Civilinė byla Nr. 2A-101-555/2013

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-09278-2009-7

Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė

Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3;75.8;78.2.1;99.5;

114.11;121.18 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 3 d.

Kaunas

            Kauno apygardos teismo  Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko (pranešėjas), sekretoriaujant Simonai Neniškytei, dalyvaujant ieškovui A. R., atsakovei N. R., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. R., atsakovės N. R. apeliacinius skundus dalyse dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-400-221/2011 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei N. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turto padalijimo ir atsakovės N. R. priešieškinį ieškovui A. R. dėl santuokos nutraukimo esant vieno iš sutuoktinių kaltei, kompensacijos už neteiktą išlaikymą vaikams priteisimo, turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys UAB „Žaidas“, UAB „Kauno švara“, AB „Kauno energija“, J. A. S., V. R., A. R., J. R..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus ir civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė

Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė: 1) nutraukti A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 1985-04-12, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo paliekant ieškovui R., o atsakovei R. pavardes; 2) priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą 10300 Lt dukrai J. R., gimusiai 1991-09-04, pervedant lėšas į pilnametės dukters banko sąskaitą; 3) priteisti iš atsakovės N. R. ieškovo apmokėtą ieškovės įsiskolinimą kreditoriams AB „Kauno energija“, UAB „Kauno švara“ dalį 4486,84 Lt; 4) padalinti santuokos metu įgytą turtą – ieškovui priteisti naudotis 0,12 ha žemės sklypu su 54000 Lt vertės sodo statiniais, laikomais statybinėmis medžiagomis, sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) , Jonavos rajone; UAB (duomenys neskelbtini)  įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , nuosavą kapitalą 184963 Lt, tame skaičiuje 100 vardinių paprastųjų vieno šimto nominaliosios vertės akcijų – viso ieškovui priteistino turto vertė 238693 Lt; atsakovei priteisti dviejų kambarių butą adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  – 295000 vertės, vieno kambario butą adresu (duomenys neskelbtini)  Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  – 158000 Lt vertės – viso atsakovei priteistino turto vertė 453000 Lt; 5) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (t. 6, b. l. 111-115).

Ieškovas nurodė, kad šalys susituokė 1985-04-12. Gyvenant santuokoje 1986-08-05 gimė sūnus V. R., 1988-03-25 - sūnus A. R., 1991-09-04 -  dukra J. R., kurie jau pilnamečiai. Nesutapus charakteriams, pasaulėžiūrai, nelikus bendrų interesų, nuo 1999 m. rugsėjo ieškovas ir atsakovė kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Dėl to, ieškovo nuomone, kalti yra abu sutuoktiniai, todėl prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas yra mokėjęs atsakovei pinigus dukters išlaikymui, sutinka išmokėti atsakovei likusią dalį 10300 Lt, skirtą dukros J. R. išlaikymui, skaičiuojant nuo 2005-09-29 iki 2009-09-04. Sau vienas iš kito išlaikymo nereikalauja. Ieškovas nurodė, kad jo vardu yra įregistruotas dviejų kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini)  Kaune, kurio vertė 295 000 Lt, o atsakovės vardu įregistruotas vieno kambario butas adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, kurio vertė 158 000 Lt. Atsakovės vardu yra 0,12 ha ploto žemės sklypas su sodo nameliu sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini)  Jonavos rajone. Sodo pastatai įvertinti kaip statybinės medžiagos – vertė 54 000 Lt, nes neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Už žemę sumokėjęs asmeninėmis investicinėmis išmokomis. Sutiko, kad pajus būtų perrašytas atsakovės vardu. Jo įmokėtos įmokos liko, tačiau žemės pardavimo sandoris neįformintas. Ieškovas sutinka palikti atsakovei abu butus, prašo teismo žemės sklypą sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini) “ su sodo pastatais priteisti jam su teise naudotis skirtu sodo žemės sklypu, nes jokio gyvenamojo ploto jis neturi. Ieškovas nurodo, kad jo vardu yra įregistruota UAB „(duomenys neskelbtini) “. Šiuo metu bendrovės turtas sudaro 385090 Lt, skolinių įsipareigojimų – 200127 Lt, nuosavas kapitalas šiuo metu yra 184963 Lt. Kito dalintino turto nėra, viso santuokinio turto vertė 691963 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini) “ yra ieškovo įkurta bendrovė, iš bendrovės gaunamo pelno ieškovas gyvena, padeda vaikams, padalinus bendrovės turtą, atsakovė dalyvautų bendrovės valdyme, ieškovo nuomone, neišvengiamai kiltų nesutarimai, būtų neįmanoma dirbti kartu ir bendrovei neišvengiamai grėstų bankrotas, todėl UAB „(duomenys neskelbtini) " nuosavą kapitalą, kurio likutis patikslinto ieškinio pateikimo dienai 184693 Lt, tame skaičiuje 100 vardinių paprastųjų vieno šimto nominaliosios vertės akcijų (įstatinis bendrovės kapitalas 10000 Lt) ieškovas prašo teismo priteisti jam. Ieškovui priteistina turto už 238693 Lt, atsakovei – už 453000 Lt, už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį kompensacijos nereikalauja. Ieškovas nurodo, kad šalys buvo skolingos AB „Kauno energija" ir AB „Kauno švara“. Skolą ieškovas apmokėjo, todėl prašo pusę sumokėtos sumos, t.y. 4932,70 Lt, priteisti iš atsakovės. Yra skolingi UAB „Žaidas". Kadangi ieškovas nuo 1999 m. rudens nesinaudoja šeimos turtu – butais, adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, ir adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, (abu butai rekonstruoti ir sujungti į vieną butą), juose gyvena atsakovė, mano, kad įsiskolinimus už komunalinius patarnavimus tretiesiems asmenims, turėtų dengti atsakovė. Ieškovas už komunalinius patarnavimus, nors ir butuose negyveno, mokėjo iki 2005 metų. Ieškovas nesutinka su trečiojo asmens J. A. S., kuris yra atsakovės tėvas, reikalavimais dėl skolos grąžinimo. Neneigia, kad iš jo skolinosi pinigus su atsakove būnant santuokoje, tačiau skola grąžinta pilnai. Taikytis su atsakove nepageidauja.

Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė: 1) santuoką, sudarytą 1985-04-12 Vilniaus miesto CMS tarp A. R. ir N. R. nutraukti dėl A. R. kaltės; 2) priteisti iš ieškovo 1306,18 Lt skolos ir 24,97 Lt palūkanų už nesumokėtas laikinąsias apsaugos priemones nuo 2006-10-31 iki 2009-09-04 ir 5 proc. metinių palūkanų nuo visos 1331,15 Lt skolos 2009-09-04 dienai iki priteistos sumos visiško sumokėjimo, taip pat priteisti susikaupusias procesines palūkanas 2009-09-04, lygias 187,87 Lt bei tolesnes 5 procentų metines procesines palūkanas nuo visos 1331,15 Lt skolos iki pilno prievolės įvykdymo; 3) priteisti atsakovei iš A. R. atlyginti 100 Lt dydžio neturtinę žalą, patirtą dėl fizinio skausmo ir pergyvenimų, kuriuos sukėlė, ieškovo elgesys per incidentą 2009-03-17 bei jo pasekoje; 4) priteisti atsakovei 18136,18 Lt kompensaciją iš ieškovo už jo neteiktą išlaikymą dukrai nuo 2005-09-30 iki jos pilnametystės ir 370 Lt kompensaciją už jo neteiktą išlaikymą sūnui A. už 2005 spalio mėn. - viso 17043,82 Lt, bei 5 procentus metinių palūkanų nuo 17043,82 Lt sumos nuo 2005-09-30 iki priteistos sumos visiško sumokėjimo; 5) priteisti atsakovei 35150 Lt kompensaciją iš ieškovo už neteikto išlaikymo trims nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą jai už 3 metus nuo 2002-09-30 iki 2005-09-30 bei 5 procentus metinių palūkanų nuo šios sumos nuo 2005-09-30 iki priteistos sumos visiško sumokėjimo; 6) priteisti iš ieškovo apmokėti UAB „Kauno švara“ skolą už butą (duomenys neskelbtini)  iki 2010-04-01; 7) priteisti iš ieškovo apmokėti pusę skolos UAB „Kauno švara“ jungtinės nuosavybės pabaigos dienai; 8) priteisti iš ieškovo apmokėti 3/4 skolos AB „Kauno energija“ jungtinės nuosavybės pabaigos dienai; 9) priteisti iš ieškovo apmokėti UAB „Žaidas“ 3/4 skolos jungtinės nuosavybės pabaigos dienai ir 3232,40 Lt iš likusios 1/4 skolos dalies; 10) pripažinti ieškovą atsakingu solidariai ir po jungtinės nuosavybės pabaigos už tas paslaugas būstui, dėl kurių priimant sprendimą jis turėjo pareigą dalyvauti; 11) priteisti iš ieškovo apmokėti visą įsiskolinimą kreditoriui J. A. S.; 12) priteisti jai didesnę dalį turto – visą butą (duomenys neskelbtini) ; 13) palikti atsakovės asmeninėje nuosavybėje butą (duomenys neskelbtini)  (30 000 Lt vertės); 14) pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe notariškai jai A. R. perleistas investicines įmokas (12,10 Lt); 15) priteisti atsakovei 50 procentų verslo įmonės „(duomenys neskelbtini) “, į.k. (duomenys neskelbtini)  , turto (tame tarpe 67 vnt., 6700 Lt vertės akcijų); 16) priteisti iš ieškovo apmokėti atsakovei 18000 Lt už naujos kvalifikacijos įgijimą tikslu kompensuoti/atstatyti dėl pareigų šeimai prarastą galimybę turėti geriau apmokamą darbą; 17) priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (t. 5, b.l. 152-158; t. 6, b.l. 143-145).

