Civilinė byla Nr. e2A-844-603/2025
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00903-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.;
2.6.8.3.1.; 2.9.8.9.; 2.6.18.2.; 2.6.18.3.; 3.3.1.14.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „IR sprendimai“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų V. S. ir P. S. ieškinį dėl statybos darbų trūkumų pašalinimo išlaidų priteisimo,
ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai V. S. ir P. S. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „IR sprendimai“ statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad 2021 m. vasario 4 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypą su nebaigtu statyti (59 procentų baigtumo) gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gyvenamasis namas). Tarp ieškovų ir atsakovės 2021 m. vasario mėnesio pradžioje buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis (toliau – Statybos rangos sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti Gyvenamojo namo statybos darbus iki dalinės apdailos, nurodytus ir aptartus atsakovės parengtoje ir ieškovams pateiktoje statybos darbų sąmatoje. Atsakovė tiek pati, tiek pasitelkdama trečiuosius asmenis, atliko statybos rangos darbus, nurodytus statybos darbų sąmatoje. Ieškovai visiškai atsiskaitė su atsakove. Statybos darbai pagal Statybos rangos sutartį buvo perduoti ieškovams, nepasirašant jokių atliktų darbų aktų. Statybos darbų perdavimo metu ieškovai nepastebėjo jokių akivaizdžių statybos darbų trūkumų.
3. Ieškovai 2021 m. spalio 14 d. pastebėjo sudrėkusias Gyvenamojo namo lubas ir iš karto susisiekė su atsakovės vadovu, jį apie tai informuodami. Atsakovės vadovas atvyko į objektą, apžiūrėjo, nurodė jo manymu lubų drėkimo priežastis – lietus, perdangų kokybė, tačiau vandentiekio defekto nelaikė galima lubų drėkimo priežastimi. Vėliau atsakovės vadovas nurodė, kad galimai antrame aukšte skalbimo patalpoje yra pragręžtas vamzdis, bandė šalinti defektus, bet nesėkmingai. Ieškovai pareikalavo, kad atsakovė pašalintų nurodytus statybos darbų defektus per savaitę, tačiau atsakovė to nepadarė. Atsakovei nepašalinus defektų, ieškovai kreipėsi į trečiuosius asmenis, kurie nustatė, kad yra „neužpresuotas“ trišalis grindyse antrajame aukšte, t. y. vamzdžiai sumontuoti nesilaikant jų montavimo technologijos, dėl ko sunkėsi vanduo. Be to, išryškėjo ir nuotekų vamzdžių montavimo defektai, o 2022 m. liepos 25 d. ieškovai pastebėjo, kad pradėjo drėkti pirmo aukšto grindys. Apie tai taip pat informavo atsakovės vadovą, ragino pašalinti defektus, tačiau atsakovė tai daryti atsisakė. Ieškovai statybos darbų trūkumų šalinimui pasitelkė trečiuosius asmenis: UAB „Intava“, kuri atliko kanalizacijos remonto darbus, mažąją bendriją (toliau – MB) „Erduva“, kuri atliko grindų dangos remonto darbus, MB „Šilumos srautas“, kuri atliko avarijų likvidavimo santechnikos darbus. Ieškovas elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę, prašydamas atlyginti statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidas, tačiau atsakovė atsakė, kad su tuo visiškai nesutinka.
4. Statinio ekspertizės vadovas inžinierius V. Š. 2022 m. rugsėjo 29 d. – gruodžio 8 d. atliko atsakovės atliktų statybos darbų kokybės vertinimą ir padarė išvadas (toliau – Ataskaita), kad Gyvenamojo namo vandentiekis sumontuotas su defektais ir jo eksploatuoti negalima. Be to, buitinių nuotekų kiemo nuotakynas paklotas ne pagal projektą su defektais ir eksploatuoti netinkamas.
5. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsakovė nurodė, kad su ieškovais nesudarė žodinės ar kitokios formos Statybos rangos sutarties. Ieškovai teismui nereiškia reikalavimo pripažinti tokią sutartį sudaryta ir nustatyti jos sąlygas. Nenustačius tariamos Statybos rangos sutarties sąlygų nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė tokią sutartį pažeidė. Atsakovė taip pat teigė, kad iš ieškovų nėra gavusi jokių mokėjimų. Ieškovų pateiktas susirašinėjimas nepatvirtina fakto, kad atsakovė arba atsakovės darbuotojai būtų atlikę konkrečius statybos darbus. Be to, atsakovė nesudarinėjo ir neperdavė ieškovams pateiktos statybos darbų sąmatos.
7. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovai bendravo su atsakovės vadovu I. G.. Tačiau I. G. bendravo su ieškovais ne kaip atsakovės vadovas, bet kaip privatus asmuo, kadangi jo sutuoktinė ir ieškovė yra (duomenys neskelbtini). Vadovas galėjo išsakyti ieškovams savo nuomonę dėl galimų Gyvenamąjį namą veikiančių veiksnių priežasties, tačiau tokia nuomonė buvo išsakyta jo kaip fizinio asmens, neatlygintinai bei neprisiimant jokių įsipareigojimų.
8. Ieškovų nurodomi kiemo nuotakyno tariami defektai tokiais gali būti pripažinti tik teismui nustačius šalių susitarimo turinį ir darbų apimtį. Ieškovų pateiktoje Ataskaitoje nurodyta, kad kiemo drenažo tinklai pakloti ne pagal projektą ir jie neatlieka projekte numatytos funkcijos. Taip pat nurodyta, kad dėl pažeistos grunto struktūros po pagrindu deformavosi vamzdynas, nusėdo, susiformavo atvirkštinis nuolydis. Ataskaitoje nėra įvertinta ir ieškovai nėra pateikę įrodymų, kad buvo susitarę dėl statybos techniniame projekte nurodytų tinklų įrengimo. Skirtingais statybos etapais gali būti įrengiami laikini nuotekų ar vandentiekio įrenginiai statybos darbų laikotarpiui, o baigus statybos darbus ir nustojus važinėti sunkiasvorei technikai, pakeičiami pastoviais įrenginiais. Ieškovų pateiktoje darbų kokybės ataskaitoje nurodyta, kad atskiras nuotakyno darbo projektas nepateiktas, matomai, jis nebuvo parengtas. Ataskaitoje nurodyta, kad siekiant surasti defektus buvo sukeliamas vandentiekio slėgis iki 4,5 baro. Toks slėgis yra pakankamas, kad plastikiniai vamzdžiai sujungimo vietose išsinertų. Ataskaitoje pateiktose nuotraukose nėra jokių argumentų, kad darbai yra atlikti netinkamai, ir nepaneigta, kad vandentiekio nesandarumas galėjo atsirasti dėl slėgio vandentiekio sistemoje svyravimų, kurie galėjo įvykti tiek ieškovams eksploatuojant vandentiekio sistemą, tiek ir siekiant surasti vieną nuotėkio vietą tokiu būdu padarant naujas nuotėkio vietas. Neužspausta jungtis galėjo būti sukeista siekiant paslėpti nesandarumo vietos paiešką atlikusių ir per didelį slėgį vandentiekio sistemoje sukėlusių specialistų, siekiant paslėpti jų nekvalifikuotai atliktą nesandarumo vietos paiešką. Iš pateiktos ataskaitos negalima daryti išvados, kad vamzdynai po jų sumontavimo nebuvo išbandyti prieš užliejant juos betono sluoksniu. Ieškovai nepateikia jokių įrodymų, kad kanalizacijos nuotakyno ir vidaus vandentiekio įrengimo darbus atliko atsakovė arba atsakovės darbuotojai bei, kad atsakovei už darbus buvo sumokėta.
9. Ieškovai pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog įstatymas nereikalauja statybos rangos sutarties privalomos rašytinės formos. Ieškovai 2020 m. pabaigoje pradėjo ieškoti namo. Spalio – lapkričio mėnesiais keletą kartų pasikonsultavo su I. G., kad jis patartų kokį namą pirkti. Vieno pokalbio metu jis pasiūlė apžiūrėti namą, kurį statė jo vadovaujama atsakovė. Vėliau ieškovams tapo žinoma, kad 2017 – 2018 m. atsakovė (kaip rangovas) ir UAB „Turėk savo“ (kaip užsakovas) buvo sudarę žodinę Statybos rangos sutartį dėl dviejų vienbučių gyvenamųjų namų statybos ir buvo sutarę toliau vystyti projektą statant dar 6 gyvenamuosius namus netoliese. Adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) 2018 m. buvo pastatyti 2 nebaigtos statybos gyvenamieji namai (59 procentų baigtumo). Tuo metu atsakovės ir UAB „Turėk savo“ bendradarbiavimas nutrūko dėl netinkamų atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo: nepatenkinamos statybos darbų kokybės, sutarties vykdymo terminų pažeidimų, finansinių pažadų nesilaikymo. Atsakovės vadovui pasiūlius apžiūrėti Gyvenamąjį namą ieškovai su šiuo pasiūlymu sutiko. Apžiūros metu jis paskambino UAB „Turėk savo“ vadovui ir pranešė jam, kad surado Gyvenamojo namo pirkėją. Sudarius 2021 m. vasario 4 dienos pirkimo – pardavimo sutartį, po kelių dienų ieškovai susitiko su atsakovės vadovu Gyvenamajame name ir sudarė žodinę Statybos rangos sutartį. Tai, kad Statybos rangos sutartis buvo sudaryta su atsakove, patvirtina sąmatos, statybinių medžiagų tiekėjų atsakovei išrašytos sąskaitos už statybines medžiagas, atsakovės naudojamas Statybos rangos sutarties Gyvenamajame name vykdymui, bei ieškovų ir rangovo susirašinėjimas.
