Baudžiamoji byla Nr. 1-1584-311/2016
Teisminio proceso Nr. 1-65-1-28762-2016-7
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
1.2.5.4.; 1.2.4.5.; 1.1.8.10.3.;
1.1.7.2.5.; 2.3.6.; 2.4.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 29 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,
sekretoriaujant Indrei Žilinskienei,
dalyvaujant :
prokurorei K. M.,
gynėjai advokatei Angelei Fominienei,
nukentėjusiesiems A. I., E. P.,
kaltinamajam D. J.,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D.J., gimęs (duomenys neskelbtini) r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) LR pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, (duomenys neskelbtini), teistas :
1) 2005-03-23 Vilkaviškio r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo
kodekso (toliau - BK) 138 str. 2 d. 2 p., 284 str. l d., pritaikius BK 63 str. 1 d., 4 d., į skirtas
laisvės atėmimas 2 metams ir 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas
3 metams;
- 2005-05-06 Vilkaviškio r. apylinkės teismas pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d.,
pritaikius BK 63 str. 9 d., skirtas laisvės atėmimas 2 metams ir 2 mėnesiams 20 dienų,
vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; - 2006-07-18 Vilkaviškio r. apylinkės teismas pagal BK 178 str. 2 d., pritaikius BK 64
str. 1 d., 3 d., skirtas laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams. 2008-09-10 vadovaujantis BVK
157 str. 3 d. 3 p., paleistas lygtinai, neatlikęs 1 metų, 1 mėnesio ir 14 dienų bausmės. 2008-11-06
Panevėžio m. apylinkės teismo nutartimi pasiųstas atlikti neatliktą 1 metų, 1 mėnesio ir 6 dienų
laisvės atėmimo bausmės dalį; - 2009-04-22 Panevėžio m. apylinkės teismas pagal BK 178 str. 1 d., 63 str. - laisvės
atėmimu 1 metams ir 10 mėnesių; - 2011-12-13 Vilniaus m. 3 apylinkės teismas pagal BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1
metams;
6). 2012-12-13 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 242 str.-laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;
7) 2014 12-17 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d.-laisvės atėmimu 6 mėn., (bausmę atlikęs), teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 286 str. ir
nustatė:
D. J. 2016-06-20 apie 02.39 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,98 %), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmens sumušimo pagal iškvietimą atvykus Kauno AVPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-ojo būrio patruliams A. I. ir E. P., atsisakė vykdyti jų teisėtus reikalavimus sėsti į tarnybinį automobilį, keikėsi necenzūriniais žodžiais, aktyviais veiksmais pradėjo priešintis, kabinosi už pareigūnų uniformos, laikėsi už automobilio kėbulo, kojomis neleido uždaryti durų, o panaudojus spec. priemonę – antrankius, stengdamasis išvengti sulaikymo, elgdamasis agresyviai, tyčia po vieną kartą įspyrė patruliams į krūtinę, taip sukeldamas fizinį skausmą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 286 str.
Kaltinamasis D. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-06-19 kartu su sugyventine V. U. svečiavosi pas jos dukrą S. S. ir žentą E. S. (duomenys neskelbtini), ten visi vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare taksi visi atvažiavo pas juos, į (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su Vijole. Pakeliui naktinėje parduotuvėje nusipirko dar alkoholio ir išgėrė namuose. Begeriant tarp jo ir E. S. kilo konfliktas, ir jie susimušė, po to jis išėjo iš namų, sakydamas, kad grįžta pas save į namus. Kai S. S. norėjo iškviesti policiją, jis iš jos paėmė telefoną, pagrasino peiliu, bet rimtai negalvojo, nesužalojo ir nenorėjo sužaloti, tik pagąsdino. Gal už 15 min pas juos į namus atvyko pareigūnai kartu su E. S., kuris nurodė į D. J. kaip jį sumušusį. Tada pareigūnai norėjo jį sulaikyti ir pristatyti į policiją. Jis nenorėjo būti pristatomas ir jiems pasipriešino. Keikė juos necenzūriniais žodžiais, nesileido įsodinamas į tarnybinį automobilį, o kai jam papurškė į akis dujų, tada dar labiau pasiuto ir dar labiaujuos koneveikė bei spyrė kiekvienam į krūtinę, nes rankos buvo surakintos antrankiais. Gailisi už šią savo tokią nusikalstamą veiką, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio.
Kadangi kaltinamasis D. J. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 str., 291 str.
