Civilinė byla Nr. e2-561-896/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00459-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.2.1

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Tomas Romeika,

sekretoriaujant  Ramunei Marcinkevičienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ atstovui advokatui V. M., atsakovo Leonhard Weiss OÜ atstovei advokatei I. K.-V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Leonhard Weiss OÜ bei trečiajam asmeniui likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Hidrostatyba“ dėl žalos atlyginimo.

        Teismas

n u s t a t ė :

Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Autokausta“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės Leonhard Weiss OÜ (toliau – ir atsakovė) 420 169,40 Eur žalą, 0,1 proc. dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Hidrostatyba“ ir atsakovė sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. JVS-HS-LW-A-17-08-01, siekdami dalyvauti, o vėliau ir įvykdyti užsakovo akcinės bendrovės (toliau – AB) „LTG Infra“ Rail Baltica geležinkelio ruožo Kaunas – Palemonas rekonstrukcijos projektą. Projekto atsakinguoju partneriu buvo paskirta UAB „Hidrostatyba“. Laimėję viešąjį pirkimą projektui įvykdyti, partneriai 2018 m. birželio 1 d. su užsakovu sudarė rangos sutartį Nr. SP-287, skirtą projekto darbams įgyvendinti. Atskiriems darbams atlikti sudarė atitinkamas dvišales sutartis, t. y. atsakingasis partneris UAB „Hidrostatyba“ sudarė atskirus dvišalius susitarimus tiek su ieškove, tiek su atsakove, konkrečiai paskirstant kiekvienam iš jų tenkančius darbus, jų kainas ir atlikimo terminus. 2018 m. gruodžio 5 d. ieškovė su UAB „Hidrostatyba“ sudarė Susitarimą Nr. 1 prie jungtinės veiklos sutarties, kuriame buvo detalizuota ieškovei tenkanti projekto darbų dalis, jų kaina ir kt. 2018 m. gruodžio 5 d. Susitarimo 4 p. numatė, kad projekto darbų apimtys bei tikslios jų vykdymo vietos bus patikslintos detalizavus projektinius sprendinius darbo projekte. Be to, 2019 m. rugpjūčio 8 d. ieškovė ir UAB „Hidrostatyba“ sudarė Susitarimą Nr. 2, kuris numatė, kad ieškovė atliks naftos produktais užteršto grunto teritorijos nuo 27+600 km iki 28+400 km tyrimus ir visos reikiamos techninės ir teisinės dokumentacijos parengimą ir suderinimą, o taip pat užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus atkarpoje nuo 28+189 km iki 28+325 km bei nuo 27+600 km iki 27+975 km už įkainį lygų 197,48 Eur + PVM už 1 m3. Įvertinus numatomą užteršto grunto tūrį, bendra darbų kaina buvo nustatyta 3 911 841,82 Eur + PVM. Vadovaudamasi sudarytu 2019 m. rugpjūčio 8 d. susitarimu, ieškovė atliko dalį užteršto grunto darbų (14 384 m3) už 2 840 552,32 Eur + PVM. Užsakovas šiuos užteršto grunto darbus (14 384 m3) priėmė, jiems jokių pretenzijų neturėjo bei už juos atsiskaitė. Projekto eigoje atsakingam partneriui UAB „Hidrostatyba“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Todėl 2019 m. lapkričio 20 d. tarp visų partnerių buvo pasirašytas Susitarimas Nr. 5, pagal kurį projekto atsakingu partneriu tapo atsakovė, kuri perėmė visas UAB „Hidrostatyba“ teises ir pareigas ieškovės atžvilgiu, įskaitant pagal šiam ginčui aktualias sutartis (susitarimus). Atsakovė, tapusi atsakinguoju projekto partneriu, pradėjo neigti ieškovės su buvusiu atsakinguoju partneriu UAB „Hidrostatyba“ pasirašytų dvišalių susitarimų privalomumą atsakovei. Atsakovė, pasinaudodama savo, kaip atsakingojo partnerio statusu, savavališkai bei neteisėtai atliko ir užsakovui perdavė 6 609,43 m3 užteršto grunto darbų, kuriuos pagal 2019 m. rugpjūčio 8 d. susitarimą privalėjo atlikti ieškovė. Ieškovės vertinimu, atsakovei niekada nebuvo pavesta atlikti nurodomų  darbų - tam ji neturėjo jokio teisinio pagrindo. Tokie atsakovės neteisėti ir nepagrįsti veiksmai lėmė, kad ieškovė negalėjo atlikti likusios (jai pagrįstai priklausančios) užteršto grunto darbų dalies (6 609,43 m3) ir už juos negavo 363 783,03 Eur grynojo pelno. 2017 m. rugpjūčio 1 d. partneriai sudarė susitarimą, kuriame numatė tarpusavio atsiskaitymo tvarką. 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarimo 4 p. numato, kad „Atsakingam partneriui vėluojant sumokėti šiame punkte nurodomas sumas (Užsakovo pervestas lėšas už projekto darbus), jis privalo mokėti kiekvienam partneriui atskirai po 0,1 procentų dydžio palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.“ Atsakovė, savavališkai ir neteisėtai atlikusi užteršto grunto darbus (6 609,43 m3), apmokėjimą už tai iš užsakovo gavo 2021 m. balandžio 23 d. Tokiu būdu atsakovė gavo ir ieškovės reikalaujamus 363 783,03 EUR. 2017 m. rugpjūčio 1 d. Susitarimo 3 p. numato, kad partneriams iš užsakovo gaunamos lėšos paskirstomos per dvi darbo dienas. Taigi, atsakovė šiuo atveju jau nuo 2021 m. balandžio 26 d. vėluoja ieškovei  sumokėti 363 783,03 Eur (viso 155 dienas). Todėl iš atsakovės priteistini 56 386,37 Eur dydžio delspinigiai. Iš atsakovės priteistinos 0,1 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos už kiekvieną dieną nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dublike ieškovė UAB „Autokausta“ papildomai nurodė, kad užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbai buvo priskirti BUAB „Hidrostatyba“ atsakomybei. Sudarant Rangos sutartį ir pasirašant kitus pirminius projekto dokumentus, nebuvo aišku, kiek būtent projekto eigoje bus užteršto grunto darbų. Todėl projekto dokumentuose buvo numatyta tik 100 m3 užteršto grunto darbų (tai buvo nurodyta tik dėl šiems darbams reikalingos kainodaros). Projekto eigoje BUAB „Hidrostatyba“ tapo žinoma, kad preliminarus naftos produktais užteršto grunto kiekis yra 19 808,8 m3. Tokiam utilizuotino (kastino) naftos produktais užteršto grunto kiekiui užsakovas niekada neprieštaravo bei nekvestionavo poreikio atlikti tokio mąsto užteršto grunto darbų. BUAB „Hidrostatyba“, atsižvelgdama į tai, jog ieškovei nebuvo užtikrinta, kad jai teks 30 proc. projekto darbų apimtis (kaip tai numato Jungtinės veiklos sutarties 3.21 p.), jai tenkančius užteršto grunto darbus perdavė atlikti ieškovei bei su ieškove pasirašė dar vieną dvišalį susitarimą, todėl ieškovės ir BUAB „Hidrostatyba“ buvo sudarytas 2019 m. rugpjūčio 8 d. Susitarimas Nr. 2 prie Jungtinės veiklos sutarties. Atsakovė nepagrįstai referuoja į 2019 m. lapkričio 22 d. Susitarimą Nr. 6, kuriame aptariamas BUAB „Hidrostatyba“ pareigų ir teisių perėmimas pastarosios subrangovų atžvilgiu. Ieškovė niekada nebuvo BUAB „Hidrostatyba“ subrangovu. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ji BUAB „Hidrostatyba“ teises ir pareigas galėjo perimti tik novacijos pagrindu – jos buvo perimtos trišaliu šalių 2019 m. lapkričio 20 d. susitarimu. Jungtinės veiklos sutarties 3 p. nepaneigia ieškovės reikalavimų dėl delspinigių priteisimo pagrįstumo. Jungtinės veiklos sutarties 3 p. reglamentuoja įprastas situacijas (kuomet partneriai atlieka savo darbus, bet ne kaip vienas iš partnerių pasisavina kitam partneriui priklausančius darbus). Todėl vien tai, kad Jungtinės veiklos sutarties 3 p. aptaria atliktų darbų atsiskaitymo tvarką, jokiu būdu nepaneigia atsakovės pareigos pervesti ieškovei atsakovės gautus 363 783,03 Eur, kadangi šie pinigai ieškovei priklausė nuo pat jų sumokėjimo dienos.

Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Autokausta“ atstovas V. M. ieškinį palaikė. Paaiškino, kad atsakovė neteisėtai atliko dalį išimtinai ieškovei priklausančių atlikti užteršto grunto darbų, kadangi tuos darbus atliko atsakovė, ieškovei buvo užkirstas kelias tuos darbus atlikti ir gauti jai už tai priklausantį pelną. Ir jeigu nebūtų buvę tokių neteisėtų veiksmų, ieškovė šią sumą neabejotinai būtų gavusi. Jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta 2017 m. rugpjūčio 1 d. tarp ieškovės, atsakovės ir UAB „Hidrostatyba“. Ši sutartis buvo sudaryta, kad būtų galima dalyvauti, o vėliau ir įvykdyti, Lietuvos geležinkelių organizuotą konkursą geležinkelių ruožo Kaunas–Palemonas rekonstrukcijos projektą. Pradiniu metu, kai buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, atsakinguoju partneriu buvo paskirta UAB „Hidrostatyba“, kuriai buvo pavesta atlikti ir vykdyti užteršto grunto darbus. Ieškovė pridėjo garso įrašą bylos, kuri vyko 2021 m. kovo 31 d., atsakovės atstovė uždavė klausimą UAB „Hidrostatyba“ atstovui - kam projekto pradžioje buvo priskirti užteršto grunto projekto darbai? I. D. labai aiškiai atsakė, kad tai buvo UAB „Hidrostatyba“ priskirtas darbas. Su šita pozicija iš esmės sutinka atsakovė atsiliepime į ieškinį. Dėl to nėra ginčo ir šita aplinkybė yra svarbi tuo, kad užteršto grunto darbai nei projekto pradžioje, nei vėliau atsakovei nebuvo priskirti. Visi darbai tarpusavyje buvo pasiskirstyti dvišaliais susitarimais, struktūriškai tarp partnerių buvo įvykęs dalinimasis ruožais (vienas daro Palemoną, kitas daro – kitą), t. y. ruožas buvo padalintas į tris dalis. Pati detalizacija, ką kiekviename ruože darys, kiek darys, kokiais įkainiais darys, viskas buvo numatyta dvišaliuose susitarimuose. UAB „Hidrostatyba“, kaip atsakingas partneris, sudarydavo dvišalius susitarimus tiek su atsakove, tiek su ieškove. Byloje yra pateikti 5 susitarimai, kuriais ieškovei buvo priskirti atlikti atitinkami darbai. 3 tome yra pateikti dvišaliai susitarimai, kurie buvo sudaryti su atsakove. Ne tik ieškovė sudarinėjo dvišalius sutarimus, bet ir atsakovė sudarinėjo dvišalius susitarimus. Tai buvo įprasta bendradarbiavimo praktika. UAB „Hidrostatyba“, perleisdama atlikti užteršto grunto darbus, juos perleido lyg tai visa apimtimi, bet iš atsakovės procesinių dokumentų galima matyti, kad kalbama apie 100 kubinių metrų, neva, kad nebuvo galima perleisti kitaip. 2019 m. rugpjūčio 8 d. buvo sudarytas Susitarimas Nr. 2, kuriame ir buvo aptarti užteršto grunto darbai ir jų priskyrimas. Punkte 2 aiškiai pasakyta, kad naftos produktais užteršto grunto kasimo darbus atitinkamoje atkarpoje atliks UAB „Autokausta“ už įkainius 197,4 Eur +PVM už 1 kubinį metrą. Numatoma darbų kaina siekia 4 milijonus, o preliminarus kiekis siekia 19000 kubinių metrų, bet ne 100 kubinių metrų kaip nurodo atsakovė. Atitinkamai UAB „Autokausta“ didžiąją dalį tų darbų padarė, daugiau kaip 14000 kubinių metrų. Ir už tuos darbus jai priklausė gauti 2 840 552,32 Eur. Atsakovė už tuos darbus nenorėjo sumokėti, todėl buvo kita byla, kurios garso įrašas yra pateiktas. Atlikus darbus 14000 kubinių metrų, liko neatlikti darbai – skirtumas tarp 19000-14000, kurių atsakovė neleido atlikti. Atsakovė užsiėmė teritoriją ir pati ėmėsi tuos darbus atlikti. Susitarimu Nr. 5, kuris buvo sudarytas 2019 m. lapkričio 20 d. tarp visų trijų partnerių, buvo susitarta pakeisti atsakingąjį partnerį iš UAB „Hidrostatyba“ į Leonhard Weiss OÜ, o ši perima partneriui UAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimus ir teises užsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir partnerio UAB „Autokausta“ atžvilgiu. Šitas susitarimas yra teisinis pagrindas pripažinti, kad jis įsipareigojo pagal dvišalį susitarimą, pagal kurį grunto darbų darymas buvo numatytas UAB „Autokausta“, šitas įsipareigojimas atiteko ir atsakovei Susitarimo Nr. 5 pagrindu. Nepaisant šito susitarimo, atsakovė vėliau pradėjo jį neigti, ji neteisėtai atliko darbus užteršto grunto apimtyje 6609 kubinių metrų. Tapusi atsakinguoju partneriu, atsakovė pradėjo ignoruoti tarp UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Autokausta“ sudarytus susitarimus. Atsakovė tikrai žinojo apie sudarytą dvišalį susitarimą, šią aplinkybę patvirtina 2019 m. rugpjūčio 22 d. pasitarimas, kuriame dalyvavo ir atsakovės atstovas, buvo aiškiai nurodyta, kad 2019 m. spalio 2 d. UAB „Autokausta“ planuoja pradėti užterštos teritorijos grunto valymo darbus, šitas faktas buvo išviešintas, susitarimas buvo žinomas atsakovei. 2020 m. liepos 21 d. UAB „Hidrostatyba“ raštas, kuriame aiškiai nurodoma, kad pasirašydama Susitarimą Nr. 5, atsakovė perims visas UAB „Hidrostatyba“ teises ir pareigas. 2019 m. lapkričio mėnesį vyko derybos, atstovė žadėjo laikytis šių įsipareigojimų. Atsakovė remiasi 2019 m. gruodžio 4 d. raštu, ištraukia kelis sakinius, sako tai yra UAB „Hidrostatyba“ raštas, jis patvirtina, kad jokie įsipareigojimai pagal dvišalius tarpusavio susitarimus nebuvo perleisti, ir pacituojama tam tikra rašto ištrauka, kad šalys pasiruošusios vykdyti sutartį prie AB „Lietuvos geležinkeliai“, tačiau šitas raštas, kuriuo ginasi atsakovė, buvo adresuotas tik AB „Lietuvos geležinkeliai“, šito rašto pagrindinė mintis aptarti partnerių santykį su AB „Lietuvos geležinkeliai“, aptarti sutarties vykdymo aplinkybes prieš AB „Lietuvos geležinkeliai“, raštu nebuvo aptariami tarpusavio partnerių įsipareigojimai, tarpusavio darbų pasiskirstymas, nes AB „Lietuvos geležinkeliai“ iš esmės yra visiškai nesvarbu. Iš konteksto yra ištraukiami 2019 m. lapkričio 15 d. rašto 2 sakiniai, bandoma sakyti, kad atsakovė neturi pareigos vykdyti dvišalių susitarimų, tačiau šiame rašte jungtinės veiklos sutarties tarpusavio šalių santykiai nebuvo aptariami. Visos sąlygos taikyti civilinę atsakomybę egzistuoja. Atsakovė, kuri atliko darbus, kuriuos turėjo atlikti ieškovė, atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė 2019 m. rugpjūčio 8 d. susitarimą, 2019 m. lapkričio 20 d. susitarimą, dėl tokių veiksmų ieškovė negavo grynojo pelno, kuris viršija 260 tūkstančių eurų. Pelnas paskaičiuotas sekančiai: ieškovės darbų kaštai yra 132,70 Eur už kubinį metrą, įkainis (ką ieškovė turėjo gauti) 197,40 Eur už kubinį metrą (rangovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ už šitą darbą mokėjo 200 Eur). Iš 197,40 atėmus 132,70, atėmus pelno mokestį (15 proc. nuo 64,70 (197,40-132,70)), gaunama 55 Eur už kubinį metrą grynasis pelnas, kurį turėjo gauti ieškovė. 55 Eur padauginus iš kiekio, kurį sutvarkė atsakovė, gaunamas žalos dydis. Ieškovė netgi galėtų pareikalauti daugiau. Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad šiuos darbus būtų dariusi ne pati ieškovė, būtų pasitelkusi Vilniaus betono demontavimo techniką. Atsiliepime yra lentelė, kurioje nurodyta, kad Vilniaus betono demontavimo technikos darbų kaštai yra 129,40 Eur. Vadinasi, kuo mažesnė savikaina, tuo didesnis pelnas. Atsakovė yra netiesiogiai pripažinusi, kad žalos dydis gali būti ir didesnis. Tarp ieškovės patirtų nuostolių ir atsakovės veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Jei nebūtų atlikusi atsakovė, šiuos darbus būtų atlikusi ieškovė. Yra susitarimas dėl atsiskaitymo, gautus pinigus paskirstyti per dvi dienas, kadangi pinigus už ginčo darbus, kuriuos priklausė atlikti ieškovei, atsakovė gavo 2021 m. balandžio 23 d., ieškovei turėjo būti sumokėta 2021 m. balandžio 26 d., atitinkamai yra skaičiuojami delspinigiai, kurie numatyti tame pačiame susitarime, 255 dienos iš 1 proc. už kiekvieną dieną. Lietuvos apeliacinis teismas atsakovės argumentus atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino, kad užteršto grunto darbus turėjo daryti tiktai ieškovė, susitarimas yra nenutrauktas, nepakeistas, galiojantis, UAB „Hidrostatyba“ Susitarimu Nr. 2 perdavė darbus atlikti UAB „Autokausta“. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis parodo, kad nebuvo jokio kito subjekto, kuriam buvo pavesta atlikti užteršto grunto darbus, Susitarimas Nr. 2 buvo vienintelis, juo buvo išspręstas užteršto grunto darbų priskyrimo klausimas, tie darbai buvo priskirti tik UAB „Autokausta“, tai patvirtina faktą, kad atsakovė neturėjo jokios teisės tokioje apimtyje daryti užteršto grunto darbus. Ir tai, kad atsakovė padarė tuos darbus, ji padarė neteisėtai. Lietuvos apeliacinis teismas pasakė dėl abiejų susitarimų, tiek dėl lapkričio 20 d. (teisių ir pareigų perėmimo), tiek dėl rugpjūčio 8 d. susitarimo, kas įrodo ieškinio pagrįstumą. Lietuvos apeliacinis teismas pasisakė ir apie pagrįstus ir teisėtus lūkesčius gauti pinigų sumas už grunto darbus. Šioje byloje taip pat svarbus šitas klausimas, atsakovė nesutinka su ieškovo lūkesčiais gauti pinigų sumas. Lietuvos apeliacinis teismas pasakė, kad UAB „Autokausta“ pagrįstai tikėjosi gauti pajamas, ieškovės pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, ji pagrįstai tikėjosi jas gauti, esant normaliai veiklai šių pajamų negauta dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Nei vienas iš argumentų, kuriuos rašytiniuose paaiškinimuose pateikė atsakovė, nepaneigia ieškovės paminėtų faktų, nepaneigia ieškinio reikalavimų (teismo posėdžių, vykusių 2022 m. vasario 18 d. garso įrašas 10:04:05 - 11:07:27  ir 2022 m. lapkričio 16 d. garso įrašas 11:07:28 - 11:58:45).

