Baudžiamoji byla Nr. 1-361-288/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46473-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.10; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6.2
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 5 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė,
sekretoriaujant Loretai Dosinienei, Kristinai Grikietytei Guobienei,
dalyvaujant prokurorei Jurgitai Baltrūnienei,
kaltinamajam V. B., jo gynėjui advokatui Rimantui Bučmai,
laiduotojai I. B.,
vertėjai Violetai Dobrovolskienei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) vedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini) plytelių klojėju, Lietuvoje neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 1 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
V. B. 2022 m. gruodžio 10 d. apie 20:52 val., magistraliniame kelyje A1 (Vilnius-Kaunas-Klaipėda) ties 212 km, kryptimi link Vilniaus, vairavo I. B. priklausančią kelių transporto priemonę – „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0392, nustatytas 1,84 promilių neblaivumas.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Kaltinamasis V. B., teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad neplanavo niekur važiuoti, anksčiau tokių dalykų nėra buvę, išgėręs buvo, neprisimena kodėl, bet sėdo už vairo, važiavo namo. Išgėrė po pietų, jau po darbo, o važiavo namo vėliau vakare. Jis niekada neblaivus nevairuodavo, negali pasakyti, kodėl šį kartą taip nutiko. Jis vyko į (duomenys neskelbtini), jam atrodo, kad važiavo namo į (duomenys neskelbtini), o jų firma dirbo čia, (duomenys neskelbtini), tai dviem savaitėms jiems buvo paskirta čia gyvenamoji vieta. Darbus jau baiginėjo, tada išgėrė ir važiavo. Tokį savo elgesį vertina blogai, jam pačiam tai nesuprantama. Jo vairuotojo pažymėjimas, automobilio dokumentai buvo su juo, viską paėmė iš jo, dabar nieko nebeturi. Automobilis žmonos. Sutinka, kad žmona būtų galima laiduotoja, jam ji autoritetas. Jų šeimos pajamos apie 800 eurų mėnesiui.
Laiduotoja I. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad yra kaltinamojo žmona. Jie jau ilgai kartu gyvena, turi du vaikus, tik gerai gali apie jį pasakyti, net negalėjo patikėti, kad jis sėdo už vairo būdamas neblaivus, nes jis alkoholiu nepiktnaudžiauja, tikrai jis daugiau to nedarys. Ji jam yra autoritetas, ji sutinka būti galima laiduotoja. Jai 2022 m. kovo 4 d. išduotas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje. Ji (duomenys neskelbtini) neteista, nebausta, bet šiuo metu jokių tokių dokumentų pateikti teismui neturi. Šiuo metu nedirba, ieškosi darbo. Prašo automobilį jai grąžinti.
Išvada dėl V. B. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Liudytoja J. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdyboje, yra vyresnioji tyrėja. 2022 m. gruodžio 10 d. dirbant ekipaže „K1721“ kartu su tyrėja A. M., apie 21 val. iš budėtojo gavo pranešimą, apie tai, kad autostradoje, kryptimi Klaipėda - Kaunas, raudonos spalvos automobilis „Renault“, mėtosi po juostas, galimai vairuotojas neblaivus. Magistraliniame kelyje A1, ties 211 km, kryptimi link Vilniaus, pastebėjo nurodytą automobilį. Įjungus tarnybinio automobilio švyturėlius ir specialiuosius garso signalus, automobilis sustojo ties 212 km. Automobilio valstybiniai numeriai buvo ukrainietiški, bet jų neprisimena. Priėjo su kolege prie automobilio, pamatė, kad automobilio vairuotojo vietoje sėdi vidutinio amžiaus vyras, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Pradėjus kalbinti vyrą, suprato, kad jis visiškai nekalba lietuviškai, tik (duomenys neskelbtini). Jis pateikė laikiną leidimą gyventi Lietuvoje ir vairuotojo pažymėjimą, paaiškėjo, kad tai (duomenys neskelbtini). Kadangi nuo vyro sklido alkoholio kvapas, akivaizdžiai matėsi, kad jis neblaivus, jam alkotesteriu bandė nustatyti girtumą, tačiau jis pūtė per trumpai ir alkotesteris nieko nerodė, pūtė gal tris ar keturis kartus, tačiau taisyklingai įpūsti jam nepavyko. Jam sėdint automobilyje, pamatė, kad jis norėjo pradėti važiuoti, todėl iš savo automobilio jis buvo išlaipintas ir patalpintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Einant iki tarnybinio automobilio, vyras svirduliavo. Kolega paprašė vyro, kad jis pūstų į alkotesterį, tačiau vyrui vėl sunkiai sekėsi pūsti, pūtė per trumpai, o paskui reikėjo jį įkalbinėti pūsti dar kartą, kadangi jis sakė, kad jau kelis kartus pūtė ir daugiau nebepūs, tačiau netrukus pavyko įkalbėti ir jam buvo nustatytas apie 1.9 prom. girtumas. Patikrinus pakartotinai po 15 min., buvo maždaug 1.8 prom. Klausė vyro ar jis turi kur (duomenys neskelbtini) būti, kol reikės atvykti į policijos įstaigą, jis sakė, kad ne, todėl nuvežė jį į nakvynės namus Kalantos gatvėje. Jam buvo grąžinti laikinas leidimas gyventi Lietuvoje, vairuotojo pažymėjimas ir mobilaus ryšio telefonas (b. l. 51–54).
