Baudžiamoji byla Nr. 1-3360-1015/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45303-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.20.13; 1.2.25.4.2.6

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,

sekretoriaujant Rasai Pladaitei,

dalyvaujant prokurorui Tomui Danylai,

kaltinamajam R. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilnius, teistas vieną kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį (1 veika), 281 straipsnio 7 dalį (2 veikos) – 90 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 parų arešto bausmė su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams bei automobilio vertės konfiskavimu; nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 5 d., teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir 243 straipsnį. 

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

R. D. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:

jis 2018 m. rugsėjo 18 d., apie 20.00 val., Vilniuje, Pergalės g., šalia namo Nr. 2, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Corsa, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia 3,23 promilių etilo alkoholio).

Šiais veiksmais R. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

Taip pat R. D., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendžiu, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 ir 3 dalyse numatytas nusikalstamas veikas, paskyrus jam baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones trejiems metams, apie tai žinodamas ir vengdamas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2018 m. rugsėjo 18 d., apie 20:00 val. Vilniuje, Pergalės g., šalia namo Nr. 2, vairavo automobilį Opel Corsa, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Taip R. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje.

Kaltinamasis R. D. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad tą dieną jis susipyko su žmona, išgėrė alaus, sėdo į žmonai priklausantį automobilį Opel Corsa ir nuvažiavo į Naująją Vilnią susitikti su draugu. Būdamas pas draugą jis dar išgėrė alaus ir iš viso tą dieną išgėrė apie 4 litrus alus. Jis žinojo, kad jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones trejiems metams, tačiau tuo metu jis buvo išgėręs ir savęs nekontroliavo. Žmona nematė, kaip jis paėmė automobilį, nes raktai nuo jo gulėjo ant spintos. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad jis su žmona veda bendrą ūkį ir žmonai priklausantis automobilis jiems yra grąžintas. Jo manymu, šis automobilis kainuoja mažiau, nei 400 eurų. Ankstesniu nuosprendžiu skirtos arešto bausmės jis dar neatliko, nes buvo susilaužęs raktikaulį ir turėjo nedarbingumą. Areštą jis žada atlikti savaitgaliais. Nurodo, kad jis jau du mėnesius apskritai nevartoja alkoholio, žada eiti gydytis, nes žmona prigrasino skirtis, jeigu jis dar kartą išgers. Gailisi padaręs nusikalstamas veikas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, R. D. taip pat visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 18 d., ryte atsikėlęs išgėrė vieną litrą „Cento“ alaus, 5 proc. stiprumo. Vėliau apie 15 val., išgėrė dar vieną litrą to paties alaus. Būnant namuose, Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), jau į vakarą susipyko su žmona D. D.. Jai išvažiavus išgėrė dar vieną litrą alaus ir, paėmęs jos automobilio raktelius, atsisėdo į kieme stovėjusį žmonos automobilį Opel, valstybinis (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo. Nutarė važiuoti pas draugą į Naujosios Vilnios mikrorajoną, Vilniuje. Kai atsisėdo už vairo, jau buvo neblaivus ir tuo metu buvo apie 19:00 val. Prieš tai dvi dienas taip pat vartojo alų, gėrė 2018 m. rugsėjo 16-17 dienomis. Atsimena, kad važiuojant Pergalės gatve, link Grigaičių kaimo, jis sustojo. Neprisiminė kas atsitiko ir kodėl sustojo, bet prie jo priėjo kažkoks vyras, jis ištraukė iš jo automobilio raktelius ir netrukus atvyko policijos pareigūnai. Alkotesterio pagalba jam buvo nustatytas sunkus girtumas, vėliau paimtas kraujo mėginys PLC. Buvo laikinai sulaikytas ir nuvežtas į areštinę. Visiškai pripažįsta savo kaltę, labai gailisi dėl savo poelgio. Jo žmona nežinojo, kad jis paėmė jos automobilį, ji tuo metu buvo išvykusi. Psichikos sutrikimų neturi, narkologinėje ir psichiatrinėje įskaitoje neregistruotas. Galvos traumų neturėjo (b.l. 51-52).

