Civilinė byla Nr. 2S-1281-619/2012
Teisminio proceso Nr. (nesuteiktas)
Procesinio sprendimo kategorija: 35.5.; 128.17; 122.4
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. lapkričio 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (skolininko) S. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. balandžio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) „Swedbank“, AB Paskolų priežiūros departamento Privačių klientų paskolų priežiūros skyriaus Išieškojimo grupės jaunesniosios specialistės O. M. pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo,
n u s t a t ė:
- Ginčo esmė
Skolininkai S. P. ir G. P., užtikrindami iki 2036-04-15 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120060016208, 2006-07-13 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniais pakeitimais, įkeitė AB bankui „Hansabankas“ (pavadinimas pakeistas į „Swedbank“, AB) skolininkams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 68,35 kv. m. bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini), Vilnius.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2012 m. vasario 14 d. nutartimi Nr. 413/2012 areštavo minėtą įkeistą nekilnojamąjį daiktą (b.l. 201 – 203). Minėta teismo nutartimi skolininkai taip pat įspėti, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Pareiškėjas (kreditorius) pareiškime nurodė, kad hipoteka užtikrinta prievolė – 2006 m. gegužės 5 d. kredito sutartis Nr. 06-030153-FA su esamais ir būsimais jos pakeitimais bei papildymais iki šiol yra neįvykdyta.
Kreditorius AB „Swedbank“ pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių su prašymu priverstinai išieškoti iš S. P. ir G. P. parduodant hipotekos lakštu Nr. 01120060016208 įkeistą turtą, 126.818,93 EUR skolą bankui, kurią sudaro 117.064,69 EUR paskolos, 2674,43 EUR palūkanų, 6.944,71 EUR delspinigių už negrąžintą paskolą, 135,10 EUR delspinigių už negrąžintas palūkanas, taip pat prašė išieškoti sutartines palūkanas, kurias pagal 2006-05-05 kredito sutartį Nr. 06-030153-FA sudaro 6 mėn. PRIME ir marža: 1) 0,844 proc. marža negrąžintai 97.354,876 EUR kredito daliai (kredito dalis Nr. 06-030153-FA). Nuo 2012-01-15 iki 2012-07-15 skaičiuojama 3,281 proc. PRIME IR 0,844 proc. marža, kas sudaro – 4,125 procentų metinių palūkanų; 2) 0,844 proc. marža negrąžintai 8.501,41 EUR kredito daliai (kredito dalis Nr. 09-007458-FA). Nuo 2012-01-15 iki 2012-07-15 skaičiuojama 3,281 proc. PRIME ir 0,844 proc. marža, kas sudaro 4,125 procentų metinių palūkanų; 3) 7,394 proc. marža negrąžintai 11.208,42 EUR kredito daliai (Kredito dalis Nr. 09-083456-FA). Nuo 2012-01-15 iki 2012-07-15 skaičiuojama 3,281 proc. PRIME ir 7,394 proc. marža, kas sudaro 10.675 procentų metinių palūkanų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi nutarė: 1) išieškoti iš skolininkų S. P. ir G. P. kreditoriaus AB „Swedbank“ naudai skolą: 117.064,69 EUR paskolos, 2.674,43 EUR palūkanų, 6.944,71 EUR delspinigių už laiku negrąžintą paskolą, 135,10 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso 126.818,93 EUR bei 139 Lt žyminio mokesčio išlaidų, taip pat kintamas metines palūkanas, kurias pagal 2006 m. gegužės 5 d. kredito sutartį Nr. 06-030153-FA sudaro 6 mėnesių PRIME ir marža:
- 0,844 proc. marža negrąžintai 97.354,86 EUR kredito daliai (kredito dalis Nr. 06-030153-FA). Nuo 2012-01-15 iki 2012-07-15 skaičiuojama 3,281 proc. PRIME IR 0,844 proc. marža, kas sudaro – 4,125 procentų metinių palūkanų;
- 0,844 proc. marža negrąžintai 8.501,41 EUR kredito daliai (kredito dalis Nr. 09-007458-FA). Nuo 2012-01-15 iki 2012-07-15 skaičiuojama 3,281 proc. PRIME ir 0,844 proc. marža, kas sudaro 4,125 procentų metinių palūkanų;
- 7,394 proc. marža negrąžintai 11.208,42 EUR kredito daliai (Kredito dalis Nr. 09-083456-FA). Nuo 2012-01-15 iki 2012-07-15 skaičiuojama 3,281 proc. PRIME ir 7,394 proc. marža, kas sudaro 10.675 procentų metinių palūkanų, bei 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo galimo dienos, t.y. nuo 2012 m. balandžio 4 d., iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą
2) priverstinai parduoti iš skolininkams S. P. ir G. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 68,35 kv. m. ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas (skolininkas) S. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012-04-05 nutartį Nr. 413V/2012 bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012-02-14 nutartį Nr. 413/2012 ir priimti nutartį atmesti kreditoriaus AB „Swedbank“ pareiškimus.
