Civilinė byla Nr. e2A-188-910/2024
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00518-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 3.3.1.18.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Žilvino Terebeizos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Companiano“, reikalavimo teisę perėmusios iš ieškovo R. B., apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Companiano“ ieškinį atsakovui G. S. dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Companiano“ (toliau – ieškovė) su buvusiu ieškovu R. B. 2024 m. vasario 19 d. sudariusi Reikalavimo perleidimo sutartį perėmė visas reikalavimo teises pagal ieškinį šioje civilinėje byloje, kuriuo prašoma iš atsakovo G. S. (toliau – atsakovas) priteisti be pagrindo iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Skaitmeninis kodas ir Ko“ (toliau – ir bendrovė) gautus 61 402,64 Eur, 15 367,48 Eur palūkanas iki ieškinio priėmimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2014 m. liepos 3 d., iškelta UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ bankroto byla. Nemokumo administratorė nustatė, kad buvęs bendrovės oficialus vadovas T. V. ir faktinis vadovas G. S. neteisėtais veiksmais bendrovei ir jos kreditoriams padarė žalą, todėl kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo. Jo metu buvo atliktas bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimas ir pateikta 2020 m. rugpjūčio 5 d. specialisto išvada „Dėl UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – specialisto išvada). Tyrimo metu nustatyta, kad bendrovės akcininkas G. S. be teisinio pagrindo pasisavino 61 402,64 Eur bendrovės lėšų, kurių dalis atsakovui pervesta banko pavedimu, kitą dalį atsakovas paėmė iš bendrovės sąskaitos ir kasos. Ieškovas reikalavimą priteisti 61 402,64 Eur grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237-6.242 straipsnių nuostatomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies: ieškovui iš atsakovo priteisė 18,67 Eur skolą, 4,67 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (už 18,67 Eur – nuo 2022 m. rugsėjo 327 d., už 4,67 Eur – nuo 2022 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; iš ieškovo atsakovui priteisė 7 030,40 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nurodė, kad ieškiniui pagrįsti ieškovas į bylą pateikė specialisto išvadą, bendrovės buhalterinės apskaitos duomenis, kredito įstaigų išrašus, kasos pajamų orderius. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neneigė, jog gavo iš bendrovės lėšų, tačiau teigė, kad visas jas panaudojo bendrovės ūkinėje komercinėje veikloje, bei pateikė papildomus bendrovės buhalterinės apskaitos duomenis, PVM sąskaitas faktūras ir kt. Atsakovas taip pat pateikė į bylą specialistės J. B. parengtą konsultacinę išvadą. Teismas, įvertinęs specialisto išvadoje, J. B. konsultacinėje išvadoje nurodytus duomenis, Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1406-480/2018 nustatytas aplinkybes, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, padarė išvadą, kad atsakovas buvo ne tik bendrovės faktinis vadovas, bet ir darbuotojas (tikėtina, vykdė ir kasininko pareigas); jis, kaip bendrovės darbuotojas, kuris tiek faktiškai vadovavo bendrovei, tiek vykdė bendrovės finansines operacijas, iš bendrovės gautas lėšas naudojo bendrovės ūkinėje komercinėje veikloje. Teismas įvertino, kad konsultacinė išvada nekelia abejonių, atsakovas, kaip bendrovės darbuotojas, gautas lėšas panaudojo bendrovės ūkinėje komercinėje veikloje (įgijo prekes ar paslaugas) ar panaudojo darbo pareigoms atlikti (komandiruotėms ir kt.), o šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai yra įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą. Vadovaudamasis specialistės J. B. konsultacine išvada, teismas nustatė, kad atsakovo skola bendrovei, kurios atsakovas negali pagrįsti, yra 64,48 Lt (18,67 Eur), ir konstatavo, jog šia suma atsakovas nepagrįstai praturtėjo, o bendrovės turtas atitinkamai sumažėjo.
5. Vertindamas specialisto išvadą, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad specialistė, atlikdama tyrimą, neturėjo visų tyrimui reikalingų duomenų, ir tai nurodė išvadoje; išvadoje specialistė pripažino, jog iš tyrimui pateiktų dokumentų matyti, kad buhalterinė apskaita buvo vesta, tačiau tyrimui nebuvo pateikti apskaitos registrai. Dėl to teismas padarė išvadą, kad specialisto išvadoje konstatuota aplinkybė, jog atsakovas dokumentais nepagrindė 61 402,67 Eur piniginių lėšų panaudojimo, kuria iš esmės grindžiamas ieškinys, stokoja pagrįstumo.
6. Teismas priteisė iš atsakovo 4,67 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki ieškinio pateikimo dienos 2022 m. rugsėjo 26 d. (CK 1.125 straipsnio 10 dalis, 6.240 straipsnio 1 dalis), 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už teismo priteistą sumą (dėl 18,67 Eur – nuo 2022 m. rugsėjo 27 d., dėl 4,67 Eur – nuo 2022 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
7. Teismas atmetė atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį pagal tuo metu galiojusią Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalį bei, vadovaudamasis teismų praktika, nurodė, kad ieškiniams dėl nepagrįsto praturtėjimo taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje.
8. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniame skunde ieškovė MB „Companiano“ (ieškovo R. B. teisių ir pareigų perėmėja) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas sprendimą grindė tik specialistės J. B. konsultacine išvada ir su ja pateiktais priedais, t. y. buhalterinės apskaitos registrų duomenimis, taip pat specialistės parodymais. Tačiau specialistė apklausai teisme buvo iškviesta atsakovo iniciatyva, ji buvo iš anksto supažindinta su ieškovo rašytiniais paaiškinimais, todėl jos parengtos išvados bei duotų paaiškinimų negalima suabsoliutinti.
9.2. Ieškovas neginčijo, kad atsakovą ir bendrovę siejo darbo santykiai. Ieškovas kėlė klausimą, ar atsakovas, valdydamas visus bendrovės finansus, tai darė teisėtai ir turėdamas tam pagrindą. Ieškovo įsitikinimu, tokio pagrindo nebuvo. Atsakovas neįrodė nei aplinkybės, kad jis buvo paskirtas kasininku, nei aplinkybės, kad jis buvo paskirtas atsakingu darbuotoju. Dėl to teismo išvada, kad atsakovas veikė teisėtai, yra nepagrįsta.
9.3. Teismas netyrė ir nevertino ieškovės į bylą pateiktų kasos pajamų (išlaidų) orderių. Byloje nėra įrodymų, kokių pirminių dokumentų pagrindu, pinigai buvo įnešami į bendrovės kasą ar iš jos išmokami atsakingam asmeniui. Dėl to teismo išvada, kad atsakovas įrodė turto gavimo pagrindą, įgytų lėšų panaudojimą bendrovės ūkinėje komercinėje veikloje, jog atsakovo skola bendrovei tėra 64,48 Lt (18,67 Eur), yra nepagrįsta.
9.4. Būtent atsakovas turėjo įrodyti ginčo sumos (61 402,64 Eur) panaudojimo teisėtumą. Ginčo suma apima laikotarpį nuo 2011 m. sausio iki bankroto bylos iškėlimo, t. y. 2014 m. balandžio mėn. Atsakovas buhalterinės apskaitos registrus buvo išsisaugojęs elektroninėje laikmenoje, tačiau jos teismui neteikė dėl didelės apimties. Kita vertus, vien tik duomenys iš buhalterinės apskaitos registrų, nesulyginus jų su pirminiais dokumentais, kurių atsakovas net neteikė į bylą, negalėtų neginčytinai patvirtinti 61 402,64 Eur sumos panaudojimo teisėtumo. Ieškovo įsitikinimu, šiuo atveju buvo pagrindas taikyti contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpciją.
9.5. Teismas nepagrįstai įvertino, kad specialistės J. B. konsultacinė išvada ir pateikti buhalterinės apskaitos registrai yra pakankamas pagrindas pateisinti, jog atsakovas ginčo sumą panaudojo bendrovės ūkinėje komercinėje veikloje. Nebuvo atlikta jokio vertinimo, nei lyginant su į bylą pateiktais duomenimis, nei pirminiais dokumentais. Buhalterinės apskaitos duomenų teisingumą gali pagrįsti tik pirminiai dokumentai, todėl atsakovas teismui turėjo pateikti ne tik selektyviai atrinktus buhalterinės apskaitos registrus, bet ir pirminius dokumentus.
9.6. Teismas specialisto išvadą nepagrįstai įvertino kaip abejotinos reikšmės. Specialisto išvada yra oficialus dokumentas, kuris nėra nuginčytas. Atsakovas jos niekada neginčijo. Be to, atsakovas nepateikė į bylą duomenų, kurie patvirtintų, kad elektroninę laikmeną jis buvo perdavęs nemokumo administratoriui.
9.7. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas. Byloje liko neįvertinta aplinkybė, kad atsakovas bendrovėje veikdamas tiek kaip kasininkas, tiek kaip atsakingas asmuo, veikė be teisėto pagrindo. Šiuo atveju darbo santykių buvimas atsakovui sudarė sąlygas veikti neteisėtai – disponuoti piniginėmis lėšomis bei apskaitą tvarkyti savo nuožiūra.
10. Atsakovas G. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad specialistės J. B. išvadomis negalima vadovautis kaip subjektyviomis. Specialistė davė parodymus, atsakė į klausimus.
10.2. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar atsakovas, valdydamas visus bendrovės finansus, tai darė teisėtai ir turėdamas pagrindą. Pinigų išmokėjimo klausimas buvo įvertintas ankstesnėje byloje (Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-460-798/2019, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas). Ankstesnio ginčo metu buvo nustatyta, kad bendrovės paskutinis vadovas T. V. nurodė, jog buhalterinė apskaita buvo vedama, o pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinys buvo perkeltas į buhalterinę apskaitos programą. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta buhalterinės apskaitos dokumentų, kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl bendrovės buhalterinių dokumentų turinio.
