Civilinė byla Nr. e2-4146-892/2018

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00778-2017-0

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.; 3.2.3.1; 3.2.6.1.

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

Lietuvos Respublikos Vardu

2018 m. spalio 1 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė

sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei

dalyvaujant ieškovės M. N. P. atstovui advokatui R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. N. P. ieškinį atsakovams S. K. ir A. K. dėl iškeldinimo iš patalpų ir nuostolių priteisimo,

n u s t a t ė :

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: iškeldinti atsakovus su visu jiems priklausančiu turtu iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)bei gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos; priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės naudai 9 374 Eur nuostolių; priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės naudai po 800 Eur kas mėnesį patiriamų nuostolių, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) bei gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), perdavimo ieškovei dienos; priteisti ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. lapkričio 8 d. varžytinėse ieškovė už 116 160 Eur kainą nusipirko šį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą bei gyvenamąjį namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio 12 d. sumokėjo į varžytynes organizavusio antstolio depozitinę sąskaitą pinigus už įsigytą turtą. 2016 m. gruodžio 14 d. atsakovas S. K. pateikė skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti antstolio I. G. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0008/13/02900 dėl atsakovams priklausiusio turto pardavimo varžytinėse. Skundas buvo atmestas, todėl laikytina, kad dėl nesąžiningų atsakovų veiksmų ir piktnaudžiavimo teise ieškovės nuosavybės teisės į aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą buvo įregistruotos tik 2017 m. lapkričio 21 d., kai buvo surašytas Turto pardavimo iš varžytinių aktas. Nurodė, kad ieškovė nuo pat pinigų už įsigytą turtą sumokėjimo dienos iki šiolei neturi galimybės gyventi įsigytame turte ir juo naudotis, kadangi ten savavališkai ir žinodami apie ieškovės įgytas nuosavybės teises gyvena atsakovai, kurie geranoriškai patalpų neatlaisvina. Pažymėjo, kad ieškovė nėra sudariusi su atsakovais nuomos ar panaudos sutarties bei nėra davusi leidimo naudotis jos turtu. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė jau 14 mėnesių negali naudotis savo turtu ir patiria nuolatinę turtinę žalą (nuostolius), nes turi nuomotis kitą laikiną būstą, už kurį per mėnesį moka po 450 Eur. Nuo buto nuomos pradžios, t.y. nuo 2016 m. gruodžio 23 d. iki ieškinio pareiškimo dienos (2018 m. kovo mėn.) ieškovė jau yra patyrusi 6 300 Eur turtinę žalą bei 353,96 Eur dydžio išlaidas, skirtas nuomojamojo buto bendrojo naudojimo objektų aptarnavimui bei priežiūrai. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovų už naudojamą ieškovės turtą negautas pajamas - 2 720,04 Eur nuompinigių (3 mėn. x 800 Eur + 12 d. x 26,67 Eur), skaičiuojamų nuo momento, kai buvo įregistruotos ieškovės nuosavybės teisės (2017 m. lapkričio 21 d.) iki ieškinio pareiškimo dienos (2018 m. kovo 7 d.). Be to, už naudojimąsi ieškovės patalpomis iš atsakovų turi būti solidariai priteisiami ieškovės patiriami būsimi nuostoliai, t.y. nuompinigiai už kiekvieną tolesnį neatlygintiną turto naudojimo mėnesį, skaičiuojant nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki žemės sklypo ir gyvenamojo namo perdavimo ieškovei dienos, t.y. iki atsakovai bus pilnai išsikraustę ir perduos ieškovei turtą. Nuompinigių dydis paskaičiuotas objektyviai, todėl šios negautos pajamos laikytinos realiomis ir protingomis.

2. Atsiliepime į ieškinį atsakovai nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Teigė, kad ieškovė ieškinyje sąmoningai nutyli esminę reikšmę turinčią aplinkybę – šiuo metu teismine tvarka yra ginčijamas turto pardavimo iš varžytynių aktas, kuris yra ieškovės nuosavybės teisės į ginčo turtą įregistravimo pagrindas. Atsakovai teigė, kad ieškovė, nors ir formaliai šiuo metu yra viešajame registre įregistruota kaip ginčo turto savininkė, turtą įsigijo neteisėtai paskelbtose varžytynėse, ieškovės nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas (turto pardavimo iš varžytynių aktas) yra neteisėtas ir privalo būti panaikintas. Pažymėjo, kad vis dar vykstant teisminiam ginčui dėl turto pardavimo iš varžytynių akto, kuris yra ieškovės nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą ir žemės sklypą įregistravimo pagrindas, teisėtumo atsakovų iškeldinimo iš gyvenamojo namo ir žemės sklypo klausimas negali būti nagrinėjamas. Atsakovai iki šiol iš ieškovės nei žodžiu, nei raštu nėra gavę raginimo išsikelti iš gyvenamojo namo bei iš žemės sklypo iškeldinti savo turtą. Atsakovų vertinimu, ieškovės reiškiamas reikalavimas yra visiškai nepagrįstas, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai bei ieškinyje nurodyti argumentai leidžia abejoti, ar ieškovė apskritai patyrė jos nurodomas išlaidas, atsakovo manymu, ieškovė neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų būtinumą ieškovei ieškoti kitos gyvenamosios vietos, ieškovė į bylą nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ji neturi kito nekilnojamojo turto, neturi galimybės apsigyventi pas giminaičius ar šeimos narius, taip pat nepateikė duomenų apie tai, kur ji gyveno iki tol ir, kodėl ten nebuvo galima gyventi toliau. Pažymėjo, kad ieškovės prašomi priteisti nuostoliai nėra priežastiniu ryšiu susiję su atsakovų veiksmais. Mano, kad ieškovės į bylą pateikti pinigų priėmimo kvitai (už buto nuomą) buvo surašyti neteisėtai. Ieškovės prašomų atlyginti nuostolių dydis yra neprotingas ir nepagrįstas, neatitinka realios situacijos nekilnojamojo turto rinkoje. Atsakovų vertinimu, ieškovė sąmoningai nuomojosi butą, kurio nuomos kaina yra neprotingai didelė, tokiu būdu sąmoningai didino savo tariamas išlaidas. Ieškovė siekia nepagrįstai praturtėti atsakovų sąskaita, prašo atlyginti dvigubus nuostolius ir/ar sumas, t.y. ir nuostolius dėl jos naudojimosi butu, taip pat ir nuostolius dėl negautos gyvenamojo namo nuomos. Ieškovė neturi pagrindo reikalauti iš atsakovų nuostolių už naudojimąsi gyvenamuoju namu atlyginimo, nes dėl pačios ieškovės sąmoningų ir tikslingų veiksmų, tai yra elektros energijos tiekimo nutraukimo gyvenamasis namas nėra tinkamas gyventi.

