Civilinė byla Nr. 2SA-190-275/2011

Procesinio sprendimo kategorija 124.2.7.; 122.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vido Stankevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo, civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. Š. ir A. Š. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas R. V. kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-20010-127/2008, kurioje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimu nutraukė pareiškėjų R. Š. ir A. Š. santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje išspręstas santuokoje įgyto turto padalinimas, nustatyta prievolių kreditoriams vykdymo tvarka. Pareiškėjas nurodė, kad R. Š. 2008 m. lapkričio 24 d. išdavė paprastą neprotestuotiną vekselį 38 973,20 Lt sumai, kurio mokėjimo terminas suėjo 2009 m. kovo 1 d., R. Š. šios prievolės neįvykdė. Pareiškėjas R. V. nurodė, kad po to, kai R. Š. savo prievolės neįvykdė, pareiškėjas kreipėsi į antstolį pradėti vykdyti išieškojimą iš R. Š., į Š. antstolis su raginimu įvykdyti sprendimą kreipėsi 2009 m. kovo 19 d., jį gavęs R. Š. ir toliau savo prievolės nevykdė, tada antstolis 2009 m. gegužės 25 d. kreipėsi ir į R. Š. darbovietę UAB „ Baldų dizaino studija“ ir nurodė vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo iš R. Š., kuris yra šios bendrovės direktorius, antstolis informavo pareiškėjo atstovą, jog R. Š. neturi jokio turto ir piniginių lėšų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą. Pareiškėjas dėl proceso atnaujinimo byloje nurodo, kad jis 2009 m. rugsėjo 2 d. pats pasidomėjo galimybe nukreipti išieškojimą į R. Š. turtą ir pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis sužinojo, kad Š. turėtas turtas - buto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje po santuokos nutraukimo R. Š. nepriklauso, jis santuokos nutraukimo metu atiteko A. Š. Pareiškėjas dėl proceso atnaujinimo pareiškime teigė, kad pareiškėjai nevykdė įstatymu numatytos pareigos, nepranešė teismui apie turimą kreditorių ir teismas nesprendė kreditoriaus interesų užtikrinimą turtu, pareiškėjas nežinojo, kad sutuoktiniai dalinasi turtą ir neturėjo galimybės įstoti į bylą ir pasinaudoti Civilinio kodekso 3.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise. Pareiškėjas nurodė, kad trijų mėnesių terminas pateikti prašymui dėl civilinės bylos atnaujinimo nėra praleistas. Paaiškino, kad aplinkybę, jog R. Š. neturi turto sužinojo tik 2009 m. rugsėjo 2 d., tai yra, tada, kai pareiškėjas pradėjo domėtis R. Š. turimu turtu. Tuo atveju, jeigu teismas laikytų terminą praleistu, prašė jį atnaujinti Civilinio proceso kodekso 78 straipsnio 1 dalies pagrindu - kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, kadangi antstoliui vykdant išieškojimą buvo išieškoma iš R. Š. atlyginimo ir nebuvo pagrindo anksčiau domėtis turėtu nekilnojamuoju turtu.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 10 d. nutartimi atmetė pareiškėjo R. V. prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą civilinėje byloje Nr. 2-2010-127/2008 pagal pareiškėjų R. Š. ir A. Š. prašymą nutraukti santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu. Teismas konstatavo, kad Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio pirma dalis nustato trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo teismui pateikti. Pareiškėjas R. V. pareiškime nurodė, kad trijų mėnesių kreipimosi terminas nėra praleistas, paaiškino, kad jis tik 2009 m. rugsėjo 2 d. pradėjo domėtis R. Š. turimu turtu. Teismas nesutiko su tokiu pareiškėjo teiginiu. Konstatavo, kad mokėjimo terminas baigėsi 2009 m. kovo l d. Nustatyta, kad antstolio Ginto Badikonio padėjėjo patvarkymas vykdyti išieškojimą surašytas 2009 m. gegužės 25 d., raginimas vykdyti sprendimą surašytas 2009 m. kovo 19 d., 2009 m. gegužės 15 d. siunčiamas antstolio patvarkymas UAB „Baldų dizaino studija“ vyr. buhalteriui dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo. Todėl antstoliui pradėjus vykdyti priverstinį išieškojimą iš skolininko R. Š. ir nevykdant patvarkymo, turėjo būti išsiaiškintas turimas nekilnojamas turtas. Iš valstybės įmonės registrų centro IS kokybės valdymo departamento 2009 m. lapkričio 9 d. rašto matyti, kad nekilnojamuoju turtu pirmą kartą buvo pradėta domėtis 2009 m. kovo 2 d., domėjosi Advokatų kontoros „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ darbuotoja A. Č., kuri apklausta posėdžio metu paaiškino, kad ji iš advokatų kontoros išėjo dirbti kitur 2008 metais, kol dirbo duomenis tikrindavo ji pagal kontoros sudarytą sutartį su Registrų centru. Liudytoja Č. paaiškino, kad jai nedirbant, kurį laiką jos pavarde iki buvo sudaryta nauja sutartis, galėjo prisijungti prie duomenų bazės kitas asmuo. Taigi teismas laikė, kad R. Š. turtu, konkrečiai butu, adresu Kaminkelio g. 26-21, pradėta domėtis 2009 m. kovo 2 d., o ne 2009 m. rugsėjo 2 d. Kitų įrodymų pareiškėjas R. V. nepateikė. Teismas sprendė, kad trijų mėnesių terminas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo praleistas. Nurodė, kad laikyti, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių nėra teisinio pagrindo. Juolab, kad pareiškėjas yra teisininkas, gindamas savo teises, turėjo veikti apdairiau ir rūpestingiau. Teismas nurodė, jog šiuo atveju, jei pareiškėjas R. V. mano, kad R. Š. 2008 m. lapkričio 24 d. išduotu vekseliu yra išreikšta abiejų sutuoktinių R. Š. ir A. Š. valia ir tai yra abiejų sutuoktinių solidari prievolė, o ne asmeninė vekselio davėjo R. Š. prievolė, nes vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris, pareiškėjas R. V. tai turi įrodyti reikšdamas ieškinį ginčo teisena.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas R. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Dėl proceso atnaujinimo termino

