Baudžiamoji byla Nr. 1A-172-327/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18649-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.5.2.; 1.2.19.3.2.1.; 2.1.3.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7.
(S)
Kauno apygardos teismas
N u T A R T i S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 6 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio ir Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas),
sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei,
dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei,
išteisintajam G. K., jo gynėjui advokatui Ramūnui Gudašiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Petraitytės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį, išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. G. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. balandžio 22 d. apie 01.15 val. (duomenys neskelbtini), tarnybiniame automobilyje „Dacia Dokker“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas sustabdytas vairuojantis automobilį ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) siekdamas neteisėto valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už vairavimą neblaiviam, tiesiogiai pasiūlė duoti 1 000 eurų kyšį, nurodydamas, kad pinigai yra bankomate bei vėliau tiesiogiai pasiūlė duoti po 300 eurų kiekvienam savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiems patruliams E. P. ir K. M., tokiu būdu siekė neteisėto paperkamų policijos pareigūnų neveikimo, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.
2. Kauno apylinkės teismas priimdamas nuosprendį padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra pakankamo pagrindo manyti, kad G. K. tyčia buvo nukreipta papirkti policijos pareigūnus. Policijos pareigūnų supratimas, kad minėti G. K. pasakyti žodžiai yra kyšio pasiūlymas savaime, nesant kitų įrodymų, nepatvirtina jo tyčios siūlyti kyšį siekiant papirkti policijos pareigūną.
3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Jolanta Petraitytė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nuosprendį, kuriuo G. K. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažinti G. K. kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 150 MGL (7 500 eurų) baudą. Į bausmę įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018-04-22 iki 2018-04-23, atsižvelgiant į valandų skirtumą 2 paras išbūtas laikinajame sulaikyme, prilyginti 4 MGL, ir paskirti galutinę baudą 146 MGL (7300 eurų) baudą.
3.1. Skunde pažymima, kad papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, taigi įstatymas šios veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2007, 2K-53/2008, 2K-105/2014 ir kt.). Pasiūlymas duoti kyšį gali būti ir abstraktus, nekonkretizuojant aplinkybių, padaromas įvairiais būdais - žodžiu, raštu, veiksmu ir pan., ir šiomis veikomis siekiama informuoti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį apie papirkėjo ketinimus atsilyginti už atitinkamą veikimą ar neveikimą (praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus. Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-429/2011, 2K-541/2014).
3.2. Skunde taip pat pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo metu G. K. prisipažino, kad siūlė duoti policijos pareigūnams kyšį ir dėl to labai gailėjosi. Apklausos metu parodė, kad kadangi policijos pareigūnų buvo pagautas už vairo girtas, tai jų prašė, kad paleistų, siūlė jiems susitarti ir siūlė 300 eurų kyšį. Kaip siūlė pareigūnams tuos pinigus, neatsimena, kalbėjo taip, kaip jam tuo metu atrodė. Buvo išsigandęs, prašė susitarti, paleisti, kad išvengti atsakomybės už tai, kad automobilį vairavo neblaivus ir policijos pareigūnams pasiūlė duoti kyšį – po 300 eurų, bet pareigūnai nesutiko. Teisminio nagrinėjimo metu G. K. pakeitė parodymus ir kaltės nepripažino. Parodė, kad tą dieną buvo pavargę, išgėrė alaus. Nepamena, kokiu būdu atsidūrė apie 10 km nuo (duomenys neskelbtini) gyvenvietės tėčio automobilyje. Policijos pareigūnai pažadino jį miegantį, ką su jais kalbėjo, nepamena, nesiorientavo aplinkoje. Nežino, kodėl siūlė kyšį pareigūnams. Tuo metu banko sąskaitoje buvo 2 ar 4 eurai. Kraujo tyrimo atsisakė, nes nesuprato kodėl turi tyrimą darytis. Ikiteisminio tyrimo metu per pirmą apklausą nesuprato kas vyksta. Niekada nėra turėjęs pinigų sumos, kurią siūlė policijos pareigūnams. Teisminio nagrinėjimo metu G. K. parodymai vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.