Atsakovė Leonhard Weiss OÜ pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepime nurodoma, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad BUAB „Hidrostatyba“ su likusiais partneriais buvo sudariusi asmeniškai dvišalius susitarimus dėl skirtingų projekto vykdymo klausimų. Ieškovė nepagrįstai nurodo, jog atsakovė, neva tapusi atsakinguoju partneriu, perėmė visas BUAB „Hidrostatyba“ teises ir pareigas, įskaitant ir BUAB „Hidrostatyba“ su ieškove sudarytus dvišalius susitarimus, kuriuos neva už BUAB „Hidrostatyba“ turėjo įvykdyti atsakovė. Atsakovė iš BUAB „Hidrostatyba“ perėmė išimtinai tik atsakingojo partnerio pareigas, 2019 m. lapkričio 20 d. Susitarimo Nr. 5 punktu Nr. 2 atsakovei buvo perleistos atsakingojo partnerio teisės ir pareigos, o ne kokios nors kitos BUAB „Hidrostatyba“ teisės ir pareigos, 2019 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 801-S-379-1129 buvo aiškiai patvirtinta, kad BUAB „Hidrostatyba“ darbus perėmė ne viena atsakovė, o ieškovė ir atsakovė kartu. Konkrečių dvišalių BUAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimų perėmimas buvo aptartas visiškai kitame susitarime, t. y. 2019 m. lapkričio 22 d. Susitarime Nr. 6. 2019 m. lapkričio 15 d. ieškovė savo rašte Nr. S-19/677 aiškiai nurodė, kad partneriai (likę mokūs partneriai ieškovė ir atsakovė) nuo 2019 m. lapkričio 20 d. perims visus BUAB „Hidrostatyba“ neatliktus darbus ir likusias vykdyti prievoles, o ne viena atsakovė, nėra jokio pagrindo 2019 m. lapkričio 20 d. Susitarimą Nr. 5 aiškinti kaip perleidžiantį atsakovei visas likusias neapibrėžtas BUAB „Hidrostatyba“ teises ir pareigas. Jungtinės veiklos partneriai puikiai suprato skirtingo pobūdžio BUAB „Hidrostatyba“ teisių ir pareigų egzistavimą ir tokias teises bei pareigas perleido skirtingais susitarimais. Susitarimo dėl dvišalių BUAB „Hidrostatyba“ sutarčių su ieškove perleidimo nėra, todėl ir visos ieškovės interpretacijos, kad atsakovė perėmė ir turi vykdyti tokias dvišales BUAB „Hidrostatyba“ sutartis, yra visiškai nepagrįstos, BUAB „Hidrostatyba“ teisių ir pareigų pagal dvišalius susitarimus su ieškove tariamas perėmimas nėra jokia forma nei aiškiai, nei perkeltine, nei blanketine prasme išreikštas susitarime. Dvišalis susitarimas tarp ieškovės ir BUAB „Hidrostatyba“ atsakovei apskritai buvo perduotas tik 2019 m. lapkričio 26 d., t. y. jau po 2019 m. lapkričio 20 d. Susitarimo Nr. 5 sudarymo, kas papildomai patvirtina, kad 2019 m. lapkričio 20 d. Susitarimu Nr. 5 objektyviai negalėjo įvykti dvišalių ieškovės ir BUAB „Hidrostatyba“ susitarimų novacija, kadangi novacijai reikia aiškaus ir neabejotino patvirtinimo dėl perimamų įsipareigojimų. Ieškovė neturėjo jokios teisės ir/ar lūkesčių atlikti užteršto grunto darbų pilna apimtimi, kadangi dvišaliu susitarimu jai BUAB „Hidrostatyba“ perdavė 100 m3 užteršto grunto darbų vykdymą. Dvišalio susitarimo 4 p. numatė, kad užteršto grunto kasimo darbai galės būti pradėti tik partneriams pasirašytinai suderinus iškastos teritorijos užpylimo (kartu panaudojant specialias geotekstiles/geomembranas) technologinę kortelę. Ieškovė technologinės kortelės niekada nesuderino. Todėl pagal dvišalio susitarimo nuostatas niekada net neturėjusi teisės pradėti užteršto grunto darbų, ieškovė negalėjo tikėtis jokios teisės atlikti vienus ar kitus užteršto grunto darbų kiekius. Didesniam nei 100 m3 užteršto grunto darbų kiekių atlikimui reikėjo užsakovo sutikimo. Dvišalio susitarimo pasirašymo dieną buvo tariamasi ne dėl realių, o dėl hipotetinių darbų. Jokio pagrįsto tikėjimosi gauti pajamų iš 20 993,43 m3 kiekio užteršto grunto darbų dvišalio susitarimo pasirašymo dieną nebuvo ir negalėjo būti, dalies ieškovės atliktų darbų (78 m3) nėra priėmęs ir apmokėjęs užsakovas. Užteršto grunto tyrinėjimo darbai, kurie parodė didesnį užteršto grunto darbų poreikį, buvo atlikti dar 2019 m. Tuo tarpu didesnių užteršto grunto darbų kiekių vykdymas rangovui perduotas tik 2020 m. gegužės 14 d. Delspinigiai pagal susitarimą prie jungtinės veiklos sutarties yra mokami tada, kai yra vėluojama paskirstyti iš užsakovo gautus pinigus už partnerio atliktus darbus. Ieškovė ginčo atveju darbų, už kuriuos reikalauja negautų pajamų atlyginimo, neatliko. Tai patvirtina vien paties ginčo esmė. Todėl reikalauti delspinigių už tai, kad neva vėluojama atsiskaityti už neatliktus darbus, nėra teisinio pagrindo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.72 straipsnis aiškiai numato, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Tuo tarpu ieškovė ir atsakovė nėra sudarę jokio susitarimo, kuris numatytų teisę reikalauti delspinigių tuo atveju, jeigu kažkuris iš partnerių nuspręstų pareikalauti negautų pajamų atlyginimo. Susitarimo prie jungtinės veiklos sutarties 4 p. taikytinas tik vėluojant skirtyti mokėjimus už atliktus darbus, o šiuo atveju ginčas dėl mokėjimo už atliktus darbus nenagrinėjamas.

Triplike atsakovė Leonhard Weiss OÜ papildomai nurodė, kad jokio dvišalių susitarimų perėmimo 2019 m. lapkričio 20 d. objektyviai būti negalėjo, kadangi visi dvišaliai susitarimai, įskaitant ir ginčo dvišalį susitarimą, sudaryti tarp ieškovės ir BUAB „Hidrostatyba“, atsakovei buvo perduoti tik 2019 m. lapkričio 26 d. 2019 m. lapkričio 20 d. atsakovei buvo visiškai nežinomas nei tokių susitarimų turinys, nei skaičius. Todėl 2019 m. lapkričio 20 d. Susitarimo Nr. 5 sudarymo metu atsakovė objektyviai negalėjo perimti teisių ir pareigų, kurios jai nebuvo žinomos, t. y. neegzistavo esminė bet kokio sandorio galiojimo sąlyga – valia prisiimti konkrečius įsipareigojimus. 2019 m. gruodžio 4 d. raštas buvo skirtas užsakovui ir jame nebuvo aptarinėjamas atsakovės teisių perėmimas kitų asmenų atžvilgiu. Jokios derybos su BUAB „Hidrostatyba“ dėl atsakingojo partnerių teisių ir pareigų nevyko ir neegzistavo. Ieškovės argumentai, kad dvišalių susitarimų perėmimui nereikėjo novacijos ir tai galėjo būti padaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, neturi reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi ieškovei teigiant, kad atsakovė perėmė visas BUAB „Hidrostatyba“ teises ir pareigas, kylančias iš dvišalių susitarimų, tokiu atveju teisių ir pareigų perleidimas kartu yra ir novacija.