3. Dublike ieškovė prašė visiškai tenkinti ieškinio reikalavimus, papildomai nurodė, kad atsakovai iš naujo keldami klausimus dėl varžytinių teisėtumo, kai tai jau yra įvertinta kitose civilinėse bylose, aiškiai piktnaudžiauja teise. Nurodė, kad su atsakovais bendravo ieškovės sūnus, kuris ir pareiškė ieškovės vardu reikalavimą išsikelti iš ieškovės įsigyto turto, tarp šalių vyko derybos, tačiau vietoje taikaus susitarimo pasiekimo, atsakovai nutraukė bet kokias derybas su ieškove ir kitoje civilinėje byloje kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tuo akivaizdžiai parodydami, kad nesiekia atlaisvinti ieškovės teisėtai ir sąžiningai įgyto turto. Ieškovė taip pat nurodė, kad pardavė butą Kaune, gautus pinigus panaudojo ginčo žemės sklypo ir gyvenamojo namo įsigijimui, pardavus butą ieškovei buvo leista dar vieną mėnesį, t.y. iki 2016-05-01 pagyventi minėtame bute, nuo 2016-05-01 iki 2016-12-22 ieškovė laikinai gyveno su savo sūnaus šeima, vėliau išsinuomojo butą, nuomojamo buto nuomos kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į tai, jog nuomos sutartis buvo neterminuota ir ieškovė iš anksto informavo nuomotoją, jog bet kuriuo metu gali nutraukti nuomos sutartį, kai tik įgis realią galimybę naudotis įsigytu nekilnojamuoju turtu. Pažymėjo, kad į bylą pateikta nuomos sutartis, pinigų priėmimo kvitai ir UAB „Namų priežiūros centras“ sąskaitos pagrindžia ieškovės patirtas išlaidas buto nuomai ir komunaliniams patarnavimams daugiabučio namo priežiūrai, atsakovų argumentas, kad ieškovė už buto nuomą sumokėjo tik 5400 Eur, o likusią 900 Eur sumą sudaro avansas, nepagrįstas, nes byloje yra įrodymai, kad nuo buto nuomos pradžios, t.y. nuo 2016-12-23 iki ieškinio pareiškimo dienos (2018 m. kovo mėn.), ieškovė jau yra patyrusi 6300 Eur turtinę žalą (14 nuomos mėn. x 450 Eur nuomos mokestis). Ieškovė nurodė, kad sprendimą nutraukti elektros energijos tiekimą gyvenamajam namui priėmė atsižvelgdama į tai, kad atsakovai neteisėtai naudodamiesi ieškovės nuosavybe, nemokėjo paslaugų tiekėjams nei už elektros energijos tiekimą, nei už suvartotas gamtines dujas, todėl ieškovė, siekdama išvengti skolos paslaugų tiekėjams didėjimo, kreipėsi į AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ su prašymu nutraukti elektros energijos tiekimą ginčo gyvenamajam namui.