10. Ieškovai pažymėjo, kad yra visiškai atsiskaitę su atsakove. Tai patvirtina 2022 m. rugpjūčio 30 d. 16 val. 38 min. vykusio telefoninio pokalbio tarp ieškovo ir atsakovės vadovo turinys. Be to, atsakovė nei iki bylos iškėlimo, nei po bylos iškėlimo nė karto nėra pareiškusi jokių pretenzijų dėl netinkamo pareigos atsiskaityti už atliktus statybos rangos darbus vykdymo.
11. Ieškovai nurodė, kad atsakovės vadovas I. G. ieškovui visų statybos rangos darbų atlikimo metu siuntė tiek atliktų darbų ir jų kainų suvestines, tiek tarpinių statybos darbų rezultatų fotonuotraukas. Paaiškino, kad sutarties šalių giminystės (svainystės) faktas nepaneigia sutarties šalių pareigos tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, o netinkamo sutarties vykdymo atveju giminystės (svainystės) santykiai nešalina sutartį netinkamai vykdžiusios šalies civilinės atsakomybės. Todėl atsakovės argumentas, kad ieškovai su atsakovės vadovu tik konsultavosi, neatlygintinai bei neprisiimant jam jokių įsipareigojimų, klausė jo nuomonės, vertintinas itin kritiškai.
12. Ieškovai paaiškino, kad jie su atsakove nesitarė dėl jokių laikinų vandentiekio ar laikinų nuotakyno tinklų įrengimo, atsakovės pateiktoje sąmatoje tokie darbai nėra nurodyti. Atsakovė rengė buitinių nuotekų tinklą, apie šių darbų atlikimą atsakovė informavo ieškovą Viber žinute. Ataskaitoje nenurodyta, kad paslėptus darbus atidengė ataskaitą surašęs statybos specialistas. Vertinimas buvo atliktas objektą apžiūrėjus vietoje, paslėptų darbų pats vertintojas neatidarinėjo, tai atliko ieškovų samdyti kvalifikuoti specialistai. Vertintojas surinko informaciją ir nustatė faktus. Ataskaitoje nurodyta, kad siekiant surasti defektus, buvo sukeliamas vandentiekio slėgis iki 4,5 bar. Toks slėgis yra pakankamas, kad netinkamai sujungti plastikiniai vamzdžiai sujungimo vietose išsinertų.
13. Ieškovai pažymėjo, kad vertinamajame objekte įvadinio vandentiekio slėgis yra 4,5 bar, tai yra toks visos vandentiekio sistemos darbo slėgis. Įprastai miesto vandentiekyje darbo slėgis būna nuo 5 iki 10 bar, priklausomai nuo pastatų aukštingumo. Gamintojo teigimu, kokybiškai sumontuota vamzdynų sistema gali išlaikyti 15 bar slėgį. Apžiūros ir naudojimo metu slėgis buvo tris kartus mažesnis nei leidžiamas bandymui. Taigi atsakovės teiginys, kad toks 4,5 bar slėgis galėjo sąlygoti vamzdžių išsinėrimą, dar kartą parodo atsakovės visišką nekompetenciją ir neišmanymą apie vandentiekio sistemų montavimą ir jų bandymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovės UAB „IR sprendimai“ ieškovams P. S. ir V. S. 3758,50 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 603,56 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš atsakovės UAB „IR sprendimai“ priteisė valstybės naudai 54,41 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Kartu teismas skyrė I. G. 300 Eur baudą už šalies priesaikos sulaužymą.
15. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių argumentus bei paaiškinimus nustatė, kad ieškovai 2021 m. vasario 4 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu iš pardavėjo UAB „Turėk savo“ įsigijo nuosavybės teise 59 procentų baigtumo Gyvenamąjį namą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad iki nurodyto baigtumo Gyvenamąjį namą statė UAB „IR sprendimai“ ir kad atsakovės vadovas I. G. tarpininkavo ieškovams perkant Gyvenamąjį namą. Teismas nustatė, kad atsakovė nesutiko su ieškovais, jog tarp šalių buvo 2021 m. vasario pradžioje buvo sudaryta žodinė Statybos rangos sutartis, neigė sudariusi Statybos rangos sutartį su ieškovais dėl Gyvenamojo namo įrengimo iki dalinės apdailos, atlikusi statybos rangos darbus bei tai, kad su įmone buvo atsiskaityta už atliktus darbus.
16. Teismas rėmėsi teismų praktika ir pažymėjo, jog rangos teisinius santykius reglamentuojančiose specialiose ir rangos teisinius santykius reglamentuojančiose bendrose teisės normose nėra nustatyta specialių reikalavimų, keliamų statybos rangos sutarties formai. Nurodė, kad šalis, įrodinėjanti sutarties sudarymo faktą, turėtų įrodyti, jog susitarta dėl esminių Statybos rangos sutarties sąlygų, o būtent, kad rangovas įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.681 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovai, kaip vartotojai, turi teisę įrodinėti sutarties sudarymo faktą įvairiais įrodinėjimo būdais, taip pat ir netiesioginiais įrodymais, ir būtent atsakovei, kaip verslininkei, atsiranda neigiamos pasekmės dėl to, kad veikdama kaip profesionalas nesudarė rašytinės Statybos rangos sutarties bei kitų ją lydinčių dokumentų.
17. Teismo vertinimu, iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad šalys sudarė žodinę Statybos rangos sutartį, t. y. susitarė, kad atsakovė toliau tęs Gyvenamojo namo statybą. Minėtas žodinis susitarimas yra abstraktus, tačiau iš atsakovės vadovo ieškovui siųstų fotonuotraukų matyti, kad buvo atliekami aptarti statybos darbai. Taip pat Statybos rangos sutarties sudarymą patvirtina elektroniniu paštu iš įmonės naudojamo ir Juridinių asmenų registre nurodyto elektroninio pašto adreso (ir.statyba@gmail.com) ieškovui atsiųsta lokalinė sąmata, kurioje nurodyti statybos darbai, darbo užmokesčio dydis, medžiagų ir mechanizmų kaina, darbai padalinti į dvi dalis – paryškintą juodai didesniu šriftu ir mažesniu šriftu, paryškintosios dalies darbo užmokesčio dydis (16 099 Eur) sutampa su ieškovo nurodyta sumokėta atsakovei pirmąja suma už statybos rangos darbus. Šalių susirašinėjimas patvirtina ieškovo teiginį, kad atsakovės atstovui buvo perduotas Gyvenamojo namo raktas bei signalizacijos pultelis, kad ieškovų nesant namuose, statybos rangos darbus atliekantys asmenys galėtų įeiti į namą. Telefoninių pokalbių metu atsakovės vadovas pripažino, kad jo įmonė atliko statybos rangos darbus Gyvenamajame name. Nuotraukose ir video įrašuose buvo užfiksuoti atsakovės veikloje naudojamos transporto priemonės bei dirbo įmonės darbuotojai (K. V., D. G., V. G., M. G., I. M., M. M.), dalis jų buvo apsirengę darbo rūbais, darbas nebuvo trumpalaikis, ir kameros neužfiksavo, kad patys ieškovai būtų atvykę kartu atlikti statybos rangos darbus. Iš šalių susirašinėjimo, garso įrašų, telefono pokalbių išklotinių matyti, kad atsakovės vadovas iš esmės atliko statybos darbų vadovo funkcijas. Ieškovas dėl atsiradusių darbų trūkumų pašalinimo kreipėsi į atsakovės vadovą, o ne kažkokius kitus asmenis.
18. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovės atstovas teismo posėdyje neigė, jog pateiktame garso įraše kalba atsakovės vadovas, kad vienas iš pateiktų garso įrašų greičiausiai yra sumontuotas iš daugelio pokalbių tarp jo ir ieškovo ir teikė rašytinius specialistų paaiškinimus apie tai, kad vaizdo bei garso įrašai gali būti su atitinkamomis programomis montuojami ir koreguojami, tačiau tokie prieštaravimai ir abejonės pašalinti atlikus garso įrašų fonoskopinės ekspertizę. Minėtos ekspertizės akto išvados pagrindžia, kad garso įrašai yra originalūs, signalo redagavimo ar įrašymo režimo pertraukimo pėdsakų nėra, garso įrašuose užfiksuotas I. G. balsas ir kalba. Ekspertai tik negalėjo nustatyti, ar minėti įrašai atitinka realų laiką.