Atsakovės Leonhard Weiss OÜ atstovė advokatė I. K.-V. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad partneriai pasidalino ruožais darbų vykdymą ir pagal tai kiek tame ruože buvo numatyta techniniame projekte darbų, buvo apskaičiuota kiekvienam iš partnerių tenkanti dalis, išvertus ir pinigus, partneriai dalyvavo viešajame pirkime pagal techninį projektą, kuriame buvo detaliai aprašyta kokius darbus kokiame ruože reikės atlikti. Todėl partneriai, skirstydamiesi ruožais, aiškiai galėjo pasiskirstyti pagal savo kompetenciją kokius darbus kiekvienas iš partnerių atliks. Jungtinės veiklos sutartyje buvo numatyta, kad partneriai atskirais susitarimais detalizuos atsiskaitymą ir darbus. Jungtinės veiklos sutartis gali būti keičiama tik visų trijų partnerių. UAB „Hidrostatyba“ neperskirstė darbų, o jai tenkančius darbus atidavė atlikti UAB „Autokausta“. Užteršto grunto darbai buvo priskirti UAB „Hidrostatyba“. Dvišalė sutartis tarp UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Autokausta“ yra subrangos susitarimas, ir nors šiame susitarime nėra vartojamas žodis subranga, tačiau susitarimas kvalifikuojamas ne pagal žodžius, o pagal turinį ir reikšmę, kokią turėjo ir galėjo suteikti šalys susitarimui. I. D. garso įraše atsakė, kad šis susitarimas nebuvo susijęs su atsakove Leonhard Weiss OÜ, UAB „Hidrostatyba“ pasamdė UAB „Autokausta“ darbų atlikimui, t. y. UAB „Autokausta“ turėjo padėti UAB „Hidrostatyba“ atlikti darbus. Dvišalis susitarimas sudaromas 2019 m. rugpjūčio mėn., yra patvirtintas techninis projektas, kuriame yra aiškiai įvardinti užteršto grunto kiekiai, techninis projektas, kuris numatė visų partnerių atliekamų darbų apimtis. Techniniame projekte užteršto grunto darbai yra 100 kubų, ir nors ieškovės atstovas akcentavo, jog tai visiškai nesvarbu kiek ten buvo techniniame projekte, tačiau tai svarbu, nes I. D. paklaustas teismo posėdžio metu (1 val. 20 sek.) koks dokumentas numatė tai, kokie darbai turi būti įvykdyti tinkamam projekto įgyvendinimui, kur buvo numatyti reikalingi tinkamai atlikti darbai projekte – jis atsako – techniniame projekte. Vadinasi techninis projektas buvo tas dokumentas, kuriame buvo detalizuoti absoliučiai visi partnerių darbai (1val. 30 min. 29 sek.). Kada atsiranda 20 tūkstančių kubinių metrų užteršto grunto – tiktai 2020 m. gegužės mėn., kai AB „Lietuvos geležinkeliai“ sudaro papildomą susitarimą su rangovu ir prašo rangovo, kad jis atliktų šiuos papildomus darbus. Vadinasi rugpjūčio mėnesį ne tik neegzistavo papildomi darbai, nes jų egzistavimas buvo sąlyga AB „Lietuvos geležinkeliai“ patvirtinti. Tai yra viešo pirkimo sutartis, AB „Lietuvos geležinkeliai“ neturi teisės ir negali pirkti iš ko nori, tam reikalingos visos sąlygos. Tame susitarime, kurį sudarė UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Autokausta“, nurodytas darbų kiekis absoliučiai preliminarus, ir jis visiškai priklauso nuo daugybės sąlygų: a) kad būtų patvirtinta techninė dokumentacija, numatanti didesnį užteršto grunto iškasimą; b) kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuspręstų būtent šituos darbus pirkti iš rangovo; c) kokią tą darbų dalį AB „Lietuvos geležinkeliai“ duotų atlikti rangovui. Šitų trijų dedamųjų nebuvo dvišalio susitarimo sudarymo metu. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad negautos pajamos turi būti realios. Pačiame susitarime šalys nurodo preliminarų darbų kiekį, nes nėra aišku koks jis yra. Kaip UAB „Hidrostatyba“, kuri pagal techninį projektą galėjo atlikti 100 kubų metrų, nes tokią teisę suteikė rangos sutartis ir techninis projektas, perdavė staiga UAB „Autokausta“ prieš pat savo bankrotą 19000 kubinių metrų. Nors AB „Lietuvos geležinkeliai“ jų neperka, techniniame projekte jų nėra, ieškovė įgyja teisę daryti darbus. Ieškovė su UAB „Hidrostatyba“ aiškiai susitarė, kad ji neturės teisės pradėti darbų, jeigu ji nesuderins technologinės kortelės. Šiai dienai technologinės kortelės sąlygos neįvykdė, dėl to ginčo nėra, nes ieškovė aiškino, jog tai visiškai nesvarbu. Raštai, apie kuriuos kalbėjo ieškovė, AB „Lietuvos geležinkeliai“ buvo pasirašyti visų trijų partnerių, išsiųsti užsakovui, su kuriuo buvo vykdoma rangos sutartis. Buvo paaiškinta, kad buvo perduotos teisės ir pareigos naujam atsakingam partneriui. Abu likę partneriai nuo pat pradžių sakė, kad padarys šitą projektą kartu abu. Kai tiktai Leonhard Weiss OÜ buvo patvirtinta pagrindiniu partneriu, ieškovė jau sako, kad ji turi mokėti pagal patvirtintus susitarimus. Susitarimai numato skirtingus įkainius negu rangos sutartyje. Tai kaip tokiu būdu čia gali būti ne subranga, nes partneriai vykdo vieną bendrą projektą, ir partnerių gaunamą kainą numato rangos sutartis. Tai jeigu vienas partneris pasirenka pasisamdyti vieną iš partnerių sau pagalbai ir jam moka kitokiais įkainiais, negu jis gauna iš užsakovo, tai yra klasikinė subranga, partneriai vienas kitam skirtingais įkainiais nemoka, negu numatyta rangos sutartyje, partneriai dalinasi naudą, gautą iš užsakovo. UAB „Hidrostatyba“ nori nusimesti dvišalių susitarimų įsipareigojimus, nori išvengti didesnių kreditorinių reikalavimų, atitinkamai gal nori padėti UAB „Autokausta“. Atsakovė neturėjo galimybės net išreikšti valios dėl susitarimų perėmimo, bei vienas iš jų jai nebuvo duotas, nei viename iš jų ji nedalyvavo, nes dvišaliai susitarimai siejo ieškovę ir UAB „Hidrostatyba“. Ieškovė bando įrodinėti, kad Susitarimo Nr. 5 pagrindu atsakovei perėjo teisės ir pareigos. Jeigu yra tokia pozicija, vadinasi susitarimas yra negaliojantis pagal CK 6.467 straipsnio 3 dalį, nes jame neidentifikuota konkreti prievolė, neidentifikuotas konkretus susitarimas. 2022 m. sausio 27 d. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo bylą tarp UAB „Hidrostatyba“ ir kitos bendrovės, kurias siejo taip pat jungtinės veiklos santykiai, ir UAB „Hidrostatyba“ rėmėsi I. D. parodymais, Lietuvos apeliacinis teismas pasakė, jog I. D. parodymais negali būti paaiškinamas susitarimų turinys, susitarimų turinys turi būti įvertintas pagal jų lingvistinę prasmę, lingvistinę išraišką, ir tai visiškai koreliuoja su kasacinio teismo praktika, kurioje taip pat aiškinama, kad subjektyvus sutarties aiškinimo metodas, kai remiamasi kiekvienos šalies paaiškinimais ir ketinimais kodėl ji sudarinėjo konkretų susitarimą, negali būti pagrindu aiškinti sutartį, jeigu šitie jų aiškinimai šalių skiriasi, nes kiekviena šalis aiškina savaip, tokiu atveju teismas privalo žiūrėti į lingvistinę susitarimo išraišką, nes tenai ji yra gerokai objektyvesnė. UAB „Autokausta“ naudojo tą pačią formą aktams kaip ir su UAB „Hidrostatyba“. Tie aktai yra pateikti vienašališkai UAB „Autokausta“. Dvišaliams susitarimams bandoma pritaikyti trišalių susitarimų palūkanas. Šioje byloje yra prašoma žalos, o ne sumų už rangovo atliktus darbus. Imperatyvi norma – visos netesybos įskaičiuojamos į nuostolius, ieškovė prašo nuostolių ir kartu prašo nuo žalos sumokėti dar žalos po 0,1 proc. palūkanų. Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis ir tai netaikomas pagal analogiją. Tai jei šalys turi susitarimą dėl netesybų, tai nereiškia, kad jis taikomas visoms galimoms veikoms, pažeidimams. Ieškovė daug dėmesio skyrė Betono demontavimo technikos kainai. Kai paaiškėjo užteršto grunto darbų kiekis, tapo aišku, kad tai yra tie UAB „Hidrostatyba“ darbai, iš kurių partneriai gali uždirbti, Leonhard Weiss OÜ, kaip atsakingas partneris, susisiekė su UAB „Autokausta“ ir klausė už kiek šiuos darbus galėtumėte atlikti, nes patys tuo metu irgi neturėjo galimybių, UAB „Autokausta“ pasiūlė labai didelį įkainį, pagal kurį partneriams pelno lieka 0, tada Leonhard Weiss OÜ surado Betono demontavimo techniką, kuri pasiūlė darbus atlikti gerokai mažesniu įkainiu. Leonhard Weiss OÜ sako, duodam darbus atlikti Betono demontavimo technikai, ir viskas kas liks nuo Betono demontavimo technikos dalinamės per pusę, UAB „Autokausta“ sako ne, nes mums UAB „Hidrostatyba“ davė. UAB „Autokausta“ užsitveria visą aikštelę, susideda sunkiąją techniką ir daro darbus nepaisant to, kad jungtinės veiklos partnerių interesas yra veikti kartu, ir kartu uždirbti pelnus, ir ypač tuomet, kai vienas partneris bankrutuoja, ir vieno partnerio sukelti nuostoliai turės būti atlyginami abiejų partnerių, ir tas UAB „Autokausta“ visiškai neįdomu, jie sako mums visiškai nesvarbu jungtinė veikla, kas patvirtina, kad jie veikia subrangos santykiais, ir pasiima visą šitą pelną tik tai sau. Leonhard Weiss OÜ perėmė tiktai kaip atsakingojo partnerio teises ir pareigas; Leonhard Weiss OÜ kasimo grunto darbus atliko vadovaudamasi rangos sutartimi, kuria atsakingajam partneriui suteikta teisė ir pareiga duoti privalomus nurodymus kitiems partneriams dėl atitinkamų darbų vykdymo ir atlikimo. Leonhard Weiss OÜ, sudarydama susitarimą su užsakovu, veikė kaip atsakingasis partneris. Yra raštai užsakovui, kuriais Leonhard Weiss OÜ duoda nurodymą UAB „Autokausta“  informuoti kokiomis kainomis UAB „Autokausta“ galėtų atlikti šiuos darbus, gavusi įkainius, Leonhard Weiss OÜ duoda nurodymus UAB „Autokausta“ darbų nedaryti, nurodo, kad tuos darbus atliks Betono demontavimo technika (Rangos sutarties 4.1 p. privalo duoti tokius nurodymus), UAB „Autokausta“ šitų nurodymų nevykdo ir pati atlieka darbus. Ir tada Leonhard Weiss OÜ pasamdo Betono demontavimo techniką kaip subrangovą. Užsakovas į šitą dalį nesikiša. Buvo pasirašomos tik pažymos pagal atliktų darbų vertes. UAB „Hidrostatyba“, palikdama projektą, nepadarė iki galo apsauginių sienučių, žemės kasimo darbų, grunto darbų. UAB „Autokausta“ atsisakė daryti žemės kasimo darbus, kadangi jie buvo nepelningi, sakė darys tik grunto darbus. Žemės kasimo darbus padarė Leonhard Weiss OÜ, samdė ir subrangovus, nes reikėjo pabaigti projektą. Kuo svarbi technologinės kortelės derinimo pareiga nežino, nes tai dvišalis susitarimas, Leonhard Weiss OÜ tame susitarime nedalyvavo, apie susitarimo sudarymą nebuvo informuota, nebuvo derintos jokios sąlygos. Užsakovas sumokėjo Leonhard Weiss OÜ už atliktus kasimo darbus. Nesutinka su ieškovės atstovo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties aiškinimu, kadangi šios bylos iš esmės skiriasi. Lietuvos apeliacinis teismas išvadas grindė ne dvišaliais susitarimais, o grindė jungtinės veiklos sutartimi, ir pirmu susitarimu, kuriame yra numatytas atsiskaitymas už atliktus darbus. Lietuvos apeliacinis teismas priešingai, negu sako ieškovė, labai aiškiai pasakė, kad Leonhard Weiss OÜ perėmė visas atsakingojo partnerio teises ir pareigas AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Autokausta“ atžvilgiu, ir Leonhard Weiss OÜ kaip atsakinga partnerė pagal jungtinės veiklos sutartį ir pirmą susitarimą, aiškiai pasakė, kad jeigu partneris atliko darbus už darbus privaloma paskirstyti AB „Lietuvos geležinkeliai“ sumokėtą sumą. Lietuvos apeliacinis teismas paraleliai nagrinėjo ir kitoje apimtyje ginčą, UAB „Autokausta“ tuo pačiu ieškiniu prašė priteisti pinigus už atliktus darbus pagal kitą dvišalį susitarimą, tačiau už tuos darbus AB „Lietuvos geležinkeliai“ pinigų partneriams nebuvo sumokėję, dvišalis susitarimas tarp UAB „Autokausta“ ir UAB „Hidrostatyba“ numatė, kad UAB „Autokausta“ turi teisę atlikti žemės darbus ir išdėstė tenai atlyginimą koks būtų mokamas už UAB „Autokausta“ atliktus darbus, tačiau nagrinėjant bylą teisme buvo nustatyta, kad tai buvo papildomi neapmokami darbai, už kuriuos AB „Lietuvos geležinkeliai“ nemokėjo. Lietuvos apeliacinis teismas tada sako, kad Leonhard Weiss OÜ nėra UAB „Autokausta“ užsakovas, Leonhard Weiss OÜ yra UAB „Autokausta“ partneris jungtinėje veikloje, Leonhard Weiss OÜ savarankiškų pareigų mokėti UAB „Autokausta“ neturi, jis turi pareigą, kylančią iš jungtinės veiklos sutarties ir pirmo susitarimo prie jungtinės veiklos sutarties, paskirstyti iš užsakovo gautas lėšas už atitinkamo partnerio atliktus darbus. Ir būtent šiame kontekste ir šios išvados pagrindu buvo atmestas UAB „Autokausta“ reikalavimas sumokėti pagal dvišalį susitarimą už atliktus darbus ir atitinkamai buvo konstatuota, kad UAB „Autokausta“ turėjo teisę atlikti užteršto grunto darbus, kuriuos ji atliko, ir todėl, kad ji juos atliko, jai turėjo būti paskirstyti pinigai, nes ji turėjo pagrįstą lūkestį už atliktus darbus gauti mokėjimus, nes tą numatė jungtinės veiklos sutartis ir pirmas susitarimas, iš to kito atsakingojo partnerio pareiga paskirstyti užsakovo sumokėtus už atliktus darbus pinigus. Šioje byloje yra absoliučiai priešinga situacija. UAB „Autokausta“ pagal dvišalį susitarimą su UAB „Hidrostatyba“ turėjo atlikti tyrinėjimo darbus kur tas užterštas gruntas yra, kai kilo ginčas kas atliks tuos užteršto grunto darbus, Leonhard Weiss OÜ sakė - darykite tuos užteršto grunto darbus, bet kartu ir padarykite Susitarimo 4 punkte po išvalymo užpylimą švariu gruntu, nes pagal dvišalį susitarimą tas buvo numatyta UAB „Hidrostatyba“. UAB „Hidrostatyba“ bankrutavo ir ieškovė pradėjo teigti, kad jiems nesvarbu ką UAB „Hidrostatyba“ turėjo daryti, jie darys tiktai užteršto grunto darbus, nes tie darbai kur užpylimas, jie buvo beveik neapmokami, jie buvo nuostolingi. Leonhard Weiss OÜ prašė padaryti ir užpylimą, jei ne, tai draudžia atlikti užteršto grunto darbus. UAB „Autokausta“, padariusi užteršto grunto tyrinėjimo darbus, kur tas užterštas gruntas yra, apsitvėrė teritoriją statybvietėje, ir padarė tuos užteršto grunto darbus. Leonhard Weiss OÜ padarė šalia užvertos teritorijos darbus, nes niekas kitas nepadarė. UAB „Autokausta“ užsitvėrė tik 14000 teritorijos. Kodėl ji neužsitvėrė 19000 teritorijos kaip buvo preliminariai numatyta susitarime? Nėra neteisėtų Leonhard Weiss OÜ veiksmų. Lietuvos apeliacinis teismas pasakė, kad Leonhard Weiss OÜ neteisėti veiksmai buvo, tai, kad atsakovas, gavęs AB „Lietuvos geležinkeliai“ pinigus, jų nepaskirstė, kuriuos turėjo paskirstyti. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas nenagrinėjo ir nepasisakė apie tai, kad Leonhard Weiss OÜ neturėjo teisės daryti grunto darbų, ar kokia apimtimi UAB „Autokausta“ turėjo teisę daryti užteršto grunto darbus. Lietuvos apeliacinis teismas nenagrinėjo tokioje apimtyje ginčo. Šioje byloje nėra ieškovės teisėto lūkesčio. Lietuvos apeliacinis teismas pasakęs, kad UAB „Autokausta“ turėjo lūkestį gauti pinigus, jį siejo su jungtinės veiklos sutartimi ir jos pirmu susitarimu, kur parašyta, kad jei atlieki darbus, AB „Lietuvos geležinkeliai“ sumoka. Tačiau UAB „Autokausta“  neturėjo lūkesčio gauti pinigus už visus darbus, kurių ji neatliko. Pirma, ji neapsitvėrė tos teritorijos, kad galėtų visa apimtimi atlikti tuos darbus. Antra, jų susitarime buvo tik preliminarus kiekis, tik 19000. Šioje byloje prašo 20000, nors preliminariame susitarime tik 19000. Galiausiai, kai UAB „Hidrostatyba“ sudarinėjo šitą susitarimą su UAB „Autokausta“, buvo 100 kubų užteršto grunto. Kiti užteršto grunto darbai patvirtinti užsakovo tik gegužės mėnesį. Ir dabar yra situacija, kai UAB „Autokausta“ turi susitarimą dėl preliminarių kiekių, ji neateina pas Leonhard Weiss OÜ ir nesiūlo pasidaryti susitarimo kaip jie darys tuos darbus, bet užsitveria aikštelę ir daro darbus. Vadinasi, yra preliminarus kiekis ir čia nebegali būti lūkesčio, visus darbus atliks UAB „Autokausta“, nes kiekis yra preliminarus, antra, yra jų aktyvūs veiksmai, kai jie pasiėmė tiek kiek nori atlikti to kiekio, ir trečia - abi šalys esame jungtinėje veikloje. Darbus Leonhard Weiss OÜ atliko dėl to, kad jų nedarė UAB „Autokausta“, darbus atliko Leonhard Weiss OÜ  subrangovas. Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, kad tas, kas atliko darbus, gauna apmokėjimus. Čia yra jungtinė veikla, todėl galioja pagrindinis principas – pirmiausia yra jungtinės veiklos interesas, ir tik tada asmeninis partnerio interesas. Prašo ieškinį atmesti, nes neegzistuoja nei viena sąlyga nuostoliams priteisti. Patvirtino, kad 6000 kubinių metrų darbų dalį Leonhard Weiss OÜ atliko vėliau nei UAB „Autokausta“ atliko savo darbų dalį (teismo posėdžių, vykusių 2022 m. vasario 18 d. garso įrašas 11:07:28 - 11:58:45  ir 2022 m. lapkričio 16 d. garso įrašas 09:14:15 - 09:34:19).