4. Triplike atsakovai prašė ieškinį atmesti, pabrėžė, kad dublike ieškovė nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes ir sąmoningai klaidina teismą neva turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumo klausimas jau yra išnagrinėtas ir jo teisėtumas neva yra patvirtintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Aplinkybės, kurių pagrindu atsakovė susijusioje byloje ginčija turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumą, jokioje civilinėje byloje iki tol nebuvo nagrinėjamos, turto pardavimo iš varžytynių teisėtumo klausimas nebuvo išspręstas. Ieškovės dublike nurodoma aplinkybė, kad su atsakovais bendravo ieškovės sūnus, kuris pareiškė reikalavimą išsikeldinti iš ginčo turto, nėra niekaip įrodytas ar pagrįstas. Atsakovai yra žodžiu (telefonu) bendravę su jiems nežinomu asmeniu, prisistačiusiu ieškovės atstovu, kuris nei pats prisistatė (tik nurodė neva esantis ieškovės sūnus), nei pateikė atsakovams teise atstovauti ieškovei patvirtinanti dokumentą. Atsakovų supratimu, nežinomo neprisistačiusio asmens bendravimas telefonu su atsakovais nėra ir negali būti laikoma tinkamu reikalavimo išsikeldinti išreiškimu atsakovams (jei toks reikalavimas apskritai atsakovams būtų buvęs išreikštas). Nepaisant to, atsakovai geranoriškai bandė su minėtu neprisistačiusiu asmeniu derinti galimo taikaus susitarimo sąlygas, tačiau dėl ieškovės (ir/ar jos neprisistačiusio atstovo) veiksmų, kuriais buvo daroma žala ginčo nekilnojamajam turtui bei jame esančiam atsakovų turtui, realių taikos derybų nebuvimo. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė savo veiksmais sąmoningai siekė patirti išlaidas (ar daryti įspūdį, kad jas patyrė) buto nuomai ir tokiu būdu dirbtinai susikurti tariamus nuostolius, kadangi turėjo galimybę gyventi su sūnaus šeima. Be to, ieškovė butą pradėjo nuomotis 2016 m. gruodžio 23 d., taigi pagal ieškovės teiginius, jog reikalaujama atlyginti 14 buto nuomos mokesčių, reikštų, kad reikalaujama ieškovės apmokėjimą už gyvenimą bute iki 2018 m. kovo 22 d., kai ieškiniu deklaruojama, kad reikalavimas reiškiamas dėl nuostolių, patirtų iki ieškinio pateikimo dienos (2018 m. kovo 7 d.) atlyginimo. Tai reiškia, kad ieškovė, net jei ir patyrė deklaruojamas išlaidas, dalį jų patyrė už galimybę gyventi bute po ieškinio pateikimo, kas jau išeina už ieškovės pareikšto reikalavimo ribų (dubliuojama su kitais ieškiniu prašomais atlyginti nuostoliais). Kadangi ieškovė nepagrįstai reikalauja atlyginti jai nuomos mokestį už laikotarpį už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. kovo 22 d. (16 dienų), akivaizdu, jog jos reikalavimas 257,12 Eur dalyje yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas (450,00 Eur / 28 kalendorinės dienos = 16,07 Eur / d.; 16 x 16,07 Eur = 257,12 Eur). Atsakovų atsiliepime į ieškinį, taip pat šiame triplike pateikti argumentai neginčijamai patvirtina, kad neegzistuoja nei atsakovų neteisėti veiksmai, nei kaltė, o ieškovė nepatyrė jokių nuostolių, o net jei faktiškai ir patyrė kokias nors išlaidas, tai jas patyrė vien dėl savo pačios laisvo apsisprendimo, o ne dėl būtinybės ar kokių nors su atsakovais susijusių veiksnių.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad, nors atsakovai procesiniuose dokumentuose nurodo, kad yra laikinai išvykę, jie neneigia, kad nėra išsikraustę iš ieškovei priklausančio gyvenamojo namo ir žemės sklypo, ieškovei priklausančiame žemės sklype ir gyvenamajame name yra atsakovų turtas, ieškovė, pardavusi turėtą turtą artimųjų pagalba įsigijo namą gyvenimui, prašė geruoju atsakovus išsikeldinti, tačiau tai padaryta nebuvo. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad prašoma priteisti nuomos kaina yra žemesnė nei vidutinė gyvenamojo namo nuomos rinkos kaina, atsakovai nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybės dėl namo nuomos kainos. Ieškovės atstovas nesutiko su atsakovų pozicija, kad reikalavimas priteisti nuostolius, patirtus dėl kito buto nuomos bei nuompinigius už namo nuomą kaip nepagautas pajamas dubliuojasi.

6. 2018 m. rugsėjo 7 d. prašyme atsakovai nurodė, kad yra laikinai išvykę, todėl negali atvykti į teismo posėdį, prašė nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, nurodė palaikantis procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, prašė ieškinį atmesti.

Ieškinys iš dalies tenkintinas

7. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad antstolis I. G. priėmė vykdymui Vilniaus miesto 2 notarų biuro 2013 m. gruodžio 11 d. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto – žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini). Antstolis 2016 m. lapkričio 8 d. paskelbė minėto turto varžytines, ieškovė 2016 m. gruodžio 5 d. sumokėjo 8 940 Eur varžytinių dalyvio mokestį, 2016 m. gruodžio 12 d. pervedė į antstolio sąskaitą 107 220 Eur už varžytinėse parduodamą nekilnojamą turtą. Atsakovas S. K. teismui pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti antstolio patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo. Antstolis 2016 m. gruodžio 21 d. patvarkymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sustabdė vykdymo veiksmus. Antstolis  2016 m. gruodžio 27 d. patvarkymu skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo, atmetė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartimi atmetė atsakovo S. K. skundą dėl antstolio veiksmų. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį paliko nepakeistą. 2017 m. lapkričio 21 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu antstolis pardavė ieškovei žemės sklypą bei gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini) už 116 160 Eur, nuo 2017 m. lapkričio 23 d. VĮ „Registrų centras“ nuosavybės teisės į minėtą turtą registruotos ieškovės vardu. Atsakovai teismui pateikė ieškinį dėl 2017 m. lapkričio 21 d. Turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu bei prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti iškeldinti atsakovus, minėtas prašymas buvo atmestas nurodant, kad nėra galimybės spręsti dėl prima facie ieškinio pagrįstumo, nes ginčas dėl turto pardavimo iš varžytinių išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartimi, minėtoje byloje pasisakyta tiek dėl įkeisto turto rinkos vertės nustatymo, tiek dėl varžytinių proceso teisėtumo atmetant pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovės A. K. argumentai, kad ji neturi galimybės apsigyventi kitoje vietoje paneigti aplinkybe, kad ieškovė 2017 m. lapkričio 10 d. pranešimu kreditoriams informavo, jog ji šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje, aplinkybė, kad ieškovė siekia išsaugoti turtą nesuponuoja jai teisės nesilaikyti įstatymo reikalavimų, neigti teisėtus sąžiningo turto įgijėjo interesus, kliudyti jam naudotis turtu (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-937-803/2018). Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 29 d. sprendimu ieškovų reikalavimą dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. liepos 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistu.

