitaliniam remontui. Stogelio virš durų įrengimas atitinka paprastojo remonto darbus. Ekspertas nurodė, kad nėra galimybės nutstatyti ar esami darbai įtakojo bendrą statino būklę, kadangi nėra užfiksuota kokia buvo statinio būklė iki atliekant statybos darbus. Teismo posėdžio metu ekspertas paaiškino, kad įrengiant durų angą matomi išlikę buvę lango architektūriniai apvadai (angos viršutinėje dalyje) 5 cm Įrengiant durų angą buvo nukistra apie 15 cm pločio iš abiejų pusių ir tai yra pastato konstrukcijų susilpninimas, kadangi lieka mažesnis atramos plotas, todėl ir buvo pateikta išvada, kad tai yra kapitalinis remontas. Išvada buvo padaryta vizualiai apžiūrėjus, lyginti su kitais langais nebuvo pagrindo, kadangi name visi langai yra skirtingų matmenų. Padaryti kategoriškų išvadų dėl atliktų darbų įtakos statinio ekspotavimui ir stabilumui ateityje, nėra galimybės, nes nėra žinoma statinio būklė iki darbų atlikimo, kaip ir nėra duomenų apie  atliktų darbų didelę įtaką bendrai pastato konstrukcinei būklei.

38.       2020-10-06 ieškovo T. L. pateiktoje eksperto T. M.  ekspertizės akto išvadoje nurodoma, kad tyrimo metu buvo nustatyta, kad pastato esančio (duomenys neskelbtini), Šilutėje, namo unikalus numeris 8893-6001-0016, fasado pažaidų, priežastis yra sienų pleišėjimas dėl nevienodų pamatų nuosėdžių, kai po statinio dalimi slūgso silpni gruntai. Laiptų plieninės konstrukcijos tvirtinimas į sieną yra skirtas tik laiptų metalinės konstrukcijos stabilumui užtikrinti. Užfiksuoti plyšiai, po laiptų aikštele, virš įėjimo į rūsį durų yra susiję su nevienodų pamatų nuosėdžių, kai po statinio dalimi slūgsto silpni gruntai. Įrengiant laiptų konstrukciją, nebuvo nei silpninamos, nei stiprinamos pastatą laikančios konstrukcijos, todėl laiptų konstrukcijos įrengimas yra paprastojo remonto darbų rūšiai priskirtini statybos darbai. Taip pat paprastojo remonto darbų rūšiai priskirtinas ir buvusio lango sienoje, įėjimo į patalpas naujos durų angos iškirtimas, stogelio virš durų ir naujų matmenų langų įrengimas. Ties plieniniu stogeliu virš durų, kairėje pusėje užfiksuoti nubėgimai yra susiję su lietaus surinkimo sistemos defektais – lietaus latako nesandarumas. Įrengtas stogelis virš durų, nei dabar, nei ateityje pastato ekspoatavimui įtakos neturi/neturės. Laiptų konstrukcija nei dabar, nei ateityje pastato eksploatavimui ir stabilumui įtakos neturi ir neturės. Ieškovo atlikti darbai išorinių ir kitų bendrųjų konstrukcijų stabilumui įtakos neturėjo ir ateityje įtakos neturės. Apklaustas teismo posėdyje ekspertas nurodė, kad išmatavus įrengto įėjimo plotį, jis buvo palygintas su kitais name, esančiais langais, o būtent su langu pietinėje namo pusėje, matavimų duomenys atitiko. Jeigu ir nebūtų to lango, su kuriuo buvo lyginama, išvada būtų tokia pati. Esminiai projektiniai pakeitimai yra padaryti nesilpninat konstrukcijų ir tai yra paprastasis remontas. Išvada buvo atlikta atlikus apžiūrą vietoje, vaizdinės medžiagos analizė, analizuota kadastrinių matavimų byla. Atlikti darbai yra paprastasis remontas ir atlikti pakeitimai statiniui įtakos neturės.

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

 

39.       Nustatyta, kad asmeninės nuosavybės teise ieškovui priklauso butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 87,39 kv. m, atsakovėms A. V. (duomenys neskelbtini), Šilutė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 49,97 kv. m, A. S., (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 59,80 kv. m. 

40.       Ieškovui ir atsakovėms priklausantys butai yra trijų butų name, kuriame yra bendro naudojimo patalpos, kurių naudojimosi tvarka tarp bendrasavininkų nenustatyta. Gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), suformuoti 3 nekilnojamojo turto objektai, bendras plotas - 322,84 kv. m, naudingas plotas: 197.16 kv. m, gyvenamasis plotas - l49,52 kv. m, rūsių (pusrūsių) plotas 125, 68 kv. m ( e-bylos 1t., 89-90 b. l.).

41.       Nekilnojamojo turto vertybių registro išrašas patvirtina, kad proceso šalims priklausantis žemės sklypas, kuriame yra gyvenamasis namas su šalims priklausančiais butais, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į saugomų nekilnojamojo turto vertybių teritoriją - Šilutės miesto istorinės dalies, unikalus nekilnojamojo turto vertybių objekto kodas 12331, teritoriją.

42.       Ieškovas namo rytinėje pusėje lango vietoje, išorinėje pusėje įrengė įėjimą, prie jo pristatė laiptus, įrengė laiptų turėklus ir virš laiptų įrengė stogelį, bendro naudojimo patalpose – laiptinėje įrengė pertvarą, šiuos remonto darbus atliko be bendrasavininkų sutikimo

43.       2019-02-25 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - uždrausti ieškovui, T. L. pagal atsakovių priešieškinį, registruoti valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre atliktus pakeitimus patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), užfiksuotus T. N. 2019-01-09 atlikus kadastrinius matavimus.

44.       Atsakovių iniciatyva atlikti kadastriniai matavimai naujai suformuojant patalpą – neįrengtą pastogę (palėpę), indeksas „4-1“, esančią (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu atsakovės prašo leisti be ieškovo sutikimo įregistruoti neįrengtą pastogę indeksas „4-1“ pagal matininkės K. A. 2019-06-06 atliktą gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų dalių paskaičiavimą.

45.       Ieškovo pateiktoje 2019-05-30 Valstybės įmonės registrų centro turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto kadastro departamento Klaipėdos skyriaus išvadoje Nr. KSl-313(14.7) dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos išankstinės patikros nurodyta, kad be kitų priežasčių nuspręsta nederinti 2019-04-05 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, nes neteisingai paskaičiuotas neįrengtos pastogės tūris (tūris nėra skaičiuojamas, kol pastogė neįrengta); neteisingai suformuotos palėpės, a-6, a-7, a-8 kaip bendro naudojimo patalpos; į jas galima patekti tik iš 3-čio buto. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 179 punkte nurodyta, kad pastate, kurį sudaro patalpos (butai), suformuotos kaip atskiri kadastro objektai, neįrengtos pastogės kadastriniai matavimai gali būti atliekami, kai butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausanti bendro naudojimo patalpa - pastogė formuojama atskiru kadastro objektu. Atskiru kadastro objektu formuojama pastogė turi turėti išėjimą į bendro naudojimo patalpas.

46.       Tarp šalių kilo ginčas dėl bendro turto valdymo ir naudojimo   ieškovo statybos darbų atlikimo įteisinimo be bendraturčių sutikimo įrengiant įėjimą, pertvaros pašalinimo bendro naudojimo patalpose, atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, bendro naudojimo patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo, patalpų įregistravimo be bendrasavininkų sutikimo, patalpų pripažinimo namo sudėtine dalimi.

 

I. Dėl ieškovo teisės atlikti remonto darbus be atsakovių sutikimo įrengiant laiptinę ir atsakovių reikalavimo pašalinti šiuos atliktų remonto darbų padarinius

 

47.       Pagal prie ieškinio pridėtą 2018 m. UAB „TS Projects“ parengtą pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies patalpų (buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), projektą namo rytinio fasado išorėje numatyta lango angoje įrengti langą su durimis, nuardant dalį sienos iki grindų; įrengti plieno konstrukcijos laiptus su pakopomis ir laiptų aikštele; įrengti metalinius turėklus ir metalinių konstrukcijų stogelį su polikarbonato danga.2. Ginčo tarp šalių dėl to, kad statybos darbai, kuriuos leisti atlikti be atsakovių sutikimo prašo ieškovas, jau yra atlikti ir iš esmės pagal parengtą projektą, nėra. Šią aplinkybę patvirtina bylos nagrinėjimo metu atlikta vietos apžiūra, ekspertizės aktai. Taigi, ieškovas iš esmės siekia įteisinti atliktus statybos darbus.

48.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, vertinant statytojų teisę atlikti atitinkamus statybos darbus, pažymima, jog kitų statinio bendraturčių nesutikimas gali būti grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kad projekto pasiūlymų sprendiniai neatitinka statybos techninių dokumentų (pvz., blogina statinio techninę būklę) ar kitų panašaus pobūdžio teisės aktų (pvz., higienos standartų) reikalavimų, kita vertus, nereiškia, jog tokio pobūdžio argumentai yra vieninteliai argumentai, kuriais bendraturčiai gali įrodinėti savo teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo grėsmę. Bendraturčiai, siekdami apginti savo teises ir (ar) teisėtus interesus nuo galimo jų pažeidimo, gali nurodyti įvairias priežastis ir remtis įvairiomis aplinkybėmis, atitinkančiomis jų interesus, pvz., kaip yra nurodęs kasacinis teismas, bendrų patalpų naudojimo pasikeitimo, subjektų srauto atsiradimo ar pasikeitimo, naudojimosi namo įranga, infrastruktūra (įėjimais, stovėjimo vietomis, šiukšlių išvežimu, energijos tiekimu ir kt.) kitimo ir pan. aplinkybėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016 33 punktą; 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-403/2019 28 punktą, 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019). Vertintina, kad analogiški principai taikytini ir siekiant įteisinti jau atliktus statybos darbus ir su jais susijusius pasikeitusius bendro nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenis.

