Baudžiamoji byla Nr. 1A-190-491/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39203-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 20 d.   

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. gynėjų advokatų Eugenijaus Karoso ir Žavintos Paunksnytės apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. buvo nuteistas:

-       pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį (dėl 2019 m. rugsėjo 12 d. viešosios tvarkos pažeidimo) laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

-       pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

-       pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

-       pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

-       pagal BK 284 straipsnį (dėl 2019 m. gruodžio 26 d. viešosios tvarkos pažeidimo) laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės buvo subendrintos iš dalies jas sudedant ir jam buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams.

Pagal BK 641 straipsnį ši bausmė jam buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Į paskirtą bausmę buvo įskaitytas jo laikinas sulaikymas 2019 m. rugsėjo 12 d. (1 diena), 2019 m. rugsėjį nuo 19 d. 10.40 val. iki 20 d. 12.20 val. (2 dienos), 2019 m. gruodį nuo 26 d. iki 27 d. (1 diena), ir suėmimas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (nuosprendžiu buvo nuspręsta jį suimti teismo posėdžių salėje) iki bausmės vykdymo pradžios.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.                      Bylos esmė

1.       A. J. buvo nuteistas:

1.1.                      Pagal BK 284 straipsnį už tai, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. apie 00.45 val. viešoje vietoje – prie įėjimo į naktinį barą „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), durų, matant aplinkiniams, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vartodamas necenzūrinius žodžius, R. K. be menkiausios dingsties tyčia vieną kartą kumščiu trenkė į galvos sritį sukeldamas fizinį skausmą, tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką;

1.2.                      Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. rugsėjo 14 d. apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), tyčia dešiniu kumščiu tris kartus trenkė I. S. į kaktos sritį ir dėl poodinių kraujosruvų akių apatiniuose vokuose nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą;

1.3.                      Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje iš I. S. rankų paėmęs 500 Eur vertės mobilųjį telefoną „Iphone 7 32GB 4G+ Silver“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), metė į sieną; po to, stengdamasis perlaužti pusiau, sudaužė ekraną, įskėlė korpusą ir pažeisdamas mikroschemą, nepataisomai sugadino šį telefoną, padarydamas nukentėjusiajai 500 Eur turtinę žalą;

1.4.                      Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. 12 val. megztinio kišenėje plastikiniame peršviečiamame užspaudžiamame maišelyje neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – 3,545 g kanapių dervos, kol 2019 m. rugsėjo 19 d. apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai poėmio metu rado šią narkotinę medžiagą, o 1,310 g kanapių (antžeminių dalių) su 9-tetrahidrokanabinolio kiekiu jose 11,1 proc. ir 1,059 g kanapių (antžeminių dalių) su 9-tetrahidrokanabinolio kiekiu jose 6,4 proc. neteisėtai laikė apatinėse kelnaitėse, kol tą pačią dieną laikotarpiu nuo 10.30 val. iki 10.45 val., (duomenys neskelbtini), 1,310 g kanapių (antžeminių dalių) pats išmetė tarnybinio automobilio ,,VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), laikino sulaikymo kameroje ir ant grindinio šalia automobilio, o 1,059 g kanapių (antžeminių dalių) įsidėjęs į burną ir pristatytas į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išmetė šio komisariato laikino sulaikymo kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), kur tą pačią dieną apie 10.55 val. įvykio vietos apžiūros metu policijos pareigūnai jas rado ir paėmė;

1.5.                      Pagal BK 284 straipsnį už tai, kad 2019 m. gruodžio 26 d. apie 3.30 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie įėjimo į naktinį barą „(duomenys neskelbtini)“ durų, matant aplinkiniams, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, T. K. be menkiausios dingsties tyčia tris kartus kumščiu trenkė į veido sritį ir pasišalino; tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią naktį apie 4.20 val. sugrįžęs prie naktinio baro „(duomenys neskelbtini)“, lauko aikštelėje, tyčia pargriovęs T. K. ant žemės ne mažiau kaip penkis kartus spyrė jam į įvairias kūno vietas sukeldamas jam fizinį skausmą, tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

2.       Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas advokatas E. Karosas prašo sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Jis nurodo, kad nuteistasis A. J. savo kaltę pripažino, gailisi, suprato pasielgęs netinkamai, todėl jam nėra tikslinga skirti realią laisvės atėmimo bausmę.  

