Civilinė byla Nr. 2A-693-601/2017

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01750-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.1.; 2.6.16.5.; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 20 d.

Kaunas

         Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,

         teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo  E. M. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui E. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovo E. M. priešieškinį dėl skolos priteisimo.

         Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 980 Eur skolą, 27 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2015 m. balandžio 1 d. sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 0001. 2015 m. spalio 1 d., pakeitus pradinės nuomos sutarties sąlygas, buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. 0002. Remiantis nuomos sutarties 2.1. punktu atsakovas privalėjo iki einamojo mėnesio 10 dienos sumokėti nuomos mokestį. Atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus pradėjo vykdyti tik 2016 m. vasario mėnesį, tačiau taip pat su vėlavimais bei nepadengdamas susidariusio įsiskolinimo, tik sumokėdamas einamo mėnesio nuomos mokestį. Dėl to atsakovas ieškovui įsiskolino 1 980 Eur nuomos mokesčio. Įsiskolinimas susidarė: nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d. – 180 Eur ir nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d. – 1 800 Eur.

Atsakovas byloje pateikė priešieškinį, prašydamas priteisti iš ieškovo 600 Eur permoką, kuri susidarė 2016 m. balandžio 7 d. jam pervedus 600 Eur nuomos mokestį už balandžio mėnesį ir pakartotinai 2016 m. balandžio 11 d. pervedus 600 Eur nuomos mokestį už balandžio mėnesį. 

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė:

Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu (b. l. 122-127):

• Ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė.
• Priteisė iš atsakovo E. M. ieškovui V. J. 1 980 Eur  skolą, 27 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 007 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-07-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 659 Eur bylinėjimosi išlaidas.
• Priteisė valstybei iš atsakovo E. M. 3,90 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Teismas nurodė, kad tarp šalių pagal sutarties esmę buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis.  Nustatė, kad patalpų nuomos mokestį atsakovas ieškovui bankiniais pavedimais pervedė: 2016 m. vasario 8 d., 2016 m. kovo 8 d., 2016 m. balandžio 7 d. ir 2016 m. balandžio 11 d., kuriais buvo pervesta po 600 Eur nuomos mokestis. Iš viso atsakovas ieškovui pervedė 2 400 Eur. 2016 m. vasario 8 d. pavedime (pinigai gauti 2016 m. vasario 9 d.) nurodyta mokėjimo paskirtis – nuomos mokestis už vasario mėnesį, 2016 m. kovo 8 d. pavedime nurodyta mokėjimo paskirtis – nuomos mokestis už vasario mėnesį, 2016 m. balandžio 7 d. pavedime nurodyta mokėjimo paskirtis – nuomos mokestis už balandžio mėnesį ir 2016 m. balandžio 11 d. pavedime nurodyta mokėjimo paskirtis – nuomos mokestis už balandžio mėnesį. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2016 m. gegužės 1 d. Iš viso šalių nuomos santykiai tęsėsi nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d., iš viso 13 mėnesių. Ieškovas 2016 m. atsakovo sumokėtas įmokas užskaitė kaip nuomos mokestį už 2016 m. sausio – balandžio mėnesius ir reikalauja priteisti nuomos mokestį už 2015 m. balandžio – gruodžio mėnesius pagal sutartyse numatytus nuomos mokesčių dydžius. Atsakovas nurodė, kad nuomos mokestį jis mokėjo nuo pat nuomos sutarties sudarymo dienos, tačiau teismui jokie rašytiniai įrodymai, patvirtinantys nuomos mokėjimo faktą nebuvo pateikti. Teismas liudytojo T. A. parodymus apie tai, kad jis 7 mėnesius matė, kaip atsakovas perduodavo ieškovui pinigus už nuomą, vertino kritiškai, nes liudytojas negalėjo patvirtinti, kokias sumas atsakovas perduodavo, negalėjo kas mėnesį matyti atsakovo tiesiogiai ieškovui perduodamų pinigų, jų bendros sumos ir žinoti, už ką buvo perduodami pinigai. Teismas vertino atsakovo, vykdžiusio individualią veiklą, išlaidų apskaitos žurnalą, į kurį buvo traukiamos nuomos išlaidos, tačiau ne tokio dydžio, kaip nurodė mokėjęs atsakovas. Kadangi išlaidas individualią veiklą vykdantis asmuo nurodo savo nuožiūra, todėl teismas šio dokumento nevertino kaip įrodymo apie atsakovo realiai turėtas išlaidas. Teismas laikė, kad mokėdamas nuomos mokestį ieškovui ne pagal sutartyje nurodytą kainą, taip pat pinigus atiduodamas tiesiogiai ieškovui grynaisiais pinigais ir nereikalaudamas iš ieškovo patvirtinimo apie pinigų gavimą, atsakovas veikė išimtinai savo rizika. Kadangi byloje duomenų apie tai, kad atsakovas ieškovui būtų sumokėjęs visą nuomos mokestį, nėra, atsakovas skolos dydžio nepaneigė, ieškovo teiginiams priešingų įrodymų nepateikė, ieškovui iš atsakovo priteisė 1 980 Eur skolą. Teismas priteisė 27 Eur palūkanų ir 5 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Dėl atsakovo priešieškinio teismas pažymėjo, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2016 m. gegužės 1 d., ir atsakovas turėjo nuomos mokestį mokėti už 2016 m. sausio – balandžio mėnesius. Teismas konstatavo, kad 2016 m. balandžio mėnesį du kartus bankiniais pavedimais pervestą ieškovui nuomos mokestį nėra pagrindo laikyti permoka ir ją grąžinti atsakovui, kadangi ji buvo užskaityta kaip nuomos mokestis už nuomą 2016 m. sausio – balandžio mėnesiais.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas E. M. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2134-490/2016 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti. Priteisti iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme (b. l. 130-133).