10.3. Iš 2014 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1647-364/2014, matyti, kad bendrovės 2014 m. kovo 12 d. sudaryto balanso, kuriuo remiantis bendrovei buvo iškelta bankroto byla, duomenys leidžia teigti, jog buhalterinės apskaitos duomenys paneigia ieškovo nurodomą aplinkybę, kad atsakovas yra gavęs 61 402,64 Eur ir nėra pateikęs šios sumos panaudojimą pateisinančių dokumentų.
10.4. Specialisto išvadoje nėra nurodyta, kad atsakovas būtų pasisavinęs pinigines lėšas. Priešingai, yra nurodyta, jog atsakovas apmokėjo sąskaitas, tačiau trūksta duomenų apie jų įtraukimą į buhalterinę apskaitą.
10.5. Teismas pagrįstai nustatė, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo vedama naudojant buhalterinės apskaitos programą. Duomenų kopiją turėjo bendrovės nemokumo administratorius. Bendrovės balansas, kurio pagrindu buvo iškelta bankroto byla, buvo sudarytas panaudojant tą pačią buhalterinės apskaitos programą. Bankroto bylos iškėlimo metu atsakovas buvo skolingas bendrovei 64,48 Lt arba 18,67 Eur.
10.6. Visi apeliacinio skundo argumentai remiasi specialisto išvada, kurioje išvados buvo padarytos nemokumo administratoriui nepateikus visų dokumentų. Iš specialisto išvados matyti, kad nemokumo administratorius Finansinių tyrimų tarnybos specialistei pateikė bendrovės dokumentus, bet nepateikė duomenų, kurie buvo jam perduoti laikmenoje ir kurie yra buhalterinės apskaitos programoje. Atliekant ikiteisminį tyrimą, atsakovas neturėjo galimybių pateikti prašymų ar pareikšti pastabų, nes jis nedalyvavo ikiteisminiame tyrime, nežinojo apie specialisto išvadą.
10.7. Ieškovo argumentai, kad teismui nebuvo galimybės identifikuoti, jog atsakovo nurodomoje elektroninėje laikmenoje buvo būtent bendrovės buhalterinės apskaitos registrai, o ne kažkokios kitos įmonės, yra visiškai nepagrįsti. Teismas siūlė ieškovui prašyti skirti teismo ekspertizę, tačiau ieškovas neteikė tokio prašymo.
10.8. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovas duomenis pateikė selektyviai. Teismas visiškai pagrįstai pasisakė dėl pinigų judėjimo per visą laikotarpį. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovas buvo bendrovės darbuotojas ir atsakingas asmuo. Nei nagrinėjant bylą pirmą kartą, nei antrą kartą nebuvo gauta įrodymų, kad atsakovas pinigines lėšas gavo ne kaip bendrovės darbuotojas. Vien tai leidžia manyti, kad ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas yra nepagrįstas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
13. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys atsakovui dėl be teisinio pagrindo gautų lėšų priteisimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, įtvirtinančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, ar teisingai nustatė šalių ginčo faktines aplinkybes, ar nustatytoms aplinkybėms tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą be pagrindo.
Dėl ginčui išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių
14. Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2014 m. liepos 3 d., UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Mokumo sprendimai“. Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimu UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ pripažinta pasibaigusia likvidavus dėl bankroto (civilinė byla Nr. eB2-12-657/2022).
15. Ieškovė UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Mokumo sprendimai“, 2022 m. rugsėjo 26 d. pareiškė teisme ieškinį, kurį patikslinusi prašė iš atsakovo G. S. priteisti 61 402,64 Eur be pagrindo įgytų lėšas, 15 367,48 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
16. Kauno apygardos teismas 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ ieškinį atsakovui G. S. dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovę BUAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ pakeitė ieškovu R. B., nes 2022 m. lapkričio 18 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ reikalavimo teises pagal ieškinį atsakovui G. S. perleido naujajam kreditoriui R. B..
17. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2020 m. rugpjūčio 5 d. specialisto išvadoje dėl UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – specialisto išvada) pateiktos UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ ūkinės komercinės veiklos laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 4 d. tyrimo išvados. Atsakant į pirmąjį klausimą, ar visos buvusio UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ vadovo G. S. ūkinės operacijos ir įvykiai pagrįsti apskaitos dokumentais, nurodyta, kad G. S. dokumentais nepagrindė 212 611,05 Lt (61 576,42 Eur) UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ piniginių lėšų panaudojimo.
18. Kauno apygardos teismas 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį atsakovui G. S. dėl nepagrįsto praturtėjimo atmetė. Teismas, iš esmės vadovaudamasis Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1406-480/2018 nustatytu prejudiciniu faktu, kad atsakovas de facto (faktiškai, iš tikrųjų) buvo BUAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ vadovas, nusprendė, jog bendrovę ir atsakovą siejantys santykiai a priori (iš anksto) patvirtina nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo instituto taikymo galimybės nebuvimą.
19. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-517-790/2023, išnagrinėjęs ieškovo R. B. apeliacinį skundą, panaikino Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nekvalifikavo ginčo teisinių santykių, neištyrė į bylą pateiktų įrodymų, todėl nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo instituto taikymu.
20. Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 6 d. nutartimi atsakovui nustatė terminą pateikti rašytinius paaiškinimus (ir tai patvirtinančius įrodymus) dėl ieškovo nurodomų atsakovo iš UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ įgytų 61 402,64 Eur piniginių lėšų panaudojimo.
21. Atsakovas pateikė į bylą UAB „Veiklos partneriai“ specialisto išvadą dėl UAB „Skaitmeninis kodas LT“ duomenų vertinimo apskaitos programoje, kurią parengė J. B. pagal UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ buhalterinės apskaitos registrus, saugomus elektroninėje laikmenoje, t. y. buhalterinės programos „Countour Enterprise“ duomenų bazėje (specialistės J. B. konsultacinė išvada). Išvadoje konstatuota, kad atskaitingo asmens G. S. 2014 m. gruodžio 31 d. skola bendrovei yra 64,48 Lt.
22. Apskųstu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies. Teismas priėjo prie išvados, kad pagal byloje esančius duomenis atsakovas buvo bendrovės darbuotojas, kuris tiek faktiškai vadovavo bendrovei, tiek vykdė bendrovės finansines operacijas, iš bendrovės gautas lėšas naudojo bendrovės ūkinėje komercinėje veikloje. Ieškovo į bylą pateiktą specialisto išvadą teismas įvertino kaip stokojančią pagrįstumo, rėmėsi atsakovo pateikta specialistės J. B. konsultacine išvada. Įvertinęs bylos duomenis, teismas nustatė, kad atsakovo skola bendrovei, kurios jis negali pagrįsti, yra 64,48 Lt (18,67 Eur), ir konstatavo, jog šia suma atsakovas nepagrįstai praturtėjo, o bendrovės turtas atitinkamai sumažėjo.
23. Apeliaciniu skundu ieškovė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, remdamasi įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu, ir teigia, kad ieškinys turi būti patenkintas visiškai, priteisiant iš atsakovo be pagrindo gautus 61 402,64 Eur ir 15 367,48 Eur palūkanas iki ieškinio padavimo.
Dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo
24. CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; kt.).
25. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pažymima, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolių atlyginimą, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018, kt.).
26. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad, jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos, tačiau kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019 18 punktas; 2019 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-701/2019 18 punktas; 2021 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021 34 punktas; 2023 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-313/2023 24 punktas).
27. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-701/2019 18 punktas; 2021 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021 34 punktas).
28. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, jog atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, jog kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Priešingai, jeigu atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018 24 punktas).
29. Taigi, ieškovui teigiant, kad atsakovas gavo lėšas ar turtą be pagrindo, atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti konkretų turto gavimo pagrindą. Tokio teisinio pagrindo egzistavimą patvirtinančius argumentus atsakovas išdėsto atsiliepime į ieškinį ir pateikia šiuos argumentus patvirtinančius įrodymus. Argumentus dėl be pagrindo įgyto turto gavimo atsakovas gali nurodyti ir priešieškinyje, jeigu kartu su atsikirtimu į ieškinį jis teikia savarankišką reikalavimą ieškovui. Teismas pagal ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus bei pateiktus įrodymus turi kvalifikuoti šalių teisinius santykius, nustatyti, kokiu pagrindu gautas turtas ir ar kyla prievolė jį grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019 27 punktas; 2021 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021 37 punktas).
30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, priėjo prie išvados, kad atsakovas buvo UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ darbuotojas, kuris tiek faktiškai vadovavo bendrovei, tiek vykdė bendrovės finansines operacijas, iš bendrovės gautas lėšas naudojo jos ūkinėje komercinėje veikloje ar darbo pareigoms atlikti, beveik visų atsakovo iš bendrovės gautų lėšų, išskyrus 64,48 Lt (18,67 Eur), panaudojimas apskaitytas bendrovės buhalterinėje apskaitoje; tik 64,48 Lt (18,67 Eur) panaudojimo atsakovas nepagrindė, todėl šia suma nepagrįstai praturtėjo bendrovės sąskaita.
31. Apeliaciniame skunde, kvestionuodamas tokias pirmosios instancijos teismo išvadas, ieškovas (jo teisių perėmėja) remiasi tuo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles: ikiteisminio tyrimo metu gautą specialisto išvadą nepagrįstai pripažino stokojančia pagrįstumo, o specialistės J. B. konsultacinei išvadai nepagrįstai suteikė prioritetą; netyrė ir nevertino ieškovo į bylą pateiktų kasos pajamų (išlaidų); atsakovas nepateikė įrodymų, kokių pirminių dokumentų pagrindu pinigai buvo įnešami į bendrovės kasą ar iš jos išmokami atsakingam asmeniui, todėl atsakovo atžvilgiu buvo pagrindas taikyti contra spoliatorem prezumpciją. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančių duomenų visimą, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais.
32. CPK 178 straipsnyje yra įtvirtinta šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Įrodinėjimo procese šis principas pasireiškia tuo, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatyto galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis).
33. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; ir kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą).
34. Plėtodamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
35. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas (jo teisių perėmėja) įrodinėjo, kad atsakovas iš UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ be teisinio pagrindo gavo 61 402,64 Eur. Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, nesutikimą grįsdamas tuo, kad jis dirbo bendrovėje, pinigines lėšas gavo teisėtai, kaip atskaitingas asmuo, ir jas naudojo bendrovės ūkinei komercinei veiklai vykdyti.
36. Ieškovė poziciją, kad atsakovas bendrovės lėšas gavo be teisinio pagrindo, grindžia tuo, jog atsakovas neįrodė aplinkybės, kad jis buvo paskirtas UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ kasininku ir atskaitingu asmeniu, t. y. kad teisėtai disponavo bendrovės lėšomis. Šis apeliacinio skundo argumentas stokoja pagrįstumo.
37. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 6 d. iki 2014 m. rugpjūčio 27 d. veikė kaip UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ darbuotojas (3 t., b. l. 3-4, 5-6), nuo 2011 m. sausio 11 d. iki 2011 m. liepos 13 d. buvo paskirtas UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ vadovu (1 t., b. l. 9).
38. AB SEB banko pateiktais duomenimis apie tarp atsakovo ir UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 13 d. iki 2014 m. kovo 21 d. atliktus mokėjimo pavedimus, piniginės operacijos tarp atsakovo ir UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ buvo vykdomos nuo 2011 m. sausio 13 d. Nuo 2012 m. sausio 30 d. pavedimų paskirtyje nurodyta „atskaitingo asmens pinigų įnešimas į įmonės sąskaitą“ arba „pinigų pervedimas atskaitingam asmeniui“ (2 t., b. l. 96-122). Iš Luminor banko pateiktų duomenų apie pavedimus tarp UAB „Skaitmenis kodas ir Ko“ ir atsakovo laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 13 d. (UAB „Skaitmenis kodas ir Ko“ sąskaitų atidarymo) iki 2014 m. kovo 21 d. matyti, kad pavedimų paskirtyje nurodyta „pinigų pervedimas atskaitingam asmeniui“ arba „atskaitingo asmens pinigų įnešimas į įmonės sąskaitą“ (2 t., b. l. 133-135). Iš Lietuvos centrinės kredito unijos pateiktos informacijos apie tarp atsakovo ir UAB „Skaitmenis kodas ir Ko“ atliktus mokėjimo pavedimus laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 13 d. iki 2014 m. kovo 21 d. matyti, kad pavedimų paskirtyje taip pat nurodyta „pinigų išmokėjimas atskaitingam asmeniui“ arba „atskaitingo asmens pinigų įnešimas į įmonės sąskaitą“ (2 t. b. l. 136-161). Iš byloje esančių kasos pajamų (išlaidų) orderių nustatyta, kad nuo 2011 m. sausio 6 d. kasos pajamų orderių dalis yra pasirašyta atsakovo kaip UAB „Skaitmenis kodas ir Ko“ kasininko, dalis kasos pajamų orderių nepasirašyta; orderiuose nurodytas pinigų gavimo pagrindas – „atskaitingo asmens pinigų įnešimas į įmonės kasą“, pinigų išmokėjimo pagrindas – „pinigų išmokėjimas atskaitingam asmeniui“ (2 t., b. l. 162-179). Specialisto išvadoje nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje rasta, kad UAB „Skaitmenis kodas ir Ko“ kasininkas buvo pats G. S.; iš kasos dokumentų (kasos pajamų ir išlaidų orderių) matyti, kad už kasininką juos pasirašinėjo G. S. (1 t., b. l. 13). Iš byloje esančių UAB „Skaitmenis kodas ir Ko“ buhalterinės apskaitos dokumentų (atskaitingų asmenų skolos bei operacijų žiniaraščių pagal analitinės apskaitos objektą) matyti, kad pagrindiniame sąskaitų plane atsakovas nurodytas kaip atskaitingas asmuo (1 t., b. l. 150-179). Specialistės J. B. konsultacinėje išvadoje, ištyrus bendrovės buhalterinės apskaitos duomenis, konstatuota, kad G. S. buvo pagrindinis prekių, paslaugų bendrovėje pirkimo vykdytojas, todėl banko ir kasos registruose yra dažnai pasikartojančios pinigų gavimo ir grąžinimo operacijos šiam atskaitingam asmeniui (3 t., b. l. 105). Išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Mokumo sprendimai“, ieškinį atsakovui T. V. dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės, kurioje kaip trečiasis asmuo dalyvavo G. S., teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose, be kita ko, nustatyta, kad UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ vadovas de facto buvo G. S., jis pats vykdė įmonės finansines operacijas (Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1406-480/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-460-798/2019 (1 t., b. l. 129-137, 138-149)).
39. Pažymėtina tai, kad apeliaciniame skunde nurodoma, jog ieškovas neginčija, kad atsakovą ir bendrovę siejo darbo santykiai, tik kelia klausimą, ar atsakovas, valdydamas visus bendrovės finansus, tai darė teisėtai ir turėdamas tam pagrindą.