3.       Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėja advokatė Ž. Paunksnytė prašo už visas nusikalstamas veikas nuteistajam paskirti bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, arba taikyti BK 75 straipsnį ir jam atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliaciniame skunde nurodoma:

3.1.                      Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. J., neįvertino visų BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintų aplinkybių, prioritetinę reikšmę suteikė tik kelioms iš jų ir tik nuteistąjį neigiamai charakterizuojančioms, neatsižvelgė į kitus nuteistojo asmenybę ir jo nusikalstamas veikas apibūdinančius bylos duomenis, todėl paskyrė jam per griežtą ir neteisingą bausmę.    

3.2.                      Teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis A. J. yra jauno amžiaus, nusikalstamų veikų metu dirbo, pripažino savo kaltę, nesistengė išvengti baudžiamosios atsakomybės, atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą, su jais susitaikė, savo elgesiu po nusikalstamų veikų siekė įrodyti, kad ateityje nebenusikals, neigiamai įvertino savo nusikalstamą elgesį. Teismas nuosprendyje neteisingai nurodė, kad nuteistasis nesistengė keisti savo gyvenimo būdo ir integruotis į visuomenę. Šią teismo išvadą paneigia minėtas nuteistojo elgesys po nusikalstamų veikų. Be to, nuteistasis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, todėl teismas nepagrįstai nustatė, jog nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas.

3.3.                      Teismas nepagrįstai nenustatė A. J. atsakomybę pagal BK 140 straipsnio 1 dalį lengvinančios aplinkybės – kad šio nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nuteistojo ir kitų asmenų parodymai (2 t., 2-3, 15-16 b. l.) patvirtina, kad I. S. savo veiksmais išprovokavo nuteistojo elgesį prieš ją.

3.4.                      Skirdamas bausmę, teismas nepakankamai įvertino nuteistojo veiksmais sukeltas pasekmes – I. S. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, R. K. sužalojimai nebuvo nustatyti, jam buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Įvykių metu nukentėjusieji taip pat buvo girti, dėl nusikalstamų veikų jiems kilusios pasekmės buvo pašalintos nuteistojo veiksmais. Taigi, nuteistojo nusikalstamos veikos yra atsitiktinio pobūdžio, mažareikšmės, padarytos per trumpą laikotarpį, todėl už jas nuteistajam skirti terminuoto laisvės atėmimo bausmes nebuvo pagrindo.

3.5.                      Nuteistajam A. J. yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Prieš tai išvardintos aplinkybės (nedidelis nusikalstamų veikų pavojingumas, nuteistojo elgesys po nusikalstamų veikų ir kt.) sudaro pagrindą manyti, kad jis padarė išvadas dėl savo nusikalstamo elgesio, ateityje laikysis visuomenėje priimtų moralės ir elgesio taisyklių. Net ir atidėjus bausmės vykdymą, A. J. bus pakankamai nubaustas, sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Priešingu atveju, dėl realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistasis praras turimus jam svarbius socialinius ryšius, jam bus sunku integruotis į visuomenę.

4.       Atsiliepimu į nuteistojo gynėjų apeliacinius skundus Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras Ramūnas Dubrava prašo šiuos skundus atmesti. Atsiliepime prokuroras pritaria skundžiamo nuosprendžio motyvams ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistąjį ir jo nusikalstamas veikas apibūdinančius bylos duomenis. Prokuroras pažymėjo, kad A. J. nuo labai jauno amžiaus pradėjo daryti įvairius teisės pažeidimus (administracinius nusižengimus, nusikalstamas veikas) ir jokios valstybės poveikio priemonės jam teigiamos įtakos neturėjo. Taigi, nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir iki šiol pakankamų pastangų koreguoti savo elgesį nedėjo, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta, neatitinka jo asmenybės bei nusikalstamų veikų pavojingumo. Įvertinus tai, nėra ir jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam atidėjus paskirtos bausmės vykdymą.

I.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5.       Apeliaciniai skundai atmetami.