         Dėl atsakovų iškeldinimo

8. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė, minėtą turtą įgijo 2017 m. lapkričio 21 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu. Atsakovai procesiniuose dokumentuose ginčijo ieškovės reikalavimą iškeldinti juos savo poziciją grįsdami bylos dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu nagrinėjimu faktu, tačiau nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 29 d. sprendimu ieškovų reikalavimą dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu atmetė, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. liepos 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistu, todėl minėti atsakovų argumentai neaktualūs. Taigi, atsakovai šioje byloje neįrodė aplinkybių, pateisinančių jų naudojimosi ieškovei priklausančiame turtu. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu taip pat neginčijo fakto, kad nėra išsikėlę iš ieškovės įsigyto namo bei žemės sklypo, procesiniuose dokumentuose nurodydavo minėtą vietą savo gyvenamąja vieta, nors, kaip matyti tiek iš šioje byloje, tiek Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-937-803/2018 duomenų, jau ilgą laiką jie yra išvykę į Jungtinę Karalystę.

9. Civilinio kodekso 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad savininko reikalavimas iškeldinti asmenį, neturintį pagrindo juo naudotis, yra negatorinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2002). Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų turinį ir ribas lemia Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos; teismas turi nustatyti ar ieškovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008). Nustačius, kad ieškovui nuosavybės teisėmis priklausančiu žemės sklype ir gyvenamajame namu atsakovai gyvena naudojasi be teisinio pagrindo, konstatuotinas ieškovės kaip turto savininkės teisių pažeidimas (CK 4.37 straipsnis). Remdamasis paminėtu, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl atsakovės ir jos turto iškeldinimo teisėtas, pagrįstas ir tenkintinas, nes ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu atsakovai naudojasi be teisinio pagrindo. Atsakovai nurodė, kad jie nėra gavę raginimo išsikelti, tačiau tokie jų nurodyti argumentai paneigti jų pačių paaiškinimais, kad ieškovės atstovu prisistatęs asmuo telefonu ragino atsakovus išsikelti, atsakovai bandė geranoriškai derinti galimo taikaus susitarimo sąlygas. Atsakovai neišsikėlė iš ieškovei priklausančio turto netgi gavę šį ieškinį, taigi, rašytinį reikalavimą dėl išsikėlimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, byloje nustačius, kad atsakovai naudojasi ieškovei priklausančiu turtu be jos sutikimo, tai yra neteisėtai, pažeisdami ieškovės nuosavybės teises, teismas tenkina ieškinio reikalavimą dėl atsakovų iškeldinimo su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovės įgyto žemės sklypo ir gyvenamojo namo (CPK 178 str., 185 str., CK 1.138 str., 4.93 str., 4.95 str.).

    Dėl reikalavimo priteisti nuostolius 

10. Ieškovė teigė, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, tai yra naudojimosi ieškovei priklausančiu gyvenamuoju namu be teisėto pagrindo, ieškovė nuo turto įsigijimo pradžios 2016 m. gruodžio 8 d. negalėjo juo naudotis (gyventi), turėjo nuomotis kitą būstą, dėl ko patyrė nuostolių, kuriuos sudaro 6 300 Eur, sumokėtų už buto nuomą už 14 mėnesių laikotarpį bei 353,96 Eur, sumokėtų už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aptarnavimą ir priežiūrą. Ieškovė taip pat prašo priteisti 2 720,04 Eur nuostolių, kuriuos laiko negautomis pajamomis bei atsakovų gauta nauda neteisėtai naudojantis ieškovei priklausančiu turtu. Ieškovė taip pat pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovų po 800 Eur kas mėnesį patiriamų nuostolių periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.   

11. Ieškinio reikalavimais dėl nuostolių atlyginimo iš esmės prašoma atsakovams taikyti civilinę deliktinę atsakomybę. Tam būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – atsakovų neteisėtus veiksmus (neveikimą), ieškovės patirtą žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, taip pat atsakovų kaltę, kuri pagal įstatymus preziumuojama (Civilinio kodekso 6.246-6.249 straipsniai).

