(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Jasaitienė,

sekretoriaujant Živilei Radavičiūtei,

dalyvaujant ieškovui A. P., jo atstovei advokato padėjėjai Jolantai Ramoškienei,

atsakovo A. T. atstovui advokatui Valteriui Aleknai,

trečiajam asmeniui L. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui A. T. dėl iškeldinimo iš namų valdos, trečiasis asmuo – L. T..

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas prašo iškeldinti atsakovą su visa manta iš ieškovui nuosavybės teise priklausančios ½ dalies namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas (e.b.l. 1–2).

Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad atsakovas gyvena ginčo turte, nes jam teismas įteikė procesinius dokumentus nurodytu adresu, jis pasirašė, kad yra trečiojo asmens sugyventinis. Nuo 2013 m., kai šalys nutraukė santuoką, iki šios dienos, atsakovas visada randamas ginčo adresu, ten jam siunčiami įvairūs laiškai. Ieškovas yra matęs atsakovą ir trečiąjį asmenį 2018 m. rugpjūčio mėnesį parduotuvėje, netoli ginčo namų. 2018-09-14, 20.02 val., atsakovo vaikai buvo vieni namie ir jie paaiškino ieškovui, jog tėvai išvažiavę grybauti. Šalys gyvena kartu ir naudojasi turtu, name yra atsakovo daiktų, kokių nežino. Jis nebuvo patekęs į turtą, jam neduodami raktai nuo įsigyto turto. Turtu naudojimosi tvarka nenustatyta. Naudojimosi tvarkos nenustatymas nėra kliūtis atsakovą iškeldinti.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo ieškinį prašo atmesti (e.b.l. 55–56).

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Atsakovas ginčo name negyvena, tik retkarčiais būna ginčo name, nes prižiūri vaikus, gal būt jame yra padėti kažkokie sezoniniai atsakovo daiktai. Naudojimosi tvarka turtu nėra nustatyta.

Trečiasis asmuo L. T. per teismo nustatymą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo procesiniai dokumentai jai įteikti 2018-11-27 (e.b.l. 47).

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo ieškinio nepalaikė, prašė jį atmesti, nes naudojimosi turtu tvarka nėra nustatyta. Atsakovas atvažiuoja kiekvieną dieną prižiūrėti vaikus, taip pat ji važiuoja su atsakovu apsipirkti vaikams daiktų. Finansiškai atsakovas nepadeda, tai nors padeda kažką nuvežti ar parvežti, paruošia maistą, pakuria ugnį. Šiuo metu atsakovas ginčo name negyvena.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Civilinės bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ½ dalis žemės sklypo, sodo namelio ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – Namų valda), nuosavybės teise priklauso ieškovui A. P. pagal pirkimo-pardavimo sutartį, kuria šį turtą ieškovas, kaip atsakovo įmonės kreditorius, įgijo iš atsakovo, iškėlus bankroto bylą jo įmonei „Ieškok informacijos“ (e.b.l. 5–20, 26–28). Kita ½ dalis Namų valdos nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui L. T. (e.b.l. 5–7).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daikto savininkui priklausanti nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, todėl savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis, 4.95 straipsnis). Šiuo atveju ieškovas, nebūdamas sutartinių teisinių santykių dalyvis su atsakovu, jeigu jis naudojasi ieškovo turtu, gali ginti savo turtines teises neprievoliniais teisiniais savo teisių gynimo būdais CK 4.98 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2006).

Ieškovas byloje įrodinėjo, kad atsakovas, perleidęs jam Namų valdos dalį, riboja jo teisę naudotis šiuo turtu, nes gera valia iš jo neišsikelia. Atsakovas nesutinka, jog gyvena Namų valdoje, nurodo, kad Namų valdos ½ dalyje, priklausančioje trečiajam asmeniui, lankosi, prižiūrėdamas savo vaikus, kurie ten gyvena. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo paaiškinimus, kad atsakovas gyvena Namų valdoje kartu su trečiuoju asmeniu L. T., į tai, kad teismo procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Namų valdos adresu, taip pat į tai, kad jis pasirašė kaip trečiojo asmens L. T. sugyventinis, priimdamas procesinius dokumentus už ją (e. b. l. 15–16), sprendžia, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas gyvena Namų valdoje.

Svarbi aplinkybė šioje byloje yra ta, kad reiškiamas reikalavimas iškeldinti atsakovą iš ieškovui nuosavybės teise priklausančios ½ dalies Namų valdos, kai šis turtas nėra atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės bei nėra nustatyta naudojimosi juo tvarka su kitu Namų valdos bendraturčiu – trečiuoju asmeniu L. T.. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens nėra nusistovėjusi ir jokia faktinė naudojimosi Namų valda tvarka, kadangi, kaip paaiškino ieškovas, jis Namų valdoje faktiškai negyvena ir iki šiol ja nesinaudojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovo veiksmai pažeidžia jo, kaip savininko, teisę netrukdomai naudotis savo nuosavybe, kadangi nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog Namų valdos patalpos, kuriomis naudojasi atsakovas, yra priskirtos ieškovui, yra jo nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CK) 178 straipsnis).

Susiklosčiusi faktinė situacija, kai Namų valdą dalinės nuosavybės teise valdo du bendraturčiai, iš kurių tik vienas prašo iškeldinti atsakovą, o naudojimosi daiktu tvarka nėra nustatyta, suponuoja galimybę, kad teismo sprendimas turės įtakos trečiojo asmens, kaip bendraturčio, teisėms ir pareigoms. Trečiajam asmeniui L. T. pageidaujant, kad atsakovas lankytųsi ar net gyventų Namų valdoje, jai priklausančioje dalyje, teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, neturi diskrecijos teisės tai uždrausti, juo labiau, kad Namų valdoje gyvena atsakovo nepilnamečiai vaikai, kuriuos jis turi įstatymo nustatytą pareigą prižiūrėti ir auklėti (CK 3.155 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad šiuo metu ieškovo pasirinktu civilinių teisių gynimo būdu negalima pasiekti pagrindinio civilinio proceso tikslo – išspręsti teisinį ginčą ir pakeisti materialinius teisnius santykius taip, kad ateityje tarp bendraturčių nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Teismas nustato, jog ieškovas turi teisę reikšti reikalavimą atsakovui tik dėl jo iškeldinimo iš ½ dalies Namų valdos, bet nagrinėjamu atveju nenustačius naudojimosi ir disponavimo Namų valda tvarkos ar neatidalijus šio turto iš bendrosios dalinės nuosavybės, šio klausimo spręsti negalima. Šiuo atveju nėra aišku, iš kurių konkrečiai patalpų ieškovas prašo iškeldinti atsakovą, todėl ieškinio patenkinimas būtų praktiškai neįgyvendinamas, dar labiau komplikuotų civilinių santykių dalyvių teisių įgyvendinimą bei suvaržytų trečiojo asmens teises. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, ieškinys atmestinas.

Ieškinį atmetus, valstybei iš ieškovo priteistina 6,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnis, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 178 straipsniu, 180 straipsniu, 185 straipsniu, 258 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 6,50 Eur (šešių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja           Diana Jasaitienė