Nukentėjusysis E. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-06-20 dirbo auto patrulyje Centro PK teritorijoje kartu su kolega A. I. radijo šaukiniu „418“, kai apie 02.39 val. iš Kauno AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu Karaliaus Mindaugo pr. 11, prie profesinio rengimo centro atėjo sužalotas vaikinas. Atvykus nurodytu adresu, rado vyrą, kurio veidas buvo kruvinas, jis prisistatė E. S., kuris paaiškino, kad išgertuvių metu jį užpuolė uošvienės draugas D. J., kuris jį sumušė. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), lauke prie namo rado vyrą, kaip nustatyta, darių D. J., kuris stumdėsi su moterimi, prisistačiusia S. S.. D. J. buvo agresyvus, garsiai šaukė, jis nedelsiant buvo sulaikytas ir pasodintas į tarnybinį automobilį. S. S. paaiškino, kad išgertuvių metu D. J. ir jos sutuoktinis E. S. pradėjo konfliktuoti ir susimušė. Kai jos sutuoktinis pabėgo, ji mėgino iškviesti pagalbą telefonu, tačiau D. J. telefoną atėmė ir pagrasino peiliu. Išvedus D. J. iš tarnybinio automobilio ir jį apžiūrėjus, jo kelnių kišenėje buvo rastas mobilusis telefonas, kurį S. S. nurodė, kaip jai priklausantį. Bandant pasodinti D. J. atgal į policijos automobilį, jis aktyviais veiksmais pradėjo priešintis. Standino raumenis, pradėjo kabintis jam ir kolegai A. I. už uniformos, laikėsi už automobilio kėbulo, kojomis neleido uždaryti durų. Todėl prieš D. J. buvo panaudota kovinių imtynių veiksmai, jis pargriautas ant žemės bei panaudota spec. priemonė – antrankiai, surakintos rankos už nugaros. Keliamas į tarnybinį automobilį D. J. toliau stengėsi išvengti sulaikymo, spardėsi kojomis ir jam bei kolegai A. I. įspyrė po vieną kartą į krūtinės sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. D. J. į perspėjimus nusiraminti ir nesipriešinti nereagavo ir toliau garsiai šaukė, keikė jį ir kolegą A. I. necenzūriniais žodžiais. Pagaliau patalpintas į tarnybinį automobilį kojomis bandė išlaužti duris. Jis buvo perspėtas, kad negadintų automobilio, nes bus panaudota spec. priemonė ašarinės dujos. D. J. į perspėjimus nereagavo, toliau kojomis bandė išlaužti duris, todėl buvo panaudotos ašarinės dujos, po ko D. J. nusiramino. D. J. buvo pristatytas į Kauno AVPK, o E. S. buvo iškviesta GMP, kuri jį išsivežė į LSMUL Kauno klinikas (b.l. 22-23)
Nukentėjusysis A. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-06-20 dirbo auto patrulyje Centro PK teritorijoje kartu su kolega E. P. radijo šaukiniu „418“, kai apie 02.39 val. iš Kauno AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu Karaliaus Mindaugo pr. 11, prie profesinio rengimo centro atėjo sužalotas vaikinas. Atvykus nurodytu adresu, rado vyrą, kurio veidas buvo kruvinas, jis prisistatė E. S., kuris paaiškino, kad adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), vykusių išgertuvių metu jį užpuolė uošvienės draugas D. J., kuris jį sumušė. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), lauke prie namo rado vyrą, kaip nustatyta, D. J., kuris stumdėsi su moterimi, prisistačiusia S. S.. D. J. buvo agresyvus, garsiai šaukė, jis nedelsiant buvo sulaikytas ir pasodintas į tarnybinį automobilį. S. S. paaiškino, kad išgertuvių metu D. J. ir jos sutuoktinis E. S. pradėjo konfliktuoti ir susimušė. Kai jos sutuoktinis pabėgo, ji mėgino iškviesti pagalbą telefonu, tačiau D. J. telefoną atėmė ir pagrasino peiliu. Išvedus D. J. iš tarnybinio automobilio ir jį apžiūrėjus, jo kelnių kišenėje buvo rastas mobilusis telefonas, kurį S. S. nurodė, kaip jai priklausantį. Bandant pasodinti D. J. atgal į policijos automobilį, jis aktyviais veiksmais pradėjo priešintis. Standino raumenis, pradėjo kabintis jam ir jo kolegai E. P. už uniformų, laikėsi už automobilio kėbulo, kojomis neleido uždaryti durų. Todėl prieš D. J. buvo panaudota kovinių imtynių veiksmai, jis pargriautas ant žemės bei panaudota spec. priemonė – antrankiai, surakintos rankos už nugaros. Keliamas į tarnybinį automobilį D. J. toliau stengėsi išvengti sulaikymo, spardėsi kojomis ir jam bei kolegai A. I. įspyrė po vieną kartą į krūtinės sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. D. J. į perspėjimus nusiraminti ir nesipriešinti nereagavo ir toliau garsiai šaukė, keikė jį ir kolegą A. I. necenzūriniais žodžiais. Pagaliau patalpintas į tarnybinį automobilį kojomis bandė išlaužti duris. Jis buvo perspėtas, kad negadintų automobilio, nes bus panaudota spec. priemonė ašarinės dujos. D. J. į perspėjimus nereagavo, toliau intensyviai kojomis bandė išlaužti duris, todėl buvo panaudotos ašarinės dujos, po ko D. J. aprimo. D. J. buvo pristatytas į Kauno AVPK, o E. S. buvo iškviesta GMP, kuri jį išsivežė į LSMUL Kauno klinikas. (b.l. 28)
Iš 2016-06-20 pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 1418 matyti, kad D. J. nustatytas 2,98 promilių girtumas. (b.l. 20)
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo D. J. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 286 str., nes kaltinamasis tyčia nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, išvadino juos necenzūriniais žodžiais, panaudojo prieš juos fizinį smurtą ir pasipriešino jiems, einantiems tarnybos pareigas.