12. Remiantis ieškovės atstovo paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 23 d. ieškovė sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Sutarties 2.1 punkte numatyta, kad nuomininkas kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 5 dienos sumoka nuomotojui 450 Eur dydžio mėnesinį nuomos mokestį už einamąjį mėnesį. 2016 m. gruodžio 23 d. patalpų perdavimo aktu butas buvo perduotas ieškovei naudojimusi. Sutartyje nurodyta, kad ją pasirašant ieškovė privalo sumokėti 900 Eur nuomos mokesčio avansą bei  kiekvieną mėnesį mokėti nuomotojui nuomojamų patalpų komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius (sutarties 2.2, 2.3 punktai). Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad pagal nuomos sutartį už nuomos laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. vasario 23 d. (14 mėnesių) sumokėjo nuomininkei 6 300 Eur nuomos mokesčio bei 900 Eur dydžio užstatą. Ieškovė taip pat pateikė rašytinius įrodymus, kad sumokėjo nuomotojui 868,94 Eur komunalinių paslaugų išlaidų. Atsakovai ginčijo, kad ieškovės teiginiai dėl faktiškai patirtų išlaidų už kito buto nuomą bei jo eksploatacines išlaidas neįrodyti, tačiau, teismo vertinimu, pateikta rašytinė buto nuomos sutartis bei pinigų priėmimo kvitai, patvirtinti nuomotojo parašu yra pakankami laikyti įrodytomis aplinkybes dėl kito buto nuomos bei nuomos mokesčio, kitų įmokų mokėjimo (CPK 185 str., 197 str.). Atsakovai keldami abejones dėl ieškovės nurodomų aplinkybių bei pateiktų įrodymų tikrumo nepateikė juos nuginčijančių duomenų - įrodymų, kad buto nuomos sutartis buvo fiktyvi, neprašė pripažinti jos negaliojančia CK 1.86 str. pagrindu, neteikė prašymo apklausti liudytoja buto savininkę J. Š., neįrodinėjo, kad faktiškai minėtame bute ieškovė nurodomu laikotarpiu negyveno. Aplinkybė, ar buto savininkė turėjo teisę surašyti pateiktos formos pinigų priėmimo kvitus nagrinėjamoje byloje teisinės reikšmės neturi, nes tokie duomenys nepaneigtų pinigų sumokėjimo fakto. Atsakovai taip pat teigė, kad sutartyje nurodyta buto nuomos kaina yra per didelė, pateikė butų toje vietovėje nuomos kainų duomenis iš aruodas.lt, tačiau pažymėtina, kad konkretaus buto kainą apsprendžia jo būklė, nuomos sutarties sąlygos, ieškovės nuomos sutartyje sulygta kaina nėra žymiai didesnė už atsakovų pateiktuose duomenyse nurodytas dviejų kambarių buto kainas bei nėra akivaizdžiai neprotinga. Teismo vertinimu, ieškovė neturėjo pareigos nuomotis kitą butą ekonomiškiausiomis sąlygomis kainos prasme, ieškovės piktnaudžiavimas sudarant nuomos sutartį neįrodytas. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė 2016 m. kovo mėn. 31 d. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame ilgą laiką gyveno, iš minėto buto ieškovė privalėjo išsikraustyti 2016 m. gegužės 1 d., nuo 2017 m. lapkričio 30 d. ieškovė deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Duomenų, kad ieškovė nuosavybės teise Vilniuje turėjo kito turto, kuriame galėtų gyventi, nėra. Ieškovė taip pat neturi pareigos gyventi kartu su sūnumi ar kitais artimais giminaičiais, kaip ir minėti asmenys neturėjo pareigos priimti ieškovę gyventi, todėl atsakovų argumentai dėl ieškovės galimybių gyventi kitur atmestini kaip nepagrįsti. Aplinkybė, kad ieškovės buto nuomos sutarties sudarymo data sutampa su apmokėjimu už perkamą varžytinėse turtą data nesudaro pagrindo išvadai dėl atsakovų nurodomo ieškovės sąmoningo ketinimo sukelti sau nuostolius, nes ieškovė įsigijusi nuosavybę, turi teisę ja naudotis (CK 4.37 str.), tačiau tokia teisė buvo apribota atsakovų neteisėtais veiksmais – naudojimosi ieškovei priklausančiu turtu be teisėto pagrindo. Dėl tų pačių argumentų atmestini kaip nepagrįsti atsakovų motyvai, kad civilinė atsakomybė nagrinėjamoje byloje gali būti netaikoma CK 6.253 str. pagrindu, nes, kaip minėta, prašoma priteisti žala kilo dėl ne dėl ieškovės pasirinkimo gyventi nuomojamame bute, bet atsakovų neteisėtų veiksmų neišsikeliant iš turto, kurį ieškovė įgijo gyvenimui. Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovai jau nuo praeitų metų lapkričio mėnesio nuolat negyvena ieškovės įgytame name, yra išvykę į Jungtinę Karalystę, tačiau žinodami apie nuosavybės teisių į turtą perleidimą, iš jo neišsikelia. Minėtos aplinkybės lemia išvadą, kad CK 6.253 str. 1, 5 d. nuostatų taikymas būtų ne tik nepagrįstas, bet prieštarautų protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 str.), kurie pagal Konstitucinio Teismo doktriną sudaro teismų sprendimų esmę.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad paskelbus atsakovams priklausiusio turto varžytines ieškovė 2016 m. gruodžio 5 d. sumokėjo 8 940 Eur varžytinių dalyvio mokestį, 2016 m. gruodžio 12 d. pervedė į antstolio sąskaitą 107 220 Eur už varžytinėse nupirktą nekilojamą turtą. Skolininkui S. K. apskundus antstolio veiksmus, išieškojimas buvo sustabdytas, skundų netenkinus - atnaujintas, turtas parduotas iš varžytinių ieškovei 2017 m. lapkričio 21 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu. Taigi, ieškovei tapus turto savininke, ji įgijo teisę minėtą turtą valdyti, naudotis ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.), tačiau ieškovės nuosavybės teisės buvo pažeistos neteisėtais atsakovų veiksmais – turto naudojimu be teisėto pagrindo, dėl minėtų atsakovų veiksmų neturint kitos gyvenamosios vietos ieškovė sudarė buto nuomos sutartį, todėl sumokėtas nuomos mokestis pripažintinas nuostoliais, kilusiais dėl neteisėtų atsakovų veiksmų (CK 6.246 str. 1 d. – 6.249 str.). Remiantis byloje esančiais rašytinais įrodymais nustatyta, kad ieškovė nuomodamasi butą privalėjo mokėti išlaidas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aptarnavimui ir priežiūrai (sutarties 1.3 punktas), tokia praktika yra įprasta, todėl minėtos išlaidos pripažintinos ieškovės nuostoliais dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, nes turėdama galimybę naudotis jai priklausančiu turtu (gyvenamuoju namu) tokių išlaidų ieškovė nebūtų patyrusi. Atsakovų nurodyta aplinkybė, kad ieškovė, gyvendama name būtų patyrusi kitų išlaidų, nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšminga bei nesudaro pagrindo netaikyti atsakovams civilinės atsakomybės, nes minėta aplinkybė nepaneigia ieškovės patirtų nuostolių dėl atsakovų neteisėtų veiksmų fakto. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad  į bylą pateiktose UAB „Namų priežiūros centras“ sąskaitose nurodomos suteiktos paslaugos ne tik ieškovės nuomotam objektui (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini), kurio ieškovė nenuomojo bei kuriam suteiktas išlaidas neturėjo pareigos apmokėti (nuomos sutarties 1.1 punktas, 1.3 punktai), todėl minėtose sąskaitose nurodyta suma, susijusi su išlaidomis objektui (duomenys neskelbtini), nelaikytina ieškovės nuostoliais dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Be to, ieškovė prašo priteisti nuostolius, sąlygotus kito buto nuomos nuo 2016 m. gruodžio 18 d., tačiau byloje nustatyta, kad ieškovė butą Turto pardavimo iš varžytinių aktu įgijo 2017 m. lapkričio 21 d., taigi, nuo nurodytos datos ieškovė įgijo teisę minėtą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti (CK 4.37 str., CPK 715 str.). Ieškovė ieškinyje (penkta pastraipa) nurodė, kad kreipėsi į atsakovus su prašymu išsikelti iš jos įsigyto turto per vieną mėnesį, tačiau atsakovai per ieškovės nustatytą terminą (vieną mėnesį) geranoriškai patalpų neatlaisvino. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad per ieškovės nurodytą terminą atsakovai privalėjo išsikelti, todėl laikytina, kad jie neteisėtai naudojasi ieškovei priklausančiu nuo 2017 m. gruodžio 21 d. Bylos duomenys patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę, kad ji 2016 m. gruodžio 12 d. pervedė į antstolio sąskaitą 107 220 Eur už varžytinėse įgyjamą nekilojamą turtą, vėliau vykdymo veiksmai buvo sustabdyti dėl atsakovų pateiktų skundų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatyta, kad turto pardavimo iš varžytinių aktą antstolis turi surašyti per tris darbo dienas po visos kainos sumokėjimo, bet ne anksčiau kaip po dvidešimt dienų nuo varžytinių pabaigos. Tačiau remiantis CPK 510 str. skolininkai turi teisę skųsti antstolio veiksmus ir naudojimasis procesinėmis teisėmis nelaikytinas neteisėtu veikimu net tuo atveju, kai skundas pripažįstamas nepagrįstu, jei nėra piktnaudžiavimo požymių. Piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis konstatuoti yra būtina nustatyti, kad asmuo savo procesinėmis teisėmis naudojosi ne pagal paskirtį, nesąžiningai (CPK 95 str.), tačiau tokių aplinkybių teismai nagrinėdami skundus nenustatė, nėra pagrindo konstatuoti jas buvus nagrinėjant ir šią bylą. Taigi, ieškovės reikalavimas priteisti nuostolius nuo 2016 m. gruodžio 23 d. atmestinas kaip nepagrįstas nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų, nes nuo nurodytos datos ieškovė nebuvo turto savininkė, atsakovai neturėjo pareigos ieškovei perduoti minėtą turtą. Tuo tarpu, atsakovai, nors ir neigė, kai ieškovė ragino jos išsikraustyti, kartu pripažino, kad tokie raginimai buvo, ieškovė nurodė, kad įsigijusi butą suteikė 1 mėnesio terminą atsakovams išsikraustyti, tačiau tai padaryta nebuvo, todėl laikytina, kad atsakovai, žinodami apie pareigą išsikraustyti iš kito asmens turto jos neįvykdė, neteisėtai turtu naudojosi, todėl iš atsakovų solidariai priteistini ieškovės įrodyti nuostoliai dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, tai yra nuo 2017 m. gruodžio 21 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovų ieškovei priteistina 930 Eur sumokėtos kito buto nuomos kainos (900 Eur (laikotarpis nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. vasario 22 d.) + ((450/30*2)(laikotarpis nuo 2017 m. gruodžio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d.)-(CPK 178 str., 185 str., CK 6.246 str. – 6.249 str., CK 6.279 str.). Ieškovė prašė priteisti jos sumokėtus 353,96 Eur už nuomoto buto bendrojo naudojimo objektų aptarnavimą ir priežiūrą nuo 2016 m. gruodžio 23 d., reikalavimui pagrįsti pateikė sąskaitas – faktūras už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2018 metų sausio mėnesio 353,96 Eur sumai bei įrodymus, patvirtinančius apmokėjimus už butui suteiktas komunalines ir kitas paslaugas. Dėl aukščiau nurodytų argumentų minėtas ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies priteisiant ieškovei solidariai iš atsakovų ieškovės patirtas išlaidas apmokant už butui, esančias (duomenys neskelbtini), suteiktas UAB „Namų priežiūros centras“ paslaugas laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio mėnesio 21-22 d. bei 2018 m. sausio mėnesį, tai yra 18,62  Eur (16,26 Eur/30*2 pagal sąskaitą 2017 m. gruodžio 21 d. sąskaitą) + 17,54 Eur pagal 2018 m. sausio 31 sąskaitą))-(CPK 178 str., 185 str., CK 6.246 str. – 6.249 str., CK 6.279 str.). Taigi, ieškovės reikalavimas dėl 6 653,96 Eur nuostolių, susijusių su kito buto nuoma tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei solidariai iš atsakovų 948,62 Eur, kitoje dalyje reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