Apelianto teigimu, iš byloje esančių duomenų matyti, kad laiško, adresuoto S. P. ir G. P., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nepavyko įteikti, šios korespondencijos skolininkai neatsiėmė, o laiško, adresuoto skolininkei G. P. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nepavyko įteikti, kadangi, kaip matyti iš AB „Lietuvos paštas“ įrašo, skolininkė persikraustė. Apeliantas 2011-09-26 gavo ieškovo 2011-09-21 raštą dėl skolos AB „Swedbank“ sumokėjimo Nr. SR-45145, kuris buvo atsiųstas adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Daugiau šiuo adresu, pareiškėjo siųstų, raštų apeliantas nėra gavęs, todėl apie tariamą vienašališką kredito sutarties nutraukimą jis sužinojo tik gavęs 2012-03-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį Nr. 413-2012. Taigi apeliantas ir trečiasis asmuo negavo pranešimų apie vienašališką sutarties nutraukimą, todėl nebuvo tinkamai informuoti apie ieškovo ketinimą nutraukti sutartį. Be to, apelianto gyvenamoji vieta nebuvo pakitusi visą sutarties laikotarpį, t.y. jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius, todėl pareiga pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą nebuvo pažeista. Pareiškėjas neišnaudojo visų galimų įteikimo būdų: neskambino apeliantui ir nekvietė atvykti į banką pasirašytinai gauti pranešimą apie kredito sutarties nutraukimą, neįteikinėjo pranešimo per antstolį ar kitais būdais. Apeliantas negavo pašto pranešimo dėl siuntos, todėl ir neatsiėmė pareiškėjo siųsto rašto apie kredito sutarties nutraukimą. Taip pat pažymi, kad pagal pareiškėjo 2011-11-17 pranešimą Nr. SR -582757 dėl sutarties nutraukimo, kurio kopiją apeliantas gavo iš banko 2012-02-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui priėmus nutartį Nr. 413/2012, apelianto įsiskolinimo suma buvo 2.188,06 EUR. atsižvelgiant į tai, kad remiantis 2012-02-14 Vilniaus miesto 1 apylinėks teismo nutartimi Nr. 413/2012 negrąžintos paskolos likutis pagal kredito sutartį sudaro 117.064,69 EUR, o įsiskolinimo suma 2011-11-17 sudarė 2188.06 EUR, apelianto teigimu, kad ilgalaikės (kredito grąžinimo terminas – 2036-04-15) kreditavimo sutarties nutraukimas prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Atsiliepimu į skundą kreditorius „Swedbank“ AB prašo skolininko ir įkeisto turto savininko S. P. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 201-04-05 nutartį Nr. 413 V/2012 palikti nepakeistą. Pažymi tai, kad pirmieji kredito sutarties pažeidimai prasidėjo dar 2010 m. lapkričio mėnesį ir reguliariai tęsėsi per visą laikotarpį iki kredito sutarties nutraukimo. Nors po 2011-09-21 pretenzijų gavimo 2011-10-26 skolininkai pagal kredito sutartį sumokėjo 849,80 EUR, tačiau šiomis lėšomis buvo padengti už prievolės pažeidimą priskaičiuoti delspinigiai bei apmokėta dalis už suteiktą kreditą mokėtinų palūkanų ir nebuvo grąžinta nei viena iš kredito dalių, mokėtinų pagal kredito sutarties grafiką. Akivaizdu, kad kreditorius dėl aukščiau išvardintų priežasčių turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą nutraukti kredito sutartį. Taip pat pažymi, kad net ir vykdomos derybos dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo ar kitokio pobūdžio prašymų pateikimas neatleido kredito gavėjų nuo pareigos vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, todėl „Swedbank“ AB veiksmai nutraukiant Kredito sutartį ir kreipiantis dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto vertintini kaip sąžiningi ir atitinkantys tiek teisės aktų reikalavimus, tiek tarp šalių sudarytos kredito sutarties sąlygas. LAT 2012 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012 pažymi, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų - pacta sunt servanda, todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis. Kreditorius nesutinka su apelianto nuomone, kad AB „Swedbank“ netinkamai informavo apie kredito sutarties nutraukimą. 2011-11-17 pranešimų Nr. SR 52757 ir Nr. SR-52759, siųstų registruotu paštu, skolininkai neatsiėmė, laiškai grąžinti AB „Swedbank“ (laiškai pateikti su 2012-01-17 pareiškimu Nr. SR-2377 dėl priverstinio skolos išieškojimo). Pranešimai, siųsti S. P. ir G. P. adresu (duomenys neskelbtini) grįžo su pašto žyma „neatsiėmė“, o pranešimas, siųstas G. P. adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, grįžo su pašto žyma „persikraustė“. Ankstesni, 2011-09-21 pranešimai skolininkams dėl skolos sumokėjimo Nr. SR-45143 ir Nr. SR-45145 buvo įteikti skolininkams adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Be to, kredito sutarties 15.2 p. numatyta, kad paštu siųsta korespondencija laikoma gauta 5 kalendorinę dieną nuo jos išsiuntimo dienos, todėl pranešimai apie kredito sutarties nutraukimą yra laikomi tinkamai įteiktais ir vadovaujantis tarp šalių sudarytos kredito sutarties sąlygomis. Dėl nurodytų aplinkybių daro išvadą, kad skolininkai ir įkeisto turto savininkai buvo tinkamai informuoti apie kredito sutarties nutraukimą CK ir Kredito sutarties nustatyta tvarka.