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus. Ieškovas 2015-04-01 sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutartį Nr. 0001 ir 2015-10-01 sudarė kitą nuomos sutartį toms pačioms patalpoms Nr. 0002. Ieškovas nurodo, kad jam nuo pat 2015-04-01 iki 2015-10-01 atsakovas nebuvo sumokėjęs nuomos mokesčio, tačiau tuo pačiu nepateikia teismui jokios pretenzijos dėl nuomos mokesčio nemokėjimo, ir su tokiu nemokiu nuomininku sudaro naują sutartį 2015-10-01, kurioje dar padidinamas nuomos mokestis nuo 30 Eur iki 600 Eur per mėnesį toms pačioms patalpoms. Ieškovas net ir nutraukdamas 2016-05-01 sutartį ir priduodamas patalpas nepareiškė jokių pretenzijų dėl neva susidariusios skolos;

ieškovas įsiskolinimo periodu nurodo 2015-04-01 iki 2016-01-01. Ieškovas patvirtina, kad šiuo periodu jam buvo mokami pinigai į rankas. Ieškovas nurodo, kad 2016 m. atsakovo įmokas užskaitė, tačiau neaišku, kaip ir ką užskaitė, ir nepagrįstai teismas vertino užskaitymus. Nepagrįstai teismas kritiškai vertino liudytojo T. A. parodymus. Tikėtina, kad liudytojas galėjo beveik kas mėnesį matyti atsakovo perduodamus pinigus už nuomą ieškovui. Netikėti liudytojo parodymais nėra jokio pagrindo, nes jis puikiai pažįsta ir ieškovą, ir atsakovą.

Teismui pateikti du pavedimai po 600 Eur, kurie buvo pervesti ieškovui už balandžio mėnesio patalpų nuomą. Vienas pavedimas padarytas 2016-04-07, kitas 2016-04-11, todėl susidarė 600 Eur permoka, dėl kurios reiškiamas priešieškinis.

Ieškovas V. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 139).