49.       Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tam, kad bendraturčiai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi atskleisti savo siekius. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei i statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis Nr. 3K-3- 260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-571/2009).

50.       Kasacinio teismo praktikoje atsisakymas yra laikomas motyvuotu tada, kai kito bendraturčio pageidaujamas daikto pakeitimas pažeidžia jo, kaip savininko, teises (iš esmės apsunkina jų įgyvendinimą ar net padaro negalimą) arba prieštarauja viešosios teisės reikalavimams. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto sutikimus yra pagristas, tai yra kad sutikimo davimo atveju bus pažeistos iš esmės kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui (asmenims) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).

51.       Nagrinėjant šios kategorijos bylas būtina siekti interesų pusiausvyros, įvertinti ar kiekvieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo, interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-313-695/2016, 2012 m. balandžio 10 d. nutartis Nr. 3K- 3-96/2012, 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-390/2012).

52.       Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 str. 5 d. 7 p. be kitų dokumentų, ieškovui tokių statybos darbų atlikimui (o šiuo metu šių darbų įteisinimui) statybą leidžiančiam dokumentui, gauti būtini statinio (jo dalies) bendraturčių, tai yra atsakovių rašytiniai sutikimai. Ieškovo teigimu, prieš atliekant darbus ieškovas buvo gavęs atsakovių žodinį sutikimą, o vėliau atsakovės sutikimą patvirtinti raštu, atsisakė. Atsakovės pripažįsta, kad ieškovas su jomis bendravo dėl planuojamų statybos darbų, tačiau teigia, kad susitarta nebuvo ir žodinio leidimo nedavė. Tai patvirtina aplinkybę, kad ieškovas statybos darbus atliko ne be atsakovių žinios. Be to, kaip matyti iš kilusio teisinio ginčo laiko, atsakovės kelis metus nekėlė pretenzijų ieškovui dėl atliktų darbų ar jų suvaržytų teisių.

53.       Savo atsisakymą duoti sutikimą ieškovui dėl atliktų statybos darbų įteisinimo atsakovės grindžia tuo, kad ieškovo atlikti remonto darbai buvo vykdomi nekilnojamojo turto vertybių saugomoje teritorijoje, todėl jiems vykdant taikomas papildomas teisinis reguliavimas, o atsakovėms nepateikti duomenys dėl projekto derinimo su kultūros paveldo institucijomis dėl ko jos taip pat negali duoti sutikimo, nes kaip bendrasavininkės privalo naudotis tokiu turtu atitinkamai tokiems teisės aktų reikalavimams.

54.       Pagal 2020-11-18 Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos išvadą - pastatas esanti (duomenys neskelbtini), Šilutė nėra registruotas kultūros paveldo objektas, tačiau patenka į Kultūros vertybių registre registruotos kultūros paveldo vietovės – Šilutės miesto istorinės dalies teritoriją ir yra kaip kultūros paveldo vietovės urbanistinės struktūros statinys. Departamento Klaipėdos skyrius atsakydamas į 2019-02-14 „TS Projects“ raštą Nr. S-1187, nurodė, kad numatomi darbai pastate – įėjimo įrengimas vietoj lango yra galimi, nustatytais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais rengiant ir teikiant jį derinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, atsakovių argumentas, kad be kitų priežasčių, dėl šios priežasties negalima duoti ieškovui statybos darbams sutikimo, vertinamas kaip nepagrįstas.

55.       Atsakovių nesutikimo argumentai dėl statybos projekto derinimo eiliškumo, nėra pagrindas atsisakyti sutikti ar nesutikti dėl prašomų atlikti ar įteisinti statybos darbų. Gavus atsakovių sutikimą atitinkami projekto derinimai turės būti atlikti, o parengto projekto kontrolę toliau atliks statybą leidžiančius dokumentus išduodanti ar kitos institucijos, pagal atitinkamus teisės aktus. Esant projekto trūkumams šiuo aspektu, projektas nebūtų suderintas, todėl toks bendrasavininkių atsisakymas negali būti grindžiamas šių reikalavimų buvimais ir yra nepagrįstas, nebent būti nurodyti konkretūs tokie pažeidimai, dėl kurių nebūtų gautas šių institucijų pritarimas ir tokie pažeidimais esmingai pažeistų bendraturčių teises, o tokių trūkumų atsakovės nenurodė.

56.       Atsakovių teigimu, pateiktas remonto darbų projektas neinformatyvus dėl duomenų nepakankamumo, nes nėra aišku kokios konstrukcijos (laikančiosios ar ne) yra pakeistos, nuo ko priklauso statybos darbų rūšis (paprastas ar kapitalinis remontas). Dėl tokių duomenų trūkumo atsakovės neturi galimybių įvertinti, ar atlikti statybos darbai nepakeitė gyvenamojo namo esminių konstrukcijos savybių, ar nesusilpnėjo gyvenamojo namo laikančiosios konstrukcijos, ar atlikti darbai neturės įtakos ateityje bendrajai gyvenamojo namo būklei.

57.       Atsakovių prašymu prie bylos prijungtas ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo A. P. atliktas statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apžiūros aktas, kuriame be kitų aplinkybių nurodyta, kad naujos įėjimo durys buvo sumontuotos, praplatinant buvusio lango angą ne mažiau, kaip 15 cm ir tokie atlikti statybos/remonto darbai laikytini kaip keičiantys laikančiąsias konstrukcijas, kas, vadovaujantis LR Aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymo Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1,01.08:2002 „Statinio statybos rūšys patvirtinimo“ 10 p., atitinka numatytą kapitalinio remonto sąvoką. Išplatinus išorinėje laikančioje sienoje angą, galimai atsirado įtrūkimai tiek išorinėje, tiek vidinėje pastato dalyje. Šios aplinkybės ekspertai nepatvirtino.

58.       Ekspertų Dariaus Kalibato ir T. M. nuomonės dėl atliktų statybos darbų rūšies įrengiant įėjimą - paprastasis ar kapitalinis remontas buvo atliktas, išsiskyrė. Eksperto Dariaus Kalibato nuomone, atlikti darbai atitinka kapitalinio remonto požymius vertinant tai, kad įrengiant durų angą matomi išlikę buvę lango architektūriniai apvadai (angos viršutinėje dalyje) 5 cm, buvo iš abiejų pusių iš dalies nukirsti apie 15 cm pločio, kas leidžia teigti, kada lieka mažesnis atramos plotas ir tai yra pastato konstrukcijų susilpninimas. Ekspertas T. M. paaiškino, kad buvo išmatuotas buvusio lango plotis ir palygintas su kitu pietinėje pusėje esančiu, vienu iš skirtingų namo langų, pločiu ir pagal inventorinėje knygoje esančius duomenis, išskaičiuojant juos mastelio pagalba buvo nustatyta, kad šių langų plotis vienodas, o padaryto įėjimo plotis atitinka ankstesnio lango plotį. Eksperto teigimu, tokiu atveju, nekeičiant lango pločio įrengiant vietoj jo duris namo konstrukcijos nėra silpninamos ir todėl tokie darbai laikytini paprastuoju remontu. Atsakovių pateiktuose nuotraukose nurodyti sienų pažeidimai, ieškovo teigimu, jau buvo prieš naujų laiptų įrengimą ir eksperto T. M. nuomone šiuos sienų pažeidimus pagal jų pobūdį sąlygoja ne atlikti remonto darbai, o kitos priežastys kaip pamatų nestabilumas ir kt. Duomenų apie tai, kad atlikti darbai ateityje gali turėti neigiamą įtaką statinio eksploatavimui ir stabilumui, nepateikė nei vienas ekspertas. Taigi, nepriklausomai nuo to, ar ieškovo dalis atliktų darbų yra paprastasis ar kapitalinis remontas, duomenų apie neigiamą poveikį statiniui, nenustatyta, kitaip sakant, atsakovės neįrodė, kad atlikti drabai daro ar darys neigiamą poveikį statiniui.

59.       Nepagrįstas atsakovių teiginys, kad neatskleistos darbų apimtys, naudotos medžiagos. Šalys neginčija, kad išorės laiptai prie gyvenamojo namo fasado jau įrengti, tad sutiktina su ieškovu, kad atsakovėms akivaizdu ne tik iš parengto projekto, kuriuo siekiama įteisinti atliktus remonto darbus, bet ir iš jau atliktų darbų, kokios apimties darbai atlikti, o ekspertizių išvados ir ekspertų paaiškinimai, kokį poveikį jie daro. Kokią reikšmę naudotos medžiagos gali turėti atsakovių sutikimui ar nesutikimui, atsakovės nenurodė, todėl tai negali būti laikoma pagrįstu atsisakymo pagrindu.