Papildomos apklausos metu R. D. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai bei papildė, kad lieka prie savo anksčiau duotų parodymų, 2018 m. birželio mėnesį, tikslios dienos jis neprisimena paštu gavo teismo spendimą, kad jis pripažintas kaltu pagal 281 str. 7 d ir 281 str. 3 d., ir jam paskirtas 60 parų areštas bei poveikio priemonės: konfiskuotas jo automobilis Volvo, valstybinis nr. (duomenys neskelbtini) ir uždrausta naudotis teise vairuoti trejiems metams. Taip pat buvo nuvykęs į probacijos tarnybą dėl arešto atlikimo. Pasirašė susitarimą su Kalėjimo departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kad areštą atlikinėsi Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2018 m. spalio 5 d. poilsio dienomis, kas antrą savaitę pagal iš anksto Kalėjimų departamento sudarytą arešto atlikimo grafiką. Taigi prieš 2018 m. rugsėjo 18 d., sėsdamas už vairo žinojo, kad teisės vairuoti jis neturi, apie teismo jam paskirtą poveikio priemonę žinojo, tačiau vis tiek vairavo automobilį Opel Corsa. Kodėl taip pasielgė pasakyti negali, buvo neblaivus ir pasielgė labai neatsakingai. Dėl savo veiksmų labai gailisi ( bl. 63-64).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. L. paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 18 d., apie 19:50 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS būdėtojo radijo ryšiu buvo gautas pranešimas, kad Pergalės g., Vilniuje įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvauja automobiliai VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus 20:11 val., pareigūnus pasitiko pranešėjas V. G., kuris paaiškino, kad jam važiuojant namo Pergalės g., Vilniuje, su jam priklausančiu automobiliu VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini),  prieš save pastebėjo automobilį OPEL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pavojingai manevravo, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir vėliau vos neatsitrenkė į jo vairuojamą transporto priemonę. Sustabdęs minėtą automobilį jis pamatė, kad vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo D. R., yra neblaivus, dėl to jis ištraukė iš automobilio užvedimo spynelės raktus ir laukė pareigūnų. Bendraujant su automobilio Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoju jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, veiksmai nekoordinuoti. R. D. vairuotojo pažymėjimo nepateikė, nes jis neturi teises vairuoti transporto priemonės. Patikrinus alkotesteriu jo blaivumą buvo nustatytas 2,83 promilės girtumas. Vairuotojas pripažino, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus. V. G. automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neapgadintas. Automobilis OPEL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus R. D., buvo išvežtas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę adresu Minsko pl. 21 Vilnius (b. l. 30-31).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. G. paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 18 d., apie 20:00 val., jis, vairuodamas savo automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Vilniuje, Pergalės gatve link Vilniaus r., Grigaičių kaimo. Priešais jį ta pačia kryptimi važiavo automobilis Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jis atkreipė į jį dėmesį, nes automobilis pavojingai manevravo kelyje, be priežasties kelis kartus išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, vos nesusidūrė su priešpriešais važiavusiais automobiliais. Automobilio gale matėsi kažkokie kabantys laidai. Jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kad jį aplenkti ir susilyginęs su minėtu automobiliu pamatė, kad vairuotojas atrodo neblaivus. Tuo metu jis pasuko vairą kairiau ir vos neatsitrenkė į jo automobilį, ir vėl staigiai pasuko vairą dešiniau, bei sustojo kelkraštyje Pergalės g., ties namu Nr. 2. Jis sustabdė vairuojamą automobilį, iš karto puolė prie Opel automobilio. Atidaręs vairuotojo dureles pamatė, kad už vairo sėdi vairuotojas vyras, kuris visiškai nesiorientavo aplinkoje, iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Matydamas, kad vairuotojas akivaizdžiai neblaivus, jis išėmė iš užvedimo spynos automobilio Opel raktelius, apie įvykį pranešė BPC ir laukė policijos. Stovėjo prie vairuotojo, neleido jam išlipti iš automobilio iki policijos atvykimo. Maždaug praėjus 10-15 min. atvyko pareigūnai. Jiems viską paaiškino žodžiu ir parašė raštu. Palikęs savo kontaktinius duomenis išvažiavo (b. l. 34).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. D. paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. buvo namuose visą dieną adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. Namuose buvo ir vyras R. D.. Ji apie 09:00 val. išvažiavo į polikliniką ir vėliau apie 16 val.,  grįžo. Tikslaus laiko ji neprisiminė, bet buvo po pietų. Vyras buvo blaivus, kad vartotų alkoholį ji nematė. Tarp jų įvyko nestiprus barnis ir ji su vaiku išvažiavo į parduotuvę automobiliu Volvo. R. liko namuose. Kieme stovėjo kitas automobilis Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) raktai buvo namuose. Grįžus apie 19:00 val., pastebėjo, kad vyro ir automobilio nėra, suprato, kad jis kažkur išvažiavo, bet jam tuo metu neskambino. Vėliau vėlai vakare, apie 21:00 val., tikslaus laiko neprisiminė, jai paskambino R. ir pasakė, kad yra sulaikytas policijos dėl to, kad neblaivus vairavo automobilį Opel. Jis paprašė, kad ji pasiimtų automobilį, tačiau nutrūko ryšys ir po to su juo susisiekti negalėjo. Jis nespėjo pranešti iš kur reikia pasiimti automobilį. Jau kitą dieną jis paskambino ir paaiškino, kad buvo sulaikytas policijoje. Leidimą pasiimti automobilį iš saugojimo aikštelės gavo. Ji nematė, kaip vyras išvažiavo iš namo automobiliu Opel (b.l. 39).