Iš 2022 m. gruodžio 11 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2022 m. gruodžio 10 d. 20:52 val., (duomenys neskelbtini) pil. V. B., gim. (duomenys neskelbtini) magistraliniame kelyje (Vilnius-Kaunas-Klaipėda) 212 km, kryptimi link Vilniaus, vairavo transporto priemonę „Renault Megane“, valst. Nr (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0392, patikros sertifikato Nr. 1751899, 21:19 val., pirmo tikrinimo metu nustatytas 1,96 prom. neblaivumas, 21:40 val., antro tikrinimo metu nustatytas 1,84 prom. neblaivumas. Automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į UAB „Augenas“ saugojimo aikštelę, adresu Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 6–11).
Iš 2022 m. gruodžio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 212 kilometre, kryptimi link Vilniaus (1 t., b. l. 12–34).
Iš Viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymos „Autotransporto kainos Lietuvoje“ pateiktų duomenų matyti, kad „Renault Megane“ kaina Lietuvoje 2022 m. gruodžio mėn. – 4310 eurų (b. l. 44).
Iš 2022 m. gruodžio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Renault“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) valstybiniai numeriai). Automobilio salone matomi automobilio dokumentai, kortelė, kurioje nurodyti automobilio techniniai parametrai bei automobilio savininkas, kurio vardu yra registruotas automobilis – I. V., dokumento registracijos numeris – (duomenys neskelbtini) (b. l. 55–62).
Iš 2022 m. gruodžio 11 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. gruodžio 10 d. apie 20:43 val., Kauno apskr. VPK registruotas telefoninis pranešimas, apie tai, kad autostradoje, kryptis Klaipėda - Kaunas, automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos, mėtosi po juostas, galimai vairuotojas neblaivus. Pranešėja važiuoja iš paskos. Pokalbio metu įvažinėja į Kauną (b. l. 63–64).
Iš 2022 m. gruodžio 10 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad V. B., gim. (duomenys neskelbtini)Alcotest 6810 Nr. ARFM - 0392, pat. Nr. 1751899, pirmojo tikrinimo 21 val. 19 min. metu nustatytas 1,96 prom. girtumas, antrojo tikrinimo 21 val. 40 min. metu nustatytas 1,84 prom. girtumas (b. l. 65).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad V. B. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumo laipsnis. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad prieš sėsdamas už vairo vartojo alkoholinius gėrimus. V. B. kaltę patvirtina liudytojos J. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolai, neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, kad V. B. pirmuoju tikrinimu nustatytas 1,96 promilių neblaivumas, o antruoju tikrinimu – 1,84 promilių neblaivumas. Taigi, teisiamajame posėdyje nustatyta, kad V. B. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai, turtui ar net gyvybei.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad V. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.
IV. Teismo išvados dėl V. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas pateikė prašymą atleisti V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant pagal laidavimą kaltinamojo žmonai I. B.. Pateiktas laiduotojos rašytinis prašymas (b. l. 152).
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko
BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Prokurorė prieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, prašė nuteisti areštu ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, nurodydama, kad kaltintojui kyla abejonių, ar taip bus įgyvendintas teisingumo principas.
Kaltinamojo gynėjas, palaikydamas prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, prašo nekonfiskuoti automobilio, kadangi jis priklauso kaltinamojo sutuoktinei, yra sutuoktinės turtas, todėl tai būtų neteisinga. Prašo konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią sumą – dalį tos vertės, nes byloje nurodyta ne tikroji automobilio vertė, o užkelta kaina taikant muito mokestį. Alternatyviai, netaikius BK 40 straipsnio, teismo prašo paskiriant bausmę – areštą, taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti.
Laiduotoja I. B. sutinka laiduoti už kaltinamąjį V. B., nurodė, kad yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, kartu su kaltinamuoju augina du vaikus, pasitiki juo, kad daugiau tokių veikų nedarys, ji jam yra autoritetas.
Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad I. B. yra verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo vyrui V. B. ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-82/2010). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad I. B. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris byloje gali būti laiduotoju ir turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui. I. B. Lietuvoje neteista, kartu su kaltinamuoju augina du nepilnamečius vaikus, ieškosi darbo, teigiamai charakterizuojama. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamojo ir siūlomos laiduotojos tarpusavio santykiai yra geri, jie yra šeimos nariai ir vienas kitu pasitiki, palaiko glaudžius ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma laiduotoja atitinka formaliuosius įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, manytina, kad pagal savo asmenines savybes ir santykį su kaltinamuoju, turi objektyvią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui ir yra verta teismo pasitikėjimo.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta bei nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamojo V. B. veiksmai atitinka nusikaltimo požymius, kad jis visiškai pripažino pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nuoširdžiai gailėjosi, šiuo atveju žala nebuvo padaryta, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra neteistas Lietuvos Respublikoje, nėra duomenų ar įrašytas psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimųjų asmenų grupėse, o laiduotoja I. B. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, perduodant jį pagal laidavimą I. B. atsakomybei. Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad jis neteistas, nustatytinas – 1 (vienerių) metų laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 4 dalis), kuris, manytina, yra pakankamas ir adekvatus baudžiamojo įstatymo nustatytiems tikslams pasiekti. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir V. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Įvertinus kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes charakterizuojančius duomenis, taip pat aplinkybę, kad laiduotoja I. B. yra nedirbanti, negauna jokių pajamų, yra pagrindas manyti, jog laidavimo tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant užstato.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, teismas, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui gali skirti minėtame straipsnyje nurodytas baudžiamojo poveikio priemones. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama nuo 1 iki 5 metų.
V. B. vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas – 1,84 promilių neblaivumas. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Administracine tvarka Lietuvos Respublikoje nebaustas. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad ankščiau jis Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamajam nustatytinas daugiau nei vidutinis BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas – 2 metai, skaičiuojant šį terminą nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo taikymo, t. y. nuo 2022 m. gruodžio 13 d. (b. l. 90–93).
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje, buvo padarytas jam vairuojant automobilį „Renault Megane“, VIN: kodas (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad V. B. vairavo automobilį, registruotą jo žmonos I. B. vardu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio nuostatas įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo esmė yra ta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Todėl, teismas daro išvadą, kad automobilis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams, t. y. tiek kaltinamajam V. B., tiek jo sutuoktinei I. B.. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog jeigu kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas panaudotas darant nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-676/2019). Taigi, šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar kaltinamojo sutuoktinė suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas panaudotas darant nusikalstamą veiką. Kaltinamasis, laisvai galėdamas bet kada disponuoti minėtu automobiliu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo fizinės būklės, šį turtą paėmė savo reikmėms ir panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padaryti.
Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad V. B. žmonai I. B. priklausančios transporto priemonės – automobilio „Renault Megane“, VIN: kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 2811 straipsnio 1 dalyje, yra būtinas, kadangi pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais.
Šiuo atveju, V. B. buvo nustatytas – 1,84 promilių neblaivumas, tokios būklės jis vairavo automobilį, taip sukeldamas realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui, todėl įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo ir užkirsti kelią galimam pakartotiniam kaltinamojo nusikalstamumui, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, V. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – I. B. vardu registruoto automobilio „Renault Megane“, VIN: kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Kaltinamajam išaiškintina, kad jei vienas sutuoktinių nuostolingai tvarko bendrą turtą ar savo veiksmais kelia pavojų bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei ir šeimos interesams, kitas sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą dėl turto padalijimo (CK 3.124 straipsnis) ir tokiu būdu gauti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Taip pat sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą civilinio proceso tvarka (kasacinė byla Nr. 2K-339/2008).
VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai
V. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 91–93), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Jurgitos Baltrūnienės 2022 m. gruodžio 20 d. nutarimu transporto priemonei – automobiliui „Renault Megane“, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikintinas (b. l. 46–48).
Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį V. B. yra – 183,33 eurų (b. l. 135–139). Prašyme nurodoma, jog antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam V. B. teikė advokatas Rimantas Bučma paskirtos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu.
Atsižvelgiant į kaltinamojo materialinę padėtį, į tai, jog gynėjas byloje dalyvavo ne jo pageidavimu, jam gynėjas paskirtas sutinkamai su BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjų dalyvavimo ir bylinėjimosi (pašto) išlaidos valstybei.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio „Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. 01-1-46473-22, kuris saugomas baudžiamojoje byloje (b. l. 131), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
V. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, perduodant jį laiduotojos I. B. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka – 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti V. B., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai I. B., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 13 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti transporto priemonę – automobilį „Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
V. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Proceso išlaidų iš kaltinamojo V. B. už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus advokato teisines paslaugas nepriteisti.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Jurgitos Baltrūnienės 2022 m. gruodžio 20 d. nutarimu transporto priemonei – automobiliui „Renault Megane“, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio „Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. 01-1-46473-22, kuris saugomas baudžiamojoje byloje (b. l. 131), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.
Teisėja Liuba Kymantienė