60.       Be to, įrengus išorinius laiptus atsakovės A. S. teigimu, jai sumažėjo praėjimo į jos gyvenamąją namo dalį, galimybės, o lietaus atveju, perteklinis vanduo nuo laiptų ir stogelio tekės ant praėjimo ir tokiu būdu bus apsunkintas patekimas į jai priklausantį butą, tokiu būdu nepagrįstai ir neproporcingai suvaržant bendraturtės teises. Atsakovių teigimu, ieškovo savavališkai įrengti laiptai toje žemės sklypo dalyje, kurioje dar 2001-04-13 buvo susitarta dėl bendro naudojimo - įėjimo į statinį. Dėl ieškovo, savavališkai įrengtų laiptų ir esančios gyvatvorės, sudaromos kliūtys tinkamai ir nevaržomai naudotis nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, taip pat nustatytu bendru įėjimu į statinį. Kaip kliudoma naudotis įėjimu į rūsį, atsakovės nenurodė. Šalys jau kurį laiką netrukdomai ir dabar jau izoliuotai naudojasi savo butais minėtame gyvenamajame name ir pačios atsakovės nurodė, kad bendrasavininkai naudojasi skirtingais įėjimais. Kaip matyti iš faktinės situacijos ir byloje esančio daugelio fotonuotraukų naudotis bendru įėjimu į namo rūsį, pristatyti laiptai nekliudo ir patekimas pro šį įėjimą niekaip nėra apsunkintas. Pro šalia sienos įrengtus laiptus veda pakankamai laisvas apie 1 metro pločio praėjimas, todėl tokie atsakovių teiginiai dėl šių jų kaip bendraturčių teisių suvaržymo, nepagrįsti. Atsakovių argumentai, kad nuo laiptų ir stogelio gali nutekėti kritulių vanduo, o dėl jo pertekliaus gali kilti neigiamų pasekmių atsakovėms yra deklaratyvaus pobūdžio. Laiptai jau įrengti keli metai, tokių įrodymų, kad dėl perteklinio kritulių vandens nulašėjimo nuo laiptų, atsirado ar gali atsirasti neigiamas poveikis namui ar tiesiogiai atsakovių interesams, atsakovės nepateikė, todėl šie argumentai atmestini.

61.       Atsakovių teiginys, kad ieškovas nepagrindė atliktų remonto darbų paskirties ir būtinumo, nepagrįstas. Atsakovių manymu, tai, kad atsakovės turi atskirus patekimus į savo butus, o ieškovas įsigydamas butą žinojo, kad į jo butą patenkama per namo (rūsio) įėjimą ir daugiau nei devynerius metus naudojosi nekilnojamuoju turtu, į jį patekdavo per nustatytą įėjimą, pretenzijų dėl galimybės įsirengti papildomus (išorinius) laiptus nereiškė, nesuponuoja jo teisės pagerinti savo turtą, suvaržant kitų bendraturčių teises. Sutiktina su ieškovo teiginiais, kad dėl įėjimo į ieškovo butą per rūsį, pro duris, kurių angos aukštis 170cm, tai yra ženkliai mažesnis nei standartiškai esančių durų, o dėl už įėjimo staiga dešinėn užsisukančių laiptų nėra galimybės į butą įsinešti didesnių daiktų ir tai sukelia ieškovui nepatogumų tinkamai naudotis savo turtu. Nepriklausomai nuo to ar ieškovo patalpos naudojamos tik kaip gyvenamosios patalpos ar ir kaip darbo patalpos, teisinės reikšmės šiuo nagrinėjamu atveju dėl sutikimo atlikti statybos darbus, neturi. Taigi, ieškovas pagrindė remonto darbų būtinybę. Tai, kad ieškovas įsigydamas butą žinojo, kad į butą patenkama per rūsį, nėra pagrindas užkirsti pagerinti savo turtą, jei tai nesuvaržo bendraturčių teisių. Įrengtas įėjimas užtikrina mažesnį srautą asmenų, patenkančių į 3 butą, per bendro naudojimo patalpas ar net jį izoliuoja, o tai niekaip nepažeidžiant bendrasavininkų interesų.

62.       Taigi, apibendrinat nustatytas ir įvertintas aplinkybes, siekiant šalių interesų pusiausvyros teismas konstatuoja, kad atsakovių kaip bendrasavininkių atsisakymas duoti sutikimą ieškovui atliktiems remonto darbams pagal UAB „TS Projects“ parengtą projektą įteisinti, nėra pagrįstai motyvuotas, ieškovas pagrindė atliktų darbų būtinybę, nenustatytas neproporcingas bendrasavininkų interesų pažeidimas, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti jam teisę atlikti išorinėje namo pusėje remonto darbus įrengiant ir projektuojant atskirą laiptinę pagal pateiktą projektą iš dalies tenkintinas, nenurodant statybos rūšies dėl priešingų ekspertų pateiktų išvadų ir paaiškinimų, kurios teismas nustatyti dėl specialių tyrimų trūkumo ir jų apimties proporcingumo, neturi galimybės. Atsakovių priešieškinys dėl ginčo laiptų ir jo priedų(turėklų, stogelio) pašalinimo bei baudų skyrimo pagal šį reikalavimą, atemstinas kaip nepagrįstas.

 

II. Dėl atsakovių teisės be bendraturčio sutikimo įregistruoti naujai suformuotos patalpos – neįrengtos pastogės kadastrinių matavimų bylą ir nuosavybės teises į ją

 

63.       Siekiant nuosavybės teisių į virš ieškovo buto esančią neįrengtą pastogę, atsakovių iniciatyva matininkė K. A. 2019-06-06 atliko kadastrinius gyvenamojo namo ginčo patalpų - bendro naudojimo patalpų dalių matavimus, kurių pagrindu atsakovės siekia įregistruoti neįrengtą pastogę, šių matavimų plane pažymėtą „4-1“.

64.       Bendraturtis ieškovas nesutiko dėl minėtų pastogės duomenų matavimų ir savo nesutikimą grindė tuo, kad gyvenamojo namo palėpė (pastogė) negali būti įregistruojama atskiru nekilnojamojo turto vienetu, kadangi nėra tiesioginio patekimo/išėjimo iš palėpės (pastogės) į bendrojo naudojimo patalpas, kaip nustatyta pagal 2002-12-20 Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 “Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių“ (toliau tekste – Taisyklės) 179 p. numatytu teisiniu reguliavimu.

65.       Minėtų taisyklių 179 punkte numatyta, kad pastate, kurį sudaro patalpos (butai), suformuotos kaip atskiri Kadastro objektai, neįrengtos pastogės kadastriniai matavimai gali būti atliekami, kai butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausanti bendro naudojimo patalpa – pastogė formuojama atskiru Kadastro objektu. Atskiru kadastro objektu formuojama pastogė turi turėti išėjimą į bendro naudojimo patalpas.

66.       Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu bendrojo naudojimo patalpos negalima suformuoti kaip atskiro nekilnojamojo daikto, tai ji negali būti atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu.

67.       Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-2568-872/2020 (Liteko duomenimis sprendimo priėmimo dieną byla nėra išnagrinėta), kurioje sprendžiamas ginčas, ar gyvenamojo namo palėpės kadastrinius matavimus atlikusi matininkė K. A. pažeidė kadastrinių matavimų atlikimą reglamentuojančias teisės normas.

68.       Ieškovo manymu, be to, kad atlikti 2019-04-05 kadastriniai matavimai yra neteisėti, norint įregistruoti ir pripažinti pastogę kaip atskirą bendrojo naudojimo kadastro objektą ieškovo sutikimas nėra privalomas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimas Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“66 punkte numatyta, kad priimant sprendimą įregistruoti naują nekilnojamąjį daiktą kartu turi būti priimamas sprendimas dėl daiktinių teisių į tą nekilnojamąjį daiktą įregistravimo. Nekilnojamasis daiktas gali būti įregistruojamas tik tada, kai kartu įregistruojamos daiktinės teisės į jį. Taigi, nesant bendraturčių sutarimo dėl nuosavybės teisių į registruojamą daiktą, nėra teisinio pagrindo registruoti šį nekilnojamąjį turtą, todėl toks ieškovo argumentas, kad tokiais atvejais, nesant kitų kliūčių registruoti nekilnojamąjį turtą, jo sutikimas nereikalingas, nepagrįstas.

69.       Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo 2 str. 15 d. 3 p. apibrėžta bendrojo naudojimo objektų sąvoka: bendrojo naudojimo objektai – pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams. Duomenų, kad daugiabučio gyvenamojo namo vienam ar keliems bendrasavininkams nuosavybės teise priklausytų neįrengta namo pastogė, nėra, todėl sutiktina su atsakovių teigimu, kad ji yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas, į kurį, proporcingai turimai nuosavybei, nuosavybės teises turi visi butų savininkai.

70.       Pažymėtina ir tai, kad ieškovas prašydamas nustatyti palėpės naudojimo tvarką priteisiant jam natūra visą neįregistruotą palėpę, ieškinyje nurodo, kad atidalinus iš bendrosios nuosavybės palėpę, ieškovas įgytų galimybę savarankiškai spręsti dėl palėpės apšiltinimo, remonto ir pan. Taigi, ieškovas pripažįsta, kad ši neįregistruota ginčo patalpa kvalifikuotina kaip bendrosios nuosavybės objektas, tačiau dėl savo savybių negali būti formuojama kaip atskiras kadastro objektas ir priskiriama bendram visų bendrasavininkų naudojimui.

71.       Vertinant išdėstytas aplinkybes ir tai, kad byla dėl K. A. atliktų kadastrinių matavimų trūkumų, nėra išnagrinėta, ieškovo kaip bendraturčio nesutikimas, kad tokie matavimai su minėtais trūkumais būtų įregistruoti, motyvuotas ir pagrįstas, todėl atsakovių šis reikalavimas netenkinamas.