Iš alkoholio kiekio matuoklio Dräger Alcotest 6810 Nr. ARFM 0443 rodmenų matyti, kad R. D. 2018 m. rugsėjo 18 d., 20.07 val., buvo nustatytas 2,83 promilių girtumas. Patikros sertifikatas patvirtina, kad nusikaltimo nustatymo dieną alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2019 m. vasario 14 d. (b.l. 8, 9).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 9381/2018(01) konstatuota, jog R. D. kraujyje, paimtame 2018 m. rugsėjo 18 d., 21.10 val., nustatyta mažiausia koncentracija 3,23 promilės etilo alkoholio (b.l. 11).  

Iš VĮ „Regitra“ pateiktų duomenų matyti, kad automobilis Opel Corsa, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso D. D. (b.l. 13). VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, jog vidutinė automobilio Opel Corsa (1997 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 470 eurų (b.l. 14, 15). 

Dėl duomenų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

R. D. inkriminuotos dvi nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir 243 straipsnyje. BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o BK 243 straipsnyje – tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Dėl kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį

Iš byloje surinktų ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų nustatyta, kad R. D. 2018 m. rugsėjo 18 d., apie 20.00 val., Vilniuje, Pergalės g., šalia namo Nr. 2, vairavo automobilį Opel Corsa, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia 3,23 promilių etilo alkoholio. Šias aplinkybes patvirtina pirmiausia paties kaltinamojo nuoseklūs parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, kai jis pripažino, jog įvykio dieną jis buvo išgėręs apie 4 litrus alaus, taip pat prieš tai gėrė dvi dienas ir, susipykęs su žmona, sėdo į žmonai priklausantį automobilį OPEL bei nuvažiavo. Šiuos parodymus (ir atitinkamai jau minėtas faktines aplinkybes) patvirtina ir liudytojų V. G. (asmens, pranešusio apie galimai neblaivų vairuotoją) ir policijos pareigūno P. L. parodymai. Liudytojas V. G. patvirtino, kad jam važiuojant namo automobiliu VW Golf Pergalės gatve, Vilniuje, jis pamatė priešais save automobilį Opel, kuris pavojingai manevravo gatvėje, buvo kelis kartus išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir vos nesusidūrė su priešpriešiais važiavusiais automobiliais; aplenkęs šį automobilį ir susilyginęs su juo, pamatė, kad automobilio Opel vairuotojas yra galimai neblaivus, todėl jis sustabdė minėtą automobilį, ištraukė iš užvedimo spynelės raktelius, pranešė apie tai Bendrajam pagalbos centrui bei laukė atvykstančių pareigūnų, neleisdamas automobilio Opel vairuotojui išlipti iš automobilio. Policijos pareigūnas P. L. patvirtino, kad atvykus pagal gautą iškvietimą į vietą, jis pamatė, kad automobilio Opel vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo R. D., buvo akivaizdžiai neblaivus, jam alkotesteriu buvo nustatytas 2,83 promilės girtumas. R. D. nepateikė vairuotojo pažymėjimo kadangi teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta. Konkretus neblaivumo laipsnis patvirtintas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 9381/2018(01), kurioje konstatuota, jog R. D. kraujyje, paimtame 2018 m. rugsėjo 18 d., 21.10 val., nustatyta mažiausia koncentracija 3,23 promilės etilo alkoholio. Todėl atsižvelgdamas į tai, kad minėti duomenys sutampa tarpusavy, patvirtina vieni kitus ir sudaro nuoseklią visumą, teismas jai vadovaujasi kaip įrodymais.

Taigi įvertinus minėtas nustatytas faktines aplinkybes veikos kvalifikavimo pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį aspektu, pažymėtina, kad nurodytais veiksmais R. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviam, ir, konstatavus, kad R. D. kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (t. y. 3,23 promilės), be to, atsižvelgiant į tai, kad jis atitinkamu būdu veikė tiesiogine tyčia, pripažintina, kad kaltinamojo kaltė padarius Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra neabejotinai įrodyta.

Dėl kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį

Kaip minėta, R. D. taip pat inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 243 straipsnyje, o būtent – kad jis, būdamas pripažintas kaltu padaręs Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 ir 3 dalyse numatytas nusikalstamas veikas ir už jas paskyrus jam baudžiamojo poveikio priemonę uždraudus jam naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones trejiems metams, apie tai žinodamas ir vengdamas atlikti šią baudžiamojo poveikio priemonę, 2018 m. rugsėjo 18 d., apie 20:00 val. Vilniuje, Pergalės g., šalia namo Nr. 2, vairavo automobilį Opel Corsa, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi R. D. kaltinamas tuo, kad jis vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių (kiek tai susiję su baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialią teise vairuoti transporto priemones nevykdymu) yra išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012; 2018 m. spalio 3 d nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018).

BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, suvokia savo pareigą, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, tačiau, nesant aplinkybių, trukdančių jam vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, ir suvokdamas, kad pažeidžia atitinkamą baudžiamojo poveikio priemonę – vis dėlto veikia (neveikia) atitinkamu būdu, taip vengdamas atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad vengimas, užtraukiantis atitinkamą baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, turi pasižymėti tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, atitinkamai vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai asmeniui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų lemti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-343-557/2013, 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380-2014, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-29-316/2018).

Nustatyta, kad R. D. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-381-990/2018 (įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi atmetus R. D. apeliacinį skundą, b. l. 79-80) pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (2017 m. balandžio 11 d. nusikaltimas) ir numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (2017 m. birželio 2 d. nusikaltimas), bei jam paskirta, be bausmės, taip pat ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones trejus metus (b. l. 74-78). Tačiau, kaip matyti iš šioje byloje jau nustatytų aplinkybių – R. D., nepaisant jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. uždraudus jam vairuoti kelių transporto priemones, vėl vairavo transporto priemonę 2018 m. rugsėjo 18 d., apie 20:00 val. Vilniuje, Pergalės g., šalia namo Nr. 2, be to, vairavo būdamas neblaivus. Taigi šios faktinės aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad R. D. pažeidė jam paskirtą aktualią baudžiamojo poveikio priemonę.