Atsakovė nurodė, kad ieškovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, neprisidėdavo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, konfliktavo su atsakove, žemindavo ją vaikų akivaizdoje, buvo neištikimas, todėl bendras šalių gyvenimas tapo negalimas. 1999 m. rugpjūtį ieškovas išėjo gyventi kitur ir kartu su šeima nebegyvena, todėl preziumuojama, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Kadangi šalys turi bendrų vaikų, atsakovė pageidauja pasilikti santuokoje įgytą pavardę. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nevykdė pareigos dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, nesirūpino kasdieniniais buitiniais poreikiais, auklėjimu, mokymusi, šeima gyveno iš ieškovės gaunamų pajamų, bylai užsitęsus, klausimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nebėra sprendžiamas, tačiau kyla ieškovo privalėtos teikti savo dalies nepilnamečių vaikų išlaikymui kompensacijos klausimas, neturėdama pakankamai lėšų vaikų išlaikymui, atsakovė įsiskolino už buto mokesčius. Atsakovės nuomone, jai turi būti priteista kompensacija už jo vaikams neteiktą išlaikymą, nes ji teikė išlaikymą už save ir už ieškovą bei kompensacija už trejus metus, t.y. nuo 2002-09-30. Nurodo, jog šiuo reikalavimu ji gina pažeistus savo interesus. Kartu prašo priteisti ir 5 procentus palūkanų nuo jos nurodytos kompensacijos sumos bei nuo neteikto išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės. Taip pat atsakovė nurodė, kad lėšų savo išlaikymui iš ieškovo nereikalauja, tačiau prašo teismo priteisti jai iš ieškovo 18000 Lt kvalifikacijai kelti. Be to, atsakovė nurodė, kad paslaugas, kurios teikiamos pagal skaitiklius, ji apmokėjo už save ir gyvenusius vaikus, tačiau už paslaugas, kurios teikiamos butams, nepriklausomai, nuo to, ar naudojamasi butu, privalo apmokėti abu jungtinės nuosavybės savininkai, todėl už įsiskolinimus kreditoriams – AB „Kauno energija“, UAB „Žaidas“, UAB „Kauno švara“ atsako abu su ieškovu. Prievolę pagal UAB „Kauno švara“ sąskaitas už paslaugas butui (duomenys neskelbtini) , Kaune, sutinka prisiimti sau, likusią skolą butui (duomenys neskelbtini) , Kaune, atsakovės nuomone, neteisinga būtų padalinti ieškovui ir atsakovei lygiai pusiau, todėl prašo priteisti ieškovui vienam apmokėti UAB „Kauno švara“ skolą ir visą tolesnį mokestį už butą (duomenys neskelbtini) , Kaune, iki santuokos pabaigos. Atsakovė nurodo, jog skola kreditoriui AB "Kauno energija“ dalintina abiems šalims, tačiau, atsakovės skolos dalis turėtų būti sumažinta, o ieškovui padidinta ta suma, kuria mokestis už pateiktą šilumą buvo sumažintas atsakovės asmeninėmis pastangomis. Be to, atsakovė nurodė, kad skolos prievolė UAB „Žaidas“ santuokos pabaigos dienai dalintina abiems šalims. Įvertinus tai, kad dėl UAB „Žaidas“ kaltės butams (duomenys neskelbtini) , Kaune, ir (duomenys neskelbtini) , Kaune, buvo padaryta materialinė žala dėl netinkamai vykdomų stogo remonto darbų, butas per liūtį buvo aplietas, sugadintos lubos, sienos, grindys, persikreipė balkono durys, nuostolio suma (3232,40 Lt), ji priteistina atsakovei iš ieškovo, nes ieškovas nesirūpino bendru turtu. Ieškovui lieka teisė reikalauti tos pačios sumos iš UAB „Žaidas". Atsakovės nuomone, konkreti trečiaisiais asmenimis įtrauktų kreditorių reikalavimo suma yra kintanti kiekvienai dienai, todėl netikslinga sumą įvardyti skaičiais, nes nėra aišku, iki kurios datos tęsis bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovė taip pat nurodė, kad jos tėvas J. A. S. ieškovui yra ne kartą skolinęs įvairias sumas pinigų, kurios naudotos vykdant veiklą verslo įmonėje „(duomenys neskelbtini) ", ir ieškovas iki šiol yra negrąžinęs J.A. S. dalies skolos. Kadangi šiomis lėšomis ieškovas disponavo be atsakovės žinios, skola priteistina iš ieškovo. Patikslintame priešiekšinyje atsakovė palaikė ieškovo prašymą priteisti natūra abu butus jai, išskyrus įvertinimo dydį. Atsakovė nesutinka dėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ priteisimo ieškovui. Atsakovės manymu, teisingiau yra verslą dalinti natūra, priteisiant atsakovei pusę viso verslo, tame tarpe 67 procentus akcijų. Atsakovė nurodė, kad nėra duomenų, jog sodo sklypas ir sodo namelis SB „(duomenys neskelbtini) “ nuosavybės teise priklausytų ieškovui ar atsakovei, todėl ieškovo ieškinio dalies dėl sodo sklypo tenkinti nėra pagrindo. Atsakovė nurodė, kad turtą, užgyventą santuokoje, reikia dalinti nelygiomis dalimis, atsakovei turėtų tekti didesnė dalis, nes, 1999 m. rugpjūtį ieškovui palikus šeimą, atsakovė neturėjo galimybių tinkamai rūpintis sveikata, poilsiu, kultūriniais poreikiais, todėl, kompensuojant atsakovės indėlį į šeimos interesų tenkinimą, būtų teisinga priteisti atsakovei didesnę turto dalį. Be to, pagrindas turtą dalinti nelygiomis dalimis yra dėl to, kad atsakovė yra netekusi savo dalies pajamų, naudos iš UAB „(duomenys neskelbtini) “, taip pat dėl to, kad atsakovė yra sumokėjusi už iki atsirandant skoloms ne tik savo, bet ir ieškovo prievole buvusius mokesčius, dariusi kitas investicijas į bendrasavininkių turtą, pagal šeimos realias pajamas netekusi teisės į kompensaciją už buto mokesčius, patyrusi daugiau nei ieškovas išlaidų bendram turtui prižiūrėti ir išlaikyti, atlikusi daugiau darbo bei sugaišusi daugiau laiko aiškindamasi, ką ir kur galima būtų padaryti, kad būsto išlaikymas kainuotų pigiau.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: santuoką, įregistruotą 1985-04-12 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 1055) tarp A. R. ir N. R. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; paliko sutuoktiniams santuokines pavardes R., R.; priteisė iš ieškovo A. R. 10300 Lt dukrai J. R., gim. 1991-09-04, pervedant lėšas į pilnametės dukters banko sąskaitą; padalino santuokos metu įgytą turtą - ieškovui A. R. po santuokos nutraukimo pripažino asmeninės nuosavybės teises į UAB „(duomenys neskelbtini) “ nuosavą kapitalą 184963 Lt, tame skaičiuje 100 vardinių paprastųjų vieno šimto nominaliosios vertės akcijų; atsakovei N. R. po santuokos nutraukimo pripažino asmeninės nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kauno m. (unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ) – 114 000 Lt vertės, ir į butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kauno m. (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)  ) – 63 400 Lt vertės; skyrė naudotis 0,12 ha žemės  sklypą Nr. 58, esantį sodo bendrijoje (duomenys neskelbtini) , Jonavos rajone, paliekant jos nuosavybėje 54000 Lt vertės statybines medžiagas, panaudotas pastato statybai, pripažino atsakovės nuosavybe investicines įmokas (12,10 Lt), panaudotas žemės pirkimui; pripažino prievoles AB „Kauno energija“, UAB „Kauno švara“ ir UAB „Žaidas“, atsiradusias iki santuokos nutraukimo, solidariomis ieškovo ir atsakovės prievolėmis; pripažino prievolę J. A. S. asmenine ieškovo prievole; priteisė ieškovui iš atsakovės 4096,14 Lt skolos, sumokėtos AB „Kauno energija“; bylą dėl reikalavimo pripažinti ieškovą atsakingu solidariai ir po jungtinės nuosavybės pabaigos už tas paslaugas būstui, dėl kurių priimant sprendimą jis turėjo pareigą dalyvauti, nutraukė; likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo 3149 Lt žyminio mokesčio ir 165,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš atsakovės – 2800 Lt žyminio mokesčio ir 165,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, šalims vienai iš kitos bylinėjimosi išlaidų teismas nepriteisė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. R. prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo dalį, kuria atsakovei priteistas žemės sklypas sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) , su statybinėmis medžiagomis sodo nameliui už 54000 Lt ir priteisti šį turtą ieškovui A. R..

Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė CK 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatas, ir šiuo atveju turėjo vadovautis teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijais, kaip numato CK 1.5 straipsnis. Teismui pateiktas turto balansas, kuriame nurodyta, kad šalys turi santuokinio turto už 691963 Lt. Tokiu būdu ieškovui priklauso santuokinio turto už 345981 Lt. Tuo tarpu padalijus turtą teismo sprendimu ieškovui tenka turto dalis tik už 184963 Lt, o atsakovei - už 507000 Lt. Ieškovas sutiko, kad būtų nukrypta nuo lygių dalių principo, tačiau šiuo atveju nukrypta labai ženkliai. Ieškovas nesutinka su tuo, kad atsakovei priteistas sodo sklypas, nes jis lieka be jokios galimybės turėti bet kokį savo gyvenamąją plotą. Jau dešimt metų jis nuomojasi butą, nes su atsakove bendras gyvenimas neįmanomas ne tik dėl jos būdo savybių, bet ir dėl netvarkingumo. Tačiau bet kuriuo metu nuomos sutartis gali būti nutraukta, gana sunku gyventi svetimuose namuose, nusipirkti butą lėšų neturi. Atsakovė, būdama santuokoje, pareikalavo, kad ieškovas perrašytų jai įmokas už sodo žemės sklypą, motyvuodama, kad būdama sodo bendrijos narė ji lengviau atliks sodo namelio ir žemės sklypo teisinę registraciją. Tačiau atsakovė per eilę metų taip ir nesutvarkė dokumentų, ieškovo nuomone, turėdama tikslą, kad jai būtų priteista kuo daugiau turto. Atsakovė, pažeisdama civilinio proceso kodekso reikalavimus, pateikė teismui iš interneto VĮ Registrų centras vidutinių rinkos verčių išrašą, kur nurodoma, kiek toje vietovėje kainuotų butai, tačiau teismas priėmė tai kaip tinkamą įvertinimą. 2008-03-03 atsakovės prašymu turto vertinimo firma vieno kambario butą (duomenys neskelbtini)  įvertino 135000 Lt, o dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini)  - 265000 Lt (t. 3., b. l. 50, 70). Tačiau butai yra senamiestyje, geroje strateginėje vietoje, antrame aukšte, mūriniame name, 1984 m. statybos, dviejų kambarių butas 56,97 kv. m. ploto.

            Apeliaciniu skundu atsakovė N. R. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimai bei iš dalies patenkinti ieškovo ieškinio reikalavimai. Dėl turto padalijimo. Teismas atmetė atsakovės reikalavimą palikti jos asmeninėje nuosavybėje butą (duomenys neskelbtini) , nepakankamai argumentavęs, neatsižvelgus į atsakovės ir ieškovo liudijimus tuo klausimu. Teismas teisingai nustatė, kad vieno kambario butas (duomenys neskelbtini)  įgytas santuokos metu, tačiau neteisingai traktuoja atsakovės tariamą pripažinimą, kad butai priklauso bendrosios nuosavybės teise. Atsakovė priešieškiniuose formaliai nurodė butus (duomenys neskelbtini)  gatvėje kaip įgytus santuokos metu, nes bendroji jungtinė nuosavybė preziumuojama, kol neįrodyta kitaip. Teismo posėdžių protokoluose nuo pat bylos pradžios užfiksuota, kad ieškovė laiko vieno kambario butą savo asmenine nuosavybe (t. 1, b. l. 52, 99, 100, 149). Abiejų šalių parodymai patvirtina, jog 1 k. butas (duomenys neskelbtini)  yra įgytas už lėšas, gautas pardavus asmeninį atsakovės turtą. Todėl, apeliantės nuomone, remiantis CK 3.89 straipsnio l dalies 7 punktu, yra pagrindas pripažinti jį asmenine atsakovės nuosavybe, dėl ko teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, atsakovės reikalavimas tenkintinas.