19. Teismas nustatė, kad atsakovės atstovas nepateikė daugiau įrodymų, tikslu pagrįsti, jog sąmata rengta tam, jog ieškovai gautų pradinę informaciją apie galimas statybos darbų kainas, kad tai nebuvo pasiūlymas dėl Statybos rangos sutarties sudarymo. Teismo vertinimu, atsakovės atstovo paaiškinimai dėl minėtos lokalinės sąmatos turinio buvo nenuoseklūs ir keitėsi. Remdamasis tuo teismas laikė, jog įrodymų visuma leidžia abejoti atsakovės atstovo I. G. nuoširdumu duodant paaiškinimus teismo posėdyje ir jais nesivadovauti.
20. Teismas taip pat kritiškai vertino atsakovės teismo posėdyje apklaustų liudytojų I. G., D. G. ir V. G. parodymus, kadangi visi liudytojai yra susiję giminystės ryšiais su atsakovės atstovu I. G., o D. G. ir V. G. dar ir dirba UAB „IR sprendimai“. Šiame kontekste paminėjo ir tai, kad nors D. G. ir V. G. nurodė, jog jie padėjo ieškovui įrengti laikiną drenažą, kad jis pats dalyvavo jungiant vamzdžius ir atliko kitus darbus, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad klojant oranžinius drenažo vamzdžius ieškovo vietoje nebuvo. Gyvenamajame name ir jo teritorijoje I. G., jo šeimos nariai ir atsakovės darbuotojai dirbo ne keletą dienų, o nuolat nuo 2021 m. vasario mėnesio iki 2021 m. rugsėjo mėnesio. Kartu pažymėjo, jog liudytojų parodymai buvo nenuoseklūs, prieštaringi, liudytojai daug ko neprisiminė, nežinojo esminių faktų apie statybos pradžia ir pabaigą, nors byloje teikti video įrašai pagrindžia, jog liudytojai ne kartą dalyvavo atliekant rangos darbus.
21. Teismas nustatė, kad ieškovai visiškai atsiskaitė su atsakove už atliktus statybos rangos darbus. Tai patvirtina 2022 m. rugpjūčio 30 d. garso įrašas, kuriame atsakovės vadovas pripažino, kad už darbus buvo atsiskaityta. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė ar jos atstovas nereiškė reikalavimų ieškovams dėl nesumokėtos kainos už atliktus statybos rangos darbus, be to, ieškovo nurodyta atsakovei sumokėta suma beveik atitinka ir 2020 m. kovo 18 d. lokalinėje sąmatoje nurodytą galutinę už statybos rangos darbus mokėtiną sumą.
22. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą bei nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia labiau tikėtina aplinkybę, jog ieškovai 2021 m. vasario pradžioje sudarė Statybos rangos sutartį su atsakove UAB „IR sprendimai“ dėl sąmatoje nurodytų statybos rangos darbų atlikimo, kad šiuos darbus nuo 2021 m. vasario mėnesio iki 2021 m. rugsėjo mėnesio atliko atsakovė, pasitelkdama savo darbuotojus ir trečiuosius asmenis, o ieškovai tinkamai atsiskaitė su atsakove. Tarp ieškovų ir atsakovės susiklostė vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai dėl ieškovų šeimos poreikiams tenkinti Gyvenamojo namo statybos (CK 6.681 straipsnio 4 dalis).
23. Teismo posėdyje apklaustas specialistas V. Š., atlikęs Gyvenamojo namo statybos darbų kokybės vertinimą, palaikė savo išvadą dėl nustatytų vandentiekio sistemos defektų, teikė papildomus paaiškinimus. Teismas sprendė vadovautis minėto liudytojo parodymais, kadangi nenustatytas liudytojo suinteresuotumas byla, jo parodymai yra nuoseklūs ir išsamūs, jais paaiškinama, kodėl buvo pateikta tokia išvada, o teismas pagal pateiktus kvalifikaciją pagrindžiančius įrodymus neturi pagrindo abejoti jo kompetencija ir kvalifikacija.
24. Teismas taip pat nurodė, jog tai, kad būtent atsakovė įrengė vandentiekio sistemą, o tai patvirtina byloje pateiktų įrodymų visuma: ieškovo paaiškinimai, lokalinė sąmata, kurioje nurodyta „Vidaus kanalizacijos įrengimas“, „Vidaus vandentiekio įrengimas“, susirašinėjimai tarp šalių, garso įrašai, kuriuose atsakovės vadovas pripažino, jog jo darbuotojai įrengė vandentiekio ir kanalizacijos sistemas. Laikė, kad ieškovai įrodė, jog atsakovė atliko ginčo darbus Gyvenamajame name.
25. Teismas nurodė, kad pagal teisinį reglamentavimą nustačius darbo rezultato trūkumus jau atlikus darbą, - jo (rezultato) priėmimo ir naudojimo metu, užsakovo teises reglamentuoja CK 6.678 straipsnis, pagal kurį užsakovas turi teisę pasirinkti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų. Atsakovei neištaisius vandentiekio ir kiemo nuotakyno trūkumus, ieškovai pašalino defektus pasitelkę trečiuosius asmenis. Iš viso jie turėjo 3 758,50 Eur išlaidų. Ieškovai pareikalavo atsakovę atlyginti patirtas išlaidas, taip naudodamiesi CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatytu užsakovo pažeistų teisių gynybos būdu. Įrodymų, kad šias išlaidas atsakovė atlygino ieškovams, byloje nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Atsakovė pažeidė savo kaip rangovės nustatytą pareigą atlyginti dėl darbų trūkumų šalinimo atsiradusias išlaidas, taip pat CK 6.4 straipsnyje, 6.38 straipsnyje nustatytas pareigas tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai.
26. Teismas pažymėjo, kad inžinerinėms sistemoms nagrinėjamu atveju taikomi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ (Žin., 2003, Nr. 83-3804) (akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. balandžio 1d. iki 2023 m. liepos 25 d., toliau – STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (TAR, 2016 m. gruodžio 5 d., Nr. 2016-28228) (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d., toliau – STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“) reikalavimai. Pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, kad defektų atsiradimas siejamas su atliktais statybos rangos darbų trūkumais. Taigi statybos rangos darbai neatitiko STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 404., 415.9.1., 415.9.3., 447., 448. punktuose bei Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.
27. Teismas nusprendė ieškinį patenkinti visiškai, todėl priteisė ieškovei statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
28. Kartu teismas pažymėjo, kad prieš teikdamas paaiškinimus atsakovės vadovas pagal CPK 186 straipsnio 6 dalį prisiekė byloje sakyti tiesą ir pasirašė priesaikos tekstą, buvo įspėtas, jog už priesaikos sulaužymą teismas jam gali skirti baudą iki 300 Eur. Teismas nustatė, kad teikdamas paaiškinimus dėl 2022 m. liepos 27 d. ir 2022 m. rugpjūčio 30 d. garso įrašų ir nurodydamas, jog garso įrašuose kalba ne jis arba garso įrašai yra sumontuoti, o 2024 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktame ekspertizės akte nurodžius, jog garso įrašai yra originalūs, juose užfiksuotas I. G. balsas ir kalba, atsakovės vadovas sulaužė teismo posėdyje duotą priesaiką, kas sudaro pagrindą skirti jam baudą. Įvertinęs tai, kad po minėtų atsakovės vadovo paaiškinimų užsitęsė bylos nagrinėjimas, kadangi buvo paskirta fonoskopinė ekspertizė, teismas sprendė skirti maksimalią 300 Eur baudą už priesaikos sulaužymą (CPK 186 straipsnio 6 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
29. Atsakovė apeliaciniu skundu su Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad:
29.1. teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą (CPK 176, 181, 185 straipsniai), netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nesivadovavo tikimybių pusiausvyros principu ir išvadas parėmė prieštaringais, nepatikimais įrodymais, padarė nelogiškų išvadų ir dėl to priėmė nemotyvuotą, nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą;
29.2. atsakovės vadovas I. G. bendravo su ieškovais ne kaip atsakovės vadovas, bet kaip privatus asmuo, kadangi jo sutuoktinė ir ieškovė yra (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas darė išvadas remdamasis tuo, kad dalis dokumentų rašinėjimo buvo atsiųsta iš pašto paskyros, nurodytos atsakovės vardu Juridinių asmenų registre, bei tuo, kad komerciniai pasiūlymai iš medžiagų tiekėjų gauti atsakovės vardu. Tačiau nėra nustatyta, kad kokia nors dalis statybinių medžiagų buvo nupirkta atsakovės kaip juridinio asmens ir parduota arba perduota ieškovams. Ieškovai pripažino, kad apmokėjo medžiagų kainą tiesiogiai tiekėjams ir gavo iš tiekėjų apskaitos dokumentus. Ieškovus, I. G. ir jo sutuoktinę I. G. siejo asmeniniai, giminyste paremti santykiai, kurių negali apimti atsakovės tariamai sudaryta rangos sutartis;
29.3. pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad dalį darbų atliko atsakovės darbuotojai – M. V. ir I. M.. Minėti asmenys nebuvo apklausti teismo posėdžio metu, o aplinkybę, jog jie dirbo pas ieškovus patvirtina tik ieškovo parodymai;
29.4. teismas nustatė, kad ieškovai atsiskaitė su atsakove remdamasis pokalbio tarp ieškovo ir I. G. garso įrašu. Nepagrįstai neatsižvelgė, kad tokio pobūdžio garso įrašai buvo gauti neteisėtai, kadangi I. G. nebuvo įspėtas apie įrašo darymą ir kaupimą. Skaitmeniniai garso įrašai yra techninėmis priemonėmis neapsaugoti nuo pakeitimo, ieškovas yra informacinių technologijų specialistas, turintis įgūdžius keisti skaitmeninius duomenis;
29.5. atsakovei apie atliekamą V. Š. statybos darbų kokybės vertinimą nebuvo pranešta. Jį kaip privatų asmenį samdė ieškovai. Taigi teigti, kad išvada pateikta nešališkai nėra jokio pagrindo. Bylos nagrinėjimo teisme metu V. Š. nurodytų aplinkybių patikrinti nebuvo galimybių. Atkasus kiemo nuotakyno vamzdyną nebuvo surašytas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nuotraukas darė ieškovas ir jo samdyti asmenys, dėl to skirti teismo ekspertizę patikrinti V. Š. išvadų pagrįstumą tapo neįmanoma, kadangi išvados būtų grindžiamos suinteresuotų asmenų surinkta medžiaga. Atlikdami darbus nesurašant antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, nepranešant apie apžiūrą atsakovei, ieškovai veikė savo rizika;
29.6. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neskyrė teismo ekspertizės, atsižvelgdamas į tai, kad liudytojas G. R. teismo posėdžio metu patvirtino, jog buvo drenažo vamzdis. Drenažo būtinybė taip pat patvirtino atsakovės pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, kad prieš Gyvenamąjį namą įsigyjant jis buvo nebaigtas, o dėl nepriežiūros stoge buvo anga, per kurią pateko krituliai į namo vidų, todėl buvo objektyviai būtina pašalinti drėgmę įrengiant drenažą.