Trečiasis asmuo BUAB „Hidrostatyba“, atstovaujama nemokumo administratoriaus UAB „Baklis“, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Susitarimu Nr. 5 trečiasis asmuo perleido tik atsakingojo partnerio teises ir pareigas, tuo tarpu visos kitos trečiojo asmens įgytos teisės ir pareigos priklauso išimtinai trečiajam asmeniui. Trečiasis asmuo pritaria atsakovės pozicijai, kad visų jungtinės veiklos sutarties partnerių 2019 m. gruodžio 4 d. pasirašytu raštu Nr. 801-S-379-1129 (priedas Nr. 1 prie atsakovės atsiliepimo) užsakovas buvo informuotas apie tai, kokios teisės ir pareigos buvo perduotos atsakovei. Prašė bylą išnagrinėti teismo nuožiūra ir priteisti 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.                                                                                                                                                                                                                                 

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl ginčo esmės

Tarp šalių kilo ginčas, ar ieškovė UAB „Autokausta“ pagal Susitarimą Nr. 2 turėjo teisę atlikti užteršto grunto darbus pilna apimtimi (20 993,43 m3) ir už šių darbų atlikimą gauti pajamas, ir ar atsakovė Leonhard Weiss OÜ, atlikusi 6 609,43 m3 užteršto grunto darbų (iš 20 993,43 m3), juos atliko teisėtai. Ieškovė teigia, kad atsakovei savavališkai ir neteisėtai atlikus dalį užteršto grunto darbų, ieškovė negavo 363 783,03 Eur pajamų, todėl prašo priteisti šias negautas pajamas kaip nuostolius, o taip pat priteisti 56 386,37 Eur dydžio delspinigius ir sutartines procesines palūkanas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė, UAB „Hidrostatyba“ ir atsakovė sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. JVS-HS-LW-A-17-08-01 (e. bylos 1 t., b.l. 12-18), siekdami dalyvauti, o vėliau ir įvykdyti užsakovo AB „LTG Infra“ Rail Baltica geležinkelio ruožo Kaunas – Palemonas rekonstrukcijos projektą. Projekto atsakinguoju partneriu buvo paskirta UAB „Hidrostatyba“. Partneriai 2018 m. birželio 1 d.  su užsakovu sudarė rangos sutartį Nr. SP-287 (e. bylos 1 t., b. l. 19-22). 2018 m. gruodžio 5 d. ieškovė su UAB „Hidrostatyba“ sudarė susitarimą Nr. 1 prie jungtinės veiklos sutarties (e. bylos 1 t., b.l. 23-65), kuriame buvo detalizuota ieškovei tenkanti projekto darbų dalis, jų kaina ir kt. 2018 m. gruodžio 5 d. susitarimo 4 p. numatė, kad projekto darbų apimtys bei tikslios jų vykdymo vietos bus patikslintos detalizavus projektinius sprendinius darbo projekte. 2019 m. rugpjūčio 8 d. ieškovė ir UAB „Hidrostatyba“ sudarė Susitarimą Nr. 2 (e. bylos 1 t., b. l. 66-67), kuris numatė, kad ieškovė atliks naftos produktais užteršto grunto teritorijos nuo 27+600 km iki 28+400 km tyrimus ir visos reikiamos techninės ir teisinės dokumentacijos parengimą ir suderinimą, o taip pat užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus atkarpoje nuo 28+189 km iki 28+325 km bei nuo 27+600 km iki 27+975 km už įkainį lygų 197,48 Eur + PVM už 1 m3. Įvertinus numatomą užteršto grunto tūrį, bendra darbų kaina buvo nustatyta 3 911 841,82 Eur + PVM. Vadovaudamasi sudarytu 2019 m. rugpjūčio 8 d. susitarimu, ieškovė atliko dalį užteršto grunto darbų (14 384 m3) už 2 840 552,32 Eur + PVM (e. bylos 1 t., b.l. 68-112, 138-209). Užsakovas šiuos užteršto grunto darbus (14 384 m3) priėmė, jiems jokių pretenzijų neturėjo bei už juos atsiskaitė (e. bylos 1 t., b.l. 113-131). 2019 m. lapkričio 20 d. tarp visų partnerių buvo pasirašytas Susitarimas Nr. 5, pagal kurį projekto atsakingu partneriu tapo atsakovė, kuri perėmė visas UAB „Hidrostatyba“ teises ir pareigas ieškovės atžvilgiu (e. bylos 1 t., b.l. 132-133). 2017 m. rugpjūčio 1 d. partneriai sudarė susitarimą, kuriame numatė tarpusavio atsiskaitymo tvarką. 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarimo 4 p. numato, kad „Atsakingam partneriui vėluojant sumokėti šiame punkte nurodomas sumas (Užsakovo pervestas lėšas už projekto darbus), jis privalo mokėti kiekvienam partneriui atskirai po 0,1 procentų dydžio palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.“ (e. bylos 1 t., b. l. 210-211). 2019 m. lapkričio 15 d. UAB „Autokausta“ raštu UAB „Hidrostatyba“ pranešė, kad partneriai po 7 dienų perims visus UAB „Hidrostatyba“ neatliktus darbus ir likusias vykdyti prievoles, įskaitant ir atsakingojo partnerio funkciją (e. bylos 2 t., b. l. 22). UAB „Hidrostatyba“ 2019 m. gruodžio 4 d. raštu (pasirašė ir UAB „Autokausta“ bei Leonhard Weiss OÜ) AB „Lietuvos geležinkeliai“ informavo, kad didžioji dalis UAB „Hidrostatyba“ priskirtų darbų jau yra atlikta. Likę jungtinės veiklos partneriai turės galimybę užbaigti iki dabar neatliktus UAB „Hidrostatyba“ darbus, nes už juos lėšos iš užsakovo dar nėra gautos ir už juos galės būti atsiskaitoma iš mokėtinų lėšų (e. bylos 2 t., b.l. 19-20). Objekto užsakovas 2021 m. balandžio 23 d. sumokėjo atsakovei 3 540 533,40 Eur už užteršto kasimo ir utilizavimo darbus (pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. LWOU00043, Nr. LWOU00062), pervesdamas pinigus į atsakovės vardu atidarytą atsiskaitomąją sąskaitą Estijos banke.

Dėl prejudicinių faktų

Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. priėmė sprendimą civilinėje byloj Nr. e2-632-273/2021 pagal ieškovės UAB „Autokausta“ ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei Leonhard Weiss OÜ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „LTG Infra“ ir ieškinį patenkino visiškai bei, be kita ko, priteisė ieškovei UAB „Autokausta“ iš atsakovės Leonhard Weiss OÜ 41 920 Eur, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat 2 820 804,32 Eur, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas sprendime konstatavo, kad „konkrečių darbų atlikimo, jų kiekių, įkainių, darbų perdavimo vykdant pirkimą partneriai susitarė sudarydami dvišalius susitarimus prie Jungtinės veiklos sutarties.“ (sprendimo 36 p.), „iš atsakovo veiksmų darytina išvada, kad po trišalio susitarimo Nr. 5 pasirašymo atsakovas perėmė teises ir pareigas, kylančias iš ieškovo ir UAB „Hidrostatyba“ sudarytų dvišalių susitarimų: atsakovas priiminėjo ieškovės atliktus darbus ir patvirtino ieškovės atliktų darbų aktus pagal UAB „Hidrostatyba“ ir ieškovės 2018-12-05 Susitarime Nr. 1 nustatytus darbų įkainius, ką patvirtina atliktų darbų aktai 2020-01-15 Nr. 12/20-05, 2020-01-31 Nr. 01/31-13, 2020-02-26 Nr. 02/28-02“ (Sprendimo 40 p.), „ieškovės UAB „Autokausta“ dvišaliai susitarimai sudaryti su buvusiuoju partneriu UAB „Hidrostatyba“ galioja atsakovui, nes iš aukščiau aptartų sutarčių sąlygų aiškinimo matosi, kad atsakovas perėmė teises ir pareigas, kylančias iš ieškovės ir UAB „Hidrostatyba“ sudarytų dvišalių susitarimų“ (Sprendimo 42 p.).

Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-561-896/2022 pakeitė Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį, be kita ko, išdėstė taip: „Ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Autokausta“, juridinio asmens kodas 135007799, iš atsakovo Leonhard Weiss OÜ, juridinio asmens kodas 12083348, 2 820 804,32 Eur nuostolių, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 820 804,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.“

Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas dvišalių susitarimų teisinę reikšmę, sprendė (Nutarties 69 p.), kad „dvišaliai sutarimai laikytini Jungtinės veiklos sutarties dalimi“, „Aplinkybės, kad susitarimai yra dvišaliai, t. y. sudaryti tarp BUAB ,,Hidrostatyba“ ir kitų partnerių, jog užsakovė lėšas pervesdavo į BUAB ,,Hidrostatyba“ sąskaitą, taip pat, kad BUAB ,,Hidrostatyba“ perduodavo partnerių atliktus darbus užsakovei, nesudaro pagrindo teigti, jog dvišaliais susitarimais susitarta dėl subrangos teisinių santykių, ir vertinamos kaip Jungtinės veiklos sutarties 3.4 punkte bei CK 6.972 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos atsakingos partnerės teisės vadovauti jungtinei veiklai ir tvarkyti bendrus partnerių reikalus išraiška“.

Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas Susitarimo Nr. 5 prasmę, sprendė (Nutarties 82 p.), kad „ginčo susitarimo turinys patvirtina, jog partneriai iš esmės siekė perduoti (perimti) BUAB „Hidrostatyba“ tolesnį darbų vykdymą bei jos neatliktus darbus, o taip pat atsakingosios partnerės teises ir pareigas užsakovės bei kitos partnerės atžvilgiu“, todėl pirmosios instancijos teismo išvadą, jog „atsakovas Susitarimu Nr. 5 perėmė visas atsakingo partnerio teises ir pareigas kitos partnerės ir užsakovės atžvilgiu, taip pat ir kylančias iš ieškovės bei BUAB „Hidrostatyba“ sudarytų dvišalių susitarimų“, laikė pagrįsta. Be to, konstatavo (Nutarties 94 p.), jog „pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog atsakovas perėmė visas BUAB „Hidrostatyba“ kaip atsakingos partnerės įsipareigojimus ir teises užsakovės ir ieškovės atžvilgiu, tame tarpe ir teises bei pareigas, kylančias iš ieškovės bei BUAB „Hidrostatyba“ sudarytų dvišalių susitarimų“.

Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas dėl ieškovės atliktų naftos produktais užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbų, numatytų Susitarime Nr. 2, taip pat konstatavo (Nutarties 109 p.), kad „BUAB ,,Hidrostatyba“ jai priskirtus darbus 2018 m. gruodžio 5 d. Susitarimu Nr. 2 perdavė atlikti ieškovei UAB ,,Autokausta“, taip įgyvendinama Jungtinės veiklos sutarties 3.4 punkte įtvirtintas atsakingo partnerio teises vadovauti jungtinei veiklai ir tvarkyti bendrus partnerių reikalus“. Be to, sprendė (Nutarties 110 p.), jog „Vien ta aplinkybė, kad užsakovė papildomus užteršto grunto darbų kiekius nustatė tik 2020 m. gegužės 14 d., nesudaro pagrindo teigti, kad BUAB ,,Hidrostatyba“ apskritai negalėjo ieškovei perleisti užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbų, kuriuos rangovas (jungtinės veiklos partneriai) įsipareigojo atlikti Rangos sutartimi. Susitarime Nr. 1, nors ir buvo numatyti preliminarūs užteršto grunto kiekiai, tačiau tikslios darbų apimtys nustatytos nebuvo, Susitarime Nr. 1 numatant, kad planuojamo iškasti ir utilizuoti užteršto grunto tūris bus tikslinamas pagal faktinę situaciją.“ Be to, vertindama atsakovės argumentus, ar ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti atitinkamas pajamas, teisėjų kolegija sprendė (Nutarties 127, 128, 129 p.), kad „Ieškovė, remdamasi Jungtinės veiklos sutartimi bei Susitarimais Nr. 2 ir Nr. 5, atliko sutartus darbus ir pagrįstai tikėjosi gauti atitinkamas pajamas“, „ieškovės pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, ji pagrįstai tikėjosi jas gauti esant normaliai veiklai ir šių pajamų negauta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų“.

Lietuvos apeliacinis teismas sprendė (Nutarties 116 p.), kad „ieškovė UAB ,,Autokausta“ turėjo teisę atlikti Susitarime Nr. 2 nurodytus užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus“.

Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas dėl novacijos sąlygų, nurodė (Nutarties 93 p.), kad „nors šalių pasikeitimas dvišalių susitarimų prievolėse, kildinamas iš Susitarimo Nr. 5, ir neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodytų novacijos sąlygų, iš esmės sutiktina su ieškovės argumentu, kad tarp jungtinės veiklos partnerių buvo sudaryta ne novacijos sutartis, o CK nenumatyta sutartis dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal Jungtinės veiklos sutartį“.

Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; šios aplinkybės – tai prejudiciniai faktai.

Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytą teisės normą, savo praktikoje yra konstatavęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017).

Teismas sprendžia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatytos šios faktinės aplinkybės, kurios yra prejudiciniai faktai nagrinėjamoje byloje: 1) dvišaliai sutarimai Nr. 2 ir Nr. 5 yra Jungtinės veiklos sutarties dalis ir jais nebuvo susitarta dėl subrangos teisinių santykių; 2) atsakovė perėmė visas BUAB „Hidrostatyba“ kaip atsakingos partnerės įsipareigojimus ir teises užsakovės ir ieškovės atžvilgiu, tame tarpe ir teises bei pareigas, kylančias iš ieškovės bei BUAB „Hidrostatyba“ sudarytų dvišalių susitarimų; 3) BUAB ,,Hidrostatyba“ jai priskirstus darbus 2018 m. gruodžio 5 d. Susitarimu Nr. 2 perdavė atlikti ieškovei UAB ,,Autokausta“, taip įgyvendindama Jungtinės veiklos sutarties 3.4 punkte įtvirtintas atsakingo partnerio teises vadovauti jungtinei veiklai ir tvarkyti bendrus partnerių reikalus; 4) ta aplinkybė, kad užsakovė papildomus užteršto grunto darbų kiekius nustatė tik 2020 m. gegužės 14 d., nesudaro pagrindo teigti, kad BUAB ,,Hidrostatyba“ apskritai negalėjo ieškovei perleisti užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbų, kuriuos rangovas (jungtinės veiklos partneriai) įsipareigojo atlikti Rangos sutartimi. Susitarime Nr. 1, nors ir buvo numatyti preliminarūs užteršto grunto kiekiai, tačiau tikslios darbų apimtys nustatytos nebuvo, Susitarime Nr. 1 numatant, kad planuojamo iškasti ir utilizuoti užteršto grunto tūris bus tikslinamas pagal faktinę situaciją; 5) ieškovė, remdamasi Jungtinės veiklos sutartimi bei Susitarimais Nr. 2 ir Nr. 5, atliko sutartus darbus ir pagrįstai tikėjosi gauti atitinkamas pajamas, ieškovės pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, ji pagrįstai tikėjosi jas gauti esant normaliai veiklai ir šių pajamų negauta dėl neteisėtų atsakovės veiksmų; 6) tarp jungtinės veiklos partnerių buvo sudaryta ne novacijos sutartis, o CK nenumatyta sutartis dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal Jungtinės veiklos sutartį.

Atsižvelgdamas į nustatytus prejudicinius faktus, teismas sprendžia, kad: 1) dvišaliai sutarimai Nr. 2 ir Nr. 5 yra Jungtinės veiklos sutarties dalis ir jais nebuvo susitarta dėl subrangos teisinių santykių; 2) atsakovė perėmė visas BUAB „Hidrostatyba“ kaip atsakingos partnerės įsipareigojimus ir teises užsakovės ir ieškovės atžvilgiu, tame tarpe ir teises bei pareigas, kylančias iš ieškovės bei BUAB „Hidrostatyba“ sudarytų dvišalių susitarimų; 3) BUAB ,,Hidrostatyba“ jai priskirstus darbus 2018 m. gruodžio 5 d. Susitarimu Nr. 2 perdavė atlikti ieškovei UAB ,,Autokausta“, taip įgyvendindama Jungtinės veiklos sutarties 3.4 punkte įtvirtintas atsakingo partnerio teises vadovauti jungtinei veiklai ir tvarkyti bendrus partnerių reikalus; 4) ta aplinkybė, kad užsakovė papildomus užteršto grunto darbų kiekius nustatė tik 2020 m. gegužės 14 d., nesudaro pagrindo teigti, kad BUAB ,,Hidrostatyba“ apskritai negalėjo ieškovei perleisti užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbų, kuriuos rangovas (jungtinės veiklos partneriai) įsipareigojo atlikti Rangos sutartimi. Susitarime Nr. 1, nors ir buvo numatyti preliminarūs užteršto grunto kiekiai, tačiau tikslios darbų apimtys nustatytos nebuvo, Susitarime Nr. 1 numatant, kad planuojamo iškasti ir utilizuoti užteršto grunto tūris bus tikslinamas pagal faktinę situaciją; 5) ieškovė, remdamasi Jungtinės veiklos sutartimi bei Susitarimais Nr. 2 ir Nr. 5, atliko sutartus darbus ir pagrįstai tikėjosi gauti atitinkamas pajamas, ieškovės pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, ji pagrįstai tikėjosi jas gauti esant normaliai veiklai ir šių pajamų negauta dėl neteisėtų atsakovės veiksmų; 6) tarp jungtinės veiklos partnerių buvo sudaryta ne novacijos sutartis, o CK nenumatyta sutartis dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal Jungtinės veiklos sutartį. Todėl teismas papildomai neanalizuoja šių sutarčių ir susitarimų turinio ir dėl jų plačiau nepasisako, o atsakovės argumentai dėl šalių tarpusavio santykių, dėl dvišalių sutarimų Nr. 2 ir Nr. 5 kvalifikavimo, dėl novacijos sutarties privalomumo, atmestini.

Dėl nuostolių priteisimo

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-469/2022, 20 punktas).

Atsakovė teigia, jog ieškovė neturėjo teisėto lūkesčio atlikti užteršto grunto darbus pilna apimtimi (20 993,43 m3), kadangi dvišaliu Susitarimu Nr. 2 jai BUAB „Hidrostatyba“ perdavė 100 m3 užteršto grunto darbų vykdymą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Rangos sutarties sudėtine dalimi buvusiame techniniame projekte užterštos naftos produktais grunto kasimo darbai nebuvo numatyti ir aprašyti kaip atskira darbų grupė, o techninio projekto konkursiniame darbų kiekių žiniaraštyje Nr.7 „Susisiekimo dalis“ 2 skyriaus „2. Žemės darbai. Palemono stotis“ 2.11 eilutėje buvo numatyti 100 m3  naftos produktais užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbai. Rangos sutarties vykdymo metu rangovas informavo užsakovę ir FIDIC inžinierių, kad Palemono geležinkelio stotyje ruožuose nuo 27+600 km iki 28+325 km aptiktas didelis naftos produktais užteršto grunto kiekis. BUAB ,,Hidrostatyba“ užsakė ir atliko užterštos teritorijos tyrimus ir parengė tyrimų ataskaitą „Kauno m. sav., Palemono g. 22 bitumu užterštos teritorijos detalių ekologinių tyrimų ataskaita“ bei teritorijos tvarkymo planą „Naftos produktais užterštos teritorijos, esančios Kauno m. sav., Palemono g., tvarkymo planas“, kuris suderintas su Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamentu, ir pagal kurį preliminarus naftos produktais užteršto grunto kiekis – 19 808,80 kub. m. Iš jungtinės veiklos partnerių 2018 m. rugpjūčio 3 d., 2019 m. rugpjūčio 22 d., 2019 m. rugpjūčio 28 d., 2019 m. rugsėjo 4 d., 2019 m. rugsėjo 12 d., 2019 m. rugsėjo 18 d., 2019 m. rugsėjo 25 d. susirinkimų protokolų, šalių paaiškinimų teismo posėdžių metu nustatyta, kad ieškovė turėjo atlikti užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus objekto ruože 28+700 km ir 33+140 km (tarpstotė Palemonas – Kaunas). Kitų ruožų užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus turėjo atlikti BUAB ,,Hidrostatyba“. Ieškovė ir BUAB ,,Hidrostatyba“ 2019 m. rugpjūčio 8 d. Susitarime Nr. 2 susitarė, kad ieškovė atliks užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus BUAB ,,Hidrostatyba“ priskirtuose ruožuose (ruožuose nuo 27+600 km iki 28+400 km, nuo 28+189 km iki 28+325 km ir 27+600 km iki 27+975 km). Susitarimo 3 punkte numatyta, kad preliminarus užteršto grunto tūris, kurį numatoma iškasti ir utilizuoti – 19 808,80 kub. m, tačiau šis tūris bus tikslinamas pagal faktinę situaciją. Užsakovė 2020 m. gegužės 14 d. susitarimu prie Rangos sutarties nustatė papildomus užteršto grunto darbų kiekius.