Nurodo, kad teismas visą įrodymų naštą perkėlė nuo atsakovų ant pareiškėjo. Teismas pirmiausia turėjo išsiaiškinti, kada prasidėjo 3 mėnesių termino kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo eiga ir, jeigu senaties terminas praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti. Apelianto nuomone, trijų mėnesių termino kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo eiga prasideda tada, kai įvykdoma Civilinio kodekso 3.126 straipsnio 2 dalyje nurodyta imperatyvi nuostatą, kuri konstatuoja, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Nuo tada, kada išsiunčiama ieškinio kopiją kreditoriui, skaičiuojamas terminą dėl proceso atnaujinimo. Kadangi atsakovai įstatymo imperatyvios nuostatos neįvykdė, apie tai teismui nepateikė jokių įrodymų, todėl trijų mėnesių terminas nebuvo praleistas. Byloje pateikti visi įrodymai, kaip antstolis R. Š. ieškojo ir nesurado. Be to, pats teismas negalėjo jam įteikti pranešimo, nes jis nuolat slėpėsi ir keitė adresus, o 2011 m. vasario 28 d. teismo posėdyje pareiškė, kad jis gyvena Italijoje. Be to, paprastai skolos grąžinamos geranoriškai, ką antstolis ir darė, reikalaudamas iš R. Š. grąžinti skolą per atitinkamą terminą, o tik po to ėmėsi prievartos priemonių. Tai, kad advokatų kontora 2009 m. kovo 2 d. pradėjo domėtis R. Š. nekilnojamu turtu, dar nereiškia, kad domėjosi pareiškėjas, nes kontoroje dirba daugiau nei 100 žmonių.

Dėl proceso atnaujinimo, kaip išimtinės proceso stadijos

Skundžiamojoje nutartyje nurodoma, kad teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėtas pareiškėjo R. V. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. Š. ir A. Š. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu. Tačiau pareiškėjas pažymi, kad tokio reikalavimo nereiškė. Pareiškėjas prašė atnaujinti civilinį procesą byloje dėl A. Š. ir R. Š. santuokos nutraukimo dalyje dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Taigi pareiškėjas į atsakovų santuokos nutraukimo stabilumą nesikėsino ir nesikėsina. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje, vadovavosi ne tik įstatymu, bet ir teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-04-26 nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-173/2010) nurodė, kad dažniausiai sutuoktinių kreditoriai, neįtraukti į santuokos nutraukimo bylos dalies dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nagrinėjimą, kreipiasi su prašymu dėl proceso atnaujinimo Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Minėta, kad Civilinio kodekso 3.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditorių teisė įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, o Civilinio kodekso 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio, pareiškusio ieškinį dėl turto padalijimo, pareiga nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Sutuoktiniams neįvykdžius šios pareigos, kreditoriai turi teisę prašyti atnaujinti bylos dalies dėl santuokoje įgyto turto padalijimo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-450/2007; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2007; 2009 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-84/2009). Nurodytose nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rekomenduoja ginti kreditorių interesus atnaujinant procesą byloje, nes tai pats efektyviausias ir greitas gynimo būdas.

Dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio

R. Š. nurodė, kad 38 973,20 Lt skola yra atsiradusi dėl jam priklausančios UAB „Baldų dizaino studija“ ir ieškovo verslo santykių. UAB „Baldų dizaino studija“ yra abiejų atsakovų bendras jungtinis turtas ir tai patvirtina Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimas, nes juo padalinta ir įmonė, tiksliau, atsakovai patys turtą padalijo, o teismas tai patvirtino. Civilinio kodekso 3.126 straipsnio 2 dalis nustato, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. To nepadarius, pareiškėjas neturėjo galimybės dalyvauti atsakovų santuokos nutraukimo byloje ir užtikrinti, kad bendroji jungtinė atsakovų nuosavybė bus padalinta taip, kad bus užtikrinti ir pareiškėjo interesai. Taigi nebūtina, kad sutuoktinių kreditoriai būtų bendri, gali būti ir vieno iš jų kreditorius.

Suinteresuotas asmuo A. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti galioti  Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartį, o pareikėjo R. V. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad analizuojant byloje pateiktus dokumentus, matyti, kad pareiškėjas, pateikęs teismui įrodymus - dokumentus nebuvo sąžiningas, t.y. nutylėjo aplinkybę, kad 2009 m. kovo 2 d. Advokatų kontoros „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ darbuotojos A. Č. vardu prisijungęs vartotojas prie VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės pirmą kartą sužinojo faktą, kad turtas, kuris priklausė sutuoktiniams, 2008-12-19 apylinkės teismo sprendimu atiteko A. Š. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis VĮ „Registrų centras“ IS kokybės ir valdymo departamento 2009-11-09 raštas Nr. (1.7.1.-1142)s-6350. Be to, pareiškėjo pasirinktas antstolis, užvesdamas vykdomąją bylą R. Š. atžvilgiu, šią informaciją sužinojo 2009 m. kovo 18 d. Išieškotojas, siekdamas savo interesų patenkinimo, turėjo bendradarbiauti su antstoliu, todėl neatmetama galimybė, kad informacija apie perleistą turtą ir sprendimą, kuriuo pagrindu pasikeitė turto savininkas, pareiškėjui R. V. buvo žinoma dar 2009 m. kovo mėnesį. Remiantis aukščiau išdėstytu, darytina pagrįsta išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai skaičiavo termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pareikšti pradžią remiantis byloje esančių įrodymų visuma, t.y. laikydamas, kad šio termino pradžia yra 2009 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartimi konstatuota aplinkybė, kad R. Š. turtu, o konkrečiai - butu, adresu Kaminkelio g. 26-21, Vilniuje, pradėta domėtis 2009 m. kovo 2 d., o ne 2009 m. rugsėjo 2 d., kaip teigia pareiškėjas. Fakto, kad 2009 m. kovo 2 d. buvo domėtasi turtu pareiškėjas nepaneigė. Nepateikus įrodymų apie tai, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, nėra teisinio pagrindo konstatuoti termino praleidimą dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti. Pareiškėjas yra žinomas ir garsus teisininkas, besiverčiantis advokato praktika, todėl gindamas savo teises, turėjo veikti apdairiau ir rūpestingiau, nes jam yra taikomi padidinto atidumo ir rūpestingumo standartai nei vidutiniam asmeniui. Iš byloje esančių dokumentų visumos matyti, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, nesukūrė jokių pareigų ar teisių pareiškėjui. Teismui, sprendžiant klausimą dėl santuokos tarp šalių nutraukimo ir dalinant santuokoje įgyta turtą - butą, esantį Kaminkelio g. 26-21, Vilniuje, ir UAB „Baldų dizaino studija“ akcijas bei išsprendžiant kreditorinių įsipareigojimų „Danske bank“ klausimą, šie įsipareigojimai atiteko sutuoktinei A. Š., kuri turėjo galimybę mokėti bankui periodinius mokėjimus ir taip mažinti turimą įsipareigojimą kreditoriui. Kredito sutarties įvykdymas yra užtikrintas ir nekilnojamojo turto, aukščiau paminėto buto, hipoteka. Pareiškėjo reikalavimas yra kildinamas iš UAB „Baldų dizaino studija“ įsipareigojimų netinkamo vykdymo, todėl darytina pagrįsta išvada, kad ši prievolė yra ne bendra sutuoktinių prievolė, tačiau asmeninė vieno iš sutuoktinių - R. Š. prievolė, kuris veikė aukščiau paminėtos įmonės vardu (R. Š. buvo įmonės direktorius ir akcininkas). Dalinant santuokoje įgytą turtą, R. Š. atiteko įmonės akcijos, todėl laikytina, kad toks turto padalinimo būdas kreditoriaus interesų nepažeidė, kadangi prievolė kilusi iš šios įmonės veiklos vykdymo, o visos įmonės akcijos atiteko šios įmonės direktoriui - R. Š. Viso proceso metu nebuvo įvardinamas faktas, kaip turto padalinimas pažeidė pareiškėjo interesus, dėl ko procesas turėtų būti atnaujintas. Ši aplinkybė nėra aiškinama ir gvildenama ir atskirajame skunde. Pareiškėjas, siekdamas atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje, kartu su prašymu nepateikė savarankiško ieškinio, iš kurio būtų matyti jo pozicija atnaujintame procese, jeigu teismas jo klausimą išspręstų teigiamai. Įmonė, iš kurios įsipareigojimų neįvykdymo pareiškėjas kildina savo reikalavimo teisę, nėra padalinta tarp suinteresuotųjų asmenų. Uždaroji akcinė bendrovė niekada nebuvo R. Š. ir A. Š. jungtinis turtas, todėl santuokos nutraukimo procese nebuvo dalintina.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas tenkintinas.