29.7. pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad būtent atsakovės darbuotojai dirbo pas ieškovus, remdamasis pateiktomis nuotraukomis, kuriose užfiksuoti I. G., jo šeimos nariai ir atsakovės darbuotojai. Priešingai nei nurodo teismas, vaizdo įrašuose veidų nesimato, asmenis galima identifikuoti tik pagal aprangą ir požymius;
29.8. atsakovė ir atsakovės darbuotojai nesudarinėjo ir neperdavė ieškovams pateiktos statybos darbų sąmatos. Tai patvirtina aplinkybė, kad sąmatoje nėra atsakovės vadovo ar darbuotojų parašų bei nėra apskaičiuotos socialinio draudimo sąnaudos. Taip pat iš sąmatos formos matyti, kad ieškovų pateikta sąmata parengta nenaudojant sąmatų sudarymo programinės įrangos ir UAB „Sistela“ duomenų bazės, be ko tinkamai parengti sąmatą yra neįmanoma;
29.9. I. G. posėdžio metu nurodė, kad balsas garso įrašuose yra panašus į jo, tačiau jis neigė kalbėjęs būtent tokio turinio pokalbyje. Fonoskopinės ekspertizės išvada, kad įrašuose nėra pakeitimo požymių savaime nereiškia patvirtinimo, kad garso įrašas yra autentiškas, nebuvo keičiamas, kadangi tai yra skirtingos kategorijos. Teismo ekspertai nepateikė išvados ir nepatvirtino, kad garso įrašas buvo apsaugotas nuo pakeitimo specialiomis techninėmis priemonėmis ir technikos gamintojas garantuoja įrašo autentiškumą. Ieškovas yra informacinių technologijų profesionalas ir jam žinomi skaitmeninės informacijos apsaugos nuo pakeitimo technologijos ir gamintojų teikiamos garantijos tuo klausimu, tačiau ieškovas teismui duomenų apie garso įrašų autentiškumą užtikrinančias priemones nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai kokiomis aplinkybėmis ieškovas padarė garso įrašus. Jie galėjo būti padaryti ieškovui ir atsakovės vadovui būnant skirtingose vietose, jis galėjo kalbėti vairuodamas transporto priemonę, būdamas užimtas kitais reikalais, neturėdamas galimybės susikoncentruoti į pokalbį, ne visada išgirsdamas ieškovo klausimus. Be to, kadangi I. G. nebuvo įspėtas apie jo privataus bendravimo su ieškovu svainystės pagrindu įrašų darymą ir jų kaupimą, tokio pobūdžio garso įrašai buvo gauti neteisėtai, pažeidžiant 2016 m. balandžio 27 d. E. P. Ir Tarybos Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies f punktą, 13 straipsnio 1 dalies a ir c punktus;
29.10. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad I. G. sulaužė duotą priesaiką. I. G. posėdžio metu nurodė, jog balsas garso įrašuose panašus į jo, tačiau neigia kalbėjęs būtent tokio turinio pokalbyje. Teismo ekspertai nepateikė išvados ir nepatvirtino, kad įrašas buvo apsaugotas nuo pakeitimo techninėmis priemonėmis. Todėl fonoskopinės teismo ekspertizės akte pateikta išvada yra tikėtina, o ne kategoriška. Nei vienas iš šių duomenų šaltinių neturi pranašumo prieš kitą;
29.11. teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, darydamas išvadą, kad atsakovė atliko darbus ir juos perdavė ieškovams. Nėra jokių duomenų kada ir kokius darbus ieškovams perdavė atsakovė;
29.12. atsakovė su ieškovais nesudarė žodinės ar kitokios formos Statybos rangos sutarties. Ieškovai teismui nereiškė reikalavimo pripažinti tokią sutartį sudaryta ir nustatyti jos sąlygas. Nenustačius tariamos Statybos rangos sutarties sąlygų nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė tokią sutartį pažeidė.
30. Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
30.1. apeliacinis procesas turi būti nutrauktas, kadangi apeliacinis skundas pateiktas praleidus įstatyme nustatytą apskundimo terminą, o apeliantė nepateikė teismui prašymo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo terminą, nenurodė teismui, kokios svarbios priežastys nulėmė šio termino praleidimą. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas apeliacinį skundą priėmė;
30.2. įstatymas nereikalauja statybos rangos sutarties privalomos rašytinės formos, todėl tokios formos sutarties nebuvimas savaime nedaro sutarties negaliojančia ir nepanaikina šalių prievolių, atsiradusių iš sutartinių santykių, o šių egzistavimas gali būti įrodinėjamas ir kitais leistinais įrodymais. Nagrinėjamu atveju atsakovės nurodytų argumentų kontekste (neigiant šalių rangos santykius) reikšminga ir tai, kad pagal CK 1.71 straipsnio 2 dalį sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Byloje surinkta ir ištirta gausybė įrodymų, patvirtinančių, kad tarp ieškovų ir atsakovės buvo sudaryta Statybos rangos sutartis;
30.3. ieškovas, teikdamas paaiškinimus, nurodė reikšmingą aplinkybę, kuri taip pat patvirtina, kad Statybos rangos sutartis buvo sudaryta su atsakove, o ne su jos vadovu, kaip privačiu asmeniu: sulygtų atlikti statybos darbų apimtis sąlygojo tai, kad jų atlikti fizinis asmuo nebūtų pajėgus, tokiai statybos darbų apimčiai atlikti yra reikalingi didesni žmogiškieji, techniniai ir kiti resursai. Taigi atsakovės vardu Gyvenamojo namo statybos darbus atliko atsakovės darbuotojai;
30.4. byloje esantis rašytinis įrodymas – elektroninis laiškas – patvirtina, kad statybos darbų sąmatą atsakovė jiems perdavė elektroniniu laišku iš atsakovės viešai deklaruojamo elektroninio pašto ir.statyba@gmail.com. Ieškovai yra vartotojai, o atsakovė – juridinis asmuo teikiantis profesionalias statybos rangos darbų atlikimo paslaugas, todėl ieškovai nėra atsakingi už jos sudarytos statybų darbų sąmatos turinį, rekvizitus, jos formą. Tai, kad atsakovė savo veikloje nesinaudoja UAB Sistela statybos darbų sąmatų sudarymo sistema bei jos duomenimis, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė Gyvenamojo namo statybos rangos darbų sąmatos ieškovams nerengė, nesiuntė ir nesusitarė dėl joje numatytų statybos rangos darbų atlikimo;
30.5. pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė atsakovės argumentus, kad I. G. su ieškovais bendravo ne kaip atsakovės vadovas, bet kaip privatus asmuo, turintis su ieškovais giminystės ir svainystės ryšius. Sutarties šalių (jų atstovų) giminystės (svainystės) faktas nepaneigia sutarties šalių pareigos tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, o netinkamo sutarties vykdymo nešalina sutartį netinkamai vykdžiusios šalies civilinės atsakomybės. Taigi ieškovų ir atsakovės vadovo giminystės (svainystės) ryšiai nėra tokio pobūdžio, kad atsakovė teiktų didelės vertės neatlygintines statybos rangos paslaugas ieškovams;
30.6. ieškovų pateiktuose garso įrašuose nėra fiksuota jokių duomenų apie privatų pokalbyje dalyvavusių asmenų gyvenimą, ieškovai neturėjo tikslo rinkti kito pokalbyje dalyvavusio asmens duomenis, įrašu ieškovai siekia apginti savo interesus. Todėl į bylą pateikti ieškovo ir atsakovės vadovo garso įrašai atitinka įrodymams keliamą leistinumo reikalavimą. Fonoskopinės ekspertizės akte nurodyta, kad ieškovų į bylą pateikti telefoninių pokalbių garso įrašai būtų neoriginalūs, redagavimo ar įrašymo režimo pertraukimo pėdsakų nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl fonoskopinės teismo ekspertizės skyrimo, sudarė galimybes atsakovei pateikti savo siūlomus ekspertui užduotinus klausimus bei galimas ekspertų kandidatūras. Tačiau atsakovė šia teise nepasinaudojo – nesiūlė ekspertui užduoti klausimą: ar garso įrašai buvo apsaugoti nuo pakeitimo specialiosiomis techninėmis priemonėmis ir technikos gamintojas garantuoja įrašo autentiškumą. Atsakovė, teigdama, kad garso įrašai buvo pakeisti, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis), tačiau jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikia, o apeliacinis skundas grindžiamas vien prielaidomis;
