Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-508-245/2016

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01410-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 40.1.2.; 79.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus (toliau – Institucija) vedėjo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarimo Ž. A. administracinio teisės pažeidimo byloje,

n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teismo 2016-04-22 nutarimu Ž. A. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1886 str. 1 d., jos veiką perkvalifikavus iš ATPK 413 str. 1 d., 144 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) bauda už tai, kad 2016-02-01, 14.05 val., Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyriausioji darbo inspektorė R. B. ir vyriausiasis darbo inspektorius E. Š. atliko patikrinimą UAB Prekybos namai „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad J. L. dirbo 2016-02-01 nuo 08.00 val. be darbo sutarties. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis apie jos darbo pradžią pranešta nebuvo. Dėl darbo sąlygų bei darbo užmokesčio ji tarėsi su direktore Ž. A.. UAB - prekybos namų „(duomenys neskelbtini)“ generalinė direktorė Ž. A. neužtikrino bendrovės tvarkos ir leido darbuotojai J. L. dirbti UAB - prekybos namuose „(duomenys neskelbtini)“, nepasirašiusi su darbuotoja darbo sutarties ir nepranešusi prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. 3 p. ir 6 p.

Institucija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-04-22 nutarimą ir priimti naują nutarimą. Ž. A. padarytą administracinį teisės pažeidimą kvalifikuoti pagal ATPK 413 str. 1 d. ir skirti jai nuobaudą sankcijos ribose. Skunde apeliantas nurodo, kad patikrinimo metu administratorės pareigose rasta dirbanti J. L.. 2016-02-01 darbo sutarties ji nebuvo pasirašiusi. Pažymima, kad UAB Prekybos namai „(duomenys neskelbtini)“ 2016-01-29 pasiūlymas dėl įdarbinimo Kauno teritorinei darbo biržai įrodo, jog J. L. buvo planuojama įdarbinti tik 2016-02-04, tačiau ji, nepasirašiusi darbo sutarties, dirbo jau 2016-02-01. Taigi, jei darbo inspektoriai nebūtų apsilankę UAB Prekybos namai „(duomenys neskelbtini)“, J. L. galimai nelegaliai būtų dirbusi dar bent dvi dienas. Be to, padarytas administracinis teisės pažeidimas neteisingai perkvalifikuotas iš ATPK 413 str. 1 d. į ATPK 1886 str. 1 d. DK 98 str. 1 d. 2 p. numato, kad nelegaliu darbu laikoma, jei darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Taigi pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos bei neteisingai aiškino DK 98 str. 1 d. 2 p. Skunde pažymima ir tai, kad posėdžio metu liko neapklaustas liudytoju vyriausiasis darbo inspektorius E. Š., kuris patikrinimo metu tiesiogiai bendravo su galimai nelegaliai dirbančiu asmeniu – J. L..

Atsiliepime į apeliacinį skundą Ž. A. prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016-04-22 nutarimą.

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.

Byloje kilęs ginčas dėl Ž. A. padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo pagrįstumo, t. y. ar pažeidėjos veiksmai turėtų būti vertinami kaip valstybinio socialinio draudimo įmokų, išmokų apskaičiavimo ir jų mokėjimo tvarkos pažeidimas, ar kaip nelegalus darbas. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2016-04-22 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 30211 straipsnio 1 dalis).

ATPK 413 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą. Šiame straipsnyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, t. y. arba darbas, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties, arba teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Kaip teisingai nurodė Institucija, teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 413 straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-745/2012).

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad Ž. A. buvo traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį, tačiau pirmosios instancijos teismas jos veiką perkvalifikavo į ATPK 1886 straipsnio 1 dalį, motyvuojant tuo, kad UAB Prekybos namai „(duomenys neskelbtini)“ apie bendrovėje naujai įdarbintą darbuotoją J. L. pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pirmą jos darbą dieną. Pranešimas buvo pavėluotas, nes darbovietė su darbo birža aiškinosi dėl galimų gauti dotacijų. Šiuo pagrindu apylinkės teismas padarė išvadą, kad Ž. A. nesiekė nelegaliai įdarbinti J. L. ar išvengti mokesčių mokėjimo. Su tokia išvada aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino nelegalaus darbo normos nuostatas, todėl nukrypo nuo suformuotos aukštesnės instancijos teismų praktikos.

DK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad nelegalus darbas – tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 981 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi minėtas straipsnis įtvirtina keturias alternatyvias veikas, kurių nustatymas laikomas nelegaliu darbu.

