Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-268-606/2021
Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00015-2021-9
Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 13 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. M. administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. M. atstovės advokato padėjėjos Sandros Balskuvienės apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. birželio 22 d. nutarties,
n u s t a t ė :
1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. birželio 22 d. nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimas, kuriuo D. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 2 dalį 180 Eur dydžio bauda už tai, kad 2020 m. liepos 27 d. 22.21 val., (duomenys neskelbtini), iš kavinės sklido garsi muzika, ji trikdė kitų asmenų ramybę ir poilsį. Policijos pareigūnams nuvykus minėtu adresu, triukšmo faktas pasitvirtino, nustatyta, kad iš kavinės, už kurios veiklą atsakingas D. M., sklido garsi muzika, ji trikdė kitų asmenų ramybę ir poilsį. D. M., kuriam metų laikotarpiu paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už kavinės-baro veiklą, neužtikrino, kad skleidžiama muzika netrikdytų kitų asmenų ramybę ir poilsį.
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto D. M. atstovė advokatės padėjėja S. Balskuvienė prašo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimą ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad vertindamas įrodomus bei darydamas išvadas, teismas padarė esminius materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, teismo sprendime motyvai išdėstyti apsiribojant nevisapusiškai ištyrus visas su byla susijusias aplinkybes, vertinant tik institucijos paaiškinimus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios rimties trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes. Asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 488 straipsnį pakanka įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis bent vieno asmens atžvilgiu. Be to, pažymima, kad šioje teisės normoje atsakomybės subjektas yra bendrasis, jam nėra keliama jokių papildomų reikalavimų, kuriems esant asmenį būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK488 straipsnio 1 dalį. Vis dėlto, tai, kad ANK 488 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta specialaus atsakomybės subjekto, tai neatleidžia administracinę teiseną vykdančių subjektų nuo pareigos įrodyti ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties buvimo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje ir kartu to, jog būtent traukiamas atsakomybėn asmuo yra atsakingas dėl padaryto pažeidimo. Šioje administracinio nusižengimo byloje, institucija, surašiusi administracinio nusižengimo nutarimą, įrodinėjimo pareigą bei administracinio nusižengimo sudėties buvimą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje perkelia administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. M..
2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir L. D., vykdantis veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 2 d. sudarė Atlikėjo sutartį Nr. 2020-06-02, ja L. D. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose nuo 2020 m. birželio 2 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d. įsipareigojo atlikti renginių organizavimo ir vakaro vedėjo paslaugas kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.1.4 punkte nustatyta, kad atlikėjas yra atsakingas ir įsipareigoja renginių metu laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, higienos normų, ir Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-302 patvirtintų Triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešose vietose taisyklių. Šiuo atveju tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir L. D. susiklostė rangos teisiniai santykiai. Pagal rangos sutartį – rangovo ir užsakovo, priešingai, nei darbo santykiuose, nesieja pavaldumo arba kitokie priklausymo santykiai. Rangovas rangos sutarties atveju pats organizuoja darbą – svarbu, kad darbas būtų atliktas laiku ir atitiktų sutarties sąlygas. Rangovas darbą atlieka savo rizika. Rangos sutarties dalykas yra ne pats darbo procesas, o darbo rezultatas, kuris perduodamas užsakovui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalis. Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikram darbo rezultatui arba atlikti kitokiems darbams, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Visais atvejais sutartimi būtina nustatyti, kokį darbą atliks ir kokį rezultatą perduos rangovas užsakovui. Rangos dalykui bei pačiai rangos sutarčiai būdinga irtai, kad paprastai rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, apeliantės tvirtinimu, būtent L. D., kuris savo įsipareigojimams pagal sutartį vykdyti, koncerto metu naudojo vokalinius mikrofonus, žemo ir aukšto dažnio garsiakalbius, skleidė triukšmą iš kavinės savo rizika bei pats organizavo darbą. Be to, nurodoma, kad 2020 m. birželio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. M. priimtu įsakymu „Dėl darbo funkcijų vykdymo“ M. D., einantis apsaugos/administratoriaus pareigas, paskirtas atsakingu už tai, kad kavinėje po 22 val. būtų uždaromos durys ir langai, darbo metu būtų laikomasi 2016 m. gruodžio 29 d. ir Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-302 patvirtintų Triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklių. Iš pateikto tarnybinio pranešimo nustatyta, kad pareigūnė L. L. bendravo su apsaugos darbuotoju, pastarasis nurodė, kad šiuo metu atsakingo asmens nėra, o tai parodo, kad policijos pareigūnai net nebandė aiškintis ir nustatinėti atsakingus už triukšmo kėlimą asmenis, tai akivaizdžiai patvirtina ir jų pateiktame atsiliepime nurodyti argumentai, kad dažnai atvykusiems pareigūnams buvo nurodomas asmuo, atliekantis, atkuriantis muzikinius kūrinius kavinėje A. L., jam buvo surašyta 16 administracinių nusižengimų protokolų. A. L. jam paskirtų administracinių nuobaudų nemoka, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba.