Kaip jau minėta, Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje nustatė, kad „ta aplinkybė, kad užsakovė papildomus užteršto grunto darbų kiekius nustatė tik 2020 m. gegužės 14 d., nesudaro pagrindo teigti, kad BUAB ,,Hidrostatyba“ apskritai negalėjo ieškovei perleisti užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbų, kuriuos rangovas (jungtinės veiklos partneriai) įsipareigojo atlikti Rangos sutartimi. Susitarime Nr. 1, nors ir buvo numatyti preliminarūs užteršto grunto kiekiai, tačiau tikslios darbų apimtys nustatytos nebuvo, Susitarime Nr. 1 numatant, kad planuojamo iškasti ir utilizuoti užteršto grunto tūris bus tikslinamas pagal faktinę situaciją“. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, kurios, be kita ko, įvertintos ir Lietuvos apeliacinio teismo įsiteisėjusia nutartimi, darytina išvada, kad ieškovė turėjo teisę ir pagrįstai tikėjosi atlikti užteršto grunto darbus pilna apimtimi, tokia koks bus realus poreikis pagal faktinę situaciją. Šiuo atveju užteršto grunto darbų poreikis buvo 20 993,43 m3.

Atsakovė teigia, kad Susitarimo Nr. 2 4 p. numatė, jog užteršto grunto kasimo darbai galės būti pradėti tik partneriams pasirašytinai suderinus iškastos teritorijos užpylimo (kartu panaudojant specialias geotekstiles/geomembranas) technologinę kortelę. Ieškovė technologinės kortelės niekada nesuderino. Todėl pagal Susitarimo Nr. 2 nuostatas niekada net neturėjusi teisės pradėti užteršto grunto darbų, ieškovė negalėjo tikėtis jokios teisės atlikti vienus ar kitus užteršto grunto darbų kiekius.

Byloje nėra duomenų, kad technologinė kortelė buvo suderinta, to neteigia ir ieškovė. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kuo technologinės kortelės suderinimas yra svarbus visam darbų procesui. To teismo posėdžio metu, negalėdama atsakyti į teisėjo klausimą, nepaaiškino ir atsakovės atstovė. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad nebuvo suderinta technologinė kortelė, yra formalus susitarimo pažeidimas, neturintis esminės reikšmės ieškovės teisei atlikti darbus ir gauti už šiuos darbus pajams. Be to, atsižvelgtina ir į tokią aplinkybę, kad ir pati atsakovė, nors pati su savimi ir negalėjo technologinės kortelės suderinti, tačiau nepateikė jokio dokumento ar nuorodos į dokumentą, kuris atitiktų technologinės kortelės, jei ji svarbi darbų procese ir be jos darbų atlikti negalima, atitikmenį. Be to, įvertinta ir ta aplinkybė, kad užsakovas darbus priėmė, taigi, jie atlikti kokybiškai, o jų atlikimo procesas nepažeidė imperatyvių teisės normų. Atsižvelgtina ir į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas, patenkinęs ieškovės ieškinį dalyje dėl atliktų darbų, nevertino, jog nesant suderintai technologinei kortelei (atliktų darbų apimtyje) ieškovė neturėjo teisės atlikti darbų. Priešingai, Nutarties 116 p. Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kad ieškovė UAB ,,Autokausta“ turėjo teisę atlikti Susitarime Nr. 2 nurodytus užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus. Todėl teismas sprendžia, kad technologinės kortelės, numatytos Susitarimo Nr. 2 4 punkte, nesuderinimas nėra pagrindas pripažinti, jog ieškovė neturėjo teisės atlikti užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus.

Apibendrindamas teismas sprendžia, kad ieškovės pajamos visoje užteršto grunto darbų apimtyje (20 993,43 m3) iš karto po Susitarimo Nr. 2 sudarymo buvo numatytos gauti ir ieškovė pagrįstai jas tikėjosi gauti.

Kartu teismas konstatuoja, kad atsakovė neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo atlikti užteršto grunto darbus visa apimtimi, nes juos pagal Susitarimą Nr. 2 turėjo teisę atlikti ieškovė. Atsakovė buvo saistoma Susitarimo Nr. 2, pagal kurį teisė atlikti užteršto grunto darbus buvo suteikta ieškovei.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovė apsitvėrė tik dalį užteršto grunto teritorijos, neatlikinėjo kitos dalies užteršto grunto kasimo darbų, todėl juos atliko atsakovė. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų, jog ieškovė, užtverdama tik dalį teritorijos, tik toje dalyje ir numatė atlikti darbus. Sutiktina, kad toks ieškovės elgesys galėtų reikšti jos atsisakymą atlikti darbus, bet tiek pat tai galėtų reikšti, jog ieškovė darbus planavo atlikti etapais ir lokalus teritorijos aptvėrimas susijęs su geresniu statybvietės apsaugos valdymu, galbūt atsakovė pati trukdė ieškovei aptverti likusią dalį teritorijos ir pan. Todėl teismas sprendžia, kad vien ta aplinkybė, kad ieškovė buvo apsitvėrusi tik dalį teritorijos, kurioje turėjo būti atlikti užteršto grunto kasimo darbai, niekaip neįrodo, jog ji atsisakė šiuos darbus atlikti.

CK 6.189 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą – asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Teismas sprendžia, kad atsakovė be teisinio pagrindo atlikusi užteršto grunto kasimo darbus, kuriuos turėjo teisę atlikti ieškovė ir už kurių atlikimą ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti pajamas, atliko neteisėtus veiksmus.

Spręsdamas dėl žalos dydžio teismas pažymi, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuotolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Šio principo esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

Ieškovė nuostolių dydį sieja su negautomis pajamomis, o jas apskaičiuoja kaip negautą grynąjį pelną. Ieškovė negautas pajamas apskaičiuoja taip: vadovaudamasi Susitarimu Nr. 2, ieškovė atliko dalį užteršto grunto darbų (14 384 m3). Tam ji patyrė 1 909 045,28 Eur dydžio išlaidas: 1) užteršto grunto kasimo išlaidos (ieškinio priedas Nr. 12) - 438 491,67 Eur; 2) užteršto grunto transportavimo išlaidos (ieškinio priedai Nr. 13 – 27) - 108 805,86 Eur; 3) užteršto grunto priėmimo ir utilizavimo išlaidos (ieškinio priedai Nr. 28 – 40) - 1 341 776,79 Eur; 4) naftos produktais užterštos teritorijos tyrimų, išpildomosios dokumentacijos atlikimo ir užteršto grunto kasimo darbų priežiūros išlaidos (ieškinio priedai Nr. 41 – 44) - 19 971,5 Eur. Viso išlaidų: 1 909 045,28 Eur. Už šiuos darbus (14 384 m3 užteršto grunto darbų) ieškovei mokėtina suma sudarė 2 840 552,32 Eur be PVM. Tai reiškia, kad už 14 384 m3 užteršto grunto darbų ieškovės gautiną pelną sudaro 931 507,04 Eur. Iš pelno atskaičius pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, gautinas (grynasis) ieškovės pelnas sudaro 791 781,04 Eur (55,04 Eur be PVM nuo 1 m3 užteršto grunto). Be to, ieškovė nurodo, kad ieškovės įvykdyti užteršto grunto darbai (14 384 m3) yra analogiški atsakovės neteisėtai atliktiems, kurių apimtis lygi 6 609,43 m3. Ieškovė tokių darbų atlikimui būtų patyrusi identiškas išlaidas/sąnaudas ir gavusi identišką atlyginimą, todėl atsakovei neteisėtai pažeidžiant Susitarimo Nr. 2 nuostatas – atlikus 6 609,43 m3 užteršto grunto darbų, ieškovė negavo 363 783,03 Eur grynojo pelno.

Atsakovė argumentų dėl žalos dydžio apskaičiavimo metodo nepateikė.

Tačiau įvertintina, kad dalies atsakovės atliktų darbų (78 m3) nėra priėmęs ir apmokėjęs užsakovas (atsiliepimo į ieškinį 7 priedas). Teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas (Nutarties 148 p.) nurodė, jog atsakovė neatlieka užsakovės funkcijos ir neturi pareigos mokėti už atliktus darbus, o tik paskirstyti tarp jungtinės veiklos partnerių lėšas, gautas iš užsakovės. Kadangi užsakovė nėra priėmusi 78 m3 grunto darbų ir už juos nėra sumokėjusi atsakovei, pastarajai nekyla pareiga atlyginti šios dalies grunto darbų, nes iš byloje esančių įrodymų (atsiliepimo į ieškinį 7 priedo) matyti, jog jie pertekliniai. Todėl ieškovės prašoma priteisti žala mažintina 4 293,12 Eur (55,05 Eur x 78 m3).

Teismas, įvertinęs ieškovės argumentus dėl žalos dydžio, šiuos argumentus patvirtinančius įrodymus, sprendžia, kad ieškovės apskaičiuotas žalos dydis iš dalies yra teisingas ir pagrįstas, nes ieškovė negavo 359 489,91 Eur pajamų.

Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos taip pat egzistuoja priežastinis ryšys – ieškovė pajamų negavo dėl to, kad darbus be teisėto pagrindo atliko atsakovė.

Teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, todėl iš atsakovės priteistina 359 489,91 Eur žala.

Dėl delspinigių priteisimo

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 56 386,37 Eur delspinigius (palūkanas).

Ieškovė nurodo, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. partneriai sudarė susitarimą (ieškinio priedas Nr. 45), kuriame numatė tarpusavio atsiskaitymo tvarką. 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarimo 4 p. numato, kad „Atsakingam partneriui vėluojant sumokėti šiame punkte nurodomas sumas (Užsakovo pervestas lėšas už Projekto darbus), jis privalo mokėti kiekvienam partneriui atskirai po 0,1 procentų dydžio palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.“ Ieškovės teigimu, šiuo atveju, atsakovė, savavališkai ir visiškai neteisėtai atlikusi užteršto grunto darbus (6 609,43 m3), apmokėjimą už tai iš užsakovo gavo dar 2021 m. balandžio 23 d. (ieškinio priedas Nr. 9). Tokiu būdu atsakovė gavo ir ieškovės reikalaujamus 363 783,03 Eur, kurie teisėtai ir pagrįstai priklauso ieškovei. Ieškovės vertinimu, tai reiškia, kad ši pinigų suma privalėjo būti pervesta ieškovei. 2017 m. rugpjūčio 1 d. Susitarimo 3 p. numato, kad partneriams iš užsakovo gaunamos lėšos paskirstomos per dvi darbo dienas. Taigi, atsakovė jau nuo 2021 m. balandžio 26 d. vėluoja ieškovei sumokėti 363 783,03 Eur. Todėl, ieškovės teigimu, iš atsakovės priteistini 56 386,37 Eur dydžio delspinigiai.