Ž. A. buvo inkriminuota, kad ji leido J. L. dirbti UAB Prekybos namuose „(duomenys neskelbtini)“ nepasirašiusi su darbuotoja darbo sutarties ir nepranešusi prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Taigi darbdavė ne tik pavėluotai pranešė apie darbuotojos darbo pradžią, tačiau ir nesudarė su ja darbo sutarties. J. L., atvykusiems darbo inspektoriams, paaiškino, kad dėl darbo tarėsi su direktore Ž. A., t. y. susitarė dėl konkretaus atlyginimo (545 Eur), darbo pobūdžio (tvarkys korespondenciją, firmos internetinį puslapį), darbo laiko (nuo 08.00 val. iki 17.00 val.). 2016-02-01 buvo pirmoji jos darbo diena (b. l. 5). Tai, jog su J. L. nebuvo pasirašyta darbo sutartis, patvirtino ir UAB Prekybos namai „(duomenys neskelbtini)“ personalo inspektorė Ž. M. (b. l. 7). Ši aiškino, kad darbo sutartis nebuvo pasirašyta, nes paaiškėjo, kad J. L. yra registruota darbo biržoje ir gali dalyvauti finansavimo projekte. Todėl visi reikalingi dokumentai buvo išsiųsti į darbo biržą. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į bendrovės darbo biržai siųstus dokumentus. Iš byloje esančio Kauno teritorinei darbo biržai siųsto Pasiūlymo dėl įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo, kurį pasirašė pati generalinė direktorė Ž. A., matyti, kad naujas darbuotojas planuojamas įdarbinti nuo 2016-02-04 (b. l. 31). Taigi, jei šis dokumentas atspinti tikruosius darbdavio ketinimus, tuomet reali darbo pradžia negalėjo būti 2016-02-01. Tačiau Ž. A., asmeniškai pasirašiusi po aukščiau minėtu pasiūlymu, vis tiek leido J. L. dirbti pilną darbo dieną. Pažymėtina ir tai, kad patikrinimas UAB Prekybos namuose „(duomenys neskelbtini)“ 2016-02-01 vyko po pietų, apie 14.00 val. Šiuo metu Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Registras) duomenimis pranešimas apie apdraustosios J. L. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2016-02-01 buvo pateiktas ir duomenys programiniu būdu įrašyti į Registro duomenų bazę 2016-02-01, 15.18 val., t. y. darbo inspektoriams jau išvykus iš bendrovės patalpų, nustačius nelegalaus darbo faktą. Taigi duomenys apie socialinio draudimo pradžią buvo pateikti ne pavėluotai, tačiau privertus faktinėms aplinkybėms, t. y. Kauno skyriaus darbo inspektoriams atlikus patikrinimą.

Apygardos teismas įvertina ir tai, kad darbdavio pareiga teikti duomenis apie apdraustuosius įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-04-25 nutarimo Nr. 435 „Dėl Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“ 25.1. punkte, kuris numato, kad draudėjas pateikia teritorinei registro tvarkymo įstaigai duomenis apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią, nurodydamas apdraustojo vardą, pavardę, asmens kodą, apdraustojo asmens profesiją pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių, asmens socialinio draudimo numerį, jeigu asmuo neturi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka suteikto asmens kodo (kai asmeniui jau suteiktas socialinio draudimo numeris pagal šių Nuostatų 30 punktą), ir valstybinio socialinio draudimo pradžios datą. Pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikiamas apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus šių Nuostatų 25.3, 25.7, 25.8 ir 25.9 papunkčiuose nustatytus atvejus ir atvejį, kai vadovaujantis DK su darbuotoju sudaroma darbo sutartis. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Teisiamojo posėdžio metu UAB Prekybos namai „(duomenys neskelbtini)“ personalo inspektorė paliudijo, kad darbo sutartis su J. L. buvo sudaryta dar 2016-01-29, tačiau sutartis nebuvo pasirašyta. Darbuotoja realiai pradėjo dirbti 2016-02-01, faktiškai neturėdama pasirašytos sutarties. Tai pripažino UAB Prekybos namai „(duomenys neskelbtini)“ generalinė direktorė Ž. A.. Atkreiptinas dėmesys, kad konkretaus tikslo, motyvo nustatymas nėra ATPK 413 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo sudėties būtinasis požymis. Todėl pažeidėjos aiškinimas, kad tai nebuvo piktybinis atvejis, nebuvo siekta mokesčių vengimo ir pan., šiuo atveju neturi reikšmės. Ž. A., būdama UAB Prekybos namai „(duomenys neskelbtini)“ generaline direktore ir atsakinga už teisės aktų reikalavimų laikymąsi vadovaujamoje bendrovėje, privalėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie apdraustosios valstybinio socialinio draudimo pradžią pranešti laiku. Darbdaviui privalo būti žinomi visi su įdarbinimu susiję teisės aktai, o atitinkamos tvarkos nežinojimas (teigia, jog aiškinosi įdarbinimo aplinkybes su darbo birža, todėl pavėlavo pateikti reikiamus duomenis), neatleidžia nuo administracinės atsakomybės.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Kauno apylinkės teismo 2016-04-22 nutarimas keistinas, Ž. A. veika iš ATPK 1886 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina į ATPK 413 straipsnio 1 dalį.

Pakeitus veikos kvalifikaciją, iš naujo spręstinas ir nuobaudos skyrimo klausimas. ATPK 413 straipsnio 1 dalis numato, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Skiriant pažeidėjai nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į tai, kad Ž. A. pripažino nesilaikiusi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl skirtina ATPK 413 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

n u t a r i a :

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus vedėjo apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarimą pakeisti:  Ž. A. veiką, kvalifikuotą pagal ATPK 1886 str. 1 d., perkvalifikuoti į veiką, numatytą ATPK 413 str. 1 d., ir paskirti jai administracinę nuobaudą - 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                  Kęstutis Dargužis