Pirmosios instancijos teismo teisėja

Arvydas Jasonas                                                                       Civilinė byla Nr. e2A-203-755/2017                                                                                                                Teisminio proceso Nr. 2-08-3-09477-2015-8                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.,2.4.2.9.1.

(S)

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 23 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, teisėjų Ramunės Čeknienės ir Margaritos Dzelzienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2016-11-09 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-552-837/2016 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei E. J., trečiajam asmeniui AB DnB bankui, išvadą teikiančiai institucijai Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės priešieškinį dėl naudojimosi gyvenamuoju namu, žemės sklypu tvarkos nustatymu,

n u s t a t ė :

                                            I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. J. pareiškė ieškinį atsakovei E. J. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nurodė, kad gyvenamojo namo ir žemės sklypo atidalijimas natūra labiausiai atitinka bendraturčių interesus. Prašo atidalinti šalims nuosavybės teise priklausančias patalpas, R. J. priteisiant gyvenamojo namo patalpas pagal architekto V. S. 2015 m. rugsėjo mėnesį parengtą plane pažymėtais indeksais Nr. 12 7,39 kv.m ploto, Nr. 13 22,04 kv.m ploto, Nr. 14 2,69 kv. m ploto, Nr. 15 11,67 kv. m ploto, Nr. 16 11,99 kv. m ploto, Nr. 17 18,50 kv. m ploto, viso 74,28 kv.m, o atsakovei E. J. priteisiant gyvenamojo namo patalpas pagal architekto V. S. 2016 m. rugsėjo mėnesį parengtą plane pažymėtais indeksais Nr. 1 35,17 kv. m ploto, Nr. 2 7,41 kv. m ploto, Nr. 3 2,45 kv. m. ploto, Nr. 4 7,21 kv.m ploto, Nr. 5 6,05 kv. m ploto, Nr. 6 4,21 kv. m ploto, Nr. 7 2,16 kv. m ploto, Nr. 8 10,44 kv. m ploto, Nr. 9 1,16 kv. m ploto, Nr. 10 12,57 kv. m ploto, Nr. 11 28,15 kv. m ploto, viso 116,98 kv. m, kas atitinka šalių turimas namo nuosavybės dalis.  Prašė nustatyti naudojimusi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Aukštaitijos matininkas“ 2015-11-05 parengtą žemės sklypo planą; suteikti ieškovui teisę be atskiro atsakovės sutikimo įrengti patalpas Nr. 11 ir 17; suteikti teisę ieškovui jam tenkančioje namo dalyje įsirengti židinį, kaminą, kaip alternatyvų gyvenamojo namo dalies šildymo šaltinį; įsirengti atskirą šildymo sistemą; teisę atsivesti elektros įvadą; teisę išgriauti gyvenamojo namo patalpos Nr. 16 dvi sienas, suformuojant atskirą erdvę patalpoje Nr. 17 bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinį prašė atmesti.
2. Atsakovė E. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Priešieškinyje prašė nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu pagal architekto V. S. 2016 m. gegužės mėnesį parengtą planą, nustatyti, kad ji naudojasi patalpomis plane pažymėtomis indeksais Nr. 4 (katilinės dalis) 3,61 kv.m ploto, Nr. 9 1,16 kv. m ploto, Nr. 10 12,57 kv. m ploto, Nr. 12 7,39 kv.m ploto, Nr. 13 22,04 kv.m ploto, Nr. 14 2,69 kv. m ploto, Nr. 15 11,67 kv. m ploto, Nr. 16 11,99 kv. m ploto, Nr. 17 36,29 kv. m ploto, Nr. 18 6,05 kv. m, viso 116,98 kv. m; nustatyti, kad R. J. naudojasi patalpomis plane pažymėtomis indeksais Nr. 1 35,17 kv. m ploto, Nr. 2 7,41 kv. m ploto, Nr. 3 2,45 kv. m. ploto, Nr. 4 (katilinės dalis) 3,60 kv.m ploto, Nr. 5 6,05 kv. m ploto, Nr. 6 4,21 kv. m ploto, Nr. 7 2,16 kv. m ploto, Nr. 8 10,44 kv. m ploto, Nr. 11 5,49 kv. m ploto, viso 76,98 kv. m. Nustatyti, kad patalpa Nr. 4 (katiline) ji ir ieškovas naudojasi bendrai, suteikti atsakovei teisę savo lėšomis be atskiro ieškovo sutikimo įrengti naują sieną, skiriančią koridorių Nr. 11 ir svetainę Nr. 17 pagal architekto V. S. 2016 m. gegužės mėnesį parengtą naudojimosi tvarkos pasiūlymą; nustatyti naudojimosi žemės sklypu 0,0986 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal UAB „Aukštaitijos matininkas“ 2016-05-02 parengtą žemės sklypo planą, nustatyti, kad E. J. naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis Nr. 1, atskirai 418 kv. m plotu, ir bendrai su R. J. 175 kv. m plotu, nustatyti, kad R. J. naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis Nr. 2 atskirai – 273 kv. m plotu, ir bendrai su E. J. 120 kv. m plotu; priteisti bylinėjimosi išlaidas. 
3. Tretysis asmuo AB DnB bankas atsiliepimu neprieštaravo, kad nekilnojamas turtas būtų atidalytas ieškovo nurodyta tvarka ir dėl atsakovės reikalavimo nustatyti naudojimosi tvarką.
4. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius  pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šalims nutraukus santuoką, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su E. J.. Vaikai turi savo kambarius prie kurių yra pripratę ir išreiškė norą likti gyventi juose. Padalinus kambarius pagal ieškovo pateiktą projektą, vaikų kambariai atitektų ieškovui. Nustačius naudojimosi tvarką pagal atsakovės priešieškinyje pateiktus pasiūlymus, vaikai turėtų galimybę toliau naudotis jiems paskirtais ir įrengtais kambariais.  

