Administracinė byla Nr. eA-2505-463/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07805-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo U. V. (U. V.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis U. V. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 23S112162 (toliau – ir Sprendimas 1); 2) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti iš naujo pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 3) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 23S113050 (toliau – ir Sprendimas 2). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Migracijos departamentas Sprendimu 1 atsisakė pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o Sprendimu 2 uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
3. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
3.1. Pareiškėjas užpildė Migracijos departamento pateiktą klausimyną, kuriame nurodė, kad 2013–2016 metais dirbo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini). Šios informacijos pagrindu Migracijos departamentas priėmė skundžiamus sprendimus.
3.2. Pareiškėjas 2012 metais įstojo į Gomelio valstybinį universitetą, tačiau kadangi pareiškėjas mokėsi neakivaizdiniame kurse, gavo šaukimą atlikti privalomąją karinę tarnybą. Gavęs šaukimą pareiškėjas suprato, kad turi du pasirinkimus, t. y. atlikti karinę tarnybą ginkluotosiose pajėgose, tačiau tokiu atveju turėtų nutraukti studijas 1,5 metų laikotarpiui arba pasirašyti sutartį su Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ir atlikti tarnybą ugniagesių gelbėtojų gretose, nenutraukdamas studijų universitete. 2013 m. rugsėjo 1 d. prasidėjo pareiškėjo tarnyba Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini), pasibaigus sutarčiai jis jos nepratęsė, 2016 m. rugpjūčio 1 d. paliko ugniagesių gelbėtojų gretas, 2018 m. sausio 14 d. minėtame universitete įgijo Energijos tiekimo specialybę ir tapo energetikos inžinieriumi. Baigęs universitetą ir neradęs darbo pagal specialybę, pareiškėjas įsidarbino maisto produktų pervežimo vairuotoju. 2020 metais gavo nacionalinę vizą Lietuvoje, o nuo 2021 metų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas išsiregistavo iš (duomenys neskelbtini) ir deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
3.3. Nenustačius konkrečių pareiškėjo veiksmų ar profesinės veiklos, kuri galėtų būti pati savaime pripažinta kaip kelianti pavojų visuomenės ar valstybės saugumui, ar asmens ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos interesus, išvada apie pareiškėjo tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui, yra formali ir nepagrįsta. Migracijos departamentas ir Valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) pareiškėjo grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui įvertino formaliai, neindividualizavo pareiškėjo keliamos realios ir akivaizdžios grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui, todėl skundžiami sprendimas yra nepagrįsti ir neteisėti.
3.4. Migracijos departamentas neatliko individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / pakeitimo ar draudimo atvykti priėmimo. Į skundžiamus sprendimus perkelta VSD išvada bei pateikti asmeniniai duomenys apie pareiškėją, neįvertinus šių duomenų visumos bei jų proporcingumo. Tai leidžia daryti išvadą, kad priimti sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis, o taikomas poveikio priemones motyvuoti.
4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
5.1. Pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nurodė, kad 2013–2016 metais dirbo (duomenys neskelbtini). VSD pateikė išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas, įvertinęs VSD išvadą ir kitus duomenis, priėmė skundžiamus sprendimus.
5.2. Aplinkybė, kad pareiškėjas 2013-2016 metais dirbo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, sudaro grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui. Iš VSD surinktos informacijos matyti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvos Respublikoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. Pareiškėjo darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpis (pareiškėjas gyvena ir dirba Lietuvos Respublikoje nuo 2020 metų) nėra laikomas aplinkybe, atsveriančia grėsmės valstybės saugumui svarbą.
5.3. Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus sprendimus, vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos, todėl priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis.
5.4. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pozicija gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo laikinai gyventi panaikinimo klausimą.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepimą grindė šiais argumentais:
7.1. Skundžiami Migracijos departamento sprendimai yra priimti pagal kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją bei atitinkantys nacionalinio saugumo interesus bei susiklosčiusią geopolitinę situaciją.
7.2. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus.
7.3. Priimant skundžiamus sprendimus, nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai, Migracijos departamentas neviršijo kompetencijos, o sprendimais nėra nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Pareiškėją pripažinus kaip galinčiu kelti grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės negali būti aukščiau nacionalinio saugumo. Migracijos departamento sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjo skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 12 d. sprendimu patenkino pareiškėjo skundą – panaikino skundžiamus Migracijos departamento sprendimus ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 795 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Teismas nustatė, kad, pareiškėjas 2023 m. kovo 1 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento pateiktą klausimyną, jame nurodė, kad 2013 – 2016 metais dirbo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini). VSD pateikė Migracijos departamentui išvadą, kurioje nurodoma, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD nustatė, jog pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD vertino, kad pareiškėjui pakeitus leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Migracijos departamentas, įvertinęs VSD išvadą ir kitus duomenis, priėmė 2023 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 23S112162, kuriuo atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir 2023 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 23S113050, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metų laikotarpiui.
10. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatavo, kad nors pareiškėjo biografijos faktas apie darbą Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) atliekant tarnybą ugniagesių gelbėtojų gretose gali būti vertinamas kaip potencialus pavojus Lietuvos saugumui, tačiau vien ši aplinkybė negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių aplinkybių. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo įvertinta darbo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) trukmė ir pobūdis, aplinkybės, ir tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo ryšius su minėta valstybės valdžios institucija ar joje tarnaujančiais asmenimis. Teismas akcentavo, kad nors Migracijos departamentas ir teisingai nurodė, jog Lietuvoje priešiško autoritarinio Baltarusijos Respublikos režimo keliamos provokacijos nėra suderinamos su interesu užtikrinti nacionalinį saugumą, tačiau šiuo atveju, be kita ko, yra reikšminga tai, jog pareiškėjas pradėjo tarnybą (duomenys neskelbtini) dėl to, kad galėtų tęsti studijas, o ne atlikti privalomąją karo tarnybą, o pasibaigus sutarčiai su ministerija, jos nepratęsė ir paliko ugniagesių gelbėtojų gretas. Be to, pareiškėjas nepritaria Rusijos Federacijos karinei agresijai prieš Ukrainą.
11. Teismas sprendė, jog Migracijos departamentas aplinkybių, susijusių su pareiškėjo darbu, gyvenimu ir ryšiais su (duomenys neskelbtini) išsamiai neišnagrinėjo, jos nebuvo nagrinėjamos ir VSD sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės. Pažymėjo, kad atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pateikti įrodymai nepatvirtino pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo, byloje nėra duomenų, patvirtinančių VSD padarytą išvadą ir šios institucijos siekį išsiaiškinti tikrąją pareiškėjo poziciją. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamento priimti sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, nes nėra tinkamai įvertintos faktinės aplinkybės.
III.
12. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.
13. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
13.1. VSD yra kompetentinga institucija teikti išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 4 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia VSD. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimus, vadovaujasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis.
13.2. VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui nėra nemotyvuota. VSD išvadoje nurodoma, kad pareiškėjas, dirbdamas 2013-2016 metais Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertino, kad pareiškėjui pakeitus leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje jis gali būti išnaudojamas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
13.3. Skundžiamuose sprendimuose yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui yra pagrįsta su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis.
13.4. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.
13.5. Pirmosios instancijos teismas pernelyg siaurai įvertino situaciją ir užsieniečio grėsmę valstybės saugumui, nes esant įtemptai politinei situacijai išlieka didelė Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, palaikantys šių valstybių vykdomą agresyvią politiką. Teismas, be kita ko, nepagrįstai sureikšmino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad, jis gavęs šaukimą atlikti karinę tarnybą ginkluotosiose pajėgose, pasirinko pasirašyti sutartį su Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ir atlikti tarnybą ugniagesių gelbėtojų gretose, nenutraukdamas studijų universitete, o pasibaigus sutarčiai jos nepratęsė. Pareiškėjas nepateikė pirmosios instancijos teismui duomenų, patvirtinančių, kad jo darbas Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) yra alternatyva karo tarnybai. Be to, nustatyta, kad pareiškėjas anksčiau turėjo jam Lietuvos Respublikoje išduotą nacionalinę vizą, neturi jokių šeiminių ar kitų ryšių (išskyrus darbinius) su Lietuvos Respublika, todėl pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui įvertinta tinkamai, o priimti sprendimai yra proporcingi.
13.6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios priežasties byla galėjo būti išspręsta neteisingai, todėl toks teismo sprendimas turėtų būti panaikintas.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas skundžiamus Migracijos departamento sprendimus, netinkamai įvertino pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui realumą ir akivaizdumą, netinkamai taikė ir aiškino Įstatymo normas, nesilaikė teismų praktikos, suformuotos analogiško pobūdžio bylose. Teismas, be kita ko, neatsižvelgė į Rusijos keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui, tinkamai neįvertino Rusijos vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą konteksto.
15.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas panašias bylas, rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimu, kuriame išaiškinta, kad ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama grėsme nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi. Ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai apie tokių ryšių turinčio asmens buvimo Lietuvoje galinčią kilti grėsmę valstybės saugumui. Todėl vien faktas, kad pareiškėjas šiuo metu minėtų pareigų nebeina, savaime nereiškia, kad jo ryšiai yra nutrūkę ir neatsinaujins ir nebegali kelti grėsmės.
15.3. Pirmosios instancijos teismo motyvai dėl skundžiamų Migracijos departamento sprendimų nepagrįstumo, nes nebuvo įvertinta pareiškėjo darbo minėtoje Baltarusijos valstybės institucijoje trukmė ir pobūdis, yra nepagrįsti, kadangi lojalumo Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems (dirbusiems) Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų. Teismo motyvai ir byloje esantys įrodymai nepaneigia skundžiamų Migracijos departamento sprendimų argumentų, susijusių su pareiškėjo lojalumu Baltarusijos valdžiai, realiomis galimybėmis pareiškėjui būti išnaudotam Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui.