Atsakovės reikalavimą priteisti jai 50 proc. įmonės „(duomenys neskelbtini) “ turto, tame tarpe 67 vnt., 6700 Lt vertės akcijų, teismas atmetė neteisingai motyvavęs, pažeidęs materialinės teisės normas, šalių procesinį lygiateisiškumą, neatsižvelgęs, kad yra pažeidžiama turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisinė norma (CK 3.119 straipsnis, 3.92 straipsnis, CPK 17 straipsnis), kas lėmė sunkumus dėl tinkamo įrodinėjimo. Įrodymai dėl turto vertės byloje pateikti tik ieškovo, vienpusiški, nebuvo galimybių vertę pateikti abiems šalims, nuspręsta tik pagal ieškovo pateiktą balansą. Teismas turėjo atsižvelgti į atsakovės nurodytą aplinkybę, kad vienasmeniškai priimdamas versle sprendimus, ieškovas gali plačiose ribose manipuliuoti šiais skaičiais ir jų proporcijomis sau naudinga byloje linkme. Dėl to ieškovė išsakė teisme savo nuogąstavimus, bet neturėjo galimybių tai įrodyti, nes atsakovas varžė, jos kaip bendrasavininkės, teises į informaciją apie įmonę. Teismas turėjo atkreipti dėmesį, kad atsakovė nebūtinai siekia pačios įmonės natūra priteisimo sau, kiek teisingo bendro turto padalinimo, kas neįmanoma be vertės nustatymo. Neturėdama vienodų galimybių jį įvertinti, atsakovė pasirinko prašyti dalinti verslo įmonę natūra (t. 6, b. 1.135 II pusė, -136), be to, būtinai tokia proporcija, kad ji nebūtų atribota nuo savo teisių daugiau, negu ieškovas - kitas akcininkas ir įmonės direktorius. Teismas, argumentuodamas dėl turto nepadalinimo natūra, neįvertino, kad byloje sprendžiamas turto padalijimo klausimas, o tai niekaip nėra susiję su šalių darbo santykiais ir nuo jų nepriklauso, kad akcijos, kaip turtas, yra visiškai ir lengvai dalus. Ieškovo argumentas, kad įmonės dalį priteisus  atsakovei natūra, ji žlugs, yra niekuo nepagrįstas. Tokiomis aplinkybėmis atsakovės reikalavimas dalinti verslo įmonę natūra, nors ir prieštarauja ieškovo norui, apeliantės nuomone, laikytinas teisingiausiu ir sąlygotu paties ieškovo elgesio, todėl turėjo būti tenkintas, o teismo sprendimas šioje dalyje panaikintinas ir priimtinas naujas.

Teismas nepagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą vertinti sodo statinius sodo bendrijoje „(duomenys neskelbtini) “, kaip statybines medžiagas, 54000 Lt vertės. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė su šiuo vertinimu nesutiko, kad byloje nėra patikimų įrodymų apie tokios vertės buvimą. Sodo vertinimo pažymoje (t. 2, b. l. 139-143), nurodyta, kad ši pažyma neatitinka vertinimo dokumentų turinio, kurį reglamentuoja LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, kad tai informacinio pobūdžio dokumentas, skirtas užsakovui. Byloje nepateikta jokių statybinių medžiagų įsigijimo dokumentų, nėra įrodymų, kad ieškovas būtų panaudojęs savo asmenines lėšas. Ieškovas paaiškino, kad už medžiagas mokėjo dar rubliais, kas rodo statinio medžiagų senumą. Tačiau buvo panaudota daug medžiagų, atlikusių ir kaimynų atiduotų po jų statybų. Per teismo posėdžius statinys be ginčo apibūdintas kaip be jokių komunikacijų. Atsižvelgiant į vertinimo datą – 2007 m. gruodį, kai nekilnojamo turto kainos buvo žymiai didesnės, nei sprendimo priėmimo metu, atsižvelgiant į sklypo išpirkimo, planavimo, statinio leidimų gavimo, projektavimo, pridavimo ir registravimo išlaidas, kurios būtų būtinos, kad turtas įgytų realizacinę (ir ne tik) vertę, atsižvelgiant į natūralų trumpaamžių medžiagų nusidėvėjimą, nėra jokio pagrindo laikyti, kad atsakovei paliekamas 54000 Lt vertės turtas statybinių medžiagų forma, nes tai iškreipia šalims tenkančio turto proporcijas. Todėl apeliantės nuomone, sprendimas šioje dalyje naikintinas. Dėl kito turto. Teismas sprendime nepasisakė dėl ieškovo vardu turimo garažo garažų kooperatyve „(duomenys neskelbtini) “ bei jo turimų AB „(duomenys neskelbtini) " akcijų, ir neįtraukė šio turto į bendrą šalių turto masę. Byloje esanti pažyma patvirtina, kad ieškovas yra „(duomenys neskelbtini) “ garažų bendrijos Šeštokų 22, Nr. 98 narys (t. l, b. l. 59). Garažas pirktas iš kaimyno už 1000 Lt, juo naudojasi ieškovas, todėl apeliantės nuomone, jis jam ir paliktinas (t. 6, b.1.136). Taip pat apeliantė nurodo, kad ji neturėjo jokių galimybių pateikti AB „(duomenys neskelbtini) “ akcijų buvimo ar vertės įrodymų, o teismas nepareikalavo ieškovo paaiškinimų ar kitais būdais neužtikrino šios informacijos patikrinimo. Priešieškinyje atsakovė nereiškė pretenzijų į AB „(duomenys neskelbtini) “ akcijas, tačiau teismas turėjo jas įtraukti į bendrą turto masę. Be to, nesprendus dėl UAB „Žaidas“ padarytos žalos butui atlyginimo ar skolos jam tokia suma sumažinimo, teismas turėjo nustatydamas atsakovei tenkančio buto (duomenys neskelbtini)  vertę, atimti iš jos UAB „Žaidas" būstui padarytą 3232,41 Lt žalą, nes jos faktas įrodytas eksperto ataskaitos kopija.

            Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo šį apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovė visomis išgalėmis vilkina bylą, kuri tęsiasi nuo 2005 metų. Nebuvo nei vieno argumento ar įrodymo, kurio nepriėmė iš atsakovės pirmosios instancijos teismas, nežiūrint to, atsakovė pateikė šešiolikos reikalavimų apeliacinį skundą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo A. R., atsakovės N. R. ir trečiojo asmens J. A. S. apeliacinius skundus 2011 m. kovo 2 d. nutartimi J. A. S. apeliacinį skundą atmetė, ieškovo A. R. ir atsakovės N. R. apeliacinius skundus patenkino iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo dalį dėl šalių santuokinio turto padalijimo pakeitė ir santuokos metu įgytą turtą tarp šalių padalijo taip: pripažino ieškovui ir atsakovei nuosavybės teisę į 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, sodo namelio ir po 50 procentų paprastųjų vardinių akcijų UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijų   kiekvienam, likusias sprendimo dalis paliko nepakeistas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. spalio 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 2 d. nutarties dalį dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo panaikino ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui, kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 2 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.

Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės apeliacinis skundas dalyje dėl santuokinio turto padalijimo tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teisme nenustatyta absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių. Šalys nesutaria dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo, jo vertės nustatymo.

Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė informaciją apie santuokoje įgytą ir dalintiną turtą: teisė naudotis 0,12 ha žemės sklypu su 54000 Lt vertės sodo statiniais, laikomais statybinėmis medžiagomis, sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini)  Jonavos rajone; UAB „(duomenys neskelbtini) “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , nuosavas kapitalas184963 Lt, tame skaičiuje 100 vardinių paprastųjų vieno šimto nominaliosios vertės akcijų, dviejų kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  – 295000 vertės, vieno kambario butas, adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 158000 Lt vertės, skolos AB „Kauno energija" ir AB „Kauno švara“, UAB „Žaidas“, ir atsakovė nurodė, kad šalys santuokoje įgijo: butą adresu  (duomenys neskelbtini) , butą, adresu  (duomenys neskelbtini) (30 000 Lt vertės); 14) A. R. perleistos jai investicinės įmokas (12,10 Lt), teisę naudotis 0,12 ha žemės sklypu su sodo statiniais, laikomais statybinėmis medžiagomis, sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) , Jonavos rajone, verslo įmonę „(duomenys neskelbtini) “, skolos AB „Kauno energija" ir AB „Kauno švara“, UAB „Žaidas“, J. A. S..  

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neįtraukė į bendrą šalių turto masę ieškovo vardu turimo garažo garažų kooperatyve „(duomenys neskelbtini) “ bei jo turimų AB „(duomenys neskelbtini) " akcijų. Taip pat atsakovė nesutinka su 54000 Lt statybinių medžiagų bei verslo įmonės įvertinimu, argumentuodama tuo, jog ji neturėjo galimybių pateikti atitinkamų duomenų apie akcijas ir turto vertę, o teismas nebuvo aktyvus ir nepareikalavo ieškovo paaiškinimų bei nenustatė  turto vertės. Ieškovo nuomone, teismas netinkamai nustatė ginčo butų vertę, vadovaudamasis VĮ Registrų centro duomenimis.

 Kaip minėta aukščiau, bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turtą ir jo vertę turi sutuoktiniai. Iš šalių pateiktų dokumentų spręstina, kad šalys nereiškė reikalavimo padalinti ieškovo vardu turimo garažo garažų kooperatyve „(duomenys neskelbtini) “ bei AB „(duomenys neskelbtini) " akcijų, pati atsakovė bylos nagrinėjimo eigoje, dar 2009-01-29 ir 2009-08-26 tikslindama savo priešieškinio reikalavimus (t. 5, b. l. 23-25), pripažino, kad jokių pretenzijų ieškovui dėl garažo kooperatyve „(duomenys neskelbtini) “ esančio garažo neturi, taip pat byloje nėra jokių įrodymų apie ieškovo valdomas AB „(duomenys neskelbtini) “ akcijas. Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas turi būti aktyvus dėl reikalavimų dėl turto padalijimo ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į galimus turto vertės pokyčius per bylos teisminio nagrinėjimo laikotarpį,  2013 m. vasario 7 d. nutartimi pasiūlė šalims pateikti teismui duomenis apie viso bendro sutuoktinių dalintino turto vertę 2013 m., todėl vadovaujasi tais duomenimis, kuriuos nustatė iš šalių pateiktų dokumentų. Pažymėtina, kad šalys apeliacinės instancijos teismui nepateikė  duomenų apie atsakovės apeliaciniame skunde nurodytas ieškovo turimas AB „(duomenys neskelbtini) “ akcijas, taip pat atsakovė nepateikė jokių duomenų apie dalintino santuokinio turto vertę 2013 m., nors  nagrinėjamoje byloje, kaip nurodė ir Lietuvos Aukščiausiais Teismas, nenustatyta teisiškai reikšmingų aplinkybių, dėl kurių atsakovės naudai būtų daroma procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principų išimtis. Bylos nagrinėjimo  pirmosios instancijos teisme metu šalys pateikė kelias kvalifikuotų nekilnojamojo turto vertintojų sudarytas padalijamų butų vertinimo ataskaitas, pagrindžiančias šalių santuokoje įgyto turto vertę. Pagal pateiktus įrodymus nustatyta, kaip kito turto vertė atitinkamais laikotarpiais: 2007-12-06 buto Nr. 2 – 158 000 Lt, buto Nr. 3 – 295 000 Lt,  sodo statinių, laikomų statybinėmis medžiagomis – 54 000 Lt,  2008-02-28 buto Nr. 2 – 123 000 Lt, buto Nr. 3 – 265 000 Lt, Nekilnojamojo turto registro pateiktais duomenimis nustatyta, kad  vidutinė rinkos vertė 2011-01-01 buto Nr. 2 – 63 400 Lt, buto Nr. 3 – 114 000 Lt, taip pat apeliacinės instancijos teisme ieškovas 2013 m. kovo 7 d. pateikė duomenis apie ginčo garažo Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „(duomenys neskelbtini) “ vertę – 600 Lt (t. 9, b. l. 121) bei UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijų vertę – 146 000 Lt (t. 9, b. l. 122-128). Pirmosios instancijos teismas analizavo šalių pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto – butų, vertės pokyčius, ir pagrįstai sprendė, kad dalijamų butų vertė yra atitinkamai 63 400 Lt  ir 114 000 Lt, sodo statinių, laikomų statybinėmis medžiagomis – 54 000 Lt. 

Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol neįrodyta, kad turtas yra vieno iš sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino šalių paaiškinimus, dėl ko be pagrindo atmetė atsakovės reikalavimą palikti jos asmeninėje nuosavybėje butą (duomenys neskelbtini) , Kaune. Pagal pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį spręstina, kad teismas, nagrinėdamas šį atsakovės reikalavimą, išsamiai išdėstė argumentus dėl reikalavimo nepagrįstumo. Teisėjų kolegija sutinka su  atsakovės argumentais, kad teismo posėdžių metu ji paaiškino dėl ginčo buto pripažinimo asmeninės nuosavybės teise (t. 1, b. l. 52, 99, 100, 149), tačiau pažymi, kad esant ieškovo prieštaravimams, atsakovė neįrodinėjo aplinkybių, kurių pagrindu ginčo butas pripažintinas asmenine nuosavybe, kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 178 straipsnis), be to, pirmosios instancijos teismas įvertino ir 2006-09-26 priešieškinyje atsakovės nurodytą prašymą dalinti abu butus kaip jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės skundo argumentai yra nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad  tiek ginčo butas Nr. 2, tiek butas Nr. 3 laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.  

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Šalių skoliniai įsipareigojimai padalinti įsiteisėjusiais šioje byloje priimtais teismų sprendimais. Nustatytą bendrą turtą teismas padalija sutuoktiniams vadovaudamasis CK 3.118 straipsnio 2 ir 4 dalimis ir taikydamas šias teisės normas sistemiškai su kitomis CK normomis (CK 3.1 straipsnis) bei vadovaudamasis proceso teisės normomis (CPK 375 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Tokie atvejai numatyti CK 3.123 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo  sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus.

Ginčo tarp šalių, kad bendras turtas būtų padalijamas nukrypstant nuo lygių dalių principo, nėra – ieškovas sutinka, kad turto didesnė dalis atitektų atsakovei. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tai yra aplinkybė, lemianti teisminę galimybę nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių turto dalių  principo (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje esminis šalių ginčas, dalijant santuokoje įgytą turtą, kilo dėl teisės naudotis 0,12 ha žemės  sklypu Nr. 58, esančiu sodo bendrijoje (duomenys neskelbtini) , Jonavos rajone, 54000 Lt vertės statybinių medžiagų, panaudotų pastato statybai,  bei UAB „(duomenys neskelbtini) “ padalijimo būdo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo turtas – UAB „(duomenys neskelbtini) “,  natūra turi būti priteistas ieškovui, nes jis užsiima šiuo verslu, suinteresuotas gyventi ir dirbti nekonfliktinėje aplinkoje, o patenkinus atsakovės reikalavimą, tokio teisėto intereso patenkinimas sunkiai pasiekiamas. Tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, nes nagrinėjamu atveju galimybę padalyti ginčo turtą - UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijas,   natūra po 1/2 dalį eliminuoja subjektyvūs veiksniai (komplikuoti buvusių sutuoktinių tarpusavio santykiai, jų galimybės bendrai valdyti ir naudoti objektą). Pirmosios instancijos teismas ginčo turtą - 0,12 ha žemės  sklypą Nr. 58, esantį sodo bendrijoje „(duomenys neskelbtini) “, su 54000 Lt vertės statybinėmis medžiagomis, panaudotomis pastato statybai,  skyrė naudotis atsakovei, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas išėjo iš namų 1999 m. rudenį ir gyvena kitoje vietoje, daugelį metų sklypu naudojais tik atsakovė, 2003-08-11 ieškovas perleido atsakovei 1992-09-03 sumokėtas už sodo sklypą valstybės vienkartines išmokas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas tinkamai nustatė ir įvertino aplinkybes, kurių pagrindu darė išvadą dėl šio ginčo turto padalijimo būdo, tačiau kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme teismo posėdžio metu ieškovas A. R. sutiko, kad ginčo turtą - 0,12 ha žemės  sklypą Nr. 58, esantį sodo bendrijoje „(duomenys neskelbtini) “, su 54000 Lt vertės statybinėmis medžiagomis, panaudotomis pastato statybai, kolegija padalinus santuokoje įgytą turtą skirtų naudotis atsakovei.