 

        III. Dėl atsakovių reikalavimų nustatyti servitutą, pašalinti įrengtą pertvarą, ieškovo         reikalavimo atidalinti turto

 

72.       CK 4.126 straipsnio 1 dalis numato, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis teismas bylose dėl bendrojo naudojimo patalpos galėjimo būti savarankiškai naudojamu daiktu yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas objektas – bendrojo naudojimo patalpa – gali būti savarankiškai naudojamas daiktas, kartu įregistruojamas kaip savarankiškas nuosavybės teisės objektas Nekilnojamojo turto registre, visų pirma reikšmingos jo techninės savybės, t. y. ar jos atitinka atskiram daiktui teisės aktų keliamus reikalavimus. Tokioms techninėms savybėms priskirtinas patalpų aukštis, plotas, kiti reikalavimai, priklausomai nuo patalpos paskirties, išsidėstymo daugiabučiame name, jos ryšio su kitomis patalpomis ir kt., ar konkretus nekilnojamasis daiktas atitinka teisės aktų reikalavimus ir gali būti suformuojamas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, atsižvelgiant į CK 4.82 straipsnio 2 dalies reikalavimus, be to būtina nustatyti, ar naudojimasis juo netrukdys kitiems savininkams naudotis jiems priklausančia nuosavybe (Civilinė byla Nr. 3K-3-413/2014).

73.       Vietos apžiūros, inventorinės bylos duomenys, 2019-05-30 Valstybės įmonės registrų centro išvada Nr. KSl-313(14.7) patvirtina, kad šiuo metu į pastogę (palėpę) galima patekti vieninteliu būdu, iš ieškovo buto per lubose esančią angą, nuleidžiamais laipteliais. Be to, kaip nurodyta pagal anksčiau minėtus teisės aktus, Registrų centro išvadą, pastogės patalpa negali būti formuojama kaip atskiras objektas, nes nėra patekimo į ją iš bendro naudojimo patalpų. Ieškovas kaip jau minėta, prašydamas atidalinti iš bendrosios nuosavybės ir jam priteisti pastogę, neginčija pastogės kaip bendros nuosavybės objekto, tačiau ginčija jos priskyrimą bendram naudojimui.

74.       Atsakovės nesutinka, kad pastogė negali būti naudojama kaip bendro naudojimo objektas ir tai, kad į ją nėra patekimo iš bendro naudojimo patalpų. Jų teigimu, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė išvadą (2020-01-27 raštas matininkei K. A. „Dėl įspėjimo ir įpareigojimo), kurioje yra konstatuojama jog patalpa, pažymėta indeksu „1-23“, nepriklauso ieškovo T. L. butui ir nurodė, kad gyvenamojo namo kadastrinių matavimų byla paskutinį kartą buvo tikslinama 1967 m., todėl pagal įregistruotą ir šiuo metu nepakeistą, t. y., šiuo metu galiojančią gyvenamojo namo kadastrinių matavimų bylą (inventorinę bylą), patalpa, pažymėta (nubrauktu) indeksu 1-23 (6,7 kv. m) nėra priskirtina ieškovo butui, (duomenys neskelbtini), kas atsakovių manymu leidžia teigti, kad ši patalpa “1-23”(6,7 kv. m), yra gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpa ir per ją galimą patekti į ginčo patalpą - pastogę.

75.       Šiuos atsakovių teiginius paneigia 2020-10-01 ieškovo su atsiliepimu pateikta jo buto Nr. 3 Kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. (duomenys neskelbtini)kopija. Byla suformuota 2003-05-09, ir atlikti matavimai įregistruoti bei galiojantys šiuo metu. Byloje yra aiškiai pažymėtos ieškovui nuosavybės teise priklausiančio buto patalpos: gyvenamas koridorius, plane žymimas „3-1“ (4,79 kv. m.), virtuvė, plane žymima „3-2“ (8,83 kv. m.), kambarys, plane žymimas „3-3“ (20,93 kv. m.), kambarys, plane žymimas „3-4“ (24,62 kv. m.), kambarys, plane žymimas „3-5“ (13,18 kv. m.), kambarys, plane žymimas „3-6“ (9,46 kv. m.), vonios kambarys, plane žymimas 3-7 (5,58 kv. m.) ir daugiau jokios kitos patalpos, plane žymimos „1-23“ nėra.

76.       Kaip matyti iš patalpų lokacijos ir šio buto planų, ankstesniuose planuose žymėta patalpa „1-23“ (6,70 kv. m.) yra perplanuota (perdaryta) suformuojant kito dydžio patalpas ir šiuo metu sudaro dalį patalpos pažymėtos plane „3-1“ (4,79 kv. m.).Tai, kad neegzistuoja atsakovių minima bendro naudojimo patalpa „1-23“ patvirtina ir pačių atsakovių pateikta anksčiau minėta Nacionalinė žemės tarnybos raštas matininkei K. A. (2020-01-27), kurios pagrindu, atsakovės tvirtina šią patalpą egzistuojant. Šio rašto 2 puslapyje, trečioje pastraipoje nurodoma, kad 2019-04-05 matininkei patikslinus namo kadastro duomenis 6,70 kv. m patalpos plotas buvo priskirtas prie 3-o buto patalpos „3-1“, o anga patekti į namo pastogę yra šioje patalpoje.

77.       Akivaizdu, jog pagal šiuo metu įregistruotus ir nenuginčytus 2003 m. ieškovo buto matavimus ir buto plane pažymėtus patalpų plotų matavimus, vertinant ieškovo įsigytą buto plotą 87,39 kv. m. patenka ir patalpa, kurios lubose yra anga į pastogę ir anksčiau įvardijama kaip patalpa 1- 23. Ieškovo buto (salkos – mansardos) plane akivaizdžiai matyti, kad plane patalpų numeracija pradedant vienetu buvo keičiama, o šiuo metu patalpos žymimos pradedant skaičiumi trys. Iš šiuo metu registruotos namo nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos matyti, kad atsakovių įvardijamą patalpą 1-23 sudarė šiuo metu įrengtos patalpos: 3-7 patalpa ir dalis 3-1 patalpos ir atsakovių įvardijamos patalpos 1-23 nebėra, kas pažymėta ir kadastro byloje. Neabejotinai, net, jei ir būtų teisinė galimybė suformuoti neįregistruotą pastogę kaip atskirą bendro naudojimo objektą, patekimas į ją per ieškovo privačias patalpas nustatant servitutą kaip prašo atsakovės, aiškiai neproporcingai pažeistų ieškovo nuosavybės teises, būtų nelogiškas ir neprotingas.

78.       Be to, ieškovas 2020-10-01 atsiliepimu į patikslintą priešieškinį, atsakovių reikalavimams dėl pažeistų teisių - patekimo į pastogę prašė taikyti ieškinio senaties termino praleidimo teisines pasekmes. Tokį prašymą ieškovas motyvavo tuo, kad jo buto kadastro duomenys buvo užregistruoti VĮ Registrų centras 2003-05-09 ir jau nuo tada atsakovių minimos patalpos 1-23, iš kurios jų teigimu galima patekti į ginčo pastogę, nebeegzistavo (Kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. 88/2764-03). Šie duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Ieškovo teigimu, atsakovės mažiausiai nuo 2006 metų neturėjo galimybės pateikti į ginčo palėpę dėl įrengtų durų, kuriomis naudojosi tik buto Nr. 3 savininkai ir dėl to niekam nebuvo pareiškusios jokių pretenzijų. Atsakovės, būdamos apdairios ir rūpestingos, esant ginčams dėl bendrojo naudojimo patalpų statuso ir priklausomybės nuo šios tokių duomenų išviešinimo dienos galėjo ir turėjo sužinoti apie tariamą savo teisių pažeidimą ir galėjo kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

79.       Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

80.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, pagal kurią teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2010). Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma, turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, nei analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

81.       Teismas sprendžia, kad ieškovas (atsakovas pagal priešieškinį), ieškinio senaties pradžią siedamas su ieškovo buto kadastro matavimų (2003-05-09) įregistravimu, nepagrįstai suabsoliutino objektyvųjį ieškinio senaties termino pradžios nustatymo kriterijų, nevertindamas susiklosčiusios situacijos ir aplinkybių, su kuriomis atsakovės (ieškovės pagal priešieškinį) sieja sužinojimą apie savo teisių pažeidimą. Atsakovės nėra pareiškusios reikalavimo nuginčyti minėtus matavimus ir tai, kad ilgą laiką nesinaudojo ginčo palėpe ir dėl to nereiškė pretenzijų, savaime nepaneigia jų bendrosios nuosavybės teisių į ginčo patalpą. Tik 2018 m. prasidėjus nesutarimams, tame tarpe ir dėl ginčo palėpės bei jos matavimų, atsakovėms tapo žinomos aplinkybės dėl jų manymu jų teisių pažeidimų patenkant į ginčo patalpą, todėl ieškovo prašymas taikyti ieškinio senatį šiam reikalavimui netaikytinas.

