Civilinė byla Nr. e2A-1330-912/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32831-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.3.15.1

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Limstar group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Limstar group“ ieškinį atsakovui I. P. dėl mokymosi išlaidų ir dienpinigių grąžinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2019 m. spalio 3 d. sprendimu nepatenkino ieškovės reikalavimų dėl žalos atlyginimo ir permokos išieškojimo. Ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė teismo priteisti iš atsakovo 2 163,66 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1 259,43 Eur dienpinigių permoką, 5 proc. palūkanas.

2.       Ieškovė nurodė, kad pagal 2019 m. sausio 7 d. darbo sutartį atsakovas dirbo vadybininku ieškovės įmonėje. Ieškovės vadovo įsakymu atsakovas nuo 2019 m. vasario 17 d. iki 2020 m. sausio 31 d. komandiruotas į Kinijos Liaudies Respubliką mokytis kinų kalbos. Įsakyme nustatyti 37 Eur dienpinigiai. Atsakovas 2019 m. gegužės 17 d. elektroniniu paštu pateikė prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2019 m. gegužės 10 d. Jis be pateisinamos priežasties, neįspėjęs darbdavės, nutraukė komandiruotę ir mokslus bei 2019 m. gegužės 13 d. grįžo į Lietuvą. Ieškovė už atsakovo mokslą sumokėjo 2 163,66 Eur (2 426,55 JAV dolerių). Grįžęs į Lietuvą, atsakovas neatvyko į darbą. Ieškovė 2019 m. gegužės 29 d. įsakymu nutraukė darbo sutartį pagal DK 58 straipsnį (dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo) ir pareikalavo, kad atsakovas atlygintų žalą (mokymosi išlaidas) bei grąžintų 1 259,43 Eur dienpinigių permoką. Visos atsakovo išlaidos, kurių didžioji dalis susijusi ne su ieškovės ir atsakovo darbo santykiais, bet su atsakovo ir ieškovės direktoriaus, kaip fizinio asmens, asmeniniais susitarimais ir interesais. Jie siekė išsiaiškinti galimybes ir perspektyvas vykdyti naują bendrą verslą Kinijoje. Aptariamos išlaidos kompensuotos atsakovui paprašius.  (2019 m. balandžio 17 d. 10 000 Kinijos juanių (1 235,18 Eur) pervedimas). Ieškovė nurodė atlyginusi atsakovui visas atsakovo išlaidas. Atsakovas neturėjo jokių pretenzijų.

3.       Atsiliepime atsakovas prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Jis nurodė, kad į komandiruotę išsiųstas dirbti, bet ne mokytis. Atsakovas Kinijoje atliko esmines darbo funkcijas. Kalbos kursus ieškovė užsakė ir panaudojo kaip priedangą, siekdama išvengti didelių mokesčių, susijusių su Kinijos darbo vizų gavimu ir kitų formalumais. Šalys nebuvo sudarę susitarimo dėl mokymosi išlaidų atlyginimo, todėl nėra pagrindo atlyginti žalą (DK 37 straipsnio 1 dalis). Ieškovė išlaidas prisiėmė savo rizika, t. y. siųsdama atsakovą iš tikrųjų ne į mokslo, bet į darbo komandiruotę. Atsakovas teigia, kad nėra dienpinigių permokos. Jis gavo tiek dienpinigių, kiek dienų buvo Kinijoje (už 83 dienas).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 2 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė atsakovui iš ieškovės 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė visų turtinės atsakomybės atsiradimo ir taikymo sąlygų. Teismo nuomone, ieškovo nurodyti atsakovo neteisėti veiksmai (atsakovas savavališkai nutraukė komandiruotę ir neįspėjęs darbdavio apie numatomą darbo sutarties nutraukimą prieš 20 kalendorinių dienų, kaip numato DK 55 straipsnio 1 dalis, nevyko į darbą, darė pravaikštas, todėl buvo atleistas iš darbo už padarytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą) nėra neteisėta veika, kuri sukėlė ieškovui žalos ar galėjo prie jos prisidėti. Ši veika (galimos pravaikštos) galėjo būti pagrindas atleisti ieškovą už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