30.7. atsakovė tiek bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, tiek apeliaciniame skunde nepagrįstai neigia gavusi atsiskaitymą iš ieškovų už atliktus statybos rangos ir nurodo, kad šiuos darbus organizavo ir/ar atliko I. G. kaip fizinis asmuo. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad I. G. kaip fizinis asmuo vykdytų atlygintinus statybos rangos darbus, gautų ir deklaruotų savo pajamas iš tokios ieškovų naudai atliktos veiklos. Be to, byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad ieškovai nebūtų atsiskaitę už atliktus statybos rangos darbus, o atsakovė nereiškė pretenzijų dėl ieškovų neatsiskaitymo už atliktus statybos rangos darbus;
30.8. ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Ieškovai į bylą pateikė ne tik atsakovės atliktų statybos darbų trūkumus pagrindžiančius įrodymus, tačiau teikta Ataskaita įrodė ir trūkumų atsiradimo priežastis – konkrečius rangovo neteisingai atliktus statybos rangos darbus. Tuo tarpu atsakovė tik neigė tiek patį Statybos rangos sutarties sudarymo faktą, tiek nepripažino statybos darbų trūkumų, ir neįrodė, jog atsakomybė tenka kitiems statybose dalyvavusiems asmenims. Ieškovai į bylą pateikė Ataskaitą, kuria yra įvertinta Gyvenamojo namo vandentiekio ir kiemo nuotakyno atliktų darbų kokybė. Ataskaitoje yra nustatyti šiurkštūs statybinių norminių aktų pažeidimai, dėl kurių vertintų inžinerinių sistemų eksploatuoti negalima. Šie defektai detaliai yra aptarti Ataskaitoje, įvardinant, kokių statybos privalomųjų norminių dokumentų reikalavimų nebuvo laikytasi;
30.9. atsakovė apeliaciniame skunde užsimena, kad statybos darbų trūkumų priežastims nustatyti turėjo būti skiriama teismo ekspertizė, tačiau tokios ekspertizės neprašė teismo skirti. Teismas tokio pobūdžio bylose nėra aktyvus ir pagrįstai savo iniciatyva nerinko įrodymų (neskyrė ekspertizės);
30.10. atsakovės apeliaciniame skunde nurodomi argumentai apie laikinus nuotakyno įrenginius („įrengiami laikini nuotekų ar vandentiekio įrenginiai statybos darbų laikotarpiui“) yra nepagrįsti, kadangi ieškovai su atsakove nesitarė dėl jokių laikinų vandentiekio ar laikinų nuotakyno tinklų įrengimo, atsakovės pateiktoje sąmatoje tokie darbai nėra nurodyti;
30.11. atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kurioje jos vadovui I. G. yra skirta 300 Eur dydžio bauda už priesaikos sulaužymą, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu netinkamai vertino subjektyvų įrodymą – atsakovės vadovo paaiškinimus, kadangi juos nepaneigė fonoskopinės teismo ekspertizės išvada. Atsakovės vadovas klaidino teismą, nurodydamas, kad jis nedalyvavo tokio turinio pokalbyje. Toks atsakovės vadovo elgesys yra vertintinas kaip teismo klaidinimas, bylos proceso vilkinimas, bylinėjimosi išlaidų didinimas. Taigi atsakovės vadovo priesaikos sulaužymas nebuvo formalus – jis sukėlė neigiamas pasekmes.
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
31. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
32. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo spręsta, jog šalys buvo sudarę žodinę Statybos rangos sutartį dėl statybos darbų atlikimo Gyvenamajame name, kad atsakovė yra atsakinga už atsiradusius vandentiekio sistemos defektus, todėl ieškovams, kaip vartotojams, įgijus teisę pasirinkti vieną iš savo teisių gynimo būdų, jų reikalavimu, priteistas statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl termino apeliaciniam skundui paduoti
33. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skunde nurodo, kad apeliacinis procesas nutrauktinas, kadangi apeliacinis skundas pateiktas praleidus CPK 307 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą, apeliantė nepateikė prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, nenurodė priežasčių, dėl kurių apeliacinis skundas paduotas praleidus įstatyme įtvirtintą terminą, o pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas to, apeliacinį skundą priėmė.
34. CPK 307 straipsnyje reglamentuoti apeliacinio skundo padavimo terminai. Nurodyto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Nurodytas apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 307 straipsnio 2 dalis).
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimų apeliacinio apskundimo terminus, siekia užtikrinti teismo sprendimų, o kartu ir civilinių teisinių santykių, stabilumą. Įstatyme neįvardyta, kokios priežastys laikytinos svarbiomis, šį klausimą palikta spręsti teismui savo nuožiūra. Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos faktines aplinkybes, taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Vienas iš teisingo teismo aspektų yra asmeniui pasiekiama galimybė apskųsti teismo sprendimą. Apskundimas vykdomas proceso įstatymo numatyta tvarka, o šios tvarkos nesilaikymas gali nulemti, kad asmuo tokią teisę praranda ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2003; 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018, 103 punktas). Pagal nurodytas teisės normas, praleistas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Sąžiningai besielgiantis proceso dalyvis, praleidęs terminą apeliaciniam skundui paduoti, tačiau nurodęs termino praleidimo priežastis ir pateikęs įrodymus, neturėtų prarasti vienos pagrindinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka; kitu atveju tai prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2009; 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018, 103 punktas).
36. Skundžiamas sprendimas priimtas 2024 m. gruodžio 4 d. Pagal CPK 307 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Taigi, trisdešimties dienų terminas pasibaigė 2025 m. sausio 3 d., kadangi pagal proceso įstatyme įtvirtintas procesinių terminų skaičiavimo taisykles metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojama procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenumatyta ko kita (CPK 73 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu CPK 74 straipsnyje įtvirtinta procesinių terminų pabaiga, numatant, kad tais atvejais, kai procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, turi būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių (6 dalis). Kadangi trisdešimties dienų terminas apeliaciniam skundui pateikti suėjo 2025 m. sausio 3 d. (darbo dieną), paskutinė diena apeliaciniam skundui pateikti ir buvo 2025 m. sausio 3 d. (penktadienį).
37. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, nagrinėjamu atveju atsakovės nurodyta apeliacinio skundo registracijos data pirmosios instancijos teisme 2025 m. sausio 6 d., apeliacinis skundas pateiktas 2025 m. sausio 4 d. 00:08:30, taigi, praleidus terminą apeliaciniam skundui pateikti (CPK 74 straipsnio 6 dalis). Pirmosios instancijos teismas rezoliucija atsakovės apeliacinį skundą priėmė, nenurodydamas, jog terminas apeliaciniam skundui pateikti atnaujinamas.