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-11-09 sprendimu ieškovo R. J. ieškinys atmestas, o atsakovės E. J. priešieškinys tenkintas. Teismas nusprendė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką pagal architekto V. S. 2016 m. gegužės mėnesį parengtą planą: E. J. naudojasi patalpomis plane pažymėtomis indeksais pagal architekto V. S. 2016 m. gegužės mėnesį parengtą planą Nr. 12 7,39 kv. m ploto, Nr. 13 22,04 kv.m ploto, Nr. 14 2,69 kv. m ploto, Nr. 15 11,67 kv. m ploto, Nr. 16 11,99 kv. m ploto, Nr. 17 36,29 kv. m ploto, Nr. 18 6,05 kv. m, viso 98,12 kv. m. R. J. naudojasi patalpomis plane pažymėtomis indeksais pagal architekto V. S. 2016 m. gegužės mėnesį parengtą planą, Nr. 2 7,41 kv. m ploto, Nr. 3 2,45 kv. m. ploto, Nr. 5 6,05 kv. m ploto, Nr. 6 4,21 kv. m ploto, Nr. 7 2,16 kv. m ploto, Nr. 8 10,44 kv. m ploto, Nr. 9 1,16 kv. m ploto, Nr. 10 12,57 kv. m ploto, Nr. 11 5,49 kv. m ploto, viso 51,94 kv. m. Teismas nustatytė, kad patalpas Nr. 1 (garažą) 35,17 kv. m ir patalpas Nr. 4 (katilinę) 7,21 kv. m. ploto E. J. ir R. J. naudos bendrai. Taip pat teismas nustatytė naudojimosi žemės sklypu 0,0986 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Aukštaitijos matininkas“ 2016-05-02 parengtą žemės sklypo planą, nustatant, kad E. J. naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis Nr. 1, atskirai 418 kv. m plotu, ir bendrai su R. J. 175 kv. m plotu, nustatant, kad R. J. naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis Nr. 2 atskirai – 273 kv. m plotu, ir bendrai su E. J. 120 kv. m plotu.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad patenkinus ieškinį ir atidalinus patalpas ieškovo nurodytu būdu, turėtų būti atliekami būsto perplanavimo ir griovimo darbai, iš naujo įrengiamos komunikacijos, kas, teismo vertinimu, gali namui padaryti neproporcingos žalos paskirčiai ir sumažinti jo vertę, todėl, nurodė, kad toks ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas. Vertino, kad toks padalijimo būdas pažeistų atsakovės teises ir teisėtus interesus, padarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai,  Be to, bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, nes atidalijus turtą, šalių nepilnamečiai vaikai neturės galimybės naudotis jiems paskirtais ir įrengtais kambariais.
7. Kadangi teismo posėdyje atsakovas reikalavimo gauti kompensaciją nepareiškė ir byloje nėra duomenų apie ieškovės siūlomą atsakovui kompensaciją bei atsakovo sutikimo ar nesutikimo dėl kompensacijos gavimo, namo atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra, priteisiant atsakovui kompensaciją, teismo vertinimu, piniginės kompensacijos priteisimas vienai iš šalių be jos sutikimo neatitiktų CK 4.80 str. 2 d. nustatytų bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sąlygų, ir tai būtų vertinamas kaip jos nuosavybės teisių pažeidimas.
8. Teismas, vertindamas byloje pareikštą atsakovės priešieškinį, konstatavo, kad atsakovės prašomos naudojimosi tvarkos nustatymas yra galimas, jis nepadarys neproporcingos žalos turto paskirčiai ir atitiks nepilnamečių vaikų interesus.
9. Teismas nesutiko su tuo, kad nustatant naudojimosi tvarką ieškovui naudotis būtų paskirtas garažas, kaip lygiavertis turtas gyvenamosiomis patalpomis, todėl sprendė, kad garažas kaip ir katilinė turėtų būti naudojami bendrai.
10. Nurodė, kad kitoms šalims priklausančioms patalpoms nustatytina naudojimosi tvarka artima šalių turimoms namo nuosavybės dalims.
11. Prašymo suteikti atsakovei savo lėšomis be atskiro ieškovo sutikimo įrengti naują sieną, skiriančią koridorių Nr. 11 ir svetainę Nr. 17 pagal architekto V. S. 2016 m. gegužės mėnesį parengtą naudojimosi tvarkos pasiūlymą teismas nusprendė netenkinti, nes nėra išspręstas ieškovo patekimo į patalpą Nr. 10 klausimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai

12. Apeliaciniu skundu ieškovas skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-11-09 sprendimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo pareikštą ieškinį patenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš atsakovės jo naudai bylinėjimosi išlaidas.
13. Nurodo, kad skundžiamu teismo sprendimu atsakovei skirta atskirai naudotis 8,084 kv. m. (98,12 kv.m. - 90,036 kv.m.) daugiau, negu priklauso jai gyvenamojo namo asmeninės nuosavybės teise. Teismas, paskirdamas atsakovei didesnę turto dalį individualiam naudojimui, nukrypo nuo nustatytų idealiųjų nuosavybės dalių, dėl to, teigia, kad teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Be to, teismas nesprendė jokio kompensavimo klausimo paskirdamas atsakovei didesnę turto dalį individualiam naudojimui, negu jos turima nuosavybės dalis.
14. Apeliantas teigia, kad teismas, nustatydamas nustatė naudojimosi tvarką, kuria palikta bendram naudojimui atskiros patalpos - katilinė ir garažas, lėmė, kad ginčo šalys ir toliau naudosis bendrai turtu, o tokia tvarka neužtikrina privatumo, pagrįstų lūkesčių kiekvienam iš savininkų naudotis atskirai viso gyvenamojo namo patalpomis. Pažymi, kad teismas, atmesdamas jo ieškinį nurodė, kad tarp šalių yra gili konfliktinė situacija.
15. Teigia, kad jo, apelianto, pasiūlytas turto atsidalijimo būdas, kurio pasėkoje suformuojami du atskiri turtiniai vienetai, užkirstų kelią ateityje tarp šalių kilti konfliktams, užtikrintų didesnį savarankiškumą.
16. Pažymi, kad prioritetas turėtų būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės, o įstatymas iš tiek iš nuosavybės teisinių santykių dalyvių, tiek iš teismo reikalauja laikytis interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje. Jeigu būtų suformuoti du atskiri turtiniai vienetai, padidėtų vieneto vertė.
17. Atkreipia dėmesį, kad teismas sprendime nenurodė kaip realiai, kokia žala galėtų būti padaryta namui dėl jo perplanavimo pateiktame apelianto pasiūlyme. Pažymi, kad pagal pateiktą projektą yra pastatoma tik viena siena patalpoje 1-13, kas darytina ir pagal pateiktą naudojimosi tvarkos pasiūlymą.
18. Apeliantas nurodo, kad pagal nustatytą naudojimosi tvarką neaišku, kaip ji pateks į patalpa plane pažymėta 10, nes iš šios patalpos patenkama tik į patalpą 9 ir patalpą 17, o ši patalpa (17) atskiriama pagal projektą siena nuo patalpos 11. Tokiu būdu teismo pasiūlyta naudojimosi tvarka nėra aiški, ir jam, apeliantui norint patekti į patalpas 9 ir 10, reikėtų daryti (kirsti) sienose praėjimus, o taip pat atsitverti papildoma siena nuo atsakovės tarp patalpų 10 ir 17. Tokia naudojimosi tvarka pareikalautų didesnių papildomų investicijų, neaišku, ar nepažeistų konstrukcijų ir ar būtų techniškai galima, nepaliestų vamzdžių, komunikacijų sienose ir panašiai. Neaišku kieno lėšomis turėtų būtų atliktos rekonstrukcijos, kertamos sienose angos, užmūrijamas praėjimas tarp patalpos 10 ir 17 ir, ar tai galima padaryti pagal priimtą teismo sprendimą.