6.       Teismas nenustatė, kad atsakovo veiksmai, išreiškus norą nutraukti darbo sutartį ir nebebūti komandiruotėje, pažeidė darbdavės interesus, tiek, kad sukeltų žalos. Atsakovo veiksmų  ir ieškovės patirtų išlaidų nesieja priežastinis ryšys. Ieškovė būtų patyrusi išlaidų bet kuriuo atveju priimant nurodytą komandiruotės įsakymą, kuriame nenurodytos įstatymo nustatytos sąlygos ir situacija dėl tokių išlaidų grąžinimo. Ieškovė, priimdama į darbą jauno amžiaus darbuotoją, darbo sutartyje galėjo aptarti galimą darbuotojo kvalifikacijos kėlimą. Atsakovas turėjo teisę nutraukti darbo teisinius santykius. Tai, kad jis galbūt nesilaikė darbo sutarčiai nutraukti nustatytos tvarkos nepagrindžia visų sąlygų turtinei žalai atsirasti. Nenustačius darbuotojo veiksmų neteisėtumo ir priežastinio ryšio, nėra pagrindo konstatuoti kitų civilinės atsakomybės sąlygų.

7.       Teismas pažymėjo, kad DK 37 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtinta speciali norma dėl mokymo išlaidų atlyginimo. Atsakovo darbo sutartyje, komandiruotės įsakyme šios sąlygos neaptartos, šalys nesudarė susitarimų dėl ieškovės turėtų darbuotojo mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidų atlyginimo.

8.       Teismas nustatė, kad, komandiruojant darbuotoją į Kiniją, mokėtini 37 Eur dienpinigių. Atsakovo komandiruotė truko nuo 2019 m. vasario 17 d. iki gegužės 10 d., t. y. ne trumpiau negu 83 kalendorines dienas. Už jas, ieškovės buhalterinės apskaitos duomenimis, atsakovui priskaičiuota 3 071 Eur dienpinigių. Teismas, įvertinęs ankstesnės komandiruotės likutį, ieškovės banko pavedimus bei atsakovui priklausantį darbo užmokestį, kaip galutinį atsiskaitymą, nustatė, kad yra 1 259,43 Eur permoka.

9.       Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas, gyvendamas Kinijoje, patyrė 1 282 Eur išlaidų, susijusių su buto nuoma (9000 juanių), leidimo gyventi Kinijoje išdavimu (498 juanių), privaloma medicinine patikra (400 juanių). Komandiruotės įsakymu ieškovė įsipareigojo mokėti ne tik dienpinigius, bet taip pat ir padengti kuro, nakvynės, kelionės, kitas išlaidas. Nesant byloje duomenų, kad ieškovė atlygino komandiruotės išlaidas, teismas nurodytą sumą laikė darbuotojo protingomis ir būtinomis komandiruotėje patirtomis išlaidomis, kurios kompensuoja reikalaujamą išieškoti 1 259,43 Eur permoką. Dėl to, teismo vertinimu, nurodyta suma negali būti išieškoma iš darbuotojo. Teismas nurodė, kad ieškovė negali apeliuoti į kitų asmenų pervestą atsakovui Kinijos juaniais sumą ir teigti, kad ji galėjo kompensuoti atsakovo turėtas komandiruotės išlaidas. Nurodyta suma neįtraukta į ieškovės buhalterinę apskaitą. Byloje nėra jokių duomenų, kad tretieji asmenys tarpusavio susitarimų pagrindu perėmė ieškovės prievolę atlyginti atsakovui kitas komandiruotės išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines ginčo aplinkybes, klaidingai vertino rašytinius įrodymus. Tarptautinio studento paraišką su nuotrauka, nurodydamas visus savo duomenis, savo noru bei iniciatyva pasirašė ir Tianjin miesto tarptautinei kinų kalbos akademijai teikė Atsakovas, bet ne apeliantė. Atsakovo prašymu ir šalių sutarimu, apeliantė priėmė įsakymą dėl kvalifikacijos kėlimo komandiruotės į Kiniją ir už atsakovo kinų kalbos kursus sumokėjo 2 163,66 Eur. Apeliantė su akademija kinų kalbos mokymo kursų sutartį, nes ieškovę ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai. Įvykių chronologija ir pagrindžiantys įrodymai paneigia teismo išvadą, kad atsakovo kinų kalbos mokymasis Tianjin miesto akademijoje buvo apeliantės, bet ne atsakovo iniciatyva.