Pagal BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.
BK 286 str. taikymas glaudžiai susijęs su Policijos veiklos įstatymo straipsnių nuostatomis apie policijos pareigūnų naudojamos prievartos rūšis, jų taikymo pagrindus ir sąlygas. Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui galimas tik tada, kai šie asmenys savo tarnybines pareigas atlieka neperžengdami įstatymo (kompetencijos) ribų, t. y. veikia teisėtai. LR BK 286 str. nustatyto draudimo paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kietiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-05-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205/2008).
Vieni iš policijos uždavinių, numatyti 2000-10-17 LR Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 5 str., yra viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, taip pat nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija.
Policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti (2000-10-17 LR Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 18 str. 2 p.)
Taip pat policijos pareigūnas privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves, o gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą...imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui..., sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai (2000-10-17 LR Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 21 str. 2 p.)
Sulaikydamas teisės pažeidimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, policijos pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą (2000-10-17 LR Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 24 str. 2 p.)
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tiesioginis ir pagrindinis šio nusikaltimo objektas – normali šias funkcijas atliekančio asmens veikla, kuri yra pažeidžiama darant poveikį konkrečiam tokias funkcijas atliekančiam asmeniui. Objektyvieji nusikaltimo požymiai – aktyvūs kaltininko veiksmai. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 str. prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (fizinis, mechaninis, cheminis, biologinis), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Smurtas gali būti tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas, apipylimas cheminėmis medžiagomis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-227/2010, 2K-279/2010, 2K-525/2011).
BK 230 str. 1 d. nurodyta, kad valstybės tarnautojai yra asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje - valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą bei kiti asmenys, kurie dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, teisminėse, teisėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose institucijose atlieka valdžios atstovo funkcijas arba administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į tokias pareigas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusieji E. P. ir A. I. dirba Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-ojo būrio patruliais, kas reiškia, kad jie yra valstybės tarnautojai.
Byloje nustatyta, kad nukentėjusieji E. P. ir A. I. įvykio metu buvo apsirengęs policijos pareigūnų drabužiais, t. y. buvo su skiriamaisiais ženklais, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str.
Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad minėti nukentėjusieji būtų suinteresuoti duoti neteisingus parodymus.
Kaip jau buvo paminėta, BK 286 str. numatyta veika - pasipriešinimas valstybės tarnautojui - pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius reiškiasi aktyviais veiksmais. Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui, D. J., vartodamas necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu - atsisakė paklusti policijos pareigūnų reikalavimams. BK 286 str. prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis.
Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, mano, kad savo veiksmais kaltinamasis D. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 286 str.
Kaltinamasis D. J. kaltas ir baustinas.
Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu visiškai prisipažino ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybė-nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nusikaltimo stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54-61 str. nuostatomis.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą (LR BK 286 str., aptartas BK 11 str. 3 d., 15 str.), kaltu visiškai prisipažino, anksčiau teistas 7 kartus už tyčinius turtinius nusikaltimus (b.l. 46-53), baustas administracine tvarka baustas (b.l. 57-59), psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (b.l. 62, 64).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, aptariamą nusikaltimą D. J. padarė, neišnykus teistumui, kas rodo, kad kaltinamasis D. J. nelinkęs pasitaisyti, sistemingai pažeidinėja įstatytus ir daro naujas nusikalstamas veikas. Teismo nuomone, bausmės tikslams pasiekti-sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.), jam tikslinga skirti BK 286 str. sankcijoje numatytą bausmės rūšį-viešuosius darbus (BK 46 str.). Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį-D. J. padarė nusikaltimą viešajai tvarkai, į tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių. Kadangi kaltinamasis D. J. kaltu prisipažino, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą, jam paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64' str., mažintina vienu trečdaliu.
Kardomoji priemonė D. J.-rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d.,
nusprendžia:
D.J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 str. ir nuteisti jį 12 (dvylikai) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį.
Paskirtąją bausmę, taikant BK 64! str., sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę-9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį.
Vadovaujantis BK 66 str., į D. J. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-06-20 2.45 val. iki 2016-06-20 15.45 val. t.y. 1 (vieną) parą.
Kardomąją priemonę D. J.-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, vykdant paskirtąją bausmę.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėjas Rimantas Grigas