19. Teigia, kad jis yra įsipareigojęs savo lėšomis atlikti perplanavimo darbus, jeigu būtų pritarta jo pasiūlytam atidalijimui – pastatytų sieną ir įsirengtų šildymo sistemą.
20. Atkreipia dėmesį, kad garažas paliktas bendram naudojimui, o įvažiavimas į garažą iš jam asmeniškai paskirto naudoti žemės sklypo dalies. Vienintelis įėjimas į garažą iš namo taip pat yra iš jam paskirtos patalpos Nr. 2. Taigi, atsakovė, norėdama patekti į garažą, privalės naudotis jam paskirta sklypo dalimi. Tad teismo sprendimas ir šioje dalyje yra nelogiškas. Apibendrindamas teigia, jog teismo sprendimas yra prieštaringas ir neaiškus, jo įgyvendinimas sukels tarp šalių naujus ginčus.
21. Atsiliepimu į pareikštą apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinio skundo netenkinti, skundžiamą teismo 2016-11-09 sprendimą palikti galioti nepakeistą, jos priešieškinį tenkinti visa apimtimi ir priteisti iš ieškovo jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.
22. Atsakovė teigia, kad jos siūloma naudojimosi tvarka yra lengvai įvykdoma, išlaiko interesų pusiausvyrą, taip pat atsižvelgia į vaikų interesus. Tuo tarpu pagal ieškovo pasiūlymą turėtų būti atliekami būsto perplanavimo ir griovimo darbai. Katilinė turi būti bendro naudojimo, nuo jos išvedžiotas grindų šildymas. Atsakovo pasiūlymas sąlygos didelio masto pertvarkymus, kurie yra neracionalūs ir reikalauja didelių sąnaudų. Be to, teigia, kad ieškovas savo projekte nenumatė, kur gyventų vaikai.
23. Atsakovė teigia, kad priešieškiniu pasiūlyta naudojimosi tvarka atitiko faktinį naudojimąsi namu. Ieškovui priskyrus 76,98 kv.m. patalpas, tai idealiai atitiktų 40/100 dalių gyvenamojo ploto.  
24. Teigia, kad teismas vietoje patalpos Nr. 10 (virtuves), jai priskyrė garažo dalį, kuris jai tiek, kiek virtuvė, nėra nereikalingas. Tuo tarpu ieškovas faktiškai gyvena kitur.
25. Atsakovė prašo jos priešieškinį tenkinti pilnai, tokiu būdu nebekiltų ginčo dėl jos patekimo į garažą, jai paliekant virtuvę, kas leistų jai pastatyti sieną tam, kad abi šalys negalėtų patekti į joms nepriklausančias namo patalpas.
26. Prašo netenkinti ieškovo prašymo bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nes tam nenurodyta pagrindų, numatytų CPK 327 str. 