10.2.                      Atsakovas prašymą atleisti jį iš darbo parašė atgaline data, nesivadovavo DK 55 straipsnio 1 dalyje nustatytu ne trumpesniu kaip 20 kalendorinių dienų įspėjimo terminu. Atsakovas savo iniciatyva be pateisinamos priežasties, neinformavęs ieškovės, nutraukė komandiruotę bei mokslus ir 2019 m. gegužės 13 d. grįžo į Lietuvą. Apeliantei negrąžinta už atsakovo mokslus sumokėta suma. Dėl atsakovo tyčinių kaltų veiksmų apeliantei padaryta žala, kurią atsakovas privalo atlyginti (DK 154 straipsnio 1 punktas).

10.3.                      Grįžęs į Lietuvą, atsakovas į darbą neatvyko, nenurodė neatvykimo į darbą priežasčių. Atsakovas 2019 m. gegužės 23 d. vakare elektroniniu paštu atsiuntė 2019 m. gegužės 23 d. pranešimą apie jam išduotą nedarbingumo pažymėjimą nuo 2019 m. gegužės 23 d. iki 2019 m. gegužės 28 d. Ieškovė teigia, kad nurodytos aplinkybės patvirtina šiurkštų bei sunkų darbo pareigų pažeidimą (DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Atsakovas 2019 m. gegužės 29 d. atleistas iš darbo pagal DK 58 straipsnį.

10.4.                      Atsakovas nesielgė taip, kaip to iš jo reikalavo DK, įskaitant 24, 31 bei 55 straipsnius, elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo savo teisėmis. Dėl to atsakovas turi atlyginti ieškovei žalą (DK 24 straipsnio 6 dalis, 151 straipsnis).

10.5.                      Įrodytos visos atsakovo atsakomybės sąlygos: 1) atsakovas komandiruotę ir mokslus nutraukė savo iniciatyva apie tai net neinformavęs apeliantės, todėl apeliantė prarado už atsakovo mokslus sumokėtą sumą; 2) atsakovas padarė žalos neteisėta veika, t. y. padarydamas DK 24 straipsnio 1–3, 5 dalyse, 31 straipsnio 2 dalyje, 55 straipsnio 1 dalyje, 107 straipsnio 1, 5 dalyse nustatytus šiurkščius bei sunkius pažeidimus; 3) priežastinis ryšys yra tai, kad, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo pareigas ir sąžiningai įgyvendinęs savo teises, jis nebūtų siekęs mokslų ir jų apmokėjimo apeliantės sąskaita arba būtų juos baigęs ir tęsęs darbo santykius su apeliante, arba bent jau iš anksto būtų įspėjęs apeliantę apie savo ketinimus nebetęsti mokslų ir darbo santykių; 4) atsakovas veikė suvokdamas tai, ką daro, ir numatydamas padarinius. Atsakovo kaltė yra tiesioginė tyčia; 5) šalys teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla, t. y. komandiruote, mokslais, jų bei darbo teisinių santykių nutraukimu.

10.6.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas žalos atlyginimo klausimą, neteisingai taikė CPK 185 straipsnį, DK 24 straipsnį, 31 straipsnio 2 dalį, 55 straipsnio 1 dalį, 58 straipsnio 3 dalies 1, 7 punktus, 107 straipsnio 1, 5 dalis, 151 straipsnį bei 154 straipsnio 1 punktą.

10.7.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, susijusias su dienpinigių permoka. Tuo metu, kai atsakovas buvo Kinijoje, ieškovė jam mokėjo darbo užmokestį ir dienpinigius. Ieškovė 2019 m. gegužės 29 d. įsakymu pareikalavo grąžinti perduotą ir nepanaudotą dienpinigių sumą. Visos atsakovo išlaidos, kurių didžioji dalis buvo susijusi ne su apeliantės ir atsakovo darbo santykiais, bet su atsakovo ir apeliantės direktoriaus, kaip fizinio asmens, asmeniniais susitarimais, atsakovo prašymu kompensuotos vietine Kinijos juanių valiuta. Nebuvo dienpinigių įskaitymų su išlaidomis. Atsakovas buhalterijai neteikė išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Dėl išlaidų specifiškumo neįtraukti į apeliantės apskaitą. Atsakovo patirtos 1 222,58 Eur (9 898,00 Kinijos juanių) išlaidos kompensuotos iš jam pervestų lėšų (2019 m. balandžio 17 d. atsakovui pervesta 1 235,18 Eur (10 000 Kinijos juanių). Atsakovas nepagrindė, kokios išlaidos kompensuotos dienpinigių permoka.