2.3. Apeliantės teigimu, šiuo atveju nebuvo pateikta jokių duomenų apie D. M. atliktus tyčinius veiksmus. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad kavinėje buvo paskirtas atsakingas darbuotojas, kad langai ir durys būtų uždaryti, paliktas decibelų matuoklis, kuriuo atlikėjai galėjo ir turėjo matuoti skleidžiamą triukšmą. Teismas nenustatė, kad D. M. veikė tyčia. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad D. M. yra tinkamas atsakomybei pagal ANK 488 straipsnį taikyti subjektas, ne kartą pažymėjo aukštesnysis teismas, nagrinėjęs D. M. skundus analogiškose bylose (Klaipėdos apygardos teismo nutarys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-276-255/2020, AN2-277-380/2020). Tačiau apeliantės teigimu, Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtos bylos nebuvo analogiškos, nes skyrėsi faktinės aplinkybės – nebuvo nagrinėjama aplinkybė dėl rangovų-atlikėjų, teikiamų paslaugų ir įsipareigojimų pagal sudarytas rangos sutartis, todėl šis teismo argumentas yra visiškai nepagrįstas. Administracinio nusižengimo byloje Nr. A17.-506-973/2020 Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja V. V. priėmė nutarimą dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje, 488 straipsnio 2 dalyje A. L. padarytų administracinių nusižengimų, t. y. teismas A. L. laikė tinkamu subjektu patraukti administracinėn atsakomybėn dėl analogiško administracinio nusižengimo padarymo bei nelaikė, kad administracinėn atsakomybėn turi būti patrauktas kavinės vadovas D. M.. Be to, pati institucija laikė tinkamu asmeniu – subjektu A. L., trauktinu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, būtent kaip atsakingą asmenį už rimties trikdymą, kuris teikė paslaugas pagal rangos sutartį. Be to, manoma, kad teismas netinkamai taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kadangi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-1235/2012 nesutampa šios nutarties ir nagrinėjamo atvejo ratio decidendi. Teigiama, kad sprendžiant klausimą dėl asmens administracinės atsakomybės, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu (visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai).
2.4. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, apeliantė mano, kad šiuo atveju buvo neteisingai nustatytas subjektas – D. M., kadangi ne jis vedė renginį bei ne jo vadovaujamos įmonės darbuotojai, o kitas verslo subjektas – L. D., už garso lygį buvo atsakingas A. L., jie ir buvo atsakingi už sukeltą triukšmą bei rimties pažeidimą. Būtent L. D. ir A. L. atlieka muzikinius kūrinius, patys reguliuojasi garso lygius, o ne D. M., kuris perka iš atlikėjų paslaugą, todėl tai, kad D. M. pirko paslaugą iš verslo subjektų, negali sukelti jam atsakomybės už atlikėjų bei vakaro organizatorių atliktus veiksmus, dėl kurių buvo sutrikdyta viešoji rimtis. Nors ANK 488 straipsnio 1 dalis numato, kad nakties metu įmonėse keliamas triukšmas gali būti šio nusižengimo objektu, tačiau įmonės vykdomos leistinos veiklos procese, muzikos skleidžiamo garso tapatinti su triukšmo šaltiniu, specialiai skirtu viešajai tvarkai trikdyti, negalima. Šiuo atveju ginčas kilo dėl įmonėje vykdomų renginių skleidžiamo garso ir jo įtakos šalia kavinės gyvenančių gyventojų sveikatai. Nėra ginčo, kad negalima skleisti didesnį garsą, nei patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas atliko neplaninę valstybinę triukšmo kontrolę, 2020 m. rugpjūčio 11 d., nakties metu, atliko kavinės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), veiklos metu keliamo triukšmo matavimus gyvenamojoje aplinkoje (duomenys neskelbtini). Triukšmo šaltinio valdytojui nurodė įgyvendinti triukšmo mažinimo priemones. NVSC veiksmai įrodo, kad įmonės kontrolė dėl skleidžiamo triukšmo vykdoma vadovaujantis Triukšmo valdymo įstatymu, jo 22 straipsnis reglamentuoja triukšmo kontrolę. Už šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą, atsakomybė numatyta ANK 48 straipsnyje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2947-624/2018 ir kita administracinių bylų praktika analogiško pobūdžio bylose patvirtina, kad dėl įmonių, kurios savo veikla kelia triukšmą, skundai ir ginčai nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, skundžiant įgalioto vykdyti valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę – NVSC priimtus individualius administracinius aktus.