82.       Pertvara prie laiptų atskirianti patekimą į ieškovo butą įrengta bendrojo naudojimo patalpoje (plane pažymėta indeksu a-4). Pertvara atskiria laiptų vedančių į ieškovo butą erdvę nuo pirmame aukšte esančių bendro naudojimo patalpų – koridorių, iš kurių patenkama į atsakovių gyvenamąsias patalpas. Ginčo dėl to, kad pertvara prie laiptų įrengta bendro naudojimo patalpose, nėra. Atsakovių teigimas, kad ši pertvara suvaržo jų kaip bendraturčių teises patenkant į palėpę, nepagrįstas. Kaip ginčo patalpų apžiūros metu pažymėjo atsakovės, palėpėje prieš daug metų, jų šeima džiovino skalbinius ir ja naudojosi. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovės palėpe nesinaudojo daugiau kaip 10 metų, o butą įsigijus ieškovui, palėpėje išvis nėra buvusios, kas rodo, kad reikalavimas sudaryti sąlygas patekti į šią patalpą yra sąlygotos ne poreikio kaip bendrataučiui naudoti bendrą turtą, o bendraturčių teisinių ginčų pasekmė. 

83.       Ieškovo tvirtinimu ginčo pertvara įrengta bendrai ieškovo ir atsakovių. Ieškovas įrengė pačią metalinę pertvaros konstrukciją, tačiau pagal abipusį susitarimą ieškovas rūpinosi savo pertvaros pusės apdaila, o atsakovės papildomai reikalavo lango angos, kad atsakovių naudojamos patalpos (a-4) dalis turėtų natūralios šviesos šaltinį, todėl savo darbu ir lėšomis ją įsirengė. Atsakovės šios aplinkybės nepaneigė, bet ir nepatvirtino. Šių pertvaros faktinio įrengimo duomenų šalys neginčijo, jos patvirtintos ir vietos apžiūros metu.

84.       Taigi, nesant galimybės atskiru kadastro objektu suformuoti pastogės ir taip ją pripažinti bendro naudojimo nuosavybės objektu, atsakovių reikalavimas patekti į ją tampa nepagrįstu, todėl jų prašymas dėl pertvaros pašalinimo bei servituto nustatymo, tikslu patekti į bendro naudojimo patalpą - pastogę, negali būti tenkinamas. Naudojimasis tikslinės paskirties laiptų, vedančių į ieškovo būstą, erdve, atsakovėms netenka prasmės ir būtinybės, todėl atitvėrus šią erdvę, nors ir pagerėja ieškovui turto naudojimo sąlygos, tačiau tai niekaip nesuvaržo atsakovių teisėtų interesų.

85.       Kaip matyti iš namo inventorinės knygos, pro įėjimą namo pirmame aukšte šiaurinėje pusėje patenkama į bendro naudojimo patalpas, taigi ieškovas teisus nurodydamas, kad formaliai turi teisę reikalauti iš atsakovių jam leisti naudotis patekti į butą šiuo įėjimu, kuriuo kaip nurodė šalys naudojasi atsakovė A. V.. Inventorinės bylos ir faktinės vietos apžiūros duomenimis į tualeto patalpą pirmame aukšte patenkama per tą pačią bendro naudojimo patalpą, per kurią galima patekti į ieškovo butą tiek per šiaurinį įėjimą, tiek per rūsio patalpų įėjimą. Todėl pagrįstas ieškovo teiginys, dėl to, kad atsakovės į atskiras sanitarinių mazgų patalpas (tualeto) patenka per bendro naudojimo patalpą (a-4) ir toks patekimo į ieškovo butą atskyrimas yra nevaržantis atsakovių teisių, netgi priešingai suteikia privatumo ir patogumo abiem šalims, o bendro naudojimo patalpos plotas atsakovėms nesumažėja, taigi šiuo aspektu atsakovių kaip bendrasavininkių teisės nepažeidžiamos. Atsakovių teiginys, kad jos neprašė ieškovo teisės naudotis didesne dalimi bendro naudojimo patalpų, nepaneigia ieškovo teisės įrengti atskirą įėjimą į butą, nesuvaržant atsakovių teisių.

86.       Tai, kad patalpų žymėjimas skirtingas atskiruose planuose, esminės reikšmės neturi, nes neįregistruoti matavimai atitinka faktinę padėtį, kurios neginčija ir pačios atsakovė, patvirtina faktinės apžiūros duomenys.

87.       Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į bendraturčių interesų pusiausvyrą, aukščiau remdamasis išvardintais motyvais ir argumentais, konstatuoja, kad atsakovių reikalavimai pašalinti įrengtą pertvarą, nustatyti servitutą patekti į palėpę, nepagrįsti ir netenkintini.

88.       CK 4.80 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o 2 dalyje - jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Atidalijat pagal savo prigimtį dalų daiktą, tiek atidalijant nedalų daiktą, atidalijimo pasėkoje bendrosios dalinės nuosavybės neturi likti, t. y. vietoje buvusios bendrosios dalinės nuosavybės po atidalijimo turi susiformuoti toks daiktas (tokie daiktai), kurie yra realiai atskirti ir gali būti valdomi kiekvieno iš buvusių bendraturčių asmeninės nuosavybės teise.

89.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vien tai, jog prašomas atidalyti nekilnojamojo turto objektas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, savaime negali būti teisinė kliūtis asmeniui įgyvendinti įstatyme įtvirtintą teisę atidalyti jam priklausančią turto dalį iš bendrosios nuosavybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012).

90.       Naujų faktinę situaciją atitinkančių duomenų neįrašymas į Nekilnojamojo turto registrą suponuoja būtinybę teismui vertinti niekieno vardu neįregistruotų patalpų paskirtį pagal jos technines savybes ir funkcinį ryšį su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų eksploatavimu, nes nenustačius reikšmingų ginčo išnagrinėjimui aplinkybių ir jų atitinkamai neįvertinus, negalima išspręsti ieškovo reikalavimo dėl palėpės patalpų priklausomumo ir atitinkamo jų atidalinimo.

91.       Ieškovas neginčija neįregistruotos palėpės (plotas) statuso kaip bendrosios nuosavybės objekto ir prašo jį atidalinti. Kaip anksčiau minėta, patekimas į palėpę yra tik ieškovo buto, ji negali būti formuojama kaip atskiras kadastro objektas bendram naudojimui, atsakovės ja naudotis negali nesuvaržydamos neproporcingai ieškovo teisių, todėl palėpės atidalinimas iš bendrosios nuosavybės, priteisiant ją ieškovui logiškas ir protingas.

92.       Ieškovas su 2019-06-04 ieškiniu pateikė namo kadastro bylą ir pagal joje esantį 2019-04-15 T. N. parengtą planą namo pirmojo aukšto bendrojo naudojimo patalpos sudaro 26,77 kv. m plotą. Pagal planą ir faktinę situaciją, kurios neginčija atsakovės ir kuri pasitvirtino vietos apžiūros metu, ieškovui įrengus naują įėjimą, minėtame plane pažymėta 2,40 kv.m ploto patalpa a-6 pertvara atskirta nuo likusių pirmame aukšte bendro naudojimo patalpų, šiame plane pažymėtų a-4, a-5, a-7, a-8 ir kurios sudaro 24,37 kv. m ir pagal plotą yra nežymiai didesnė už neįregistruotos palėpės plotą 21,65 kv. m.

93.       Ieškovas kaip jau minėta, nurodė, kad su atsakovėmis be išorinių laiptų įrengimo buvo suderinta ir bendrojo naudojimo patalpos (plane pažymėta indeksu a-4) naudojimo tvarka, įrengiant šioje patalpoje pertvarą, ir taip atskiriant įėjimą į butą Nr. 3 nuo bendrojo naudojimo patalpų, o atsakovėms paliekant teisę naudotis, kelis kartus didesnio ploto patalpos dalimi (T. N. parengtame plane a-4, a-5, a-7, a-8). Kaip jau anksčiau minėta, atsakovės pripažino, kad ieškovas su jomis derino šiuos pakeitimus, tačiau teigė tokio sutikimo nedavė. Atsižvelgiant į tai, kad iki kilusio teisinio ginčo, kelis metus dėl įrengtų išorinių laiptų ir pertvara atitvertos patalpos dalies (a-4), atsakovės ieškovui nekėlė pretenzijų, tikėtina, kad tarp bendrasavininkų nebuvo nesutarimų dėl faktinio šių bendro naudojimo patalpų.

94.       Pagal faktinę situaciją, ieškovui įrengus atskirą įėjimą į savo butą ir jam atidalinant natūra palėpę, pertvara atskirtos patalpos, iš kurios yra laiptai vedantys į mansardoje esantį ieškovo butą, pagrindinė funkcija lieka tik patekimas į ieškovo asmenine nuosavybės teise priklausančias patalpas – butą. Atmetus atsakovių reikalavimą nustatyti servitutą, pašalinti pertvarą, nesant objekto, į kurį patenkama servituto pagrindu ir siekiant bendrasavininkų interesų pusiausvyros ieškovui priteisiant palėpę, atsakovėms priteistinos T. N. parengtame plane pažymėtos patalpos a-4, a-5, a-7, a-8, kurių bendras plotas 24,37 kv. m.

 

        IV. Dėl patalpų pripažinimo buto sudėtine dalimi

 

95.       Ieškovas 2009-02-26 Pirkimo pradavimo sutarties Nr. GB-1052 pagrindu įgijo butą, (duomenys neskelbtini), kurio plotas 87,39 kv. m.