11.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti apeliacinį skundą, palikti galioti teismo sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1.                      Teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes ir pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimų. 2019 m. sausio 10 d. paraišką pildė atsakovas, nes ji skirta tarptautiniams studentui, bet ne darbdaviui, kuris nurodomas paraiškoje. Tai nereiškia atsakovo iniciatyvos. Ieškovė pasirašė sutartį dėl tariamų mokslų. Atsakovas buvo ieškovės darbuotojas, kuris atstovavo ieškovę. Šalių elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovo komandiravimas į Kiniją susijęs ne su kinų kalbos mokslais, bet su ieškovės verslo interesų tenkinimu. Dėl to ieškovės veiksmai, kad ji dokumentus (darbo sutartis tik 2 val., įsakymas, darbo apskaita, ir buhalteriniai dokumentai) pildė, jog atsakovas siunčiamas mokytis kinų kalbos, formaliai turi nusikaltimo požymių. Atsakovo komandiruotė – darbo. Kvalifikacijos kėlimas (kinų kalbos mokslai) buvo priedanga patekti į Kiniją ir joje dirbti. Tai organizavo (sprendė) ieškovė, bet ne atsakovas.

11.2.                      Ieškovė netinkamai aiškina DK nuostatas, nepagrįstai lėšas už kinų kalbos kursus traktuoja kaip žalą, prašo taikyti žalos atlyginimo institutą, siedama jį su atsakovo atleidimo iš darbo pagrindu. Ieškovė neįrodė būtinų atsakovo, kaip darbuotojo, civilinės atsakomybės kilimo sąlygų.

11.3.                      Nesant rašytinio susitarimo dėl papildomų darbo sutarties sąlygų (mokymosi išlaidų atlyginimo), ieškovė neturi reikalavimo teisės atsakovui (DK 37 straipsnis). Ieškovės veiksmai – siekis atlyginti tariamo mokslo išlaidas, kaip žalą, ieškovei formaliai nurodant savo dokumentuose melagingus duomenis – laikytini piktnaudžiavimu teise, nesąžiningu elgesiu.

11.4.                      Ieškovės reikalavimas grąžinti dienpinigius prieštarauja jos pateiktiems buhalteriniams dokumentams. Ieškovės teiginiai, jog dienpinigiai nepanaudoti, neatitinka realybės, nes jie skiriami darbuotojui esant komandiruotėje, ir darbuotojas neturi pareigos pagrįsti darbdaviui jų panaudojimą.

11.5.                      Ieškovė manipuliuoja versijomis dėl byloje nustatomų faktinių aplinkybių (visas sumas suplakdama į vieną, ir teigdama, jog susidarė dienpinigių permoka atsakovui), susiedamas jų reikšmę su savo reikalavimo tenkinimu arba atmetimu, tokiu būdu piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis.

11.6.                      Ieškovės pateikti pavedimai į atsakovo sąskaitą, kuriuos atliko tretieji asmenys, neįrodo, jog ieškovė turi reikalavimo teises (dėl dienpinigių) į atsakovą, ir tai, jog šiuo pavedimu buvo sumokėti atsakovui priklausantys dienpinigiai. 

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl buvusio darbuotojo pareigos atlyginti mokymosi išlaidas ir sumokėtų dienpinigių grąžinimo.

13.       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

14.       Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

15.       Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2019 m. sausio 7 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas dirbo vadybininku. Sutartyje šalys susitarė dėl dviejų valandų trukmės darbo dienos, 5 Eur valandinio atlygio. Atsakovas, pasinaudodamas kontaktinio asmens Kinijoje Sun You Di paslaugomis, 2019 m. sausio 10 d. užpildė paraišką dėl kinų kalbos mokymosi Tianjin miesto tarptautinėje kinų kalbos akademijoje laikotarpiu 2019 m. kovo–2020 m. sausio mėn. Ieškovė 2019 m. sausio 11 d. ir 2019 m. kovo 1 d. mokėjimais sumokėjo už atsakovo studijas 2 426,55 JAV dolerių (2 163,66 Eur). Ieškovė 2019 m. vasario 9 d. priėmė įsakymą dėl kvalifikacijos kėlimo komandiruotės į Kiniją, nurodė, jog atsakovas komandiruojamas kelti kvalifikaciją nuo 2019 m. vasario 17 d. iki 2020 m. sausio 31 d į Kinijos Liaudies Respubliką, Tianjin miestą, Tianjin tarptautinėje Kinijos kolegijoje mokytis kinų kalbos. Įsakyme nurodyta mokėti 37 Eur dienpinigius, taip pat apmokėti kuro, nakvynės ir kitas kelionės išlaidas pagal pateiktus dokumentus. Į atsakovo sąskaitą 2019 m. balandžio 17 d. pavedimu pervesta 10 000 Kinijos juanių (1 235,18 Eur), mokėtojas nenurodytas.