2.5. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas, nagrinėjęs D. M. bylą, buvo šališkas, nes teisėja V. V. nagrinėjo administracinio nusižengimo bylą Nr. II-6-973/2021 pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, kur administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas D. M.. 2021 m. sausio 4 d. administracinio nusižengimo byloje priimta nutartis, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M. skundas atmestas, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. vasario 27d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 60-ANR_N-196-2020 paliktas nepakeistas. Reikalavimas, jog bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas, yra svarbi asmens teisės į tinkamą teismo procesą įgyvendinimo garantija. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą kartu reiškia teisę į tinkamą procesą, kuri užtikrinama, kai šalių ginčą nagrinėja nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumo principas (lot. nemo judex in causa sua), įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje, Teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju susidarė situacija, kai tas pats teisėjas nagrinėja bylą, paremtą panašiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir 2021 m. sausio 4 d. išnagrinėta teisėjos V. V. byla. Apeliantės teigimu, teisėjas, procesiniame sprendime pateikęs byloje teisinį vertinimą dėl ginčo situacijos, negali nagrinėti bylos iš naujo. Šis draudimas apima ir atvejus, kai tas pats teisėjas nagrinėja bylas, paremtas panašiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip yra nagrinėjamoje situacijoje. Todėl nebuvo užtikrinta šalies teisė į tinkamą procesą, nurodytos aplinkybės sudaro pagrįstų abejonių pirmosios instancijos teismo nešališkumo.
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkė E. K. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. birželio 22 d. nutartį.
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šiuo atveju D. M. nėra ANK 488 straipsnio atsakomybės subjektas. Nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir L. D., vykdantis veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 2 d. sudarė Atlikėjo sutartį Nr. 2020-06-02, ja L. D. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose nuo 2020 m. birželio 2 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d. įsipareigojo atlikti renginių organizavimo ir vakaro vedėjo paslaugas kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.1.4 punkte nustatyta, kad atlikėjas yra atsakingas ir įsipareigoja renginių metu laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, higienos normų, ir Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-302 patvirtintų Triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešose vietose taisyklių. Šiuo atveju tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir L. D. susiklostė rangos teisiniai santykiai. Todėl būtent L. D., kuris savo įsipareigojimams pagal sutartį vykdyti, koncerto metu naudojo vokalinius mikrofonus, žemo ir aukšto dažnio garsiakalbius, skleidė triukšmą iš kavinės savo rizika bei pats organizavo darbą. Be to, nurodoma, kad 2020 m. birželio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. M. priimtu įsakymu „Dėl darbo funkcijų vykdymo“ M. D., einantis apsaugos/administratoriaus pareigas, paskirtas atsakingu už tai, kad kavinėje po 22 val. būtų uždaromos durys ir langai, darbo metu būtų laikomasi 2016 m. gruodžio 29 d. ir Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-302 patvirtintų Triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklių. Iš pateikto tarnybinio pranešimo nustatyta, kad pareigūnė L. L. bendravo su apsaugos darbuotoju, pastarasis nurodė, kad šiuo metu atsakingo asmens nėra, o tai parodo, kad policijos pareigūnai net nebandė aiškintis ir nustatinėti atsakingus už triukšmo kėlimą asmenis. Taip pat nurodoma, kad kontrolė dėl skleidžiamo triukšmo vykdoma vadovaujantis Triukšmo valdymo įstatymu. Už šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą, atsakomybė numatyta ANK 48 straipsnyje. Dėl įmonių, kurios savo veikla kelia triukšmą, skundai ir ginčai nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat teigiama, kad teismas, nagrinėjęs D. M. bylą, buvo šališkas, nes teisėja V. V. nagrinėjo administracinio nusižengimo bylą Nr. II-6-973/2021 pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, kur administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas D. M..