15.4. Pareiškėjas nepateikė į bylą duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų neabejotinai patvirtinančių pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Teismas neįvertinęs šių aplinkybių, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, bei be pagrindo konstatavo, kad Migracijos departamentas neatliko individualaus vertinimo. Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika.
15.5. Migracijos departamentas turėjo pagrindą priimti skundžiamus sprendimus, nes VSD išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, jog pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei nacionalinio saugumo užtikrinimas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius bei netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes.
16. Pareiškėjas U. V. atsiliepime į atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus prašo juos atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
17. Pareiškėjas, palaikydamas savo skundo argumentus, laikosi pozicijos, kad atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentai yra nepagrįsti, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai tokio pobūdžio bylose. Pareiškėjas, cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodo, kad asmens keliama grėsmė turi būti reali, akivaizdi ir egzistuoti priimant atitinkamą sprendimą laiko ir įrodymų pakankamumo požiūriu, galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas, o procesas grindžiamas tik spėjimais ir įtarimais, be to, Migracijos departamentas neturi automatiškai perkelti VSD išvados į sprendimą, turi įvertinti individualias su pareiškėju susijusias aplinkybes, ko nagrinėjamu atveju nepadarė.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
18. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. liepos 19 d. ir 2023 m. liepos 20 d. sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino skundžiamus Migracijos departamento sprendimus. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas neatliko individualaus pareiškėjo vertinimo, o pareiškėjo darbas Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti pareiškėjo pavojingumą.
20. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinius skundus, kuriuose laikosi vieningos pozicijos, jog byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą.
21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėdama apeliacinių skundų argumentus ir tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui buvo konstatuota iš esmės remiantis VSD išvada, kurioje nurodoma, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi jis, 2013–2016 metais dirbdamas Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, todėl jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, tačiau negali pritarti teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju pastaroji aplinkybė nėra pakankama konstatuoti pareiškėjo keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui.
22. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, o Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
23. Įstatymo 4 straipsnio (redakcija, galiojusi atsakovo sprendimų priėmimo metu) 4 dalyje įtvirtinta, jog užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 7 dalį Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022, 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.
25. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018, 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023, 2023 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023 ir kt.).
26. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant bylos esminę faktinę aplinkybę, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šiuo aspektu primintina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
27. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad VSD, teikdama išvadą ir (arba) Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus sprendimus, pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui kontekste netinkamai įvertino reikšmingus įrodymus, ar, kad šių institucijų pastaruoju aspektu nurodyti motyvai yra nepakankami.
28. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).
29. Baltarusijos autoritarinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje. Jos 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. Dėl Rusijos keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui Nacionalinio saugumo strategijos 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.
30. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus sprendimus, vadovavosi VSD išvada, kurioje, įvertinus paties pareiškėjo nurodytą ir neginčijamą aplinkybę, jog jis 2013–2016 metais dirbo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini), konstatuota, jog pareiškėjas, dirbdamas minėtoje institucijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti jos valdžią bei vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
31. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į Baltarusijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl Rusijos vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu. Pareiškėjas nepateikė ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD nurodytas aplinkybes, įskaitant ir tai, kad Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir, kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamuose Migracijos departamento sprendimuose pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
32. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (darbas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje) VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Tai, kad pareiškėjas pakankamai seniai dirbo minėtoje institucijoje, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis institucijomis yra išnykusi.
33. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagrįstai atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo galimus ryšius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis, kurie nebuvo paneigti.
34. Pažymėtina, jog nors skundžiami Migracijos departamento sprendimai didžiąja dalimi grindžiami VSD pateikta informacija, susijusia su pareiškėjo darbu ministerijoje 2013-2016 metais vertinimu valstybės saugumo aspektu, tačiau iš šių sprendimų turinio matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, t. y. įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, todėl laikytini nepagrįstais pirmosios instancijos teismo motyvai, kad skundžiami Migracijos departamento sprendimai yra nemotyvuoti.
35. Migracijos departamentas 2023 m. liepos 20 d. sprendimu uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus). Įvertinus šio sprendimo turinį, konstatuotina, kad jis yra grindžiamas aktualiu teisiniu reglamentavimu, jame detaliai įvertintas pareiškėjo socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje pobūdis bei pareiškėjo pavojingumas nacionaliniam saugumui. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Migracijos departamento 2023 m. liepos 20 d. sprendimas yra pakankamai konkretizuotas, motyvuotas ir individualizuotas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo keliama grėsme valstybės saugumui, visumą, sprendžia, jog Migracijos departamento 2023 m. liepos 20 d. sprendimu pareiškėjui nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas.
36. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas skundžiamais sprendimais teisėtai ir pagrįstai atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Skundžiamuose Migracijos departamento sprendimuose pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami.
37. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
38. Apibendrinusi išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius bei netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl patenkinami Migracijos departamento ir VSD apeliaciniai skundai, panaikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo atmetamas pareiškėjo skundas.
39. Atmetus pareiškėjo skundą, nėra pagrindo patenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo U. V. (U. V.) skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Jolanta Malijauskienė
Dainius Raižys