3.3. Aplinkybę, kad G. K. siūlė pareigūnams kyšį, patvirtina liudytojų E. P. bei K. M. parodymai, iš kurių matyti, kad G. K. atsisakė tikrinti blaivumą ir siūlė išsiskirti taikiai, sakė, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini) iki bankomato ir pasiūlė jiems po 500 eurų kyšį. G. K. nurodė, kad nepūs į alkotesterį nes iš jo atims teises ir konfiskuos automobilį. E. P. G. K. perspėjo, kad už kyšio davimą yra baudžiamoji atsakomybė. G. K. nekreipė dėmesio, toliau siūlė duoti kyšį. Liudytojų parodymus patvirtina vyriausiojo patrulio E. P. pateiktas vaizdo ir garso įrašas.
3.4. Prokurorės vertinimu, iš E. P. pateikto vaizdo ir garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad G. K. pareigūnų ne kartą buvo įspėtas, kad už kyšio davimą numatyta baudžiamoji atsakomybė. G. K. prašė jį paleisti, siūlė po 300 eurų abiem. Minėta aplinkybė patvirtina, kad G. K. suprato, jog už pasiūlytus pinigus prašo pareigūnų paleisti jį, kad už kyšio davimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau nurodė, kad jam tai neįdomu, kad niekas negirdi. Be to, aplinkybę, jog G. K. veiksmai nebuvo neadekvatūs, kad jis suprato savo veiksmus, jų pasekmes bei turinį, patvirtina ir G. K. veiksmai, kad jis atsisakė pūsti į alkotesterį ir duoti kraują bei prašė leisti atsipūsti po 15 min., o praėjus 15 min., vėl nepūtė.
3.5. Prokurorė pabrėžia, kad pagal BK 227 straipsnį kaip papirkimas kvalifikuotini ir tie atvejai, kai asmuo, siekdamas sau pageidautinos valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos, siūlo, žada duoti ar duoda jam turtines vertybes, aiškiai jo neinformuodamas, už kokį konkretų veikimą ar neveikimą (teisėtą ar neteisėtą, praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus siūlomos, žadamos ar duodamos turtinės vertybės. Baudžiamąją atsakomybę už papirkimą lemia tai, kad kyšis duodamas už pageidautiną kyšio davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą vykdant įgaliojimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008, 2K-266/2014). Pažymėtina, kad nors iš tiesų nebuvo nustatyta, kad G. K. įvykio metu savo sąskaitoje turėjo policijos pareigūnams siūlytą pinigų sumą, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pažadas duoti kyšį nepagrįstas realiomis galimybėmis. Neatmestina galimybė, jog G. K. galėjo turėti bei pasinaudoti ir kita sąskaita. Kaip jau minėta, pats pasiūlymas, pažadėjimas duoti kyšį yra baigtas nusikaltimas. Pareigūnai pasiūlymą suprato realiai, o ne kaip neadekvačiai besielgiančio asmens emocijas. G. K. logiškai atsakinėjo į jų užduodamus klausimus, suprato pasekmes už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ir bijojo netekti teisės vairuoti automobilio ir automobilio konfiskacijos, prašė susitarti, siūlė pinigus.
4. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, patvirtino skundo argumentus. Išteisintasis ir jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį.
5. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Petraitytės apeliacinis skundas atmetamas.
6. Prokurorės apeliaciniame skunde nesutinkama su G. K. išteisinimu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje bei atliktu įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.
7. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliacinį skundą pateikusiai prokurorei nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.
8. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu ,,in dubio pro reo“ (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.
9. Įvertinus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl kaltinamajame akte G. K. inkriminuoto papirkimo. Skundžiamame nuosprendyje teismo išvados dėl G. K. išteisinimo išsamiai motyvuotos, todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles. Priešingai, būtent prokurorės apeliaciniame skunde išdėstytas įrodymų vertinimas yra paremtas prielaidomis. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, vien objektyviųjų požymių nustatymas dar nėra pagrindas patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 227 straipsnį, jeigu nenustatoma jo kaltė, todėl sprendžia, kad G. K. išteisintas pagrįstai.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Petraitytės apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Gražys
Jurgis Kiškis
Viktoras Preikšas