Tačiau, kaip minėta, įvertinus teismų praktikoje suformuluotas BK 243 straipsnio aiškinimo taisykles, siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn padarius nurodytą baudžiamąjį nusižengimą, būtina įvertinti aplinkybes, susijusias su atitinkamos veikos pavojingumu – t. y. ar padaryta konkreti veika yra tiek pavojinga, kad ji galėtų būti pripažinta nusikalstama veika pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, pavyzdžiui, ar nustatytas atitinkamos veikos sistemingumas ar piktybiškumas. Teismas šiuo aspektu pirmiausia pastebi, kad nagrinėjamoje situacijoje negali būti pripažinta, kad R. D. sistemingai pažeidinėjo bei taip vengė vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi šioje byloje nagrinėjamas transporto priemonės vairavimo faktas yra pirmas vairavimo faktas po to, kai kaltinamajam buvo paskirta minėta baudžiamojo poveikio priemonė (įsiteisėjo teismo nuosprendis, kuriuo ši priemonė paskirta). Kita vertus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti piktybiškumą R. D. veikoje, dėl ko jo padarytas baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimas (transporto priemonės vairavimas, nors jam uždrausta vairuoti transporto priemones) traktuotinas kaip itin šiurkštus ir pavojingas.

Kaip minėta, ankstesniu teismo nuosprendžiu R. D. pripažintas kaltu padaręs tris nusikalstamas veikas, susijusias su Kelių transporto eismo saugumo reikalavimų pažeidimu, t. y. jis pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį – t. y. už tai, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, be to, už dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, t. y. už tai, kad jis 2017 m. balandžio 11 d. ir 2017 m. birželio 2 d. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (atitinkamai 1,99 promilės ir 2,15 promilės) (b. l. 74-78). Šiuo nuosprendžiu jam, be kita ko, uždrausta vairuoti transporto priemones. Kaip matyti iš kaltinamojo paaiškinimų, jis žinojo apie šį draudimą, suprato jį, suvokė jo esmę – t. y. kad negali vairuoti transporto priemonių, šias aplinkybes jis detaliai nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (be kita ko, parodė, kad jis buvo nuvykęs į probacijos tarnybą dėl bausmės vykdymo. Nepaisant to, kaip minėta, jis ir vėl, būdamas neblaivus, kai nustatyta net 3,23 promilės etilo alkoholio, vairavo transporto priemonę, tokiu būdu, teismo nuomone, itin šiurkščiai pažeisdamas jam teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, elgdamasis ypatingai neatsakingai, iš esmės niekinamai žiūrėdamas ne tik į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą (būtent transporto eismo saugumas yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, kėsinimosi dalykas), tačiau ir į teisingumą, kaip į Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos kėsinimosi objektą. Taigi šiuo aspektu, teismo nuomone, yra pagrindo pripažinti, kad atitinkama R. D. veika buvo nukreipta ne tik į transporto eismo saugumą, tačiau iš esmės pažeidė ir teisingumo interesus – t. y. ja kėsintasi į teisingumo sistemos siekį apsaugoti visuomenę nuo galimų veikų, susijusių su kelių eismo taisyklių pažeidimu, padarymo, uždraudžiant kaltinamajam, net tris kartus padarius nusikalstamas veikas eismo saugumui, naudotis teise vairuoti transporto priemones. Todėl įvertinus nurodytų argumentų visumą, o būtent tai, kad kaltinamajam paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje ir uždraudus jam vairuoti transporto priemones, jis nepaisė to ir vengė ją vykdyti – vėl vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, konstatuotina, kad R. D. veika pagal pavojingumą vertintina kaip  baudžiamąją atsakomybę pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnio nuostatas, kadangi šioje situacijoje nėra pagrindo pripažinti, kad kitos švelnesnės atsakomybės rūšys (pvz., administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnį) leistų pasiekti, be kita ko, tikslą užtikrinti visuomenės saugumą, uždraudžiant kaltinamajam vairuoti transporto priemones. Kiek tai susiję su administracine atsakomybe, teismas taip pat pastebi, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą, kadangi pagal duomenis iš Administracinių nusižengimų registro (b. l. 58-61), kaltinamasis nebuvo baudžiamas administracine tvarka už aktualią veiką, be to, kaip jau minėta, šiuo atveju pripažintina, kad konkrečia veika buvo kėsintasi į teisingumo interesus.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į minėtų argumentų visumą, sprendžia, kad nustatyta tiek objektyviųjų, tiek ir subjektyviųjų (tiesioginė tyčia) nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, požymių visuma, todėl R. D. pripažintinas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Už Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą galima sankcija - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, o už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą nustatyta sankcija – bauda arba areštas.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui ir baudžiamasis nusižengimas teisingumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nurodė, kad dėl jų gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė, būdamas anksčiau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 60 str. 1 d. 13 p.), o veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, aspektu – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui (šią aplinkybę patvirtino pats kaltinamasis, nurodydamas, kad būtent neblaivumas lėmė tokį jo elgesį; BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį R. D. – kaip jau minėta, anksčiau teistas vieną kartą už nusikaltimus transporto eismo saugumui, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas (b.l. 72-73), du kartus baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto ir KET pažeidimą, nuobaudos galiojančios (b.l. 69-71), šiuo metu nedirba (b.l. 67), užimtumo tarnyboje neregistruotas, byloje nėra duomenų apie R. D. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro įskaitą.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančių aplinkybių buvimą, atsižvelgdamas į konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei nustatytą sunkų 3,23 promilės girtumo laipsnį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą turi būti skirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Jau ne kartą minėtu ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta už minėtas tris nusikalstamas veikas galutinė 60 parų arešto bausmė, nepaisant to, kaip matyti, ši bausmė (nors, pastebėtina, iki bylos išnagrinėjimo teisiamajame posėdyje ji nebuvo pradėta vykdyti, kadangi buvo susitarta dėl šios bausmės vykdymo poilsio dienomis, b. l. 66) neužtikrino, kad kaltinamasis pakartotinai nenusikalstų. Atitinkamai dėl šios priežasties nėra pagrindo šioje situacijoje skirti ir švelniausios rūšies bausmę – baudą. Atsižvelgiant į jau minėtas tiek veiką, tiek kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, ypač įvertinus nustatyta atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, kad jis suvokia savo problemą, susijusią su alkoholio vartojimu, pasiruošęs imtis tam tikrų veiksmų jai spręsti ir pan., spręstina, kad skirtina mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis bausmė – t. y. laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Skiriant bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, vertintinos taip pat jau minėtos aplinkybės, ypač akcentuojant, kad dalyje dėl šios nusikalstamos veikos nustatytas dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl R. D. skirtina arešto bausmė, mažesnė nei šios rūšies bausmės vidurkis, t. y. skirtinas 20 parų areštas.