Atsakovė teigia, kad jai nekyla pareiga ieškovei sumokėti delspinigius pagal 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarimo 4 p., nes pagal to paties susitarimo 3 p. atsakingasis partneris paskirsto galutinio ir tarpinių mokėjimų sumas pagal ataskaitinio periodo partnerių atliktų ir aktuojamų darbų sumą. Taigi, atsakovė teigia, jog delspinigiai yra mokami tada, kai yra vėluojama paskirstyti iš užsakovo gautus pinigus už partnerio atliktus darbus. Kadangi šiuo atveju ieškovė darbų neatliko, ji neturi teisės ir gauti delspinigių.

Teismas atmeta tokius atsakovės argumentus. Pažymėtina, kad ieškovė darbų neatliko, nors turėjo teisę juos atlikti ir pagrįstai tikėjosi gauti pajamas už šių darbų atlikimą, ne dėl savo, o dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Teismas, vadovaudamasis principu ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda), sprendžia, kad atsakovė pati sukūrė neteisėtą situaciją, kai darbus atliko ne ieškovė, todėl neturi pagrindo šia situacija ir gintis. Vykdant normalią veiklą būtent ieškovė turėjo atlikti darbus ir gauti pajamas, o atsakovė, kaip atsakingasis partneris, gavusi apmokėjimą iš užsakovo, lėšas turėjo paskirstyti. Kadangi atsakovė, gavusi lėšas iš užsakovo, laiku nepaskirstė lėšų ir ieškovė jai priklausančių pajamų negavo dėl atsakovės kaltės, atsakovei kyla pareiga mokėti 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarimo 4 p. numatytus delspinigius. Atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimą, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarimas (Susitarimas Nr. 1) yra Jungtinės veiklos sutarties dalis, darytina išvada, kad tarp šalių buvo rašytinis susitarimas dėl netesybų.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nustatytas žalos dydis yra 359 489,91 Eur, o jos apskaičiuotinos už 155 dienas (laikotarpis nuo prievolės neįvykdymo momento iki ieškinio teismui pateikimo), sprendžia, kad pagrįstas delspinigių dydis yra 55 720,93 Eur.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarimo 4 p. jungtinės veiklos sutarties partneriai susitarė dėl 0,1 procentų dydžio palūkanų nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

CK 6.37 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai; kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams; rašytinės formos nesilaikymas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CK 6.37 straipsnio normoje nurodyta galimybė nustatyti šalių susitarimu didesnes procesines palūkanas, nei CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta 5 proc. norma. Tačiau ši taisyklė neeliminuoja galimybės sutarties šalims susitarti ir dėl mažesnių nei CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodytų (5 proc.) palūkanų, CK 6.210 straipsnis neriboja galimo šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016, 38 punktas).

Atsakovė prieštaravimų dėl palūkanų dydžio nereiškė.

Iš atsakovės priteistinos 0,1 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos už kiekvieną dieną nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė byloje pateikė tris prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo: 2022 m. sausio 19 d. prašymą DOK-1653, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 7 220,68 Eur teisinei pagalbai apmokėti ir 4 126 Eur žyminį mokestį; 2022 m. balandžio 8 d. prašymą DOK-9427, kuriuo prašo papildomai priteisti 14 671,25 Eur; 2022 m. lapkričio 16 d. prašymą DOK-28231, kuriuo prašo papildomai priteisti 272,25 Eur. Iš viso pagal tris prašymus ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 4 126 Eur žyminį mokestį ir 22 164,18 Eur (7 220,68 +14 671,25 +272,25) išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė tokius procesinius dokumentus: ieškinį, dubliką, 2022 m. sausio 19 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, 2022 m. vasario 17 d. prašymą dėl įrodymų prijungimo, 2022 m. vasario 18 d. rašytinius paaiškinimus, 2022 m. vasario 25 d. prašymą dėl įrodymų prijungimo, 2022 m. balandžio 6 d. rašytinius paaiškinimus, 2022 m. balandžio 8 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, 2022 m. lapkričio 16 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, 2022 m. lapkričio 16 d. rašytinius paaiškinimus, 2022 m. lapkričio 16 d. baigiamąją kalbą. Ieškovės atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose, kurie užtruko 6 val. (0,5 val+3val.+0,5 val.+2val).

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą 1197,90 Eur (2022 m. sausio 19 d. DOK-1683); 2129,60 Eur (2022 m. vasario 17 d. DOK-4544). Iš viso 3 327,50 Eur. Atsakovas 2022 m. lapkričio 16 d. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (DOK-25225) prašo papildomai priteisti 4 259,20 Eur. Viso pagal tris prašymus – 7 586,70 Eur (1197,90+2129,60+4259,20). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė teikė tokius procesinius dokumentus: atsiliepimą į ieškinį, tripliką, 2022 m. sausio 4 d. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, 2022 m. sausio 19 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, 2022 m. vasario 17 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, 2022 m. vasario 28 prašymą dėl įrodymų prijungimo, 2022 m. kovo 7 d. rašytinius paaiškinimus, 2022 m. kovo 7 d. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, 2022 m. balandžio 7 d. papildomus rašytinius paaiškinimus, 2022 m. balandžio 8 d. prašymą dėl bylos sustabdymo, 2022 m. lapkričio 15 d. papildomus paaiškinimus, 2022 m. lapkričio 16 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, 2022 m. lapkričio 16 d. baigiamąją kalbą. Atsakovės atstovė dalyvavo teismo posėdžiuose, kurie užtruko 6 val. (0,5 val+3val.+0,5 val.+2val).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad rekomenduojamo priteistino maksimalus užmokesčio dydis už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį, apskaičiuojamas pagal 2,5 dydžio koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.3 punkte nustatyta, kad rekomenduojamo priteistino maksimalus užmokesčio dydis už dubliką / tripliką, apskaičiuojamas pagal 1,5 dydžio koeficientą. Už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 0,4 (Rekomendacijų 8.16 punktas), už kitų, nei nurodyta Rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1 (Rekomendacijų 8.17 punktas). Už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminis, valandą rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientas – 0,1 (Rekomendacijų 8.19 punktas).

Už ieškinio parengimą pagal Rekomendacijas maksimalus dydis yra 3916 Eur; už dubliko parengimą 2349,60 Eur, už 2022 m. sausio 19 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų – 156,64 Eur, 2022 m. vasario 17 d. prašymą dėl įrodymų prijungimo - 156,64 Eur, 2022 m. vasario 18 d. rašytinius paaiškinimus – 626,56 Eur, 2022 m. vasario 25 d. prašymą dėl įrodymų prijungimo - 156,64 Eur, 2022 m. balandžio 6 d. rašytinius paaiškinimus – 626,56 Eur, 2022 m. balandžio 8 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų – 156,64 Eur, 2022 m. lapkričio 16 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų 159,81 Eur, 2022 m. lapkričio 16 d. rašytinius paaiškinimus – 639,24 Eur, 2022 m. lapkričio 16 d. baigiamąją kalbą – 639,24 Eur. Kauno apygardos teisme įvyko teismo posėdžiai: 2022 m. sausio 19 d. ((83,96 Eur (167,93 Eur x 0,5 val.)), 2022 m. vasario 18 d. ((503,79 Eur (167,93 Eur x 3 val.)), 2022 m. balandžio 8 d. (83,96 Eur (167,93 Eur x 0,5 val.)), 2022 m. lapkričio 16 d. (335,86 Eur (167,93 Eur x 2 val.)), iš viso pagal Rekomendacijas už advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose 1 007,57 Eur. Viso suteiktos teisinės paslaugos, įvertinus maksimalius Rekomendacijose nurodytus dydžius, sudarytų 10 591,14 Eur.

Už atsiliepimo į ieškinį parengimą pagal Rekomendacijas maksimalus dydis yra 3995,25 Eur; už tripliko parengimą 2397,15 Eur, už 2022 m. sausio 4 d. prašymą atidėti bylos nagrinėjimą - 178,05 Eur, 2022 m. sausio 19 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų – 167,93 Eur, 2022 m. vasario 17 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų – 167,93 Eur, 2022 m. vasario 28 d. prašymą dėl įrodymų prijungimo – 167,93 Eur, 2022 m. kovo 7 d. rašytinius paaiškinimus – 671,72 Eur, 2022 m. kovo 7 d. prašymą atidėti bylos nagrinėjimą – 167,93 Eur, 2022 m. balandžio 7 d. papildomus rašytinius paaiškinimus – 671,72 Eur, 2022 m. balandžio 8 d. prašymą dėl bylos sustabdymo – 178,05 Eur, 2022 m. lapkričio 15 d. papildomus paaiškinimus – 712,20 Eur, 2022 m. lapkričio 16 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų – 178,05 Eur, 2022 m. lapkričio 16 d. baigiamąją kalbą – 671,72 Eur. Kauno apygardos teisme įvyko teismo posėdžiai: 2022 m. sausio 19 d. ((83,96 Eur (167,93 Eur x 0,5 val.)), 2022 m. vasario 18 d. ((503,79 Eur (167,93 Eur x 3 val.)), 2022 m. balandžio 8 d. (83,96 Eur (167,93 Eur x 0,5 val.)), 2022 m. lapkričio 16 d. (335,86 Eur (167,93 Eur x 2 val.)), iš viso pagal Rekomendacijas už advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose 1 007,57 Eur. Viso suteiktos teisinės paslaugos, įvertinus maksimalius Rekomendacijose nurodytus dydžius, sudarytų 11 333,20 Eur.

Teismas įvertina bylos apimtį, sudėtingumą, kad tarp ieškovės ir atsakovės yra kilę ir daugiau ginčų iš tų pačių teisinių santykių, jau yra išnagrinėta su ginčo santykiais susijusi civilinė byla, kurioje buvo sprendžiama dėl dalies tų pačių argumentų, todėl sprendžia, kad nėra pagrindo šalims priteisti bylinėjimosi išlaidas didesnes, nei Rekomendacijose numatyti maksimalūs dydžiai. Todėl pagrįsta ieškovei atlygintina suma laiko 10 591,14 Eur, o atsakovei – faktiškai jos patirtas 7 586,70 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Kadangi ieškinys patenkintas 98,82 proc., ieškovei iš atsakovės priteistina 10 466,16 Eur, o atsakovei iš ieškovės – 89,52 Eur. Ieškovei iš atsakovės priteistinas 4 077,31 Eur žyminis mokestis. Priešpriešinės sumos įskaitytinos ir ieškovei iš atsakovės priteistina 14 453,95 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93, 96 straipsniais, teismas,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Autokausta“, juridinio asmens kodas 135007799, iš atsakovės Leonhard Weiss OÜ, juridinio asmens kodas 12083348, 359 489,91 Eur (tris šimtus penkiasdešimt devynis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 91 ct) nuostolius, 55 720,93 Eur (penkiasdešimt penkis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt eurų 93 ct) delspinigius, 0,1 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už kiekvieną dieną nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. spalio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 14 453,95 Eur (keturiolika tūkstančių keturis šimtus penkiasdešimt tris eurus 95 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas nuo jo priėmimo per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                        Tomas Romeika