Pranešėja V.N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1433-123/2010
Teisėjas N. Šimkienė Procesinio sprendimo kategorija
(S)
106.8.; 122.4
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. spalio 7 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Liva“ atskirąjį skundą dėl 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1755-164/2010 pagal ieškovės UAB „Liva“ ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatei G. K., tretieji asmenys Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius R. V., Lietuvos advokatūra, Šilutės rajono apylinkės teismas, Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja I. V., Šilutės rajono apylinkės teismo pirmininkė V. J., Klaipėdos miesto prokuratūra, A. P., A. P., dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
ieškovė 2010-06-08 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų, Lietuvos valstybės ir advokatės G. K., 10 000 Lt neturtinė žalos atlyginimo. Nurodo, jog trečiajam asmeniui A. P., su kuria UAB „Liva“ direktorius buvo sudaręs notarinę sutartį atstovauti teismuose, advokatų kontorose, antstolių kontorose ir kitose valdžios institucijose dėl antstolių veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0153/08/01177, Nr. 0153/08/01178 ir Nr. 0153/09/01179, buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir paskirta advokatė G. K., kuri vilkina bylos nagrinėjimą, o ieškovė negali tinkamai atlikti savo pareigų remiantis pavedimo sutartimi ir nurodo, jog taip yra pažeistos bendrovės konstitucinės teisės, todėl turi būti kompensuota patirta žala.
Šilutės rajono apylinkės teismas 2010-06-23 nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Šilutės rajono apylinkės teismui bei neatitinkantį bendrųjų ieškinio reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui. Teismas konstatavo, kad ieškinyje nenurodyta ieškovė, nepateikti įrodymai, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimą, neaišku kam solidariai priteisti reikalaujamą neturtinės žalos atlyginimą: ieškinys pasirašytas ieškovės savininko–direktoriaus, o pačiam ieškinyje nurodoma, jog neturtinė žala padaryta kitiems asmenims, kurie neįgaliojo vesti bylą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat nurodoma, jog ieškinio pareiškimas turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveine. CPK 30 str. 7 d. numato, jog ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą, tačiau ieškinyje nenurodytas ieškovas.
Atskiruoju skundu ieškovė prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-06-23 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovė nurodo, jog ieškinys pateiktas vadovaujantis CPK 30 str. 12 d., kurioje reglamentuojama, jog ieškovas pasirinktinai gali pateikti ieškinį. Tokiu būdu, vadovaudamasi CPK 30 str. 12 d., 32 str. bei proceso koncentracijos ir ekonomiškumo kriterijais, ieškovė pateikė ieškinį Šilutės rajono apylinkės teismui, kadangi net šešios ginčo šalys yra iš Šilutės. Ieškinys buvo pateiktas įgalioto asmens, kadangi prie ieškinio pridėtas įgaliojimas. Kiti nutartyje nurodyti trūkumai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo taikyti CPK 137 str. 2 d. 1-8 punktų reikalavimų.
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog ieškovė turėjo teisę pasirinkti teismą, kuriam pateikti ieškinį t. y. ar ieškinį teikti teismui pagal ieškovo buveinės vietą, ar pagal atsakovo. Šiuo atveju, Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra ieškovo ir vieno iš atsakovų buveinės vieta arba Vilniaus miesto atitinkamam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra vieno iš atsakovų buveinės vieta. Taip pat nurodo, jog ieškovė nenurodė savo reikalavimo faktinio pagrindo, todėl teismas negali teisingai taikyti civilinio proceso normų, reguliuojančių civilinės bylos iškėlimą. Taip pat nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra nepagrįstai įtraukta į procesą trečiuoju asmeniu, nes pareikšto reikalavimo atžvilgiu neturi nei materialinio, nei procesinio suinteresuotumo ir nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra šalintina iš proceso kaip neatitinkanti CPK 38 str. reikalavimų.