38. Tačiau, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, jog procesinis terminas apeliaciniam skundui atnaujinamas, atsakovės procesiniai dokumentai priimti, suteikiant galimybę apeliantei teisę į apeliaciją. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateikto apeliacinio skundo praleidimo terminą (praleistas 00:08:30), laiko, jog toks terminas praleistas nežymiai ir vien tuo aspektu apeliacinio proceso nutraukimas būtų formalus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė dėl tokio nežymaus termino praleidimo neturėtų prarasti vienos pagrindinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka. Taigi nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju akivaizdžiai nepagrįstai priėmė apeliantės teiktą apeliacinį skundą. Nors iš tiesų, apeliantė nenurodė svarių priežasčių, dėl kurių procesinis terminas praleistas, o pirmosios instancijos teismas nenurodė, jog tokį procesinį terminą atnaujina, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, vertinant procesinių terminų laikymąsi bei teisę į apeliaciją, vis tik svarbesnė teisine prasme apeliantės teisė teikti skundą apeliacinės instancijos teismui dėl ją netenkinančio sprendimo, juolab kad, tokį nežymų termino praleidimą galėjo nulemti ir objektyvios priežastys. Taigi, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė atsakovės apeliacinį skundą. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovais ir nutraukti apeliacinį procesą CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 5 dalies pagrindais.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
39. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į apeliacijos nagrinėjimo dalyką, matyti, kad tarp šalių iš esmės kilo ginčas dėl Statybos rangos sutarties (ne)sudarymo, atliktų darbų (vandentiekio sistemos) trūkumų, kuriems šalinti ieškovai pasitelkė trečiuosius asmenis ir dėl to patyrė byloje nurodytas išlaidas, kurias prašė priteisti iš statybos rangos darbus atlikusios atsakovės. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis dėl Statybos rangos sutarties sudarymo fakto, statybos darbų trūkumų, teikdama, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, išvadas parėmė prieštaringais, nepatikimais įrodymais, padarė nelogiškų išvadų, netinkamai vertino ieškovų teiktus garso įrašus, dėl ko priėmė nemotyvuotą, nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Taigi, kaip matyti, apeliantė skundžiamą sprendimą ginčija ir argumentus dėl jo neteisėtumo grindžia netinkamu įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliantės argumentams.
40. Teismų praktika įrodymų vertinimo aspektu yra gausi ir išplėtota. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).
41. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019, 24 punktas).
42. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 116 punktas).
43. Visų pirma, kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, keliamas klausimas dėl netinkamo įrodymų vertinimo pripažįstant rangos sutarties sudarymo faktą. Apeliantė teigia, kad skundžiamu sprendimu konstatuotas rangos sutarties sudarymo faktas nepatvirtintas jokiais rašytiniais įrodymais. Šiuo aspektu kritikuojamos pirmosios instancijos teismo išvados, nurodant, kad: 1) atsakovė kaip įmonė nėra minima jokiuose dokumentuose; 2) nenustatyta, jog atsakovės darbuotojai atliko dalį darbų; 3) neteisingai vertinti vaizdo įrašai; 4) nepagrįstos išvados dėl statybos darbų sąmatos.
44. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių argumentus pirmosios instancijos teisme, bei skundžiamo sprendimo argumentus, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas gausiai surinktų ir labai išsamiai aptartų bei įvertintų įrodymų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, jog šalis siejo sutartiniai statybos rangos santykiai, o tarp ieškovų ir atsakovės buvo sudaryta statybos rangos sutartis.
45. Nors iš tiesų, byloje nėra rašytinės statybos rangos sutarties, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo laikyti, jog šalių nesiejo atsakovės ginčijami statybos rangos santykiai. Iš tiesų, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, statybos rangos sutarties formai nėra keliami jokie specialūs reikalavimai, todėl taikomos bendrosios CK įtvirtintos taisyklės dėl sandorių formos. Rangos sutarties sampratą įtvirtinančio CK 6.681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Taigi, esminis rangos sutarties dalykas yra ne atitinkama sutarties forma, tačiau susitarimas dėl esminių CK 6.681 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų. Todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, sutarties forma neturi esminės reikšmės sutarties galiojimui, o susiklostę tarp šalių statybos rangos teisiniai santykiai ir iš jų kilusios prievolės bei jų vykdymas gali būti įrodinėjami ir kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog statybos rangos sutarties sudarymą pagrindžia labai išsamiai pirmosios instancijos teismo aptarti ir įvertinti įrodymai, kurių apeliacinės instancijos teismas pakartotinai detaliai nenurodo, išskirdamas tik esminius aspektus, dėl kurių apeliantė išreiškia kritiką pirmosios instancijos teismui atliekant įrodymų vertinimą.
46. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas nepritaria atsakovės argumentams, jog aplinkybė, kad atsakovė nėra minima dokumentuose, paneigia pagrįstą išvadą dėl statybos rangos sutarties sudarymo, kadangi tokių sutartinių santykių egzistavimą pagrindžia byloje esančių kitų įrodymų visuma. Byloje pateiktos atsakovės vadovo ieškovui siųstos fotonuotraukos apie atliktus darbus, teiktas šalių susirašinėjimas dėl darbų (pvz. dėl santechnikos, kad atsakovės atstovui perduodamas Gyvenamojo namo raktas ir signalizacijos pultelis). Iš byloje pateikto susirašinėjimo matyti, kad ieškovų ir atsakovės susirašinėjimas elektroniniu paštu vyko viešai skelbiamu atsakovės el. pašto adresu ir.statyba@gmail.com, jis kaip atsakovės kontaktinis adresas nurodytas ir Juridinių asmenų registre, iš šio el. pašto adreso buvo atsiųsta ieškovui 2020 m. kovo 18 d. lokalinė sąmata, kurioje nurodyti visi esminiai duomenys (statybos darbai, medžiagų kaina, darbo užmokesčio dydis). Sutarties sudarymo faktą pagrindžia ir ieškovo bei atsakovės vadovo telefoniniai pokalbiai (dėl jų įrodomosios galios bus apsisakyta atskirai), kurių metu be kita ko buvo aptariama vandentiekio ir nuotakyno darbų kokybė. Pateikta Gyvenamojo namo vaizdo įrašų medžiaga, iš kurios matyti, jog darbus atliko atsakovės darbuotojai, o prie Gyvenamojo namo užfiksuotos atsakovės veikloje naudojamos transporto priemonės. Apeliantė tik selektyviai atrinktus įrodymus kritikuoja apeliaciniame skunde, juos interpretuodama subjektyviai ir jai naudinga linkme, nenurodydama pagrįstų argumentų dėl neteisingai atlikto įrodymų vertinimo. Tačiau įrodymų visuma (detaliai aptarta pirmosios instancijos teismo bei šiame punkte) ir apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių, jog tarp ieškovų ir atsakovės buvo sudaryta statybos rangos sutartis.
47. Antra, abejonių dėl to, kad atsakovei buvo pavesta atlikti statybos rangos darbus, o juos kuravo atsakovės vadovas, nekelia ir aplinkybė, jog ieškovai turėjo pasitelkti dėl darbų apimties, jų pobūdžio bei laiko sąnaudų juridinį asmenį, kuris tokius statybos darbus galėtų atlikti, juolab kad tokiems plataus pobūdžio darbams atlikti buvo reikalingi tiek žinių, tiek ir galimybių (laiko, įrankių) resursai. Tuo tarpu byloje nėra įrodymų, o apeliantė ir nepaneigė, jog tokių darbų nebuvo pajėgi atlikti (CPK 178, 185 straipsniai).
48. Trečia, apeliantės nurodomos abejonės dėl to, kad teismas rėmėsi vaizdo įrašais, kuriuose esančius žmones galima identifikuoti tik pagal aprangą, taip pat nesudaro pagrindo priešingoms teismo išvadoms dėl to, kad buvo sudaryta statybos rangos sutartis darbams ieškovų Gyvenamajame name atlikti. Tai, kad darbus atliko atsakovės darbuotojai, patvirtina byloje nustatytų ir aptartų įrodymų visuma: 1) liudytojai D. G. ir V. G. nurodė, jog ieškovui padėjo įrengti laikiną drenažą, dėl kurio pobūdžio pirmosios instancijos teismas nurodomas aplinkybes atmetė; 2) kaip minėta, buvo užfiksuotos ir atsakovės veikloje naudojamos transporto priemonės, ką patvirtino atsakovės atstovas; 3) telefoninių pokalbių įrašų turinys, kuriuose kalbama apie atliktus darbus. Taigi, pirmosios instancijos teismas išvadas dėl to, jog darbus atliko atsakovės darbuotojai, padarė įvertinęs ne tik apeliantės kritikuojamus vaizdo įrašus, bet ir juose esančią informaciją patvirtinančius kitus įrodymus. Atsakovės argumentas, jog žmones galima identifikuoti tik pagal aprangą, lemiamos reikšmės neturi, kadangi, kaip minėta, šiuo atveju byloje surinkta ir daugiau įrodymų apie tai, kad ieškovams rangos darbus atliko atsakovės darbuotojai, be to, identifikavimo aplinkybė, koks konkrečiai asmuo atliko rangos darbus, nėra reikšminga rangos sutarties sudarymo faktui konstatuoti, kadangi reikalavimas reiškiamas atsakovei kaip juridiniam asmeniui. Kaip minėta, aptartų įrodymų visuma pagrindžia, jog ieškovams rangos darbus atliko atsakovės darbuotojai, o jų įrodomosios reikšmės apeliantės argumentai nepaneigė.