14. Spręsdamas dėl kitų ieškovės reikalavimų teismas pažymi, kad ieškovė reikalavimą priteisti 2 720,04 Eur nuostolių grindžia dviem argumentais: 1) teigia, kad nuomodama šį turtą ji būtų gavusi pajamas, tačiau tokia jos teisė dėl neteisėtų atsakovų veiksmų buvo apribota (CK 6.249 str. 1 d.); 2) teigia, kad minėta suma turi būti priteista kaip atsakovų iš neteisėtų veiksmų gauta nauda (CK 6.249 str. 2 d.).

15. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008, 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008). Dėl neteisėtų kito asmens veiksmų žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginami tiesioginiai nuostoliai, taip pat netiesioginiai nuostoliai - pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (negauta nauda)(CK 6.249 str.). Teismų praktikoje nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas pažymima, kad negautos pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos, sprendžiant dėl reikalavimo priteisti tokią žalą vertinamas pajamų gavimo realumas, hipotetinę galimybę gauti pajamas teismai nelaiko negautomis pajamomis, vertinama, ar turtą atsakovai naudojo nuomos sutarties pagrindu (minėtos aplinkybės sudaro didesnį pagrindą manyti, kad toliau jis galėjo būti nuomojamas), ar ieškovas įgijo turtą nuomos tikslu, ar verčiasi tokia veikla ir pan.  (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-713-513/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1291-524/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 30 d. nutartį Nr. 2A-616/2013, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1663-115/2013, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-138661/2012, Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2338-583/2007). Sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas svarbią reikšmę turi aplinkybė dėl realios galimybės gauti nurodomas pajamas. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigė, kad turtą įgijo siekdama jame gyventi, taigi, neketino jo nuomoti. Sutiktina su ieškovės pozicija, kad tikslas, dėl kurio įgytas turtas, neapriboja ieškovės teisės juo naudotis savo nuožiūra, taigi, ir nuomoti, tačiau šiuo aspektu svarbūs yra įrodymai dėl galimos turto nuomos kainos. Ieškovė reikalavimą dėl negautų pajamų grindė įmonės Ober-haus apžvalga dėl nekilnojamo turto kainų, tačiau tokie įrodymai teismų praktikoje vertinami tik kaip bendro pobūdžio duomenys, nesudarantys pagrindo išvadai, kad ieškinyje nurodomą gyvenamojo namo nuomos kainą (800 Eur) per mėnesį ieškovė turėjo realią galimybę gauti. Kita vertus, minėtose ataskaitose nurodyta, kad individualių namų nuomos kainos gyvenamajame rajone Vilniuje siekia nuo 600 Eur iki 1 100 Eur, tačiau ieškovės įsigytas namas yra ne Vilniaus miesto teritorijoje, bet Vilniaus rajone, visuotinai žinoma, kad gyvenamųjų būstų nuomos kaina Vilniaus rajone įprastai yra mažesnė nei mieste (CPK 3 str. 7 d., 182 str. 1 p.). Iš VĮ Registrų centras išrašo matyti, kad ieškovės įsigytas namas statytas 1984 metais, nepaneigti atsakovų argumentai, kad ieškovės įsigytas namas nėra modernus ar gerai įrengtas, jame nuo 2017 m. lapkričio mėnesio buvo atjungtas šildymas, dėl ko buvo apgadinta namo  vandentiekio ir šildymo sistema, minėti duomenys mažina ieškovės įgyto turto kaip nuomos objekto patrauklumą. Buto nuoma (pelno tikslais) yra verslo rūšis, kuriai būdinga tam tikra ūkinė rizika, nuomos santykiams natūralu, jog realaus nuomininko paieška gali užtrukti, byloje nėra duomenų - įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė turėjo potencialių klientų, pageidavusių - ketinusių (pageidaujančių - ketinančių) išsinuomoti būtent ieškovės įgytą turtą (gyvenamąjį namą). Taigi, ieškovės pateikti įrodymai nėra pakankami konstatuoti, kad įsigijusi namą, ji turėjo realią galimybę išnuomoti jį už 800 Eur per mėnesį (CPK 178 str., 185 str.). Taip pat sutiktina su atsakovų argumentu, kad išlaidų už kito buto nuomą ir negautų pajamų, galimų gauti nuomojant įgytą turtą priteisimas tuo pačiu laikotarpiu yra nepagrįstas, reikštų dvigubą atsakomybės taikymą, nes išnuomojusi namą ieškovė turėtų nuomotis būstą gyvenimui. Taigi, ieškovė neįrodė, jog patyrė netiesioginę žalą – negavo pajamų iš jai priklausančios gyvenamojo namo  (CPK 178 straipsnis). 