Atsiliepime nurodė, kad apeliacinis skundas pateiktas be jokių svarių argumentų ir motyvų. Apeliantas savo skunde dėsto tas pačias aplinkybes, kurios buvo išdėstytos pirmosios instancijos teisme. Apeliantas be jokių argumentų teikdamas apeliacinį skundą piktnaudžiauja subjektine teise ir varžo kitų asmenų teises.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Nustatyta, kad 2015 m. balandžio 1 d. ieškovas V. J. su apeliantu (atsakovu) sudarė negyvenamųjų patalpų (garažo), esančių Kaune, (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 0001, pagal kurią ieškovas įsipareigojo perduoti apeliantui naudotis 200 kv. m negyvenamąsias patalpas. Šalys susitarė dėl 30 Eur patalpų nuomos mokesčio (kokiu būdu (pavedimu, grynaisiais) bus mokami nuompinigiai nenustatyta). 2015 m. spalio 1 d., pakeitus pradinės nuomos sutarties sąlygas, buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. 0002, kurioje nustatyta patalpų nuomos kaina – 600 Eur. Remiantis negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 2.1. ir 2.2. punktais atsakovas privalėjo iki einamojo mėnesio 10 dienos sumokėti ieškovui nuomos mokestį ir už nuomos patalpose suvartotą elektros energiją pagal patalpose esančio elektros skaitiklio parodymus. Apeliantas 2016 m. vasario 8 d., 2016 m. kovo 8 d., 2016 m. balandžio 7 d. ir 2016 m. balandžio 11 d. bankiniais pavedimais pervedė ieškovui po 600 Eur nuomos mokesčio, iš viso pervesta 2 400 Eur. Apelianto pildomame gyventojo individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnale yra įtrauktos patalpų nuomos išlaidos. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 0002 nutraukta nuo 2016 m. gegužės 1 d. Ieškovas nurodo, jog apeliantas nėra sumokėjęs nuomos mokesčio nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d. – 180 Eur ir nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d. – 1 800 Eur, viso 1 980 Eur. Apeliantas nurodo, kad už nurodomą laikotarpį yra sumokėjęs nuomos mokestį, kurį perduodavo ieškovui grynais pinigais. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, motyvuodamas tuo, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog mokėjo nuomos mokestį. Priešieškinį atmetė.

Apeliacinio skundo esmė – pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (CPK 179 straipsnis). Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Įrodymų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva, nes pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia teisės ir nesprendžia fakto klausimų. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-252/2010).

Nagrinėjamu atveju, pareiga įrodyti nuomos mokesčio mokėjimą tenka apeliantui (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad apelianto pateikiami įrodymai, t. y. liudytojo T. A. parodymai, gyventojo individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalas, nėra pakankami įrodyti, kad apeliantas mokėjo ieškovui sutartą nuomos mokestį. Kaip matyti, liudytojas T. A. savo parodymuose iš esmės nurodo aplinkybes, kurias sužinojo iš paties apelianto, o tai, kad jis matė kelis kartus pinigų perdavimą ieškovui, negali patvirtinti nuomos mokesčio mokėjimo fakto, nes nėra nustatyta, kokios tai buvo pinigų sumos, už ką buvo mokama ir pan. Gyventojo individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalas yra pildomas paties apelianto, todėl jame padaryti įrašai apie išlaidas (nuomos mokestį), nepridedant išlaidas patvirtinančių dokumentų, negali būti įrodymu, patvirtinančiu faktinį nuomos mokesčio sumokėjimą.

Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad jis, sumokėjęs 2016 m. balandžio mėnesį dvi įmokas už nuomą po 600 Eur, permokėjo ieškovui už nuomą. Nustatyta, kad ieškovas reikalauja iš apelianto priteisti nuompinigius už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d., o už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. (4 mėnesiai) nuompinigių nereikalauja, nurodydamas, jog už šį laiką apeliantas yra apmokėjęs, t. y. ieškovas 2016 m. balandžio mėnesio antrą įmoką (pagal apeliantą permoką) įskaitė į 2016 m. nuompinigius. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nepagrįstai nurodo, jog yra permokėjęs ieškovui, nes, kaip nustatyta, ieškovas neprašo priteisti nuompinigių už 2016 m. keturis mėnesius (2 400 Eur), o apelianto padaryti keturi bankiniai pavedimai (po 600 Eur) būtent ir atitinka keturių mėnesių nuompinigių sumą. Įrodymų, kad už 2016 m. sausio mėnesį apeliantas už nuomą būtų sumokėjęs grynaisiais pinigais, nėra.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė  teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

         Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

         Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

         Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Evaldas Burzdikas

Virginija Gudynienė

Izolda Nėnienė