Dėl pagrindo atnaujinti procesui

Pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodyta, jog proceso atnaujinimo pagrindą  sudaro aplinkybė, kad pareiškėjas R. Š. prašyme nutraukti santuoką ir pasidalinti su sutuoktine turtą,   teismui nenurodė pareiškėjo R. V. kaip kreditoriaus, apie bylos iškėlimą jam nepranešė, nenusiuntė pareiškimo kopijos, tuo nevykdė CK 3.126 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Šios aplinkybės pripažintinos  proceso atnaujinimo motyvais, tačiau prašyme atnaujinti procesą nenurodyti proceso atnaujinimo pagrindai ar vienas iš pagrindų, numatytų CPK 366 straipsnio 1 dalyje, taip pat nenurodytas prašymas dėl 2008-12-19 teismo sprendimo, tuo prašymas neatitinka CPK 369 straipsnio  1 dalies reikalavimų. Teismas turėjo priimti nutartį, įpareigojančią  pareiškėjo  atstovą  pašalinti pareiškimo trūkumus, tačiau šios pareigos  nevykdė, tuo pažeidė CPK 370 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų reikalavimus. Pasisakydamas teismo posėdyje, įvykusiame 2011-02-28 d., pareiškėjo atstovas nurodė, jog prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu,  todėl šiuo prašymu trūkumas  buvo pašalintas ir teismas nutartyje turėjo padaryti  išvadą, ar teismo posėdyje nurodymas proceso atnaujinimo įstatyminio pagrindo yra tinkamu pagrindo nurodymu.  Tai, kad pareiškime nurodytos aplinkybės, iš kurių galima daryti išvadą, jog pareiškėjas  teigia, kad teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl jo teisių ir pareigų,  jo neįtraukus į bylos nagrinėjimą,  leido teismui daryti išvadą, kad prašymas reiškiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto  pagrindu. Teisės normos, kuriuo grindžiamas prašymas,  nenurodymas neleidžia atmesti prašymo. 