Advokatė G. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir nurodo, jog nesutinka su patiktu atskiruoju skundu ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad Šilutės rajono apylinkės teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, nes pagal CPK 29 str., kai atsakovas yra valstybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei atstovaujančios institucijos buveinę, o pagal CPK 30 str. 7 d., dėl žalos atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Ieškovė neįrodė, jog ieškinys teismingas Šilutės rajono apylinkės teismui. Nurodo, jog G. K. jokių darbinių santykių su UAB „Liva“ niekada neturėjo ir neturi, jokių teisinių paslaugų neteikė.
Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą nebuvo pateikta.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1-2 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-06-23 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Šilutės rajono apylinkės teismas atsisakė priimti ieškovės pateiktą ieškinį, kadangi ieškinys paduotas to asmens vardu, kuris neįgaliotas vesti bylą, ieškinys visiškai neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir ieškinys neteismingas Šilutės rajono apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p., 8 p.). Teismas nurodo, jog ieškinyje nenurodytas ieškovas, faktinis ieškinio pagrindas bei nepateikti įrodymai. Ieškinį pasirašė J. S., tačiau ieškinyje nurodo, jog neturtinė žala padaryta kitiems asmenims, kurie neįgaliojo vesti bylą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškovė su tokiais teismo motyvais nesutiko. Atskirajame skunde nurodė, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškinys pateiktas asmens neturinčio tam įgaliojimų, kadangi prie ieškinio buvo pridėtas įgaliojimas. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog kreipiasi į teismą, gindama savo ir įgaliotinių A. P. ir A. P. interesus.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar ieškovės pareikštas ieškinys atitinka ieškiniui keliamus bendruosius reikalavimus dokumentų turiniui, ir ar yra teismingas Šilutės rajono apylinkės teismui. Ieškinio pareiškimui, kaip specialiam procesiniam dokumentui, keliami tam tikri turinio ir formos reikalavimai, nustatyti CPK 111, 135 straipsniuose. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis kiekvienas teismui ieškinio pareiškimą paduodantis asmuo.
Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ieškinys neatitinka ieškiniui keliamų reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinyje nebuvo nurodytas ieškovas, taigi teismui nenurodyti duomenys apie ieškovą ir teismas tokiu atveju negali nustatyti šalies teisnumo, veiksnumo (CPK 38 str.), duomenų procesinių dokumentų įteikimui (CPK 122 str.). Ieškinyje šalis turi išsamiai nurodyti tas aplinkybes ir įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, bei turi būti paaiškinama, kuriuo konkrečiu dokumentu ar kuriais įrodymais patvirtinama ieškovės nurodyta viena ar kita aplinkybė (CPK 135 str. 1 d., 3 p., 2 d.). Iš ieškovės pateikto ieškinio turinio sudėtinga suprasti faktinį ieškinio pagrindą, kadangi aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus, išdėstytos abstrakčiai, nenuosekliai, nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, (CPK 135 str. 1 d. 2-3 p.). Be to, nėra aišku, ar ieškovas turi reikalavimo teisę prašyti neturtinės žalos atlyginimo trečiųjų asmenų A. P. ir A. P. vardu, o iš suformuluoto ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra aišku kieno naudai šis reikalavimas yra reiškiamas.
Ieškovė pateikė ieškinį Šilutės rajono apylinkės teismui, vadovaudamasis CPK 32 str. ir proceso koncentracijos ir ekonomiškumo kriterijais, atsižvelgdamas, kad didžiosios dalies trečiųjų asmenų gyvenamoji vieta yra Šilutė. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė nepagrįstai vadovaujasi CPK 32 str., kuris numato sutartinį teritorinį teismingumą t. y. nes tik ginčo šalys tarpusavio susitarimu gali pakeisti bendrąjį teritorinį bei alternatyvųjį teritorinį teismingumą. Nagrinėjamu atveju, tarp šalių nebuvo sudarytas susitarimas dėl teismingumo, todėl ieškovė nepagrįstai pateikė ieškinį Šilutės rajono apylinkės teismui, vadovaudamasi sutartinio teritorinio teismingumo pagrindu, o Šilutės rajono apylinkės pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą šiam teismui.
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Šilutės rajono apylinkės teismui, iš esmės priėmė teisingą nutartį, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo 2010-05-23 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė
Kolegijos teisėjai Aušra Maškevičienė
Bronius Valius