VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 27 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismui veikiant Kauno apylinkės teismo vardu, teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Skycop.com atstovei advokato padėjėjai Modestai Nekrašaitei, atsakovės užsienio bendrovės SKYUP MT Limited advokato padėjėjai Kamilei Tamošaitytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB Skycop.com ieškinį dėl kompensacijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą Nr. 261/2004 priteisimo, pareikštą atsakovei užsienio bendrovei SKYUP MT Limited.

Teismas

nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 800 Eur dydžio kompensaciją, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad atsakovė, vykdydama oro pervežimo paslaugas, pažeidė Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas keleivių A. V. ir B. V. skrydžio atžvilgiu. Skrydis Nr. U5 813, 2024-07-03 turėjęs vykti maršrutu Heraklionas – Kaunas, buvo perkeltas į kitą dieną, t. y. į 2024-07-04 17.40 val. Ieškovė elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę dėl kompensacijos išmokėjimo, tačiau atsakovė kompensacijos pretenzijos pagrindu nesumokėjo. Ieškovė 2025-04-03 prašyme nurodė, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 726 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti už bylos dokumentų analizę, vertimą į lietuvių ir anglų kalbas, ieškinio ir kitų procesinių dokumentų rengimą ir pateikimą teismui bei atstovavimą byloje. Ieškovė taip pat patyrė 22 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui apmokėti bei 50 Eur procesinių dokumentų įteikimo mokesčiui apmokėti.

Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau 2025-05-08 teisme buvo gautas atsakovės prašymas sumažinti ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašyme nurodyta, kad atsakovė nesutinka su prašomu priteisti bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai dydžiu, nes laiko jį neproporcingu bei nepagrįstu. Savo poziciją aiškino tuo, kad ieškovė per pastaruosius 2024 - 2025 metus Lietuvos teismuose yra inicijavusi daugiau nei 60 identiško pobūdžio civilinių bylų, kuriose reikalavimai grindžiami tais pačiais teisiniais argumentais pagal Reglamentą Nr. 261/2004; ieškiniai tapačios struktūros ir turinio, minimaliai redaguoti. Atsakovės teigimu byla nėra teisiškai sudėtinga, joje nėra kilę teisės aiškinimo klausimų, kurių sprendimas reikalautų papildomų specialių žinių ar didelės teisinės analizės.

Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė nesutikimą su atsakovės prašymu mažinti bylinėjimosi išlaidas. Atkreipė dėmesį į tai, kad būtent bylinėjimosi išlaidų klausimas ir atbaido keleivius kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo. Keleiviai bijo ir nenori patirti papildomų išlaidų teisinėms paslaugoms, o avialinijos, įskaitant, atsakovę, tuo naudojasi, visais būdais apsunkindamos keleiviams galimybę atgauti kompensacijas, nes žino, kad daugumoje atvejų keleiviai nesiryš ginti savo teisių teisme ir juo labiau naudojantis advokato paslaugomis. Tiek atsakovei, tiek kitoms avialinijoms yra nenaudinga ieškovės ir kitų panašią veiklą vykdančių įmonių veikla, nes jos informuoja keleivius apie galimybes gauti kompensacijas ir padeda jas gauti. Tuo pačiu jos turi galimybes kreiptis dėl profesionalių teisinių paslaugų. Pažymėjo, jog atsakovė galėtų nepatirti absoliučiai jokių bylinėjimosi išlaidų, jeigu atsakovė dar ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principais įvykdytų teisėtus teisę į kompensacijas turinčių asmenų reikalavimus, t. y. gavusi ieškovės pretenzijas sumokėtų ieškovei kompensacijas. Atsakovės nesąžiningas elgesys ir lėmė tai, kad ieškovė neturėdama kitos išeities buvo priversta kreiptis į teismą dėl atsakovės tinkamo kompensacijų mokėjimo, nes ieškovei pateikus pretenziją, atsakovė kompensacijų ieškovei nesumokėjo, kas tik parodo atsakovės nesąžiningus veiksmus ir nenorą bendradarbiauti ikiteisminėje stadijoje. Dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą, o tai ir sukėlė ieškovės patirtas išlaidas, kurios turi būti atlygintos pilna apimtimi. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė neginčija ieškovės reikalavimo, pareikšto pagal Reglamentą Nr. 261/2004. Ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi suma atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004-04-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2 punkte nustatytus maksimalius dydžius ir yra ženkliai mažesnė už maksimalią sumą ieškinio parengimo sumą, kitus šiame teisės akte nurodytus maksimalius įkainius. Į prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą yra įtraukti ir procesinių dokumentų ir jų priedų vertimų kaštai, atlikti vadovaujantis CPK 113 straipsnio 3 dalimi. Pažymėjo, jog teisės aiškinimo klausimų tapatumas savaime nereiškia, jog ieškovės atstovas neturėjo jokių laiko sąnaudų ieškiniams paruošti, nes ieškinio reikalavimai ir pagrindas formuojami atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kurių įvertinimas sudaro didžiąją dalį ieškinio parengimui reikalingo laiko. Tokio pobūdžio byloms kaip ši yra būdingas tam tikras specifiškumas, kai kiekvienu konkrečiu atveju advokatas remdamasis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsniu privalo įvertinti kompensacijos pagrįstumą atsižvelgiant į skrydžio atstumą, atidėjimo ar atšaukimo laiko trukmę, aplinkybes kurias pripažinus ypatingomis kompensacijos išmokėjimas nebūtų įmanomas, ginčų su tarptautiniu elementu jurisdikciją, kitas aplinkybes. Ieškovė atsakovės argumentus dėl „horizontaliojo“ precedento doktrinos laiko nepagrįstais, nes ir pirmosios instancijos teismai tenkina ieškovės reikalavimus priteisti visą 726 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, apeliacinės instancijos teismas taip pat neįžvelgė priežasčių mažinti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog atsiliepimo neteikė, nes byloje yra ginčas tik dėl bylinėjimosi išlaidų. Patvirtino, kad dėl pareikšto reikalavimo ginčo nėra.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovės pateikti įrodymai: kelionės bilietai, kelionės agentūros keleiviams siųstos elektroninės žinutės, ieškovės pretenzija, keleivių reikalavimo perdavimo 2024-07-04 sutartys patvirtina, kad atsakovė 2024-07-03 vykdė skrydį maršrutu Heraklionas – Kaunas, skrydžio Nr. U5813, skrydžio atstumas – 2 183,61 km. Skrydis Heraklionas – Kaunas, skrydžio Nr. U5813, buvo perkeltas į 2024-07-04 17.40 valandą. Dėl šios priežasties keleiviai A. V. ir B. V. nepasiekė numatyto kelionės tikslo laiku. Keleiviai A. V. ir B. V. 2024-07-04 reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovę dėl netinkamai vykdyto skrydžio. Ieškovė teikė atsakovei pretenziją dėl kompensacijos išmokėjimo, tačiau atsakymo negavo. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad prašoma priteisti kompensacija ieškovei yra sumokėta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalį, naujasis kreditorius, pateikdamas skolininkui reikalavimą, privalo pateikti reikalavimo perleidimo sutartį. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateiktus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Taigi cesijos būdu ieškovės įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu atsakovės informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Vilniaus apygardos teismo 2013-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1192-232/2013).

Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo reglamentuojama 2004-02-11 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, kurio nuostatos numato bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. Pagal Reglamentą numatyta, kad kaip ir pagal Monrealio konvenciją, skrydžius vykdančių oro vežėjų prievolės turėtų būti ribojamos arba jiems turėtų būti taikomos išimtys tais atvejais, kai įvykio priežastis yra ypatingos aplinkybės, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Tokios aplinkybės gali susidaryti pirmiausia šiais atvejais: dėl politinio nestabilumo, meteorologinių sąlygų, neleidžiančių vykdyti atitinkamo skrydžio, pavojaus saugumui, netikėtai atsiradusių skrydžių saugos trūkumų ir streikų, turinčių įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymui (Reglamento (14) punktas). Skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos pagal 7 straipsnį, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Reglamento 5 straipsnio 3 dalis).

Pagal Reglamento 5 straipsnio 1 dalį, atšaukus skrydį: a) skrydį vykdantis oro vežėjas atitinkamiems keleiviams teikia pagalbą pagal 8 straipsnį; b) oro vežėjas atitinkamiems keleiviams teikia pagalbą pagal 9 straipsnio 1 dalies a punktą ir 9 straipsnio 2 dalį, taip pat nukreipimo kitu maršrutu atveju, jei pagrįstai tikimasi, kad naujojo skrydžio išvykimo laikas bus ne anksčiau kaip kitą dieną po atšaukto skrydžio planuoto išvykimo, – 9 straipsnio 1 dalies b punkte ir 9 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą pagalbą; c) atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis oro vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, nebent: i) jiems buvo pranešta apie atšaukimą mažiausiai prieš dvi savaites iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko; ii) jiems buvo pranešta apie atšaukimą ne daugiau kaip prieš dvi savaites ir ne mažiau kaip prieš septynias dienas iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko ir buvo pasiūlyta keliauti kitu maršrutu, išvykstant ne daugiau kaip dviem valandomis anksčiau už numatytą išvykimo laiką ir atvykti į galutinę paskirties vietą mažiau kaip keturiomis valandomis vėliau už tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką; iii) jiems buvo pranešta apie atšaukimą mažiau kaip prieš septynias dienas iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko ir buvo pasiūlyta keliauti kitu maršrutu, išvykstant ne daugiau kaip viena valanda anksčiau už numatytą išvykimo laiką ir atvykti į galutinę paskirties vietą mažiau kaip dviem valandomis vėliau už tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką.