16. Tačiau CK 6.249 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažintina nuostoliais. Neatlygintinas naudojimasis svetimu daiktu yra atsakingo asmens iš savo neteisėtų veiksmų gaunama nauda. Atsakovai, be teisėto pagrindo naudodami svetimą turtą, tačiau už tai neatsilygindami, sutaupė. Byloje nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytinių aktas surašytas 2017 m. lapkričio 21 d., nuo to momento ieškovei perėjo nuosavybės teisės į gyvenamąją namą ir žemės sklypą (CPK 715 str.), iš ieškinio dėl turto pardavimo iš varžytinių akto turinio matyti, kad turto pardavimo iš varžytinių aktas 2017 m. lapkričio 23 d. buvo išsiųsti atsakovams, ieškovė nurodė, kad suteikė 1 mėnesio terminą atsakovams išsikraustyti. Kadangi atsakovai nustatytu terminu neišsikėlė iš ginčo patalpų, laikytina, kad jie naudojasi turtu neteisėtai neabejotinai gaudami naudos, kuri pasireiškia tuo, kad jie sutaupė nemokėdami ieškovei nuomos ar kitokio užmokesčio už naudojimąsi svetimu turtu. Aukštesnės instancijos teismų praktikoje pripažįstama, kad dėl neteisėto naudojimosi patalpomis gali būti priteisiamas nuomos mokestis kaip nuostoliai (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės mėn. 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1220-345/2011; Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio mėn. 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-955-510/2009, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-404-1158/2010 ir kt.). Įvertinus šioje konkrečioje byloje sprendžiamo ginčo aplinkybes, darytina išvada, kad susiklosčiusi situacija, kai atsakovai, įstatymo nustatyta tvarka nepaneigę ieškovės nuosavybės teisės į ginčo turtą gyvena jai priklausančioje namų valdoje neatlygintinai ir atsisako išsikelti, nors turi kitą gyvenamąją vietą, neatitinka bendrųjų sąžiningumo, teisingumo principų. Tokiomis aplinkybėmis yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti iš atsakovų ieškovei atlyginimą už naudojimąsi jai nuosavybės teise priklausančiu turtu.

17. Kadangi ieškovė tiksliai nuostolių dydžio neįrodė, teismas, naudodamasis savo teise nustatyti nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), įvertinęs šalių pateiktus įrodymus apie objektų, savo savybėmis panašių į ginčo turtą, nuomos kainas, nesant byloje tikslių duomenų apie ginčo turto būklę, jo įrengimą, ieškovei nepaneigus atsakovų nurodytos aplinkybės dėl namo šildymo bei vandentiekio sistemos apgadinimo dėl elektros nutraukimo, nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovai naudojasi ne tik gyvenamosiomis patalpomis, bet žemės sklypu, daro išvadą, kad nuostoliais kaip atsakovų gauta nauda laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 23 d. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje 2018 m. rugsėjo 10 d. yra pagrįsta ir teisinga pripažinti 280 Eur/mėn sumą. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimai dėl 2 720,04 Eur nuostolių priteisimo už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2018 m. kovo 7 d.) bei reikalavimas po 800 Eur nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo tenkintini iš dalies ir iš atsakovų solidariai priteistina 1 857,33 Eur nuostolių suma, paskaičiuota už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 23 d. iki bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje 2018 m. rugsėjo 10 d. ((6*280)+280/30*19))-(CPK 3 str. 7 d., 178 str., 185 str., CK 6.246 str. – 6.249 str., CK 6.279 str.). Pažymėtina, kad reikalavimas dėl nuomos mokesčio kaip nuostolių, kylančių iš neteisėto naudojimosi patalpomis tenkintinas iš dalies priteisiant nuostolius nuo 2018 m. vasario 23 d., nes laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. vasario 22 d. ieškovės patirti nuostoliai kompensuoti tenkinus reikalavimą dėl nuostolių už kito buto nuomos priteisimą (CK 1.5 str., 6.249 str., CK 6.251 str.). Taip pat pažymėtina, kad ieškovės reikalavimas priteisti nuostolius iki visiško teismo sprendimo įvykdymo negali būti patenkinamas. Priteisiant nuostolius, byloje turi būti įrodytas jų realumas ir dydis. Nuostolių kaip atsakovų gautos naudos priteisimas periodinėmis išmokomis į ateitį reikštų, kad ieškovei priteisiami hipotetiniai nuostoliai. Priimant sprendimą nėra aišku, kada jis bus įvykdytas, po teismo sprendimo priėmimo gali pasikeisti situacija rinkoje, nuomos kainos padidėti ar sumažėti, taigi, gali keistis galimų nuostolių dydis, arba atsitikti nuo šalių valios nepriklausančių įvykių (daikto žuvimas ar pan.). Dėl nurodyto, ieškovės reikalavimai dėl nuostolių priteisimo likusioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovė sumokėjo 278,71 Eur žyminio mokesčio. Patenkinus ieškinį iš dalies, t.y. patenkinus neturtinį reikalavimą bei dalį turtinių reikalavimų, iš atsakovų A. K. ir S. K. lygiomis dalimis ieškovės naudai priteistinas už patenkintą ieškinio dalį sumokėta žyminio mokesčio dalis, o būtent 100 Eur žyminio mokesčio (75 Eur + 25 Eur ((948,62 +140)*0,03*0,75)), tai yra po 50 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

19. Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ė :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Iškeldinti atsakovus S. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovei M. N. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

Ieškovės M. N. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti solidariai iš atsakovų S. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2 805,95 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus penkis eurus 95 ct) nuostolių.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Ieškovės M. N. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti iš atsakovų S. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 50 Eur (penkiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono.

Teisėja                            Ieva Pluirienė