Kadangi šiuo atveju konstatuotina R. D. padarytų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis, bausmės, paskirtos pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir 243 straipsnį, bendrintinos taikant bausmių apėmimo principą (BK 63 str. 5 d. 1 p.) ir skirtina subendrinta laisvės atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams bausmė.

Kaltinamasis iš esmės pripažino savo kaltę dėl padarytos veikos (pripažino faktines aplinkybes), be to, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. skirtina laisvės atėmimo 4 mėnesiams bausmė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu R. D. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. rugsėjo 18 d., 20.00 val. iki 2018 m. rugsėjo 19 d., 14.45 val. (1 para). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką (b.l. 28, 36).

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendžiu skirtos 60 parų arešto bausmės R. D. iki šiol nėra atlikęs, o šiuo nuosprendžiu konstatuotą nusikalstamą veiką jis padarė 2018 m. rugsėjo 18 d., t.y. po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendžio priėmimo (ir įsiteisėjimo), tikslinga šiais nuosprendžiais paskirtas bausmes bendrinti BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu, t.y. prie šiuo nuosprendžiu skirtinos laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį neatliktos arešto bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendžiu, kuri, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 a punktu, keistina į laisvės atėmimą, vieną arešto parą prilyginus vienai laisvės atėmimo dienai, ir skirti R. D. galutinę subendrintą laisvės atėmimo 5 (penkiems) mėnesiams bausmę.