Dėl išsprendimo 2008-12-19 teismo sprendimu  dėl R. V. teisių ir pareigų

Patvirtintoje teismo sprendimu sutuoktinių sutartyje nurodyta, jog paaiškėjus, kad kuri nors šalis turi viena kitai ir teismui neatskleistų kreditorinių įsipareigojimų, pagal juos atsakovo kiekvienas atskirai iš savo asmeninio turto dalies.  Šiuo teiginiu įtvirtinta, kad ir tuo atveju, jei prieš kreditorius būtų atsakingi abu  buvę sutuoktiniai, atsako tik vienas iš jų savo turtu. Pareiškėjas nurodo būtent šį susitarimą,  kaip pažeidžiantį jo teises,  be to, nurodydamas, kad prarado galimybę užtikrinti, kad nuosavybė būtų padalinta taip, kad būtų užtikrinti jo interesai, tuo iš esmės teigia, kad ir padalinimas tarp sutuoktinių turto tokiu būdu, kad atsakovui R. Š. atiteko tik 10000 Lt vertės akcijos ir prievolė sumokėti 50000 Lt kompensaciją  A. Š., o pastarajai atiteko nenurodytos  vertės butas Kaminkelio g., Vilniuje, nenurodyto dydžio prievolė bankui pagal 2003-12-29 kredito sutartį, bei nenurodytos vertės automobilis Subaru Impreza, pažeidė jo, kaip  kreditoriaus, teises. Pripažintina, kad tokiu būdu pasidalijus turtą,  pareiškėjo skolininkas R. Š. atsisakė nuo turto, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas. Taigi, susitarimo dalis dėl turto padalijimo tarp sutuoktinių  atėmė iš   kreditoriaus   R. V. teisę nukreipti išieškojimą į skolininko turėtą turtą,  tuo turto padalijimo dalyje netiesiogiai buvo nuspręsta dėl R. V. teisės, todėl buvo pagrindas procesui atnaujinti.  Skundžiamos teismo nutarties dalis, kurioje nurodyti motyvai dėl solidarios sutuoktinių prievolės yra nesusiję su pareikštu  prašymu, nes jis nėra grindžiamas ta aplinkybe, kad  pagal skolininko prievolę R. V. turi būti atsakingi abu sutuoktiniai. Tuo atveju, jei šiuo pagrindu grįstų prašymą pareiškėjas, turto perėjimas bet kurio sutuoktinio asmeninėn nuosavybėn po pasidalijimo  nepažeistų kreditoriaus  interesų,  nes jis galėtų nukreipti išieškojimą  bet kuriam iš jų.

Pareiškėjas prašyme nurodė, jog prašo, atnaujinus procesą, įtraukti jį byloje trečiuoju asmeniu su  savarankiškus reikalavimus,   tačiau šių reikalavimų apimties nenurodo, t.y. neteikia savarankiško reikalavimo dėl prašymo padalinti turtą, taip pat nenurodo, koks turi būti priimtas sprendimas, atnaujinus procesą, ir, jam dalyvaujant, išnagrinėjus bylą. Teismas turi priimti nutartį, nurodydamas pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus šioje dalyje ir,  tik po bylos išnagrinėjimo, kurioje dalyvautų ir pareiškėjas, priimti vieną iš sprendimų ar nutarčių, nurodytų CPK  371 straipsnio 1 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti klausimo iš esmės dėl pareiškėjo pateikto  prašymo trūkumų.  

Dėl termino pateikti prašymą procesui  atnaujinti 

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas pradėjo domėtis R. Š. turtu 2009-03-02, todėl jau tuo metu turėjo žinoti, kad turtas tarp sutuoktinių  padalintas taip, kad R. Š. turi įsipareigojimų daugiau,  nei turto. Byloje esantis įrodymas ( b.l.163) apie tai, kad advokatų kontoros “Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN“  vardu sudarytos sutarties su VĮ Registrų centru pagrindu, kažkoks asmuo   2009-03-02 peržiūrėjo  nekilnojamojo turto registruoto  Nr. 44/104572 , t.y. buto, esančio Kaminkelio g. 26-21, Vilnius, duomenis,  neleidžia vertinti, jog nuo šio peržiūrėjimo pareiškėjas turėjo žinoti, kaip sutuoktiniai  pasidalijo visą turimą turtą. Nekilnojamo turto registre nėra nurodyta apylinkės teismo sprendimo, priimto 2008-12-19, kurio pagrindu   nuosavybės teisė į butą  įregistruota A. Š.,  turinio, t.y. advokatų kontora neturėjo galimybės sužinoti apie viso turto pasidalijimą iš registrų centro duomenų, todėl aplinkybe, kurios pagrindu  prašoma atnaujinti procesą, yra ne buto priklausymas A. Š., o  faktas, kad R. Š. neturi ir kito turto, iš kurio būtų galima išieškoti. Pirmosios instancijos  teismas netinkamai  nustatė, kuri aplinkybė sudaro proceso atnaujinimo pagrindą, todėl nutarties išvada dėl to, kad pareiškėja praleido terminą prašymui patiekti, nepagrįsta, padaryta netinkamai įvertinus įrodymus byloje ( CPK 185 straipsnio 1 dalis), todėl  nutartis naikintina   CPK 329 straipsnio  1 dalies pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nagrinėtinas  išsprendus  prašymą iš esmės pirmosios instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai                                                        Rita Kisielienė

Danutė Kutrienė

                                                                      Vidas Stankevičius