96.       VĮ Registrų centras 1967m. registruotais, 2003 m. tikslintų kadastro matavimų bylos duomenimis ieškovo buto kraštuose yra neidentifikuotos patalpos, į kurias patenkama per duris (angas) iš ieškovo buto skirtingų patalpų. 2019-01-09 T. N. atliktų kadastrinių matavimų plane šios patalpos pamatuotos ir pažymėtos indeksais 3-2, 3-4, 3-7, taip jas plane priskiriant prie ieškovo buto. Šių patalpų bendras plotas 11 kv. m (3,51+3,72+3,77). Po minėtų matavimų ieškovo buto naudingas plotas buvo paskaičiuotas 96,04 kv. m, papildomai prie buto naudingojo ploto priskiriant patalpų 3-2, 3-4, 3-7 dalis. Patalpos 3-2, 3-4, 3-7 suremontuotos ir įrengtos, apšildomos iš ieškovo buto ir jomis kaip teigia ieškovas naudojosi nuo buto įsigijimo. Šios aplinkybės neginčija ir atsakovės.

97.       Ieškovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-18 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-403/201 išaiškinimu (35 punktas), tai yra, kad kai name esančios sandėliavimo paskirties patalpos, kurios buvo butų ar kitų patalpų priklausiniai, atlikus remonto darbus (pertvarkius) prijungiamos prie buto ar kitų patalpų ir pertvarkomos (įrengiamos šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo sistemos ir pan.) taip, kad tampa sudėtine jų dalimi, o CK 4.82 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto reguliavimo prasme patenka į „kitų patalpų“ sampratą.

98.       Nors ieškovas savo ieškinyje nenurodo, kad prašomos pripažinti patalpos jo buto sudėtine dalimi, jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, tačiau vertinant tai, kad prašydamas nustatyti bendrosios nuosavybės patalpų naudojimo tvarką, įskaičiuoja ir šių patalpų plotą kaip jam priklausantį, leidžia sutikti su atsakovių teiginiu, kad šias patalpas ieškovas priskiria kaip jam priklausančias asmeninės nuosavybės teise. Pripažinus šias patalpas ieškovo buto sudėtine dalimi, jo asmeninės nuosavybės teise valdoma dalis gyvenamajame name padidėtų iš esmės.

99.       CK 4.47 straipsnyje numatyti nuosavybės teisių įgijimo pagrindai. Ieškovas teigia, kad nurodytos ginčo patalpos jo butui buvo priskirtos po kadastrinių matavimų, kito faktinio pagrindo ieškovas nenurodė, o teismas nenustatė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis ieškovas įgijo asmeninę nuosavybę į šias patalpas. Todėl pagrįstas atsakovių argumentas, kad ieškovo buto kadastriniai matavimai negali būti teisinis pagrindas įgyti asmeninę nuosavybę į patalpas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodydamas, kad nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai, kaip ir daikto teisinė registracija, patys savaime nelemia tokio daikto teisinio likimo, o kadastrinių matavimų atlikimas nesukuria nuosavybės teisės į tokių matavimu objektu esantį daiktą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d, nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-687/2019 (44punktas), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186- 248/2019 (32 punktas)).

100.       Teismas sutinka su atsakovių argumentais ir dėl to, kad šiuo atveju tokios patalpos vertintos kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektas. Patalpos, kurios asmeninės nuosavybės teise nepriklauso nei vienam iš bendraturčių, ir negali būti suformuojamas kaip atskiras kadastro objektas dėl patekimo į jas specifikos, todėl negali būti ir savarankišku daiktu ir taip priklausyti kitiems asmenims, priklauso bendrosios nuosavybės teise visiems bendrasavininkams. Tokio turto naudojimo specifiką lemia jo buvimo vieta, paskirtis, naudojimo galimybės, jo naudojimo teisę įgyvendinant nuosavybės atidalijimu iš bendrosios nuosavybės arba nustatant naudojimosi tvarką, nepažeidžiant bendrasavininkų teisių.

101.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nenustačius nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, ieškovo reikalavimas pripažinti patalpas 3-2, 3-4, 3-7 buto sudėtine dalimi, nepagrįstas ir atmestinas.

 

         V. Dėl pusrūsio (rūsio patalpų) ir kitų patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo

 

102.       Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

103.       CK 4.82 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

104.       Kadastro duomenimis šalims bendrosios nuosavybės teise priklauso be namo bendrųjų konstrukcijų, inžinerinių sistemų, patalpos pusrūsyje, 1-ame namo aukšte, mansardoje ir neįregistruota patalpa pastogė (palėpė).

105.       Ieškovas pateikė bendro naudojimo patalpų padalinimo projektą (pagal 2019-04-15 T. N. parengtame plane nurodytus žymėjimus) pagal kurį asmeniniam naudojimui prašo priskirti– pusrūsio patalpas P-3, P-5, atsakovėms P-7, P-9,: P-10, G-1, bendro naudojimo patalpomis palikti pusrūsio patalpas P-1, P-2, P-4, P-6; P-8. Pareikšdamas reikalavimą dėl bendro naudojimo patalpų tvarkos nustatymo, ieškovas nurodė nustatyti šią tvarką ir pirmojo aukšto patalpai a-6, laiptams iš pirmojo aukšto į antrąjį aukštą.

106.       Tenkinus ieškovo prašymą ir atidalijus pastogę ir atsakovėms dalį bendro naudojimo patalpų 1- ame aukšte bei atmetus ieškovo reikalavimą dėl patalpų pripažinimo buto sudėtinėmis dalimis, šalių bendro naudojimo patalpomis lieka patalpos pusrūsyje, 1-ame namo aukšte – patalpa a-6, laiptai iš pirmojo aukšto į antrąjį aukštą, patalpos 3-2, 3-4, 3-7 mansardoje.

107.       Tarp šalių nėra ginčo, kad patalpos pusrūsyje plane pažymėtos indeksais „1-2“ „1-4“ „1-10“, „1- 9“, „1-8“ (kas atitinka kartu su ieškiniu pateiktu kadastrinių matavimų planu „P-l“, „P-2“, P-4 „P-6“, „P-8“) yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas.

108.       Iš esmės šalys nesutaria dėl pusrūsyje esančios patalpos 1-5 (P-5), kurios plotas registruotas kadastre 19,22 kv. m (atsakovių pateiktame K. A. plane – 20,24 kv. m), naudojimo, kurį asmeniniam naudojimui prašo priskirti ieškovas. Atsakovės nesutinka dėl patalpos, pažymėtos plane indeksu „1-7“ (P-10), kurioje yra katilinė priskyrimo vienam bendrasavininkui bei naudojimo tvarkos nustatymo patalpoje pagal ieškovo pateiktuose kadastrinių matavimų plane pažymėta indeksu „a-6“.

109.       Šalys skirtingai vertina dalies negyvenamųjų patalpų pusrūsyje ir mansardoje statusą. Atsakovių teigimu, priešingai nei vertina ieškovas, dalis ginčo patalpų pusrūsyje – patalpos 1-3 (P-3), 1-5(P-5), 1-6( P-6), 1-1(G-1) yra vertintinos kaip butų priklausiniai, atsižvelgiant į tai, kad gyvenamojo namo butų savininkai įgijo nuosavybės teise negyvenamąsias patalpas kaip priklausinius, jos buvo naudojamos ir naudojamos funkcionaliai - namo patalpų savininkų poreikiams daiktų sandėliavimui, kuro laikymui tenkinti. Atsakovių vertinimu, pagal susiklosčiusį faktinį naudojimąsi nuo gyvenamųjų patalpų įsigijimo momento, naudojosi šie butų savininkai: patalpa, plane pažymėta indeksu „1-3” naudojosi 3 buto, savininkai, atsakovė A. V. naudojasi 16,99 kv. m ploto rūsiu (kas atitinka pusrūsio patalpą, plane pažymėtą „1-6“), L. V. ((duomenys neskelbtini)tuometinis buto savininkas) naudojosi 19,22 kv. m rūsio patalpomis (kas atitinka patalpas, plane pažymėtą indeksu „1-5“) ir šias aplinkybes jų manymu, patvirtina UAB „Šilutės butų ūkis“ 1997-03-26 raštas Nr. 04/105.

110.       Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad techninis rūsio ar kitų patalpų ryšys su butu nėra besąlygiškas pagrindas suteikti tokiai patalpai teisinį priklausinio statusą. Patalpai pripažinti buto priklausiniu būtina nustatyti juridiškai reikšmingų faktų sudėtį, t. y. kad: 1) tos patalpos paskirtis buvo susijusi su gyvenamosios patalpos naudojimu ir šios patalpos tarnavo bendram tikslui – bute gyvenančių asmenų poreikių tenkinimui; 2) gyvenamosios patalpos savininkas įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę į pagalbines patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-451/2003; 2005 m. spalio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-468/2005; kt.). Taigi, vien patalpos naudojimas buto savininko daiktams saugoti/ laikyti nėra pakankamas patalpai pripažinti konkretaus buto priklausiniu, būtina ir antra sąlyga gyvenamosios patalpos savininko teisės įgijimas į pagalbines patalpas. Faktinio pobūdžio aplinkybė, butas buvo privatizuotas su priklausiniu ar be, nustatoma iš privatizavimo sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2003, 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2004).

111.       Tiek ieškovo sudarytoje 2009-02-26 Pirkimo-pardavimo sutartyje (e-bylos I t. 169-174 b.l.), tiek atsakovės A. V. sudarytoje 1992-12-02 Pirkimo-pardavimo sutartyje (e-bylos II t. 107 b. l.) bei 2003-12-10 dovanojimo sutartyje (e-bylos II t. 100-101 b.l.), kurios pagrindu atsakovė A. S. įgijo nuosavybės teises, numatyta, kad šalys įgyja butus su neidentifikuotu rūsiu. Sandoriuose atskirai neaptartas pusrūsio patalpų (plane pažymėtų indeksais „ 1-3 “, „1-5“, „ 1-6“) atskyrimo nuo pagrindinio daikto – buto klausimas.