Teismas

            k o n s t a t  u o j a :

27. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama  pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

                 IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o šio proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnis, 320 straipsnis).
29. Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (CPK 12 straipsnis). Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 320 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacijos funkciją, neįskaitant išimties dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo ir viešojo intereso gynimo poreikio situacijų, vykdo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Dėl to, peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas skundo faktinio ir teisinio pagrindų ir pasisako dėl esminių skundo argumentų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad, siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę, užtikrinti operatyvesnį teismo procesą bei apsaugoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kaip vieną iš pagrindinių žmogaus teisių įtvirtintą teisę į bylos išnagrinėjimą teisme per įmanomai trumpiausią laiką, apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2008; 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; kt.). Pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; kt.).
31. Nagrinėjamu atveju, kolegijos vertinimu, sutinkant su teismo išvada, jog siektina maksimaliai ir protingomis sąnaudomis atriboti šalių turtą, kad ateityje būtų kiek įmanoma išvengta konfliktų, liko neįvertinos ir neišspręstos aplinkybės, kurios sąlygos naudojimąsi turtu nepatogiu  ir jį apsunkins. Šios aplinkybės turėtų būti patikrintos pasiūlant šalims pateikti papildomų įrodymų ir juos tiriant, esant būtinumui pasitelkiant  specialistų išvadas.
32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Pirmenybė atidalijimui iš bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises teikiama, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).
33. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai.
34. Atsakovė prieštaravo dėl atidalijimo be kitko ir dėl didelių to kaštų, prilygstančių namo griovimui, teigė namą esant nedalų.
35. Atmesdamas reikalavimą dėl dalies atidalijimo, teismas nurodė ,jog jis negalimas dėl būsto perplanavimo , griovimo, komunikacijų įrengimo darbų, kas gali padaryti namui, jo paskirčiai neproporcingos žalos. Nors teismas ir nurodė, jog pertvarkymai  padarys neproporcingos žalos turtui, bet konkrečiais ar apytikriais skaičiavimais tokia išvada nepagrįsta.
36. Kolegijos vertinimu, patys savaime statybos darbų, naujų komunikacijų įrengimas nereiškia žalos, juolab neproporcingos, daiktui padarymo.
37. Nagrinėjant bylą iš naujo, derėtų šalims pasiūlyti pateikti teismui konkrečius galimų namo pertvarkymo išlaidų skaičiavimus, kad įvertinti tiek jų mastą, atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo atvejais, tiek nustatyti šalių pareigas šias išlaidas apmokant.
38. Pagal šalių reikalavimus name reikalinga atlikti statybos darbus( pagal atsakovę- pastatyti vieną sieną, pagal ieškovą – atskirti šildymo sistemas, statyti sieną, įrengti autonominę šildymo sistemą). Vienok, iš bylos duomenų neaišku ar siekiami atlikti pertvarkymai yra techniškai įmanomi, kokios konstrukcijos bus siekiamos statyti sienos( pertvaros) – lengvų konstrukcijų ar mūrinės, ar jų įrengimas nepažeis jau esamų komunikacijų. Ieškovas ieškinyje nurodė , jog jam skirtinoje namo dalyje ketina įrengti kaminą, statyti židinį, bet ar tas, įvertinus statybos taisykles, priešgaisrinius reikalavimus, yra leistina,  duomenų byloje nepateikta.
39. Nagrinėjant bylą iš naujo, teismas turėtų pasiūlyti šalims pateikti teismui duomenis                      ( specialistų išvadas ar pan.), jog jų siekiami atlikti pertvarkymai atitinka normatyvinių aktų, saugumo reikalavimams, t.y, ar jie leistini, o teismui pačiam nusprendžiant dėl atidalijimo varianto ar naudojimosi tvarkos, kuri sąlygotų statybos darbų būtinumą, nustatymo ,turėtų būti gaunama kvalifikuoto to srities specialisto ( institucijos) išvada.