6.       Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje apeliacinius skundus nuteistojo gynėjai grindžia šiais esminiais argumentais: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam A. J. nenustatė jo atsakomybę pagal BK 140 straipsnio 1 dalį lengvinančios aplinkybės – kad šio nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas); 2) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad nusikaltimus jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas); 3) pirmosios instancijos teismas neįvertino visų BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui, todėl nuteistajam paskyrė per griežtą bausmę. Tuo vadovaudamiesi, gynėjai prašo sušvelninti nuteistajam A. J. paskirtą bausmės rūšį arba pagal BK 75 straipsnį atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

7.       Prašydama sušvelninti nuteistajam A. J. paskirtą bausmę, gynėja prašo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios I. S. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Tačiau tam pagrindo šiuo atveju nėra.

8.       BK

9.       Byloje nustatyta, kad išgertuvių metu I. S. pravardžiavo A. J. „švarku“, „storu“, po ko A. J. prieš ją panaudojo fizinį smurtą – 3 kartus trenkė jai į veidą, nepataisomai sugadino jos mobilųjį telefoną. Tai patvirtina nuteistojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, specialisto išvada. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad nukentėjusiosios I. S. elgesys galėtų būti vertinamas kaip provokuojantis ar rizikingas, turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Be to, kad I. S. prieš nuteistąjį vartojo žodžius, kurie bet kam būtų nemalonūs, ji daugiau neatliko jokių veiksmų – prieš nuteistąjį nesmurtavo, jam negrasino, neatliko kitokių tyčinių veiksmų ir neskatino prieš ją pradėti nusikalstamą veiką. Taigi, kitų objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad nukentėjusiosios elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, byloje nebuvo nustatyta. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad vis tik tokie nurodomi netinkami nukentėjusiosios veiksmai negali būti laikomi provokuojančiu ar rizikingu elgesiu, tiesiogiai lėmusiu ir pateisinančiu nuteistojo A. J. smurtinius veiksmus. Pabrėžtina ir tai, jog nuteistasis prieš I. S. smurtavo pakankamai intensyviai – sudavė jai 3 smūgius į veidą, sugadino jos mobilųjį telefoną. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

10.       Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Pagal BK 284 straipsnį baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

11.       Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. J. už šias nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių terminus nustatė didesnius už minimalų, tačiau jam artimą (pagal BK 50 straipsnio 2 dalį minimalus terminuoto laisvės atėmimo terminas – 3 mėnesiai). Pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis pirmosios instancijos teismas už atskiras nusikalstamas veikas A. J. paskirtas bausmes subendrino iš dalies jas sudedant ir jam paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaudamasis BK 641 straipsniu, pirmosios instancijos teismas šią bausmę nuteistajam sumažino vienu trečdaliu iki 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegija su tokia nuteistajam paskirta bausme sutinka.

12.       Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. J., jos skyrimo taisyklių nepažeidė, atsižvelgė į jo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, įvertino ir kitus bausmės skyrimui reikšmingus bylos duomenis. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. J. padarė 5 nesunkius baigtus tyčinius nusikaltimus, didžioji dalis šių jo veikų – smurtinės, pažeidžiančios viešąją tvarką. Priešingai nei nurodoma gynėjos apeliaciniame skunde, nors ir A. J. nusikalstamos veikos nepasižymi ypač didelių pavojingumu, tačiau per itin trumpą laiką (rugsėjo-gruodžio mėnesiais) jis padarė net 5 nusikalstamas veikas, kas tik rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, pagrįstai atsižvelgė į dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), bei dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – kad dalį veikų jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šių veikų padarymui, bei nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Čia teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatoma nepaisant to, už kokio pobūdžio nusikaltimą asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. J. naujas nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas to paties teismo 2019 m. birželio 4 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Taigi, pirmosios instancijos teismas šią jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę nustatė pagrįstai ir teisingai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, taip pat įvertino ir A. J. asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis – iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo jis buvo teistas 5 kartus už analogiškas nusikalstamas veikas pagal BK 259 straipsnį (3 kartus) ir 284 straipsnį (2 kartus), kas leidžia teigti, kad jo elgesyje egzistuoja nusikalstamų veikų modelis – jis linkęs smurtauti, pažeisti viešąją tvarką, vartoti narkotines medžiagas (turi priklausomybę nuo jų). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad A. J. daugybę kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už viešosios tvarkos pažeidimus, viešosios rimties trikdymą, neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą ir kitus. Nuteistasis naujas nusikalstamas veikas padarė praėjus tik kiek daugiau nei mėnesiui po paskutinės bausmės atlikimo, per šį laiką jis net 6 kartus buvo nubaustas ir administracine tvarka – už viešosios tvarkos pažeidimus, alkoholio vartojimą esant jaunesniam nei 20 metų amžiaus, policijos pareigūnų garbės ir orumo pažeminimą, neteisėtą narkotinių medžiagų vartojimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais A. J. paskirtos valstybės poveikio priemonės (laisvės apribojimas, areštas) jo tinkamai neauklėjo ir nedarė teigiamos įtakos jo elgesiui. Šiam jo elgesiui jokios įtakos neturėjo ir tai, kad jis užsiima individualia veikla. Juolab, kad byloje nėra jokių duomenų, jog nuteistasis užsiima kokia nors veikla ir iš jos gavo pajamų. Taigi, būdamas teistas, puikiai suvokdamas teisės pažeidimų darymo pasekmes, A. J. pasirinko ir toliau veikti nusikalstamai. Kaip pagrįstai pirmosios instancijos teismas pažymėjo skundžiamame nuosprendyje, visa tai rodo absoliučiai negatyvų nuteistojo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias teisingo elgesio ir geros moralės normas. Įvertinus anksčiau aptartą nuteistojo asmenybę, jo nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės už atskiras veikas ir galutinė subendrinta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nelaikytinos aiškiai per griežtomis, todėl neteisingomis. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo bausmes švelninti.