40. Aptartų bylos duomenų visumos analizė teikia pakankamą pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas ginčui aktualiu laikotarpiu UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ ūkinėje komercinėje veikloje veikė tiek kaip bendrovės de facto vadovas, tiek kaip darbuotojas, atskaitingas asmuo, be kita ko, vykdęs ir bendrovės kasininko funkcijas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Tai, kad byloje nėra dokumentų, kuriais būtų teisiškai įformintas atsakovo paskyrimas UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ atskaitingu asmeniu, bendrovės kasininku, savaime nėra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovas veikė ir bendrovės lėšas gavo neteisėtai, taip neteisėtai praturtėdamas bendrovės sąskaita. Toks formalus ginčo situacijos vertinimas būtų nesuderinamas su nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto tikslais ir paskirtimi, taip pat neatitiktų CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų.
41. Byloje nėra duomenų, kad tuomečiai bendrovės de jure (teisiškai, pagal teisę) valdymo organai būtų kvestionavę atsakovo veikimą bendrovės ūkinėje komercinėje veikloje. Nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui išspręsti esminę reikšmę turi ne tai, kaip teisiškai buvo įforminti atsakovo santykiai su bendrove, bet tai, kaip atsakovas, faktiškai veikdamas bendrovės ūkinėje komercinėje veikloje ir gaudamas bendrovės lėšas, jas panaudojo. Jau nurodyta, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinio reikalavimą, pareiga įrodyti, kad iš bendrovės gautos lėšos buvo panaudotos bendrovės ūkinėje komercinėje veikloje, tenka atsakovui (CPK 178 straipsnis).
42. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo iš bendrovės gautų piniginių lėšų panaudojimo teisėtumo, nepagrįstai prioritetą suteikė ne ikiteisminio tyrimo metu gautai specialisto išvadai, o atsakovo pasitelktos specialistės J. B. konsultacinei išvadai, dėl to nepagrįstai nustatė, jog atsakovas nepagrindė tik 18,67 Eur bendrovės lėšų panaudojimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek specialisto išvadą, tiek specialistės J. B. konsultacinę išvadą visų byloje esančių duomenų kontekste, nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
43. Ieškinio reikalavimas yra grindžiamas specialisto išvadoje pateiktu atsakymu į klausimą, ar visos buvusio UAB „Skaitmeninis Kodas ir Ko“ vadovo G. S. ūkinės operacijos ir įvykiai pagrįsti apskaitos dokumentais. Į šį klausimą specialisto išvadoje atsakyta, kad G. S. dokumentais nepagrindė 212 611,05 Lt (61 576,42 Eur) UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ piniginių lėšų panaudojimo (1 t., b. l. 5-37). Nagrinėjamoje byloje sprendžiamo ginčo aspektu pažymėtina tai, kad specialisto išvadoje dėl tyrimui pateiktų dokumentų nurodyta, jog pagal 2020 m. birželio 10 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti tik pirminiai pardavimų, pirkimų, mokėjimų dokumentai be buhalterinės apskaitos registrų, t. y. lyg būtų nesuvesta buhalterinė apskaita, tačiau iš tyrimui pateikto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentų bei šiuose dokumentuose esančių buhalterinės apskaitos registrų fragmentų ir pardavimų segtuve esančių išrašomų sąskaitų faktūrų registrų matyti, jog buhalterinė apskaita buvo vesta, tačiau apskaitos registrai tyrimui nebuvo pateikti (1 t., b. l. 6). Specialisto išvadoje nurodant, kad G. S. dokumentais nepagrindė 212 611,05Lt (61 576,42 Eur) UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ piniginių lėšų panaudojimo, nurodyta ir tai, jog dėl to, kad tyrimui nepateiktos avansinės apyskaitos, buhalterinės apskaitos registrai, visiškai negalima nustatyti G. S. kaip atskaitingo asmens patirtų išlaidų; tai būtų galima nustatyti tik Kauno miesto archyve suradus UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ apskaitos registrus arba juos atkūrus, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 1022 „Dėl dingusių, visiškai ar iš dalies sugadintų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų atkūrimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių III skyriaus Dingusių, visiškai ar iš dalies sugadintų apskaitos registrų 9 punkte (1 t., b. l. 21).
44. Į bylą pateiktuose UAB „Skaitmeninis kodas ir ko“ buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodyta, kad atsakovo, kaip atskaitingo asmens, skola bendrovei 2011 m. sausio 31 d. buvo 41 518,97 Lt; 2012 m. gruodžio 31 d. – 67 110,48 Lt; 2013 m. gruodžio 31 d. – 60 283,77 Lt, 2014 m. liepos 3 d. – 64,48 Lt (1 t., b. l. 150-179).