7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
8. ANK 488 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Svarbu pažymėti ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 488 straipsnį pakanka įrodyti, kad buvo trikdyta viešoji rimtis bent vienam asmeniui. Be to, pažymėtina, kad šioje teisės normoje atsakomybės subjektas yra bendrasis, jam nėra keliama jokių papildomų reikalavimų, kuriems esant asmenį būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį. Vis dėlto, tai, kad ANK 488 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta specialaus atsakomybės subjekto, tai neatleidžia administracinę teiseną vykdančių subjektų nuo pareigos įrodyti ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties buvimo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje ir kartu to, jog būtent traukiamas atsakomybėn asmuo yra atsakingas dėl padaryto pažeidimo. Už ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai, administracinė atsakomybė numatyta šio straipsnio 2 dalyje.
9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas, tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis, tačiau viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas, remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais ir kitais byloje surinktais duomenimis. Kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 488 straipsnį nėra būtina triukšmą išmatuoti decibelais, pakanka įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis. Todėl vien ta aplinkybė, kad galimų nusižengimų metu nebuvo atliktas triukšmo matavimas ir nenustatytas triukšmo lygis, neduoda pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo bylą.
10. Šiuo atveju iš policijos pateiktos informacijos dėl registruojamų įvykių nustatyta, kad 2020 m. liepos 27 d. 22.20 val. buvo skambinta į policiją dėl to, kad iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“ garsiai sklinda muzika, trukdo ilsėtis (b. l. 61–60). 2020 m. rugpjūčio 5 d. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK buvo gautas D. B. pareiškimas, jame nurodoma, kad ne tik 2020 m. liepos 27 d., bet ir 2020 m. birželio 14 d., 2020 m. birželio 30 d., 2020 m. liepos 20 d., 2020 m. liepos 22 d. tiek jis, tiek jo žmona K. B. kreipėsi bendruoju pagalbos numeriu dėl iš (duomenys neskelbtini), esančios kavinės „(duomenys neskelbtini)“ sklindančios garsios muzikos ir lankytojų keliamo triukšmo. Iš policijos pareigūnės L. L. tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų nustatyta, kad 2020 m. liepos 27 d. 22.21 val. nuvykus pagal pranešimą į kavinę, esančią (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad leidžiama garsi muzika, triukšmo faktas pasitvirtino. Kavinėje koncertavo grupė „ (duomenys neskelbtini)“. Grupė koncerto metu naudojo vokalinius mikrofonus, žemo ir aukšto dažnio garsiakalbius, kavinės langai ir durys buvo atidaryti. Pažymėtina, kad policijos pareigūnės L. L. tarnybiniame pranešime užfiksuotus duomenis, kad iš kavinės sklinda triukšmas dėl garsiai leidžiamos muzikos, kad kavinės langai ir durys atidaryti, objektyviai patvirtina prie bylos pridėtame vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, ir tai neabejotinai patvirtina, kad iš kavinės keliamas triukšmas trikdė aplinkinių namų gyventojų poilsį, vienareikšmiškai keliamas triukšmas trukdė ilsėtis tiek D. B., tiek ir K. B., todėl ir buvo kreiptasi į policiją.
11. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčas dėl to, kad D. M. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 1 dalimi, bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, kuris organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą (ABĮ 37 straipsnio 8 dalis). Atsižvelgiant į teisės aktuose uždarosios akcinės bendrovės vadovui nustatytą kompetenciją, konstatuotina, kad už kavinės „(duomenys neskelbtini)“ veiklą atsakingas yra būtent D. M.. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar nėra suformavęs ANK 488 straipsnio taikymo praktikos, tačiau tokią praktiką yra suformavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-1235/2012 naktinio klubo vadovas buvo pripažintas kaltu, padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 straipsnio („Viešosios rimties trikdymas“) 2 dalyje numatytą veiką (tai visiškai atitinka ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymius) – asmuo neužtikrino, kad iš naktinio baro sklindanti muzika ir triukšmas netrukdytų aplinkinių namų gyventojų poilsiui. Šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, jog pagal ATPK 183 straipsnį atsakomybę užtraukia ne tik šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, bet ir grojimas kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog kaltininko veika pagal šį straipsnį buvo kvalifikuota pagrįstai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-1235/2012). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N3-1265/2006 ir N17-1468/2006) už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar panašiais veiksmais vakaro ir nakties metu gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, atsakomybėn gali būti traukiami šių patalpų ar įmonių savininkai. Tai reiškia, kad D. M. kaip vadovas, būdamas atsakingas už visą kavinės veiklą, yra atsakingas ir už tai, kad būtų užtikrinta, jog iš šios kavinės sklindanti muzika ir triukšmas netrikdytų kitų asmenų poilsio ir ramybės. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad asmenų ramybė ir poilsis dėl iš kavinės keliamo triukšmo trikdoma pakartotinai (ANK 488 straipsnio 2 dalis).