Pagal teismų praktiką dalijamo tarp šalių bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios  jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismui ieškovas pateikė įrodymus dėl dalintino turto – UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijų ir ginčo garažo verčių, su kuriais kolegija neturi pagrindo nesutikti  ir spręsdama ginčą šiais, ieškovo pateiktais įrodymais, vadovaujasi, tačiau šalims nepateikus teismui įrodymų apie kito dalintino turto vertę 2013 m., spręstina, kad dalijamų butų vertė nustatytina remiantis Nekilnojamojo turto registro pateiktais duomenimis ir atitinkamai yra 63 400 Lt  ir 114 000 Lt, sodo statinių, laikomų statybinėmis medžiagomis – 54 000 Lt,  100 proc. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijų – 146 000 Lt, ginčo garažo – 600 Lt. Dalijant santuokoje įgytą turtą, atsižvelgiant į anksčiau nurodytus argumentus dėl bendraturčių tarpusavio santykius, norus, ieškovui pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į 100 proc. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijų – 146 000 Lt vertės, bei į metalinį garažą Nr. 98, esantį Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „(duomenys neskelbtini) “ ((duomenys neskelbtini) , Kaunas)  - 600 Lt vertės,  iš viso 146 600 Lt, o atsakovei pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kauno m. (unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ) – 114 000 Lt vertės, ir į butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kauno m. (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)  ) – 63 400 Lt vertės; skirta naudotis 0,12 ha žemės  sklypu Nr. 58, esančiu sodo bendrijoje (duomenys neskelbtini) , Jonavos rajone, paliekant jos nuosavybėje 54 000 Lt vertės statybines medžiagas, panaudotas pastato statybai, pripažinta atsakovės nuosavybe investicines įmokas (12,10 Lt), panaudotas žemės pirkimui, iš viso  turto 231 412,10 Lt.  Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką dėl kompensacijos pinigais už jam tenkančią turto dalį priteisimo kitam sutuoktiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-271/2010), teisėjų kolegija sprendžia, kad, atlikus tarpusavio įskaitymus, atsakovei tenka 42 406,05 Lt didesnės vertės turtas (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Tačiau nagrinėjamoje byloje esant nustatytai teisinei galimybei nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių turto dalių  principo, ir atsižvelgiant kasacinio teismo išaiškinimą, kad tuo atveju, kai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paprastai sutuoktiniams nustatomos atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys nuosavybės teisės į sutuoktinių turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-220/2007), teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovės ieškovui piniginę kompensaciją  už jam tekusį mažesnės vertės turtą.

Atsižvelgiant į aukščiau išvardintų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl turto padalijimo pakeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).  Pagal bylos duomenis ieškovas yra sumokėjęs 300 Lt žyminio mokesčio už ieškinį (b. l. 5, 26, t. 1) ir nuo dalies – 1 300 L žyminio mokesčio atleistas (b. l. 22, t. 1), todėl atsižvelgiant į jam priteisto turto vertę, priteistina iš jo  2 332 Lt (3 932-1 600) žyminio mokesčio, taip pat ieškovas yra sumokėjęs 200 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą (b l. 11, t. 9), ir  dalies – 1 420 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas jam buvo atidėtas (b. l. 16, t. 9), todėl kasacinį skundą tenkinus iš dalies, iš ieškovo priteistina 810 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą. Atsakovei žyminio mokesčio sumokėjimas už priešieškinį buvo teismo atidėtas (b l. 101, t. 1, b. l. 117-130, t. 3), todėl  atsižvelgiant į jai priteisto turto vertę, priteistina iš jos 5 628 Lt žyminio mokesčio, taip pat atsakovė yra sumokėjusi už apeliacinį skundą 139 Lt žyminio mokesčio ( b. l. 93, t. 8), ir dalies žyminio mokesčio sumokėjimas jai buvo atidėtas (b. l. 12-18, t. 8), todėl ši pagal atsakovės apeliacinio skundo sumą paskaičiuota žyminio mokesčio dalis – 2 513 Lt, priteistina iš atsakovės. Už kasacinį skundą atsakovė sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio ( b. l. 41, t. 9) ir nuo kitos dalies sumokėjimo atleista (b. l. 65, t. 9), todėl iš jos žyminis mokestis už kasacinį skundą nepriteistinas. Visų instancijų teismuose išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 537,26 Lt, todėl iš šalių priteistina po ½ šių išlaidų, t.y. po 268,63 Lt.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamo ginčo atveju šalims viena iš kitos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą dalyje dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo pakeisti ir sutuoktinių bendrą turtą padalinti taip:

pripažinti ieškovui A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į 100 proc. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijų, į metalinį garažą Nr. 98, esantį Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „(duomenys neskelbtini) “ ((duomenys neskelbtini) , Kaunas);

  pripažinti atsakovei N. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kauno m. (unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ), ir į butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kauno m. (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)  ), skirti naudotis 0,12 ha žemės  sklypu Nr. 58, esančiu sodo bendrijoje (duomenys neskelbtini) Jonavos rajone, paliekant jos nuosavybėje 54 000 Lt vertės statybines medžiagas, panaudotas pastato statybai, pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe investicines įmokas (12,10 Lt), panaudotas žemės pirkimui.

Pakeisti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ją išdėstant:

priteisti iš ieškovo A. R. 3 410,63 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei ir iš atsakovės N. R. 8 409,63 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Teisėjai                                                                                    Galina Blaževič

                                                                                                Albina Rimdeikaitė

                                                                                                Egidijus Tamašauskas