Pagal Reglamento, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles skrydžių atšaukimo atveju, nuostatas atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis oro vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį (Reglamento 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas), t. y. 400 Eur visų didesnio kaip 1500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1500-3500 kilometrų atstumo skrydžių atveju (Reglamento 7 straipsnio 1 dalis b punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė, kad dėl sutrikdyto skrydžio (perkėlimo į kitą dieną) keleivių A. V. ir B. V. teisės buvo pažeistos. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo, kaip minėta, teismo posėdyje patvirtino, kad ginčo dėl ieškinio reikalavimo priteisti kompensaciją nėra. Sutikdama su ieškinio reikalavimu, atsakovė nepateikė teismui įrodymų, jog po pretenzijos gavimo išmokėjo prašomas priteisti kompensacijas keleiviams, taip pat atsakovė nepateikė įrodymų, jog, sutikdama su pareikštu ieškiniu, iki bylos iškėlimo teisme arba bylą iškėlus teisme, prašomą priteisti kompensacijos sumą sumokėjo ieškovei, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 800 Eur (2 x 400 Eur) dydžio kompensaciją yra pagrįstas ir tenkintinas (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b punktas).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnyje 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tenkinus ieškinį, tenkintinas ir ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (800 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2025-03-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškovės patirtas ir prašomas priteisi bylinėjimosi išlaidas sudaro 22 Eur žyminis mokestis, 50 Eur procesinių dokumentų įteikimo mokestis bei 726 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą, iš viso 798 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 ir 10 punktai).

Atsakovė pateikė byloje prašymą sumažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodžiusi, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato teisinėmis paslaugomis, yra nepagrįstos, nes ieškovė per 2024 – 2025 metais yra inicijavusi daugiau nei 60 identiško pobūdžio bylų, kuriose reikalavimai grindžiami tais pačiais teisiniais argumentais, o ieškinių struktūros ir turiniai yra tapatūs (šabloniniai), byla nėra teisiškai sudėtinga, joje nėra kilę teisės aiškinimo klausimų, kurių sprendimas reikalautų papildomų specialių žinių ar didelės teisinės analizės.

Ieškovė, nesutikimą su aukščiau nurodytais atsakovės argumentais grindžia tuo, kad atsakovė galėjo visai nepatirti bylinėjimosi išlaidų, jeigu, gavusi ieškovės pretenzijas, būtų sumokėjusi kompensacijas; atsakovė neginčija pareigos mokėti kompensaciją; ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas neviršija Lietuvos advokatų tarybos ir teisingumo ministro nustatytų maksimalių dydžių; ieškovės atstovas turėjo tinkamai paruošti bei išversti visus ieškinio priedus tiek iš anglų kalbos į lietuvių kalbą, tiek iš lietuvių kalbos į anglų kalbą; ieškinio reikalavimai ir pagrindas formuojami atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kurių įvertinimas sudaro didžiąją dalį ieškinio parengimui reikalingo laiko; advokatas privalo įvertinti kompensacijos pagrįstumą, atsižvelgiant į skrydžio atstumą, atidėjimo ar atšaukimo laiko trukmę, aplinkybes, kurias pripažinus ypatingomis, kompensacijos išmokėjimas nebūtų įmanomas ir pan.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 2 punkte įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog ieškovė, atstovaujama advokato Nerijaus Zalecko, yra pareiškusi eilę ieškinių oro linijų kompanijoms dėl kompensacijų priteisimo pagal Reglamentą Nr. 261/2004 priteisimo, kurių pagrindu yra/buvo iškeltos civilinės bylos. Šių ieškinių dalykas ir pagrindas, kaip teisingai nurodo ieškovė ir atsakovė, yra kildinami iš nurodyto Reglamento ir nulemti to, kad oro linijų kompanijos nevykdo tesės akte nustatytos šių bendrovių pareigos išmokėti keleiviams šiame teisės akte nurodyto dydžio kompensacijas. Tai, kad ieškiniai reiškiami standartinės ir pasikartojančios situacijos pagrindu, teismo vertinimu, ir nulemia šių ieškinių formą ir turinį. Tačiau, kiekvienu atveju, kaip teisingai nurodo ieškovė, ieškinio parengimo esmę ir sudaro ne pats ieškinio, kaip dokumento parengimas, o konkrečios situacijos, kuomet keleiviams oro bendrovė neišmoka kompensacijos, įvertinimas, įrodymų surinkimas, konkrečių skrydžių atšaukimo ar atidėjimo priežasčių, keleivių prarasto laiko trukmės, skydžių atstumo, ypatingų aplinkybių, kurios sąlygojo skrydžio vėlavimą ar atšaukimą, (ne)buvimo, analizė, pretenzijų (į kurias atsakovai nereaguoja) parengimas, o taip pat įrodymų vertimų į valstybinę kalbą rengimas, ieškinio vertimas į tą kalbą, kurią supranta ir naudoja atsakovė – oro linijų kompanija, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo laikyti pagrįstais atsakovės argumentus, jog ieškinio parengimo kaina neatitinka advokato sugaišto laiko ir darbo sąnaudų.