16.       Atsakovas 2019 m. gegužės 17 d. pateikė ieškovei elektroniniu paštu 2019 m. gegužės 10 d. prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2019 m. gegužės 10 d. savo noru. Ieškovė 2019 m. gegužės 21 d. elektroniniu paštu pateikė atsakovui reikalavimą pateikti rašytinį paaiškinimą dėl to, kad jis, grįžęs į Lietuvą, 2019 m. gegužės 13 d. ir vėliau darbe nepasirodė, taip pat priminė, kad nutraukus mokslus išimtinai savo noru ir be pateisinamos priežasties atsakovas turi grąžinti ieškovo už jo mokslus sumoktą sumą bei dienpinigių permoką. Atsakovas 2019 m. gegužės 23 d. elektroniniame laiške nurodė, kad yra nedarbingas ir pridėjo jo kopiją. Atsakovas taip pat nurodė, jog jis neskolingas. Ieškovė 2019 m. gegužės 29 d. įsakymu nutraukė darbo sutartį su atsakovu pagal DK 58 straipsnį, pareikalavo atlyginti žalą (mokestį už ieškovo mokslus ir dienpinigių permoką) bei nurodė buhalterijai, jog, jei žala nebus atlyginta gera valia, daryti išskaitas iš darbuotojo darbo užmokesčio DK 150 ir 156 straipsnių nustatyta tvarka.

Dėl ieškovės reikalavimų kvalifikavimo ir vertinimo

17.       Pagal CPK 135 straipsnį, ieškovas ieškinyje privalo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą) (lot causa petendi) ir ieškinio dalyką (ieškovo reikalavimą) (lot. petitum) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Taigi teismo pareiga yra parinkti tinkamą teisės normą ir tinkamai teisiškai kvalifikuoti ieškovo reikalavimą (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytos teisės normos (teisinis pagrindas) teismui neprivalomas. Taigi ieškovas turi teisę ieškinyje nurodyti taip pat ir teisinį pagrindą (t. y. teisės normas, kuriomis grindžia savo reikalavimą), bet šis teisinis pagrindas teismui neprivalomas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisinį ieškinio pagrindą, t. y. faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą, ex officio atlieka bylą nagrinėjantis teismas, kuris nėra saistomas ieškovo ieškinyje nurodyto juridinio ieškinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-740/2001; 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2012).

18.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinyje nurodė ir bylos nagrinėjimo metu ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo  ieškovo kvalifikacijos tobulinimui patirtas išlaidas ir dienpinigių permoką grindė teisės normomis, kuriose nustatyta darbuotojo pareiga nedaryti darbdaviui žalos, bendradarbiauti ir elgtis sąžiningai (DK 24, 31, 55 straipsniai, 154 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į šios nutarties 19 punkte nurodytą išaiškinimą, šis ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui neprivalomas.

19.       Teisėjų kolegija pabrėžia, kad DK 37 straipsnyje reglamentuotas darbuotojo mokymosi išlaidų atlyginimo klausimas. Nurodyta norma aktuali nagrinėjamoje byloje ir pagal ją turi būti sprendžiamas šios bylos šalių ginčas.

20.       DK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys gali susitarti dėl darbdavio turėtų darbuotojo mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidų atlyginimo sąlygų, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Pagal DK 37 straipsnio 2 dalį, atlygintos gali būti tik išlaidos, susijusios su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu. Susitarime gali būti nustatyta, ar į mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidas įskaičiuojamos kitos komandiruotės išlaidos (kelionės, nakvynės ir kita).