Skolininkė G. P. pateikė atsiliepimą į S. P. atskirąjį skundą dėl 2012-04-05 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarties. Skolininkė visiškai sutinka su apelianto atskirajame skunde išdėstytais argumentais ir mano, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012-04-05 nutartis yra naikintina. Atkreipia dėmesį, kad skolininkė G. P. nėra gavusi iš pareiškėjo AB „Swedbank“ pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą, todėl nebuvo tinkamai informuota apie pareiškėjo ketinimą nutraukti kredito sutartį. Be to, skolininkės G. P. gyvenamoji vieta nebuvo pakitusi visą sutarties laikotarpį, t.y. ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Skolininkė negavo pašto pranešimo dėl siuntos, todėl ir neatsiėmė pareiškėjo siųsto rašto apie kredito sutarties nutraukimą dėl to daro išvadą, kad pareiškėjas nepakankamai bendradarbiavo ir įgyvendino savo teises nesąžiningai (b.l. 244 – 245).
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Kadangi pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš įkeisto turto teisme gautas 2012-01-19, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi šią dieną galiojusiomis CPK normomis.
CPK 558 str. nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka ir sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 str. 1 d. nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. CPK 558 str. 2 d. yra nustatytas pakartotinis hipotekos kreditoriaus kreipimasis su pareiškimu perduoti areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkui ir įkeisto daikto savininkui, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo, kartu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-103/2008).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad, skolininkai S. P. ir G. P., užtikrindami iki 2036-04-15 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120060016208, 2006-07-13 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniais pakeitimais, įkeitė AB bankui „Hansabankas“ (pavadinimas pakeistas į „Swedbank“, AB) skolininkams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 68,35 kv. m. bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini), Vilnius. Skolininkams nevykdant skolinio įsipareigojimo pagal 2006 m. gegužės 5 d. kredito sutartį Nr. 06-030153-FA su pakeitimais ir kreditoriui prašant, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2012-02-14 nutartimi areštavo kreditoriui įkeistą nekilnojamąjį daiktą, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį S. P. ir G. P. – 68,35 kv. m. bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini), Vilnius, uždraudžiant įkeisto daikto savininkams juo disponuoti bei įspėjo skolininkus, kad negrąžinus skolos, t.y. 117.064,69 EUR negrąžintos paskolos, 1.546,58 EUR nesumokėtų palūkanų, 108,26 EUR delspinigių už laiku negrąžintą paskolą, 43,86 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso 118.763,39 Eur bei 139 Lt žyminio mokesčio išlaidų, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti (b.l. 201 - 203).
Skolininkams negrąžinus skolos, kreditorius pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo. Šio pareiškimo pagrindu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius skundžiama 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi nutarė išieškoti iš skolininkų S. P. ir G. P. kreditoriaus AB „Swedbank“ naudai skolą: 117.064,69 EUR paskolos, 2.674,43 EUR palūkanų, 6.944,71 EUR delspinigių už laiku negrąžintą paskolą, 135,10 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso 126.818,93 EUR bei 139 Lt žyminio mokesčio išlaidų, taip pat kintamas metines palūkanas.
Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog apeliantas negavo pareiškėjo siųstų raštų, todėl apie vienašališką kredito sutarties nutraukimą jis sužinojo tik gavęs 2012-03-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį Nr. 413/2012. Apelianto teigimu, jis gavo tik ieškovo 2011-09-21 raštą dėl skolos AB „Swedbank“ sumokėjimo Nr. SR-45145, kuris buvo atsiųstas adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, skolininkai tinkamai bei laiku nevykdė prievolės „Swedbank“ AB pagal 2006 m. gegužės 5 d. kreditavimo sutartį Nr. 06-030153-FA su esamais ir būsimais jo pakeitimais ir papildymais, pagal kurią skolininkai privalėjo iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos mokėti paskolą ir palūkanas. Skolininkams nevykdant savo įsipareigojimų, kreditorius 2011-09-21 pranešimais Nr. SR-45143 ir Nr. SR-45145 įspėjo skolininkus apie susidariusį 2.351,33 EUR įsiskolinimą bei nustatė terminą šiam įsiskolinimui sumokėti iki 2011 m. spalio 26 d. (b.l. 160 – 162). Šie pranešimai buvo išsiųsti visais kreditoriui žinomais skolininkų gyvenamosios vietos adresais ((duomenys neskelbtini), Vilnius, (duomenys neskelbtini), Vilnius). Šiuose pranešimuose kreditorius taip pat informavo skolininkus, jog bankas sutartyje numatytais pagrindais turi teisę nutraukti sutartį. Iš Lietuvos pašto pažymos matyti, kad pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini)LT įteikta 2011 m. rugsėjo 26 d. gavėjui asmeniškai, kita pašto siunta – (duomenys neskelbtini) įteikta gavėjo sutuoktinei G. P. (b.l. 163 – 164). Kreditorius AB „Swedbank“ 2011-11-17 pranešimais Nr. SR-52757 ir Nr. SR-52759, papildomai nustatė terminą skolininkams sumokėti įsiskolinimą iki 2011 m. gruodžio 22 d. bei įspėjo, kad nesumokėjus pradelstos skolos pagal sutartį, bankas vienašališkai nutraukia sutartį ir prašo per 10 kalendorinių dienų nuo sutarties nutraukimo sumokėti visą skolą (b.l. 157 – 159). Šie pranešimai buvo siunčiami skolininkams S. P. ir G. P., adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius ir G. P., adresu (duomenys neskelbtini)7 – 29, Vilniaus m. sav. Kreditorius AB „Swedbank“ pateikė AB „Lietuvos paštas“ pažymas, kurioje nurodyta, jog siuntos adresatai S. P. ir G. P., kuri buvo siųsta adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje neatsiėmė (b.l.165-166), taip pat siunta, adresuota G. P., (duomenys neskelbtini), įteikta nebuvo, pažymoje atžymėta, kad adresatė persikraustė (b.l. 167). Skolininkas atskirajame skunde nepateikia įrodymų, kad jų gyvenamoji vieta būtų pasikeitusi ar korespondencijos neatsiėmimą būtų lėmusios kitos objektyvios priežastys, juo labiau, pats skolininkas atskirajame skunde pripažįsta, kad jo gyvenamoji vieta nebuvo pakitusi visą sutarties laikotarpį. Be to, aukščiau įvardinti 2011-09-21 pranešimai Nr. SR-45143 ir Nr. SR-45145 dėl įspėjimo buvo įteikti tinkamai ir šie faktai rodo, kad skolininkai nesilaikė CK 6.38 straipsnio 3 dalyje ir 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos civilinės teisinės pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis su kita prievolės šalimi. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nurodoma, kad reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą būtų iš anksto pranešta kitai sutarties šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip asmeninis pranešimo įteikimas. Toks aiškinimas suteiktų sutartį pažeidžiančiai sutarties šaliai nepagrįstą pranašumą ir galėtų skatinti piktnaudžiavimą savo teisėmis. Sutarties šalys privalo bendradarbiauti (CK 6.200 straipsnio 2 dalis) ir savo teises įgyvendinti sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Dėl to negali būti pateisinamas sutarties šalies elgesys, kai šalis vengia priimti sutarta tvarka siunčiamą pranešimą, nepranešusi pakeičia gyvenamąją vietą, neinformavusi kitos šalies ilgam laikui išvyksta ir pan. Įstatyme konkretizuota šalių sąžiningumo ir bendradarbiavimo pareigą nustatant, kad fizinis asmuo privalo raštu pranešti kreditoriams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje (CK 2.17 straipsnio 3 dalis). Civiliniame kodekse įtvirtinta prezumpcija nustatant, kad pranešimas tapo žinomas adresatui tuo metu, kai jis pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą (buveinę) išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą (CK 6.166 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d, nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009). Nagrinėjamu atveju skolininkui neįrodžius šių aplinkybių (t.y. kad ne dėl jo kaltės jam nebuvo įmanoma gauti pranešimą dėl korespondencijos, kurioje buvo informuojamas apie vienašališką kredito sutarties nutraukimą), bei įvertinus aplinkybę, kad banko siųsti 2011-09-21 pranešimai skolininkams dėl skolos sumokėjimo Nr. SR-45143 ir Nr. SR-45145 buvo įteikti tinkamai adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius, skolininkai buvo ne kartą įspėti apie sutarties nutraukimo galimybę, bei vėlesnių pranešimų dėl sutarties nutraukimo skolininkas neatsiėmė, tokiu būdu pažeisdami minėtą bendradarbiavimo ir sąžiningumo pareigą, teismas sprendžia, kad pranešimai dėl sutarties nutraukimo skolininkams buvo įteikti tinkamai ir laiku (CK 6.218 str. 1 d.). Tai reiškia, kad kreditorius tinkamai įvykdė pareigą pranešti kitai sutarties šaliai apie vienašališką sutarties nutraukimą. Byloje taip pat nėra įrodymų (kartu su atskiruoju skundu skolininkas taip pat jų nepateikė), kad skolininkas sumokėjo skolą kreditoriui. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nepažeidžia apelianto (skolininkų) interesų, atitinka hipotekos instituto esmę ir principus.
Apeliantas atskirąjį skundą grindžia ir tuo, kad remiantis 2012-02-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi Nr. 413/2012 negrąžintos paskolos likutį pagal kredito sutartį sudaro 117.064,69 EUR, o įsiskolinimo suma 2011-11-17 sudarė tik 2188,06 EUR, tokiu būdu, apelianto nuomone, ilgalaikės (kredito grąžinimo terminas 2036-04-15) kreditavimo sutarties nutraukimas prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Pažymėtina, kad AB „Swedbank“ pranešimuose Nr. SR-52757 ir Nr. SR-52759 nurodoma, kad 2011 m. lapkričio 17 dienai skolininkų pradelsta skola bankui yra 2.188,06 EUR (b.l. 160 – 162). Nustatant sutarties pažeidimo pobūdį, vertintinas ne tik pradelstos sumos dydis, bet ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį buvimą, visuma. Iš pateiktos Kredito panaudojimo ataskaitos matyti, kad pirmieji kredito sutarties pažeidimai prasidėjo nuo 2010-11-15 ir reguliariai tęsėsi per visą laikotarpį iki kredito sutarties nutraukimo (b.l.186 – 194). Toks sistemingas prievoles pažeidžiantis skolininkų elgesys duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kreditorius į hipotekos skyrių kreipėsi tik 2012-01-19, prieš tai išsiuntęs pretenzinius laiškus Nr. SR-45143 ir SR-45145, kad skolininkai sumokėtų 2.351,33 EUR įsiskolinimą iki 2011 m. spalio 26 d., šios pretenzijos, kaip minėta, buvo įteiktos G. P. 2011-09-26. Per nustatytą įspėjimo terminą skolininkai įsiskolinimo nebuvo padengti, todėl 2011-11-17 skolininkams buvo išsiųstos pažymos dėl sutarties nutraukimo Nr. SR-52757 ir Nr. SR-52759 ir suteiktas papildomas terminas sumokėti įsiskolinimą iki 2011 m. gruodžio 22 d. Iki šio termino skolininkai įsiskolinimo nepadengė. Šių aplinkybių kontekste atmestini apelianto argumentai, kad remiantis įsiskolinimo suma (2.188,06 EUR) kreditavimo sutarties nutraukimas prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Kadangi nagrinėjamu atveju prisiimtų finansinių įsipareigojimų bankui pagal sudarytą kreditavimo sutartį skolininkai neįvykdė, su banku neatsiskaitė, todėl bankas, realizuodamas jam, kaip hipotekos kreditoriui CK4.192 str. 1 d., CPK 558 str. suteiktas teises, pagrįstai kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl skolos iš jam įkeisto turto išieškojimo, skundžiama nutartis yra priimta teisėtai, nepažeidžiant CPK XXXVI skyriuje nustatytų bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo tvarkos. Esant šioms aplinkybėms, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2012 m. balandžio 5 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas faktines bylos aplinkybes, teisingai jas įvertino, tinkamai taikė bylų dėl pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto nagrinėjimą nustatančias procesines teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Andrutė Kalinauskienė