Vis dėlto įvertinus, kad kaltinamasis R. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, atsižvelgiant į jo paaiškinimus, duotus teisiamojo posėdžio metu, kad jis neigiamai vertina savo elgesį, jau du mėnesius apskritai nevartoja alkoholio bei žada kreiptis į gydytojus, siekdamas pagyti nuo šios priklausomybės, turi šeimą, yra darbingas, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laivės atėmimo bausmės atlikimo, taip sudarant galimybę asmeniui gydytis priklausomybę nuo alkoholio bei siekiant išlaikyti jo teigiamus socialinius ryšius. Todėl, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, R. D. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas dvejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo metu gydytis priklausomybės ligas (BK 75 str. 2 d. 1 p.); pradėti dirbti ar registruotis užimtumo tarnyboje (BK 75 str. 2 d. 5 p. ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d. 10 p.);

R. D. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę R. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus 3,23 promilės neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad R. D. vairavo, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, žymiai viršijantis minimalią sunkaus girtumo ribą, anksčiau buvo teistas už dviejų analogiškų nusikaltimų padarymą, spręstina, kad kaltinamajam turėtų būti skirtas maksimalus įstatyme numatytas specialiosios teisės atėmimo terminas, t.y. trejiems metams uždrausta vairuoti transporto priemones. Nors R. D. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą padarė jau neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes ji jam buvo atimta, visgi pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (LAT nutartys bylose Nr. 2K-122/2012, Nr. 2K-7-49-788/2016). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. D. nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį Opel Corsa, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris VĮ „Regitra“ duomenimis priklauso ne kaltinamajam , o jo žmonai D. D. (b. l. 13). Atsižvelgiant į R. D. nustatytą sunkų girtumo laipsnį, taip pat į tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, teismas sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga būtų konfiskuoti iš R. D. valstybės naudai pinigų sumą, atitinkančią jo vairuoto automobilio Opel Corsa vertę, t.y. 470 eurų, kadangi duomenų byloje, kad būtų BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kai gali būti konfiskuojamas ne atitinkamą nusikalstamą veiką padariusio asmens, o kito asmens turtas, nagrinėjamu atveju, nėra. Neskirti R. D. šios baudžiamojo poveikio priemonės jokio pagrindo nėra, nes šį automobilį kaltinamasis tiesiogiai naudojo savo nusikalstamai veikai padaryti, todėl iš jo turi būti konfiskuojama minėto automobilio vertė.

R. D. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – dokumento (paso Nr. 23486140, išduoto 2013-07-22 Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdyboje (19) paėmimas – paliekama iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, pasas grąžintinas R. D. (b.l. 55-57).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

R. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. D. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 20 (dvidešimties) parų areštą.

Bausmes, paskirtas pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir 243 straipsnį, subendrinti, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, taikant bausmių apėmimą, griežtesne bausme, paskirta pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, apimant švelnesnę, paskirtą pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, ir skirti R. D. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. D. paskirti subendrintą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą arešto bausmės dalį, t.y. 30 parų arešto, kuris, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 a punktu, keistinas į laisvės atėmimą, vieną arešto parą prilyginus vienai laisvės atėmimo dienai, ir nustatyti R. D. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, R. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1) gydytis priklausomybės ligas (BK 75 str. 2 d. 1 p.);

2) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 str. 2 d. 5 p.);

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d. 10 p.).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1a punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti R. D. vieną laikino sulaikymo parą nuo 2018 m. rugsėjo 18 d., 20.00 val. iki 2018 m. rugsėjo 19 d., 14.45 val., prilyginant ją vienai laisvės atėmimo dienai.  

Paskirti R. D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Konfiskuoti iš R. D. automobilio Opel Corsa, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 470 (keturis šimtus septyniasdešimt) eurų valstybės naudai.

R. D. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2013-07-22 Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdyboje (19) paėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, pasą grąžinti R. D..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja        Ingrida Mikužytė