Byloje esanti pretenzija patvirtina, kad ieškovė dar iki bylos iškėlimo teisme kreipėsi į atsakovę dėl kompensacijos išmokėjimo, tačiau jokių konkrečių atsakymų atsakovė ieškovei nepateikė, o tai reiškia, kad atsakovė ikiteisminio ginčo metu nebendradarbiavo su ieškove, nesiekė to, kad galimas šalių ginčas dėl kompensacijos (ne)mokėjimo klausimų būtų išspręstas kuo mažesnėmis laiko ir piniginių lėšų sąnaudomis. Atsižvelgiant į nurodytą, yra pagrindas sutikti su ieškovės argumentais, jog, tuo atveju, jeigu atsakovė dar ikiteisminėje stadijoje būtų įgyvendinusi ieškovės reikalavimus, atsakovė nebūtų patyrusi jokių teisminių bylinėjimosi išlaidų. Svarbu, teismo nuomone, yra ir tai, jog atsakovė neginčijo ieškovės materialinių reikalavimų, neįrodinėjo jų nepagrįstumo, o reikalavimą pripažino, tačiau kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 nemokėjo, nes tai sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė tiesiog vengė vykdyti savo pareigas, kylančias iš Reglamento Nr. 261/2004, ir tokiu būdu savo elgesiu, pasireiškiančiu neveikimu, ir nulėmė tai, kad buvo pareikštas ieškinys, o ieškovė buvo priversta patirti bylinėjimosi išlaidas, kurias ir prašo priteisti iš atsakovės.

Ieškovės pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės iš atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos – išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą yra ženkliai mažesnės už maksimalius advokato pagalbos dydžių įkainius, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas).

Teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantys paskutiniai duomenys (Šiaulių apygardos teismo 2025-01-15 nutartis, priimta civilinėje byloje e2S-26-569/2025, Panevėžio apygardos teismo 2025-05-06 nutartis, priimta civilinėje byloje e2S-216-940/2025, Klaipėdos apygardos teismo 2025-05-22 nutartis, priimta civilinėje byloje e2S-491-513/2025, Vilniaus apygardos teismo 2025-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje . e2A-1523-656/2025, Kauno apygardos teismo 2025-06-10 nutartis, priimta civilinėje byloje e2A-1093-657/2025) taip pat patvirtina ieškovės argumentus apie teismų praktiką analogiškose bylose, priteisiant ieškovei panašaus dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Įvertinus tai, kas pirmiau nurodyta, bei tai, kad abi ginčo šalys yra verslo įmonės, o atsakovė yra keleivių pervežimus vykdanti aviakompanija, kuri ignoravo ieškovės siekį ginčą spręsti ikiteisminiu keliu, atsakovės argumentai, nesudaro pagrindo mažinti ieškovės prašomų priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 798 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 22 Eur žyminis mokestis, 50 Eur procesinių dokumentų įteikimo mokestis bei 726 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje patirta 9,80 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11 -07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), todėl ieškinį patenkinus 9,80 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis CPK 259, 268, 270, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UAB „Skycop.com“, juridinio asmens kodas 304423851, iš atsakovės SKYUP MT Limited, juridinio asmens kodas C103645, 800 Eur kompensaciją, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (800 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025-03-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 798 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės SKYUP MT Limited, juridinio asmens kodas C103645, valstybės naudai 9,80 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                Rasita Kurakienė