49. Ketvirta, apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantės kritikai, reiškiamai pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl statybos darbų sąmatos. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, atsakovė neigia, kad ji ar jos darbuotojai sudarinėjo ir perdavė ieškovams byloje pateiktą statybos darbų sąmatą. Tačiau ir šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl atsakovės padarytos darbų sąmatos pagrįstos ir kaip vienas įrodymų pagrindžia statybos rangos sutarties sudarymą bei jų pagrindu atsiradusius sutartinius ieškovų ir atsakovės santykius. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog sąmatoje nurodytus darbus pagrindžia kiti byloje esantys įrodymai dėl atskirų statybos darbų atlikimo (pvz. susirašinėjimas, sąskaitos, fotonuotraukos), šiuo aspektu apeliantė apskritai nenurodė jokių argumentų apeliacinės instancijos teisme. Dar daugiau, statybos darbų sąmata išsiųsta iš atsakovės viešai deklaruojamo el. pašto ir.statyba@gmail.com., o atsakovė, neigdama, kad sąskaitą rengė ne ji ir ne jos darbuotojai, taip pat neužsiminė apeliaciniame skunde dėl šios faktinės aplinkybės. Apeliantė aplinkybę, kad sąmata sudaryta ne atsakovės ar jos darbuotojų, įrodinėja remdamasi tik tuo, jog sąmatoje nėra parašų, nenurodytos socialinio draudimo sąnaudos, o sąmata parengta ne UAB „Sistela” statybos darbų sąmatų sudarymo sistema. Tačiau šie apeliantės nurodyti argumentai savaime nepatvirtina, jog sąmata sudaryta ne atsakovės ar jos darbuotojų, kadangi už sąmatos turinį atsakinga yra atsakovė, ir tai, kad joje nenurodyti apeliantės išvardinti duomenys ar ji parengta nesiremiant nurodyta sistema, nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovė apskritai nerengė ieškovams sąmatos, nesitarė dėl joje numatytų darbų atlikimo bei nesiuntė sąskaitos, juolab kad aukščiau aptarti įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes.
50. Penkta, nepagrįsti apeliantės argumentai, jog atsakovės vadovas su ieškovais bendravo ne kaip atsakovės vadovas, o kaip privatus asmuo. Nors byloje nėra ginčo, kad atsakovės vadovo sutuoktinė ir ieškovė yra giminaitės, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo laikyti, kad ieškovus atsakovės vadovas tik konsultavo, o ne jo vadovaujama atsakovė atliko statybos rangos darbus. Sutarties šalis (jų atstovus) siejantis giminystės faktas nepaneigia sutarties šalių pareigos tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Dar daugiau atsakovės argumentus dėl konsultavimo paneigia ir šalių tarpusavio susirašinėjimas bei šalių pokalbių įrašai, iš kurių matyti, jog atsakovė buvo raginama pašalinti statybos darbų trūkumus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu atsakovės vadovas būtų tik konsultavęs ieškovus tam tikrais statybos darbų ar jų atlikimo klausimais, ieškovai nebūtų kalbėję apie statybos darbų trūkumus bei raginę atsakovę juos ištaisyti. Taigi atsakovės argumentai dėl to, kad atsakovės vadovas nagrinėjamu atveju apsiribojo ieškovų konsultavimu bei nuomonės išdėstymu, vertinami kritiškai, laikant kad tai tik atsakovės gynybinė pozicija siekiant paneigti pagrįstas apylinkės teismo išvadas.
51. Šešta, apeliantė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovų atsiskaitymo su atsakove padaryta neleistinų įrodymų pagrindu. Iš byloje pateiktų garso įrašų (dėl jų kaip įrodymų (ne)teisėtumo apeliacinės instancijos teismas pasisakys atskirai), nustatyta, jog atsakovės vadovas pokalbio su ieškovu metu pripažįsta visišką ieškovų atsiskaitymą už atliktus darbus. Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių atsiskaitymo su atsakove faktinę aplinkybę, jų atsakovė nepateikė bei nenurodė ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 straipsnis). Apeliantės versija, jog atsakovės vadovas tik konsultavo ieškovus kaip fizinis asmuo, o su apeliante nebuvo atsiskaityta, nesant byloje objektyvių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių dėl ieškovų atsiskaitymo su atsakove fakto. Taigi, atsiskaitymo už darbus faktinė aplinkybė taip pat sudaro pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tarp šalių buvo sudaryta statybos darbų rangos sutartis.
52. Taigi, apibendrinant išdėstytą apeliacinės instancijos teismas laiko, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas dėl to, jog tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis, o atsakovė (jos darbuotojai) atliko statybos rangos darbus ieškovams priklausančiame Gyvenamajame name. Apeliantės argumentai, jog byloje nėra pateikto darbų perdavimo akto, dėl ko, šios aplinkybės neįvertinęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, kitokių išvadų nesuponuoja. Kaip minėta, byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad Gyvenamajame name vykdyti atsakovės sudarytoje sąmatoje nurodyti darbai.
53. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atsakovės apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, jog sprendime išvados dėl darbų kokybės nepagrįstai padarytos Statinio ekspertizės vadovui inžinieriui V. Š. 2022 m. rugsėjo 29 d. – gruodžio 8 d. atlikto atsakovės atliktų statybos darbų kokybės vertinimo ir jo išvadų pagrindu. Kaip matyti iš pateiktos Ataskaitos, joje detaliai nurodyti ne tik ieškovų Gyvenamajame name atliktų vandentiekio ir vidaus kanalizacijos sistemų bei nuotakyno trūkumai (defektai), nurodytos trūkumus nulėmusių darbų (ne)atlikimo priežastys, nurodyta, kad dėl vandentiekio sistemos defektų vandentiekio sistemos eksploatuoti negalima, kartu nurodyti siūlymai kaip nustatytus defektus pašalinti. Taigi, pagal ieškovų Ataskaitoje nurodytas išvadas dėl statybinių norminių aktų pažeidimų, kurie aptarti ir pirmosios instancijos teismo sprendime, atsiradus (ne) atliktų darbų defektams, vandentiekio sistemos ir kiemo nuotakyno eksploatuoti negalima, kas neabejotinai pagrindžia atsakovės (ne)atliktų darbų defektus. Nors apeliantė kelia abejones dėl Ataskaitoje pateiktos išvados patikimumo, nurodydama, kad Ataskaitą parengusį V. Š. kaip privatų asmenį pasamdė ieškovai, kad atsakovei nebuvo pranešta apie atliekamą vertinimą, o bylos nagrinėjimo teisme metu V. Š. nurodomų aplinkybių nebuvo įmanoma patikrinti, tačiau šie argumentai savaime neeliminuoja nustatytų vandentiekio ir vidaus kanalizacijos sistemų bei nuotakyno trūkumų (defektų). Visų pirma, Ataskaitoje nurodytus defektus bei jų pašalinimo būdus pagrindžia liudytoju teismo posėdyje apklausto V. Š. nuoseklūs ir išsamūs paaiškinimai, kurių apeliantė apart abstraktaus pobūdžio argumentų, nepaneigė. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad apylinkės teismo išvada, kad nenustatytas liudytojo suinteresuotumas, o jo kvalifikacija nekelia abejonių, padaryta nepagrįstai, tokių aplinkybių nepaneigė ir apeliantė. Antra, Ataskaitoje nurodytus defektus pagrindžia ir kito liudytojo – G. R., atlikusio vandentiekio sistemos ir kanalizacijos sistemos defektų įalinimo darbus, parodymai teismo posėdyje. Trečia, byloje pateikti susirašinėjimai, 2022 m. liepos 27 d. ir 2022 m. rugpjūčio 30 d. garso įrašai, kurie patvirtina, jog ieškovai prašė ištaisyti atsakovės vandentiekio ir kiemo nuotakyno defektus. Byloje pateikti įrodymai, jog nustatytus darbų trūkumus ištaisė ieškovų pasitelkti tretieji asmenys. Taigi, apibendrinant aptartą darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne tik atsakovės nurodoma Ataskaita, tačiau ir jai neprieštaraujančiais Ataskaitoje nurodytus defektus patvirtinančiais kitais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantės teiginiui, jog V. Š. nurodytiems vandentiekio ir vidaus kanalizacijos sistemų bei nuotakyno trūkumams (defektams) patvirtinti turėjo būti skiriama teismo ekspertizė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokio pobūdžio bylose teismas nėra aktyvus, savo iniciatyva nerenka įrodymų, todėl šalims nepareiškus tokio prašymo, pagrįstai neskyrė ekspertizės. Apibendrinant išdėstytą vertintina, jog ieškovai pagrindė atsiradusius defektus, o tuo tarpu apeliantei, kaip rangovei tenka pareiga paneigti tiek atliktų darbų defektus, tiek ir įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas atsakovės atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Tuo tarpu apeliantė objektyviais duomenimis nepaneigė nustatytų defektų taip pat neįrodė, kad statybos darbų trūkumai atsirado dėl CK 6.697 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų aplinkybių. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad ieškovai įrodė vandentiekio ir vidaus kanalizacijos sistemų bei nuotakyno trūkumus (defektus), o atsakomybė už juos tenka statybos rangos darbus atlikusiai atsakovei.
54. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria ir apeliantės argumentams dėl ieškovo bei atsakovės vadovo telefoninių pokalbių garso įrašų teisėtumo, teigdama, kad vadovaudamasis pateiktais garso įrašais teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kokiomis aplinkybėmis ieškovas padarė garso įrašus neįspėdamas atsakovės vadovo, kad atsakovės vadovas nebuvo įspėtas apie garso įrašų darymą bei kaupimą, kad tokiu būdu ieškovas siekė įgyti pranašumą civilinėje byloje, o ieškovas yra informacinių technologijų specialistas, turintis įgūdžių keisti duomenis. Apeliacinės instancijos teismas ir šiuo aspektu nepritaria apeliantės argumentams.
55. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra aptaręs garso įrašų kaip įrodinėjimo priemonės leistinumą. Apskritai, įrodinėjimo priemonės leistinumas suprantamas kaip informacijos, sudarančios įrodymų turinį, gavimas nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pagal CPK 177 straipsnio 3 dalį garso įrašai gali būti įrodinėjimo priemonė, jeigu jie padaryti nepažeidžiant įstatymų. Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1406/2002; 2004 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2004; 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2005; 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2006, kt.).
56. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, vertinimo atsakovo teisės į asmens duomenų apsaugą pažeidimo aspektu, kai garso įrašas padarytas atsakovui, kaip duomenų subjektui, nedavus sutikimo daryti pokalbio garso įrašą, yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, spręstina, ar tokie atsakovo teisių apribojimai nustatyti įstatymo, nekeičia šių teisių ir laisvių esmės ir, remiantis proporcingumo principu, yra būtini bei tikrai atitinka <...> bendruosius interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2019, 28 punktas).
57. Nors nagrinėjamu atveju atsakovės vadovas teigia, kad jis nebuvo davęs sutikimo leisti daryti pokalbių garso įrašų ir apie garso įrašų darymą nebuvo informuotas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas kasacinio teismo praktikoje aptartas tokių gautų įrodymų leistinumo sąlygas, atsižvelgia į išdėstytus asmens duomenų tvarkymo sąvoką ir tikslą, vertina, kiek toks atsakovo teisių apribojimas galėjo būti pateisinamas. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl statybos rangos sutarties sudarymo fakto, atsakovės kaip rangovės sutarties vykdymo, taigi, ieškovo tikslas įrašinėjant pokalbius buvo nukreiptas ne į atsakovės vadovo asmeninių duomenų rinkimą, o išimtinai į sutartinius santykius siejusių aplinkybių išsaugojimą. Tokiu būdu buvo siekiama apginti ieškovų teisėtus interesus, juolab kad, kaip matyti ir bylos medžiagos, atsakovės vadovas nepripažino atliktų darbų defektų, ieškovo nurodomų defektų netaisė, o teismo posėdyje apskritai neigė statybos rangos sutarties sudarymo aplinkybes. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks įrodymų rinkimas pateisinamas. Dar daugiau, išklausius pokalbius, nustatyta, kad kalbama apie atliktus darbus, trūkumus, atsiskaitymą ir pan., nenustatyta, jog pateiktuose garso įrašuose būtų fiksuoti duomenys apie privatų pokalbyje dalyvavusių asmenų gyvenimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš garso įrašuose fiksuotų pokalbių turinio nėra pagrindo išvadai, jog ieškovai būtų turėję tikslą rinkti atsakovės vadovo asmens duomenis, o iš byloje pateiktų pokalbių garso įrašuose esančios informacijos negalima detaliai atskleisti asmens tapatybės tokiu būdu, kad tokia informacija galėtų būti priskiriama asmens duomenims. Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų apie tai, kad atsakovės vadovas buvo verčiamas kalbėti, ar buvo daromas spaudimas, kaip minėta, pokalbis vyko apie šalis siejusius sutartinius santykius ir iš jų kilusias prievoles. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju garso įrašai laikytini leistinais įrodymais, kurie pirmosios instancijos teismo buvo tirti nepažeidžiant rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo, kitų procesinių atsakovės teisių, vertinti teismo kartu su kitų byloje surinktų įrodymų visuma ir nenukrypstant nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos.
58. Apeliantės argumentus dėl pokalbių garso įrašų pakeitimo (sumontavimo) pirmosios instancijos teismas atmetė remdamasis atliktos 2024 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro fonoskopinės ekspertizės išvadomis, pateiktomis ekspertizės akte Nr. 11-604(24), 11-1388(24), kuriose nurodyta, jo garso įrašai yra originalūs, signalo redagavimo (trynimo/montavimo) ar įrašymo režimo pertraukimo pėdsakų nėra, garso įrašuose užfiksuotas atsakovės vadovo balsas ir kalba, jis pasakė frazes, kurios užfiksuotos šių garso įrašų šifruotėse, pažymėtose I. G. vardu. Taigi, apeliantės argumentai, jog pokalbių įrašai yra pakeisti, nepateikus jokių tai pagrindžiančių objektyvių įrodymų ir iš esmės remiantis tik prielaidomis, atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
59. Apibendrinant išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nenukrypo nuo nuosekliai kasacinio teismo praktikoje aptartų įrodymų vertinimo taisyklių, pagrįstai garso įrašus pripažino leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ir, įvertinęs kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, sprendė, jog ieškovai pagrindė savo reikalavimą.
Dėl paskirtos baudos (ne)pagrįstumo
60. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jos vadovui už priesaikos sulaužymą skirta 300 Eur bauda (CPK 186 straipsnio 6 dalis). Apeliantės vertinimu, atsakovės vadovo paaiškinimai įvertinti netinkamai, jų nepaneigė atlikta fonoskopinės teismo ekspertizės išvada. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti ir šiems apeliantės argumentams.
61. CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų (ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, tinkamai taikyti įstatymus nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus ir kt.) įgyvendinimas neatsiejamas nuo kooperacijos (bendradarbiavimo) principo: teismas, CPK nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta; dalyvaujantys byloje asmenys šio kodekso nustatyta tvarka bendradarbiauja tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis).
62. Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.
63. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog atsakovės vadovas sulaužė teismo posėdyje duotą priesaiką. Apeliantės atstovas, neigdamas, jog 2022 m. liepos 27 d. ir 2022 m. rugpjūčio 30 d. garso įrašuose kalba ne jis, kad nedalyvavo tokio turinio pokalbiuose, o garso įrašai yra neoriginalūs ir redaguoti (trinti, montuoti), klaidino teismą, todėl esant tokiems paaiškinimams buvo paskirta fonoskopinė teismo ekspertizė. Tokiu būdu buvo vilkinamas bylos procesas, kadangi civilinės bylos nagrinėjimas užsitęsė, pažeistas proceso koncentracijos principas, apsunkintas tikrųjų ginčo faktinių aplinkybių (statybų rangos sutarties sudarymas, atsakovės darbuotojų atlikti darbai ir jų defektai, atsiskaitymas už statybos rangos darbus ir kt.), trukdoma normali proceso eiga, sklandus ir operatyvus bylos nagrinėjimas, nepateisinamai eikvojamas teismo ir šalių laikas. Taigi, atsakovės vadovo argumentai, kuriais buvo klaidinama dėl faktinių aplinkybių, nelaikytini mažareikšmiais, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bauda paskirta pagrįstai ir jos nėra pagrindo panaikinti.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
64. Apibendrindama anksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius ir pritaikė ginčo teisingam išsprendimui aktualias teisės normas, atliko išsamų įrodymų vertinimą ir jo pagrindu padarė teisingas išvadas, todėl pagrįstai sprendė, jog tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis dėl ieškovams priklausančio Gyvenamojo namo statybos darbų atlikimo, kad atlikti darbai buvo su defektais, o pasitelkę trečiuosius asmenis atliktų darbų defektams ištaisyti, ieškovai įgijo teisę į tokių defektų šalinimo išlaidų atlyginimą. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti / keisti skundžiamo sprendimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
65. Kiti apeliacinių skundų argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
66. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, neperskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, įgijo ieškovai. Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 726 Eur teisinės pagalbos išlaidų, t. y. pateikta PVM sąskaita faktūra, ieškovo P. S. atliktas mokėjimas.
67. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka pagrįstumo, realumo ir būtinumo kriterijus, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijose (su pakeitimais ir papildymais) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatyto maksimalaus dydžio, todėl jos priteistinos ieškovui P. S. iš atsakovės, kurios apeliacinis skundas netenkintas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
netenkinti atsakovės apeliacinio skundo.
Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „IR sprendimai“, juridinio asmens kodas 301135790, ieškovui P. S. 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis Eur) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėja Loreta Bujokaitė