21.       Vadovaujantis DK 37 straipsnio 4 dalimi, jeigu darbuotojas savo iniciatyva studijuoja, siekdamas studijų krypties bakalauro, magistro kvalifikacinio laipsnio ir (arba) profesinės kvalifikacijos pagal formaliojo profesinio mokymo programas, ir darbdavys apmoka visas ar ne mažiau kaip pusę šių išlaidų, darbo sutarties šalys papildomai gali susitarti dėl to, kad darbuotojas laikotarpiu, iki tęsia darbdavio lėšomis apmokėtas studijas, ir per trejus metus po šio laikotarpio pabaigos darbo sutartį savo iniciatyva be svarbių priežasčių gali nutraukti tik atlyginęs darbdaviui jo patirtas išlaidas.

22.       Nagrinėjamoje byloje išsiskyrė ieškovės ir atsakovo pozicijos dėl to, kieno iniciatyva atsakovas išvyko į Kiniją ir mokėsi kinų kalbos. Į bylą pateiktas ieškovės direktoriaus 2019 m. vasario 9 d. įsakymą „Dėl kvalifikacijos kėlimo komandiruotės į Kiniją“. Aptariamame darbdavio įsakyme įrašyta, kad atsakovas komandiruojamas kelti kvalifikaciją nuo 2019 m. vasario 17 d. iki 2020 m. sausio 31 d į Kinijos Liaudies Respubliką, Tianjin miestą, Tianjin tarptautinėje Kinijos kolegijoje mokytis kinų kalbos. Įsakyme nustatyta, kad atsakovui mokami dienpinigiai kiekvieną mėnesį po 37 Eur už kiekvieną dieną, taip pat kuro, nakvynės ir kitos kelionės išlaidos pagal pateiktus dokumentus (2 t., b. l. 22). Šalių sudarytoje darbo sutartyje nėra papildomų sąlygų dėl ieškovo mokymosi išlaidų grąžinimo, nutraukus darbo sutartį. Šalys nesudarė taip pat ir atskiro susitarimo šiuo klausimu. Dėl to atsakovas neturi pareigos atlyginti atsakovei išlaidų, kurių ji patyrė dėl to, jog komandiravo atsakovą į Kiniją mokytis kinų kalbos.

23.       Atsakovas Kinijoje ne tik mokėsi kinų kalbos, bet taip pat ir dirbo, taigi atsakovo komandiruotės tikslas buvo taip pat ir dirbti. Pagal DK 107 straipsnio 2 dalį, darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti. Vadovaujantis DK 107 straipsnio 3 dalimi, jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

24.       Pirmiau šioje nutartyje nurodyta, kad ieškovės direktoriaus 2019 m. vasario 9 d. įsakyme „Dėl kvalifikacijos kėlimo komandiruotės į Kiniją“ be kita ko nustatyta, kad atsakovui mokami dienpinigiai kiekvieną mėnesį po 37 Eur už kiekvieną dieną, taip pat kuro, nakvynės ir kitos kelionės išlaidos pagal pateiktus dokumentus (įsakymo 2 punktas). Atsakovas pateikė įrodymų, kad Kinijoje patyrė 1 282 Eur išlaidų, susijusių su gyvenamosios patalpos nuoma, leidimo gyventi Kinijoje išdavimu, privaloma medicinine patikra. Šios išlaidos kvalifikuojamos kaip su komandiruotes susijusios išlaidos. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atlygino atsakovui nurodytas išlaidas. Sumos, kurias atsakovui pervedė ne ieškovė, bet kiti asmenys, savaime nepagrindžia, kad jos buvo skirtos atsakovo komandiruotės išlaidoms kompensuoti ir kad jos sumokėtos ieškovės pavedimu. Atsakovas yra darbuotojas – silpnesnioji darbo santykių šalis, todėl visos abejonės dėl byloje įrodinėjamų aplinkybių įrodytumo ir tikrumo vertinamos darbuotojo naudai. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovo jos nurodytos 1 259,43 Eur dienpinigių permokos.

25.       Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.

26.       Dėl visų šioje nutartyje išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija sutinka su visais kitais pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartodama mano, kad sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti.

28.       Atmetus apeliacinį skundą atsakovui iš ieškovo priteisiamos 720 Eur išlaidos už advokato pagalbą (už susipažinimą su apeliaciniu skundu ir atsiliepimo į jį parengimą) išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys, 98 straipsnis). Įvertinusi priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, teisinių paslaugų pobūdį, turinį, atsižvelgusi į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis pagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 325 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti ieškovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimo. 

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimą.

Priteisti atsakovui I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Limstar Group“ (kodas 302495001) 720 Eur (septynis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.