112.       Byloje esantys duomenys ir butų pirkimo-pardavimo, dovanojimo sutartys patvirtina, jog konkrečios pusrūsio ginčo patalpos nebuvo priskirtos ieškovui ir atsakovėms, o ginčo patalpų plotas, įgyjant butus, nebuvo įtrauktas į buto bendrąjį (naudingąjį) plotą. Vadinasi, butų savininkai neįgijo asmeninės nuosavybės teisės į ginčo patalpas kaip į buto priklausinį. Atsakovės nurodo, jog naudojo ginčo patalpas savo poreikiams tenkinti, tačiau naudojimosi ginčo patalpomis aplinkybė yra nepakankama išvadoms, jog ginčo patalpų paskirtis – tarnauti konkrečiam butui, daryti (Civilinio kodekso 4.19 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu, ginčo patalpos tapo to namo butų (ir kitų patalpų) savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Kito teisėto pagrindo, kuriuo ginčo patalpų (kaip priklausinio) asmeninę nuosavybės teisę įgijo kiekvienas iš bendraturčių, byloje nenustatyta, todėl nėra pagrindo šias patalpas išskirti iš bendros nuosavybės teise valdomų patalpų ir atsisakyti bendrai nustatyti naudojimosi tvarką ( žr. teismų praktiką, pvz. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2344-585/2016, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-372-340/2012).

113.       Atsakovių motyvai, kad visų buto savininkų įgijimo dokumentuose atskirai neaptartas pusrūsio patalpų atskyrimo nuo pagrindinio daikto – buto, klausimas, rodo, kad pusrūsio patalpos buvo įgytos kaip priklausiniai, nepagrįsti, nes ši butų įgijimo aplinkybė rodo, kad butas įgyjamas su rūsiu, tačiau jo statusas nenustatytas – įgytas kaip priklausinys, priskirtas individualiam naudojimui ar kaip dalis bendrojoje rūsio nuosavybėje. Vertinant nustatytas faktines bylos aplinkybes, ne pirmą bendrasavininkų ginčą dėl pusrūsio patalpų, nesant duomenų, jog, nepripažinus šių statinių priklausiniais, pagrindinio daikto padėtis bus pabloginta ar jie praras pagrindinę naudojimo paskirtį, teismas sprendžia, jog atsakovės neįrodė ir todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ginčo patalpos yra bylos šalims priklausančių butų priklausiniais.

114.       Pagal minėtą UAB „Šilutės butų ūkis“ 1997-03-26 raštą Nr. 04/1052, sprendžiant bendraturčių ginčą ir atsižvelgiant į jiems priklausantį turtą asmeninės nuosavybės teise proporcingai nustatyta naudojimosi tvarka bendro naudojimo patalpomis: 2-o buto savininkui I. V. paskirta naudotis 13,77 kv. m ploto pusrūsio patalpa 1-8 (šiuo metu K. A. plane P-8), kuri atlikus pertvarkymus, jos dalį prijungiant prie vonios ir tualeto sumažėjo iki 12.01 kv. m ir ieškovo prašoma priskirti prie bendro naudojimo patalpų, kadangi čia įrengtas visų trijų butų vandens apskaitos mazgas. 1-o buto savininkei šiuo sprendimu priskirta 1-6 patalpa, po pertvarkymų šiuo metu padalinta į dvi patalpas (šiuo metu K. A. ir T. N. planuose P-6 ir P-7). 19,22 kv. m ginčo patalpa 1-5 (P-5) paskirta naudotis buvusiai 3-o buto savininkei V. M. K. kartu su 16,46 kv. m patalpa 1-3(P-3). Taigi, atsakovės nėra visiškai tikslios teigdamos, kad naudojimosi tvarka niekada nesikeitė, o ta aplinkybė, kad faktiškai ginčo patalpa 1-5 (P-5) naudojosi atsakovės, nepaneigia ieškovė teisės bendrojoje nuosavybėje nustatymo proporcingai jo valdomam turtui.

115.       Atsakovės sutinka su ieškovo reikalavimu dalyje dėl patalpos (garažo), plane pažymėtos indeksu 1-1 (G-l), esančio namo pusrūsyje, priskyrimo naudotis atsakovei A. V., tačiau jų vertinimu ši patalpa taip pat yra buto priklausinys, o ne bendro naudojimo patalpa. Šią aplinkybę atsakovės grindžia Šilutės rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1978 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 217(e-bylos II t. 102 b. l.), kuriuo buvo nuspręsta leisti naudotis Šilutės miesto gyventojams garažais ir šio sprendimo 1 priedu buvo patvirtinta, kad A. V. leista naudotis garažu, (duomenys neskelbtini), juo iki šiol ir naudojasi tik atsakovė A. V.. Atsakovės nepateikė duomenų apie tai, kad garažas buvo skirtas būtent 1-o buto, o ne kito buto savininko poreikiams tenkinti, nes kaip matyti iš pačių atsakovių pateikto minėto Šilutės butų ūkis“ 1997-03-26 rašto (kuomet butai jau buvo privatizuoti), garažu naudojosi ir tuo metu sprendžiant bendrasavininkų ginčą, garažas buvo paskirtas tuometiniam naudotojui ir toliau naudotis I. V., o ne tuo metu jau savininkei, atsakovei A. V.. Be to, pažymėta, kad tuo metu garažo naudotojas (I. V. ) automobilio neturėjo, o ir vietos apžiūros metu, dalyvaujant visoms šalims nustatyta, kad ši patalpa naudojama daiktų laikymui, o ne kaip teigia atsakovės buto savininko poreikiams tenkinti - automobiliui laikyti/saugoti. Taigi, vertinant atsakovių argumentus nusistovėjusios naudojimosi tvarkos ir funkcinio ryšio su pagrindiniu daiktu, o būtent su 1-u butu, aspektu, konstatuotina, kad atsakovių argumentai nėra pagrįsti, o faktinis naudojimasis patalpa nesukuria teisės įgyti didesnę dalį bendrojoje nuosavybėje. Vertinant šios patalpos priklausomybę, pažymėtina, kad nei vienas iš bendrasavininkų neįgijo šios patalpos asmeninės nuosavybės teise, o jo priskyrimas individualiam naudojimui ir faktinis jo naudojimas gali būti tik pagrindu nustatant naudojimo tvarką ją priskirti ankstesniam naudotojui, bet negali būti pagrindu šią patalpą eliminuoti iš bendrosios nuosavybės masės. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir apibendrinat tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad garažas kaip ir anksčiau minėtos ginčo patalpos nėra butų priklausiniai buto savininkams priklausantys asmeninės nuosavybės teise.

116.       Atsakovės nesutinka su 1-7 (P-10), kurioje įrengta katilinė priskyrimu naudojimui atsakovėms. Kaip matyti iš ieškovo buto kadastro bylos duomenų, užfiksuotų 2003-05-09, jo buto šildymas nėra susietas su katiline, kuri yra 1-7 (P-10) patalpoje, bute numatytas šildymas elektriniais radiatoriais. Atsakovės nepaneigė, kad asmeniškai naudojasi didesne dalimi patalpų, tame tarpe ir šia 1-7 (P-10) patalpa, todėl nėra pagrindo teigti, kad ši patalpa yra bendro naudojimo su ieškovu ir negali būti dėl jos paskirties būti paskirta ją naudojančiam bendraturčiui.

117.       Atsakovių nuomone, ieškovas nepagrįstai prašo jam priskirti bendro naudojimo patalpą 2,40 kv. m ploto patalpą a-6, kurios kaip ir patalpos „a-8“ ir „a-7, kurios nėra registruotos VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Atsakovių vertinimu, nustatyti naudojimosi patalpomis tvarką būtų galima tokiu atveju, jeigu patalpos būtų izoliuotos. Tokią nuostatą patvirtina CK 4.81 str. 1 d. reguliavimas, kuriame numatyta, kad naudojimosi tvarka bendraturčių sutikimu nustatoma atskiroms izoliuotoms namo, buto patalpoms. Atsakovių vertinimu, bendrojo naudojimo objektų - koridorių vertinti kaip izoliuotą atskirą patalpą, nėra pagrindo. Su tokiu atsakovių vertinimu sutikti nėra pagrindo, nes kaip matyti iš ieškovo pateikto 2019 m. T. N. sudaryto kadastro duomenų byloje esančio namo 1-o aukšto plano, tokios patalpos fiksuotos, faktiškai jos yra izoliuotos ir atsitinka faktinę padėtį, kurios neneigia ir atsakovės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į tokius daiktus, kitų juridinių faktų teisinė registracija turi konkrečią ir aiškiai apibrėžtą paskirtį – išviešinti ir kartu užtikrinti visuotinį prieinamumą prie teisinių duomenų apie nekilnojamuosius daiktus (CK 4.261 straipsnis). Teisinė registracija nėra tas juridinis faktas, kuris pats savaime lemtų nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į tokį daiktą teisinį likimą ( LAT 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-687/2019). Taigi, vien teisinis minėtų patalpų pakeitimų neįregistravimas, negali būti kliūtimi nustatyti naudojimosi bendromis patalpomis tvarką, nes priešingas šios aplinkybės vertinimas lemtų neteisingą ir faktinių aplinkybių neatitinkantį naudojimo tvarkos nustatymą, kas pažeistų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.