45. Atsakovo į bylą pateiktoje specialistės J. B. konsultacinėje išvadoje, kurioje konstatuota, kad 2014 m. gruodžio 31 d. atskaitingo asmens G. S. skola bendrovei yra 64,48 Lt, nurodyta, jog ši išvada parengta pagal UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ buhalterinės apskaitos registrus, kurie saugomi elektroninėje laikmenoje, t. y. buhalterinės programos „Countour Enterprise“ duomenų bazėje; buvo analizuoti sintetiniai bei analitiniai buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščiai laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 12 d. (bankroto bylos iškėlimo data) (3 t., b. l. 102-148). Specialistė J. B., ištyrusi pateiktus duomenis, nustatė, kad G. S. patirtos išlaidos registruose užregistruotos kaip su veikla susijusios sąnaudos ar veikloje naudojamos atsargos, kurios sunaudotos – nurašomos; apyvartos žiniaraščiuose matyti G. S. gautų ir grąžintų bei pirkimams išleistų pinigų sumos; registruose apskaityti pirkimai buvo užsakovo vykdomi nuolat bei nuolat vyko atsiskaitymai su bendrove; didžiosios knygos registre matyti tiek gautų, tiek atsiskaitytų išlaidų apyvarta; pateiktuose prieduose atvaizduotos sumos litais; G. S. buvo pagrindinis prekių, paslaugų bendrovėje pirkimų vykdytojas, todėl banko ir kasos registruose yra dažnai pasikartojančios pinigų gavimo ir grąžinimo operacijos šiam atskaitingam asmeniui; 2014 metų gruodžio 31 d. atskaitingo asmens G. S. skola įmonei yra 64,48 Lt (išvadoje klaidingai nurodyta skola eurais); pagal laikmenos duomenis galima daryti išvadą, kad apskaita buvo tvarkoma laikantis teisės aktų: registruojami pirkimai–pardavimai, sudaromi privalomi registrai ir didžioji knyga (3 t., b. l. 105). Specialistė J. B. buvo iškviesta į teismo posėdį ir davė išsamius paaiškinimus dėl pateiktos išvados, taip pat nurodė, kad specialisto išvados ir jos atlikto tyrimo išvados skiriasi, nes tyrimams atlikti buvo pateikti skirtingi duomenys: specialistui buvo pateikti tik pirminiai dokumentai be registrų, o jai buvo pateikti registrai; suvedus pirminių dokumentų duomenis yra gaunami suvestiniai dokumentai.
46. Kai byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu gauta specialisto išvada parengta neturint išsamių UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ buhalterinės apskaitos duomenų, o konsultacinė išvada parengta išanalizavus viso ginčo laikotarpio (nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 12 d.) UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ buhalterinės apskaitos duomenis, saugomus buhalterinės programos „Countour Enterprise“ duomenų bazėje, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą remtis rašytiniu įrodymu, parengtu išanalizavus aiškiai išsamesnius bendrovės vykdytos veiklos duomenis, – specialistės J. B. konsultacine išvada. Pabrėžtina tai, kad šis rašytinis įrodymas parengtas asmens, turinčio specialių buhalterinės apskaitos žinių, – byloje yra specialistės J. B. kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai (3 t., b. l. 146, 147). Nagrinėjamoje byloje ieškovas (jo teisių perėmėja) nepateikė duomenų, kurie sukeltų pagrįstų abejonių dėl aptariamą rašytinį įrodymą parengusios specialistės kvalifikacijos ir (ar) nešališkumo (CPK 12, 178 straipsniai). Ta aplinkybė, kad konsultacinę išvadą užsakė atsakovas, savaime nėra pagrindas abejonėms dėl specialistės pateiktos konsultacinės išvados, kaip rašytinio įrodymo, patikimumo kilti.
47. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas netyrė ir nevertino ieškovo į bylą pateiktų kasos pajamų (išlaidų) orderių, byloje nėra įrodymų, kokių pirminių dokumentų pagrindu, pinigai buvo įnešami į bendrovės kasą ar iš jos išmokami atsakingam asmeniui.
48. Pažymėtina tai, kad tam, jog būtų padarytos objektyvios ir pagrįstos išvados, nepakanka kasos pajamų (išlaidų) orderių dalies analizės – turi būti analizuojami viso ginčo laikotarpio bendrovės buhalteriniai dokumentai. Specialistės J. B. konsultacinė išvada parengta ištyrus viso ginčo laikotarpio buhalterinės apskaitos registrų duomenis, t. y. suvestinius dokumentus, parengtus suvedus pirminių dokumentų duomenis. Teismo proceso metu nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ buhalterinės apskaitos duomenų, saugomų buhalterinės programos „Countour Enterprise“ duomenų bazėje, patikimumu, taip pat aplinkybių, kurios sukeltų abejonių, ar į buhalterinės apskaitos registrus suvesti teisingi duomenys, atitinkantys pirminius dokumentus. Abejones keliančių aplinkybių, įrodymų nepateikė ir ieškovas (jo teisių perėmėja) (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl atsakovo pareigos pateikti pirminius dokumentus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčas kilo dėl laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 12 d. atsakovo gautų ir išleistų bendrovės lėšų, todėl reikalavimas, jog atsakovas pateiktų visus nurodyto laikotarpio pirminius dokumentus, nesuderinamas su protingumo principu, juolab kai nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą abejoti, jog UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ buhalterinės apskaitos registruose duomenys suvesti ne pagal pirminius dokumentus.
49. Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančio Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1406-480/2018, kuriuo ieškovei bankrutavusiai UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „Mokumo sprendimai“, iš atsakovo T. V. (UAB „Skaitmenis kodas ir Ko“ vadovo) priteista 17 806,44 Eur (61 482,09 Lt) žalos atlyginimo, matyti, jog žalos dydį ieškovė įrodinėjo operacijų žiniaraščiais pagal analitinės apskaitos objektą už 2011-2014 metus (3 t. b. l. 134). Šią sumą palyginus su byloje esančio dokumento „Atskaitingų asmenų skolos už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 3 d. (1 t., b. l. 178) ir specialistės J. B. konsultacinės išvados priedo Nr. 5 „Apyvartinis saldo žiniaraštis pagal analitinės apskaitos rūšį už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.“ duomenimis (3 t., b. l. 142) nustatyta, kad buvusio bendrovės vadovo T. V. skola bendrovei sutampa su iš jo teismo sprendimu priteista žalos atlyginimo suma. Ši aplinkybė papildomai patvirtina, kad nėra pagrindo abejoti į bylą pateiktų UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ buhalterinės apskaitos dokumentų teisingumu ir pagrįstumu (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
50. Apeliacinio skundo argumentai, kad, atsakovui į bylą nepateikus elektroninės laikmenos, nebuvo nustatyta, ar laikmenoje yra tie patys duomenys, kuriuos vertino specialistė J. B., yra deklaratyvūs. Be to, toks klausimas nebuvo iškeltas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
51. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. lapkričio 14 d. posėdyje pasiūlė šalims spręsti dėl teismo ekspertizės skyrimo byloje, tačiau šalys tokio prašymo nepareiškė (2023 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 56 min. 40 sek. – 1 val. 58 min. 54 sek.).
52. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes bei byloje esančių duomenų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ikiteisminio tyrimo metu gauta specialisto išvada nėra pakankamas įrodymas pripažinti, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ sąskaita 61 402,64 Eur suma, nes, jau nurodyta, ši išvada padaryta neturint išsamių bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, ir tai tiesiogiai nurodyta specialisto išvadoje, pažymint, jog pagal tyrimui pateiktus dokumentus, nepateikus avansinių apyskaitų, buhalterinės apskaitos registrų, negalima nustatyti atsakovo kaip atskaitingo asmens patirtų išlaidų. Tuo tarpu specialistės J. B. konsultacinė išvada parengta pagal pateiktus išsamius bendrovės buhalterinės apskaitos duomenis, kurie rengiant ikiteisminio tyrimo metu užsakytą specialisto išvadą nebuvo pateikti. Konsultacinė išvada neprieštarauja kituose pirmiau aptartuose bylos įrodymuose užfiksuotiems duomenims, priešingai – juos atitinka.
53. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad byloje esančių duomenų visumos analizė teikia pagrindą daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovas nepagrindė tik 18,67 Eur iš UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ gautų piniginių lėšų panaudojimo bendrovės veikloje, todėl bendrovės reikalavimo teisių perėmėjas turi teisę reikalauti šios sumos grąžinimo (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
54. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, byloje esančius įrodymus įvertino pagal įrodymų vertinimo taisykles ir priėjo prie bylos duomenimis pakankamai pagrįstos išvados, jog atsakovas, veikdamas kaip UAB „Skaitmeninis kodas ir ko“ darbuotojas, gavo bendrovės lėšas ir naudojo šias bendrovės ūkinėje komercinėje veikloje, o iš ginčo laikotarpiu gautų bendrovės lėšų nepagrindė 18,67 Eur ( 64,48 Lt) panaudojimo bendrovės reikmėms. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kai byloje nustatyta, kad atsakovas bendrovės lėšas gavo veikdamas kaip bendrovės darbuotojas, tai bendrovės reikmėms nepanaudotos lėšos iš jo gali būti reikalaujamos ne nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo pagrindu, bet pagal darbo teisės normas. Kita vertus, atsižvelgus į tai, kad atsakovas nepadavė apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu iš jo nepagrįsto praturtėjimo pagrindu priteistos sumos, kitokia teisinė šalių ginčo kvalifikacija negali nulemti kitokio pirmosios instancijos teismo sprendimo rezultato.
55. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų
56. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė šalių ginčą, dėl ieškovo (jo teisių perėmėjos) apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą teismo sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
57. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal šio straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo klausimą, vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatomis.
58. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
59. Atsakovas pateikė į bylą duomenis, kad patyrė 1 300 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2024 m. vasario 24 d. mokėjimas iš sąskaitos).
60. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija pagal Rekomendacijų 7 punktą, 8.11 papunktį apskaičiuoto rekomenduojamo atlyginti maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, šios išlaidos – 1 300 Eur – ieškovui atsakovui priteisiamos iš ieškovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės mažosios bendrijos „Companiano“, juridinio asmens kodas 306684259, 1 300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Vilija Mikuckienė
Laima Ribokaitė
Žilvinas Terebeiza