13.       Atmetamas apeliacinių skundų prašymas taikyti nuteistajam A. J. BK 75 straipsnį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad, be kita ko, laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis). Svarstant BK 75 straipsnio taikymo galimybes nuteistajam A. J., svarbūs bylos duomenys apie praeityje jo padarytas nusikalstamas veikas ir už jas taikytų bausmių jam poveikis bei teismo įsitikinimas, kad nuteistojo tinkamos ir efektyvios resocializacijos procesą galima užtikrinti jo neizoliuojant nuo visuomenės. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju tam pagrindo nėra.

14.       Kaip jau minėta, A. J. ne kartą teistas, jo teistumas neišnykęs, naujas 5 nusikalstamas veikas jis padarė praėjus tik kiek daugiau nei mėnesiui po paskutinės bausmės atlikimo, per šį laiką jis 6 kartus buvo nubaustas ir administracine tvarka. Iš to darytina išvada, kad nuteistasis savo nusikalstamų polinkių nesistengia pakeisti, jam sudėtinga laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių. A. J. elgesio nepakeitė ir jam anksčiau taikytos poveikio priemonės – laisvės apribojimas, areštas. Taigi, ir šių priemonių taikymas nuteistajam nebuvo sėkmingas jo reintegracijos į visuomenę procese bei bausmės tikslų pasiekimui. Kitaip tariant, A. J. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, po anksčiau jam paskirtų bausmių atlikimo jis ir toliau elgėsi neteisėtai, kas leidžia jį charakterizuoti kaip neigiamą asmenybę.

15.       Apeliaciniame skunde nuteistojo A. J. akcentuojami jo turimi socialiniai ryšiai, priklausomybė nuo narkotinių medžiagų buvo žinomi ir įvertinti pirmosios instancijos teismui atitinkamai jam paskyrus mažesnes nei straipsnių sankcijose numatyti vidurkiai laisvės atėmimo bausmes. Kita vertus, nei turimi socialiniai ryšiai, nei nuteistojo deklaruojamas siekis stoti į doros kelią ir daugiau nebenusikalsti įtakos jo nusikalstamam elgesiui nepadarė. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties įtikina, jog pasitikėjimas juo gali būti pagrįstas ir rezultatyvus. Šiuo atveju nuteistasis A. J. nepateisino jam parodyto pasitikėjimo ir nepasinaudojo galimybe įrodyti, kad jis padarė teigiamas išvadas iš savo ankstesnio teistumo ir esmingai pakeitė savo gyvenimą pozityvia linkme. Taigi, apeliacinio skundo reikalavimas taikyti jam BK 75 straipsnį negali būti tenkinamas.

16.       Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį gynėjų apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. J. gynėjų advokatų Eugenijaus Karoso ir Žavintos Paunksnytės apeliacinius skundus atmesti. 

Teisėjai        Valdas Ciesiūnas 

Valdas Petras Meidus

Jolanta Raščiuvienė