118.       Ieškovas įgydamas 87,39 kv. m dydžio butą, proporcingai įgijo ir teisę į bendros nuosavybės teise priklausančias patalpas, atitinkamai atsakovės pagal savo įgytą gyvenamą (naudingą) plotą. Teismas sutinka su atsakovių vertinimu, kad ieškovas nepagrįstai prašo skaičiuoti jo dalį bendrojoje nuosavybėje pagal prašomas jo butui priskirti patalpas nuo 96,04 kv. m. Atmetus ieškovo reikalavimą jo butui priskirti patalpas 3-2, 3-4 ir 3-7, proporcijos bendrojoje nuosavybėje ieškovui skaičiuotinos nuo 87,39 kv. m ploto pagal buto įgijimo sandorį.

119.       Pažymėtina, kad nustatant naudojimosi tvarką patalpomis vertintina ir tai, kad ieškovas savo naudojimui prašo priskirti laiptus ir šalia jų esančią 2,40 kv. m dydžio patalpą a-6. Atsižvelgiant į tai, kad patalpomis 3-2, 3-4 ir 3-7 (T. N. parengtas planas) dėl jų specifikos – į jas galima patekti tik iš ieškovo buto, jos priskirtinos ieškovo naudojimui, vertinant ieškovui papildomai naudojimui atitenkantį 8,65 kv. m plotą. Taigi, ieškovui asmeniniam naudojimui ne pusrūsio patalpose atitenka 11,05 kv. m plotas ir prašoma jam pagal pateiktą pusrūsio padalijimo projektą paskirta dalis sudarytų 61, 74 kv. m ploto, kas atitinkamai būtų nuo 135,35 kv. m (124,30 kv. m+11,05 kv. m) 46/100, kas neženkliai viršytų jam tenkančią dalį. Net ir vertinant šiuo metu įregistruotą ieškovo buto plotą, ieškovas rūsyje valdo ženkliai proporcingai mažesnį kiekį bendros nuosavybės teise priklausančių patalpų. Iš bendro paskaičiuoto padalijimo projekte nurodyto 205.81 kv. m butų ploto atėmus 8,65 kv. m (patalpų 3-2, 3-4 ir 3-7 plotas), bendra butų plotų suma yra 197,16 kv. m. Tai ir šiuo atveju, ieškovo dalis yra 44/100, vietoje ieškovo nurodytų 47/100. Ieškovui nepaskyrus naudojimui ginčo 20,24 kv. m dydžio patalpos 1-5 (5-5), jo dalis ženkliai sumažėtų ir taip neproporcingai pažeistų ieškovo kaip bendrasavininko teisę į bendrosios dalinės nuosavybės dalį.

120.       Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju, patrauklesnė ekonomiškai ir patogesnė naudojimo prasme yra viena didesnė patalpa, nei dvi nedidelės patalpos. Vertinant tai, kad pusrūsyje yra trys didesnio nei 10 kv. m ploto patalpos bei patalpa – garažas 1-8 (P-8), kuri pagal pateiktas patalpų fotonuotraukas ir vietos apžiūros duomenimis naudojama ne automobilio, o daiktų saugojimui/laikymui ir atsižvelgiant į šalių dalį bendrojoje nuosavybėje, ieškovo pateiktas padalijimo projektas logiškas, nes kiekvienam bendrasavininkui atitenka bent po vieną didesnę patalpą, o ieškovui turinčiam didesnę dalį bendrojoje nuosavybėje atitenka ketvirtoji patalpa. Pažymėtina ir tai, kad atsakovei atitenkanti patalpa – garažas 1-8 (P-8) yra vertingesnė dar ir dėl tos priežasties, kad į ją patenkama tiek iš lauko, tiek iš rūsio bendro naudojimo patalpų ir toks naudojimosi tvarkos nustatymas nepažeidžia neproporcingai bendrasavininkų teisių ir interesų.

121.       Atsakovės nepateikė savo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo projekto, todėl teismas remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir vertindamas susidariusią situaciją, sprendžia, kad ieškovo pasiūlyta naudojimosi tvarka iš esmės racionali, užtikrinanti bendrasavininkų teisių pusiausvyrą, todėl nustatytina, papildomai nustatant naudojimosi tvarką patalpomis 3-2, 3-4 ir 3-7.

 

        VI.Bylinėjimosi išlaidos

 

122.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 79 str., 88 str. 1d. 1, 6 p., 93 str. 2 d., 98 str. ). Ieškovas pateikė įrodymus, kad turėjo 7118,87 Eur bylinėjimosi išlaidų: 5592,87 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (atliktų darbų ataskaitos už 2020 m. sausio, vasario mėn., 2020-01-31, 2020-02-28 PVM sąskaitos-faktūros, 2020-02-20, 2020-11-04 mokėjimai), 1300 Eur ekspertizės atlikimo išlaidos (2020-03-09, 2020-11-03 sąskaitos-faktūros, 2020-03-10, 2020-11-04 mokėjimai) sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį paduodant ieškinius, 76 Eur paduodant atskiruosius skundus.

123.       Vertinant nagrinėtų reikalavimų skaičių ir tai, kad vienas ieškovo reikalavimas tenkintas, vienas atmestas, kitas tenkintas iš dalies, priešieškinis ir atsakovių ieškinys atmestas, nustatytina, kad ieškovo reikalavimai tenkinti 75 procentais, proporcingai iš atsakovių priteisiant ieškovo turėtas išlaidas, tai yra 5339,15 Eur, iš kiekvienos atsakovės po 2669,57 Eur.

124.       Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

125.       Teismo sprendimui įsiteisėjus, 2019-02-25 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausti T. L. registruoti valstybės įmonės registrų centro Nekilnojamojo turto registre pakeitimus, atliktus patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), panaikintinos (CPK 150 str.).

126.       Teismo sprendimui įsiteisėjus grąžinti ieškovui ir atsakovėms 2020-11-17 teismo nutartimi nustatytus sumokėti ir sumokėtus užstatus už ekspertų dalyvavimą teismo posėdyje.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Pripažinti ieškovui teisę atlikti bendrosios nuosavybės teise priklausančiame žemės skype, kadastro numeris (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), buto numeris 3 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), remonto darbus – išorinėje namo pusėje prie buto numeris 3 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), įrengiant ir projektuojant atskirą laiptinę pagal projektą (dokumento žymuo (duomenys neskelbtini)), be atsakovių sutikimo.

Atidalinti iš bendrosios nuosavybės ir priteisti ieškovui T. L. neįrengtą ir neįregistruotą pastogę (palėpę), atsakovėms A. S. ir A. V. namo pirmojo aukšto patalpas a-4, a-5, a-7 ir a-8, pažymėtas pagal 2019-04-15 T. N. parengtą planą. 

Nustatyti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), pusrūsio, pirmo aukšto bendrojo naudojimo patalpų naudojimo tvarką sekančiai:

ieškovo T. L. asmeniniam naudojimui priskirti patalpas 3-2, 3-4 ir 3-7, pažymėtas pagal 2019-01-10 T. N. parengtą planą, pusrūsio patalpas P-3, P-5, pirmojo aukšto patalpą a-6, pažymėtas pagal 2019-04-15 T. N. parengtą planą, laiptus iš pirmojo aukšto į antrąjį aukštą,

atsakovių A. S. ir A. V. asmeniniam naudojimui priskirti pusrūsio patalpas P-7, P-9, P-10, G-1, pažymėtas pagal 2019-04-15 T. N. parengtą planą.

Bendrojo naudojimo patalpomis palikti pusrūsio patalpas P-1, P-2, P-4, P-6; P-8, pažymėtas pagal 2019-04-15 T. N. parengtą planą.

Ieškovo prašymo taikyti ieškinio senatį atsakovių reikalavimui dėl pažeistų teisių  patekimo į pastogę, netenkinti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui T. L. iš atsakovių A. S. ir A. V. po 2669,57 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2019-02-25 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti T. L. registruoti  Registrų centro Nekilnojamojo turto registre pakeitimus, atliktus patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, sprendimo nuorašą siųsti Registrų centrui.

Teismo sprendimui įsiteisėjus grąžinti ieškovui ir atsakovėms 2020-11-17 teismo nutartimi nustatytus sumokėti ir sumokėtus užstatus – 200 Eur ieškovui T. L., po 100 Eur atsakovėms  A. S. ir A. V..

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

 

 

Teisėja                                                Daiva Jazbutienė


Paminėta tekste:
  • CK4 4.82 str. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisė
  • e3K-3-288-403/2019
  • CK
  • CK4 4.81 str. Naudojimosi namais, butais ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarka
  • 3K-3-313-695/2016
  • e3K-3-282-403/2019
  • e3K-3-351-695/2019
  • 3K-3-571/2009
  • 3K-3-390/2012
  • CK4 4.126 str. Servituto nustatymas teismo sprendimu
  • 3K-3-413/2014
  • CK1 1.125 str. Ieškinio senaties terminai
  • CK1 1.127 str. Ieškinio senaties termino pradžia
  • 3K-3-180/2010
  • 3K-3-317/2008
  • CK4 4.80 str. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės
  • 3K-3-63/2012
  • e3K-3-177-687/2019
  • CK4 4.75 str. Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimas
  • 3K-3-468/2005
  • 2A-2344-585/2016
  • 2A-372-340/2012
  • CK4 4.261 str. Teisė naudotis viešo registro duomenimis
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos
  • CPK 92 str. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėjimas
  • CPK 150 str. Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir panaikinimas