12. Apeliaciniame skunde nurodoma ir iš byloje esančio 2020 m. birželio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. M. priimto įsakymo „Dėl darbo funkcijų vykdymo“ nustatyta, kad direktorius D. M. įsako M. D., einančiam apsaugos/administratoriaus pareigas, užtikrinti ir būti atsakingu už tai, kad kavinėje po 22 val. būtų uždaromos durys ir langai, darbo metu būtų laikomasi 2016 m. gruodžio 29 d. ir Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-302 patvirtintų Triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklių (b. l. 55). Tačiau apygardos teismas pažymi, kad vien tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. M. priėmė formaliai įsakymą, savaime nereiškia, jog taip jis, kaip kavinės direktorius, būdamas atsakingas už kavinėje vykdomą veiklą ir tinkamą darbo organizavimą, kartu realiai užtikrino, kad dėl kavinės veiklos nebūtų trikdoma viešoji rimtis, kad įsakymu numatydamas atitinkamas funkcijas darbuotojui, kartu jam aiškiai išaiškino jo pareigas bei jų atlikimo tvarką. Akcentuotina, kad būtent darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą – visų pirma užtikrinti, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką ir panašiai bei kontroliuoti, kad darbuotojai realiai jas vykdytų.
13. Nagrinėjamu atveju iš policijos pareigūnės L. L. tarnybiniame pranešime užfiksuotų aplinkybių nustatyta, kad policijos pareigūnei atvykus į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, kavinės apsaugos darbuotojas nurodė, kad šiuo metu atsakingo asmens už kavinės veiklą nėra (b. l. 7). Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas M. D. parodė, kad jis kontroliuoja klientus, juos įleidžia ir išleidžia, stengdavosi, kad būtų uždarytos durys, tačiau vien prie durų nestovėjo. Liudytojo teigimu, D. M. buvo nupirkęs garso matuoklį, matuodavo garsą, tačiau garsą prižiūrėdavo renginių vedėjas ir muzikantai, kurie koncertuodavo. Kai policijos pareigūnai klausdavo, kas atsakingas dėl triukšmo, su policijos pareigūnais kalbėdavo renginių vedėjas ir barmenas. Liudytojas liepos 27 dienos konkrečiai neprisiminė.
14. Aptarti duomenys aiškiai parodo, kad 2020 m. birželio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. M. įsakymas „Dėl darbo funkcijų vykdymo“ M. D. buvo tik formalumas, bei nepatvirtina to, kad priimant tokį įsakymą, M. D. buvo išaiškinta pareigų atlikimo tvarka dėl kavinėje keliamo triukšmo suvaldymo ir atsakomybė už pareigų nevykdymą. Prie bylos pridėtame vaizdo įraše užfiksuoti duomenys parodo, kad su policijos pareigūnu kalbėjęs nenustatytas kavinės darbuotojas nurodė, kad D. M. nesenai buvo, bet išvyko, o iš policijos pareigūnės L. L. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad apsaugos darbuotojas nurodė, jog asmens, atsakingo už triukšmo suvaldymą, aiškinantis įvykio aplinkybes, ir nebuvo. Kaip nustatyta, teismo posėdyje M. D. parodė, kad jo funkcijos kavinėje įleisti ir išleisti klientus, jis net neparodė, kad į jo pareigas įeina ir triukšmo valdymas. Priešingai, D. D. parodė, kad jis net prie durų nuolat nestovėjo, todėl akivaizdu, kad jis negalėjo kontroliuoti net to, kad durys nuolat būtų uždaromos. Juolab, iš liudytojo M. D. parodymų matyti, kad, nors nusižengimai buvo daromi nuolat, su policijos pareigūnais kiekvieną kartą kalbėdavo vis kiti asmenys. Ir tai parodo, kad D. M. kaip kavinės direktorius, aiškiai žinodamas problemą, neužtikrino, kad iš kavinės sklindanti muzika ir triukšmas netrikdytų kitų asmenų poilsio ir ramybės, todėl už pasekmes turi atsakyti būtent jis.