40. Šiuo atveju sprendimu teismui parinkus ne atidalijimą, o naudojimosi tvarkos nustatymą, bendram šalių naudojimuisi paliktas 35,17 kv. ploto garažas( patalpa ind. Nr.1). Pagal patvirtintą naudojimosi žeme tvarkos planą į garąžą atsakovė negalės patekti, nes tam reiks pereiti ( važiuoti) per ieškovui paskirtą sklypo dalį Nr.2. Patekus į garažą, iš jo per namo vidų patekti į atsakovei paskirtas patalpas ne per ieškovui paskirtas patalpas ar iš namo išorės nėra galimybės, nes vėlgi reiks naudotis ieškovui skirta žemės dalimi.
41. Teismo nustatytu būdu nustačius naudojimosi žeme tvarką, atsakovė iš dabar esančio pravažiavimo pusės negalės patekti ir prie jai skirto namo dalies( reikia eiti per ieškovui skirtą sklypo dalį). Ar patekimas į šią sklypo galimas iš kitų sklypo pusių techniniai sprendinių teismui nebuvo teikta ir jie nesvarstyti, nors siekiant vengti bendraturčių nesutarimų tai ginčui reikšminga .
42. Nagrinėjant bylą iš naujo, teismas turėtų pasiūlyti šalims, jeigu patekimui į namo patalpas būtina naudotis kitam bendraturčiui priskiriama naudotis žeme, pateikti  pasiūlymus dėl to kokiu pagrindu ir sąlygomis šia sklypo dalimi bus naudojamasi ( servituto, nuomos  ar pan.).
43. Teismo vertinimu, derėtų vertinti ar tikslingą garažą palikti bendram naudojimusi, nes abejotina ar toks naudojimasis ( neįrengiant pertvarkos) būtų racionalus, nekeltų naujų nesutarimų ir konfliktų, nė viena šalis tokio varianto nesiūlė, atsakovė ir atsiliepime į skundą nurodė garažu nesinaudosianti.
44. Pagal teismo sprendimą matyti, jog ieškovui skirta naudotis patalpomis ind. 9 ir 10                      ( sandėlys ir virtuvė), bet iš bylos duomenų neaišku ar techniškai galima ir kaip ieškovui iš jam skirtų kitų patalpų į šias patalpas patekti.
45. Kaip reikšmingą naudojimosi tvarkai nustatyti aplinkybę teismas vertino tai, jog šalių nepilnamečiai vaikai šiuo metu naudojasi kambariais Nr.15 ir 16. Kolegijos vertinimu, tokia teismo išvada iš esmės pagrįsta, bendraturčių vaikų, kurie realiai naudojasi konkrečiomis patalpomis, prie jų pripratę, teisės į įprastas gyvenimo sąlygas turi būti ginamos.
46. Nors atsakovė apeliacinio skundo neteikė, bet jos argumentacija dėl virtuvės paskyrimo ieškovui , kolegijos vertinimu, vertinama  kaip reikšminga -šiuo metu ieškovas namu nesinaudoja, atsakovei, su kuria gyvena du nepilnamečiai šalių vaikai, būtinumas naudotis virtuve neabejotinas. Pats ieškovas nepretendavo į esamą virtuvę. Minėta, pagal teismo nustatytą tvarką be rekonstrukcijos darbų į ją patekti negali.
47. Teismas turėtų pakartotinai įvertinti aukščiau aptartas šalių poreikio į naudojimąsį esama virtuve prioritetus.
48. Apibendrinant pasakytą , bylą perduodama nagrinėti iš naujo visa jos apimtimi. Tą darant, teismas turėtų įvertinti aukščiau nurodytas priežastis, pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus dėl atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo, dėl atidalijimo kaštų, tikrinti, kad tarp atidalijimo ar naudojimosi patalpomis ir žemes sklypu nebūtų prieštaravimų, nustatyti ar reikalingi atlikti statybiniai konstrukcijų, vidaus įrangos ir panašūs pertvarkymai leistini pagal statybos reglamentus, įvertinti ar siūlymai ekonomiškai racionalūs , ar jie leis išvengti bendraturčių nesutarimų, nepažeis šalių vaikų teisių. Neabejotina, jog tiek atidalijant, tiek nustatant naudojimosi tvarką, būtina siekti, kad ji maksimaliai atitiktų šalių dalims turte. 
49. Kadangi apeliacinės instancijos procese ginčas iš esmės neišspręstas, bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos.

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu , 331 straipsniu, teismas

              n u t a r i a :

              apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

              Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-11-09 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-552-837/2016 panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

              Teisėjai                                                                          Ramunė Čeknienė

                                                                                                                Eigirdas Činka

                                                                                                                Margarita Dzelzienė