15. Kartu teismas pažymi, kad 2020 m. birželio 2 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. M. ir L. D. sudarius Atlikėjo sutartį Nr. 2020-06-02, tarp minėtų šalių susiklostė ne rangos teisiniai santykiai, bet atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai, reglamentuojami CK šeštosios knygos XXXV skyriaus nuostatų. Vadovaujantis CK 6.718 straipsnio 1 dalimi, teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, o paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus (CK 6.718 straipsnio 3 dalis). Todėl nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje pagrįstai ir teisingai konstatuota, kad tarp D. M. ir L. D. sudaryta Atlikėjo sutartis yra skirta D. M., kaip kavinės vadovo, poreikiams tenkinti, t. y. užtikrinti renginių, kurių tikslas pritraukti kuo daugiau žmonių į kavinę, organizavimą. Ir šiuo atveju akivaizdu, kad triukšmas iš kavinės buvo skleidžiamas ne L. D. ar kitų asmenų, bet būtent D. M. užsakymu, ir jo poreikiams tenkinti, ir būtent D. M. ir privalėjo užtikrinti, kad skleidžiamas triukšmas netrikdytų kitų asmenų poilsio ir ramybės.
16. Nagrinėjamu atveju nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas ir dėl to, kad skundai ir ginčai dėl įmonių, kurios savo veikla kelia triukšmą, turi būti nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad pati apeliantė nurodė, jog atsakomybė už Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo reikalavimų nesilaikymą numatyta būtent ANK 48 straipsnyje. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylas ANK numatyta tvarka nagrinėja šiame kodekse nurodytos ne teismo tvarka administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančios institucijos ir bendrosios kompetencijos, o ne specializuoti administraciniai teismai. Kartu akcentuotina, kad ANK 48 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog atsakomybė pagal šį straipsnį kyla dėl Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą, o atsakomybė pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį kyla už pakartotinį viešosios rimties trikdymą. Nors savo esme ANK 48 straipsnyje ir 488 straipsnyje numatyti nusižengimai turi panašumų, tačiau priešingai, nei teigia apeliantė, nagrinėjamos bylos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visuma atitinka būtent ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.
17. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas, nagrinėjęs D. M. bylą, buvo šališkas, nes teisėja V. V. nagrinėjo administracinio nusižengimo bylą Nr. II-6-973/2021 pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, kur administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas D. M..
18. ANK 576 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jo atstovas turi teisę pareikšti nušalinimus. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 58 ir 59 straipsnius teisėjas turi nusišalinti arba būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo, jeigu yra aplinkybių, kurios objektyviai kelia pagrįstų abejonių jo nešališkumu. Nušalinimą pareiškęs asmuo turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, nušalinimo pareiškimas turi būti motyvuotas (BPK 59 straipsnio 1 dalis). Bet kokios abejonės teisėjo nešališkumu turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teisėjui, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teisėjui, kurį ar kuriuos pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo. Taigi tik išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo teisėjo šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas (BPK 58 straipsnio 2 dalis).
19. Pažymėtina, kad jau bylos nagrinėjimo metu D. M. reiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai V. V., tačiau teisėja V. V. 2021 m. vasario 10 d. nutartimi D. M. prašymo netenkino. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su teisėjos 2021 m. vasario 10 d. nutartyje nurodytais motyvais, kad bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, o vien aplinkybė, kad teisėjos priimtas procesinis sprendimas nuvylė D. M. lūkesčius, nėra teisinis pagrindas abejoti procesinius sprendimus priėmusios teisėjos nešališkumu. Pažymėtina, kad nagrinėdama prašymą dėl nušalinimo, 2021 m. vasario 10 d. nutartyje teisėja atsižvelgė ir į tai, kad, nors abiejose bylose D. M. traukiamas administracinėn atsakomybėn už nusižengimus, numatytus tame pačiame straipsnyje (ANK 488 straipsnis), vis dėl to, pažeidimai yra skirtingi, padaryti skirtingomis dienomis ir laiku, be to, skundas šioje byloje grindžiamas net ir kitais argumentais nei administracinėje byloje Nr. II-6-973/2021. Todėl, atsižvelgęs į aptartus argumentus dėl pareikšto nušalinimo teisėjai V. V., apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti BPK 58 straipsnyje numatyti teisėjos šališkumo pagrindai.
20. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti argumentuotoms skundžiamos nutarties išvadoms dėl D. M. kaltės, numatytos ANK 488 straipsnio 2 dalyje.
21. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. birželio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintina.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. birželio 22 d. nutartį nepakeistą ir D. M. atstovės advokato padėjėjos Sandros Balskuvienės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Edita Lapinskienė