Baudžiamoji byla Nr. 1A-173-290/2017

Teisminio proceso Nr. 1-37-1-00256-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Danguolės Šiugždinytės,

sekretoriaujant Rolandai Bučmienei,

dalyvaujant prokurorui Andriui Kiuršinui,

nuteistojo E. K. gynėjai advokatei Liucijai Jankoitei, nukentėjusiųjų UAB „EC“ ir „ECS“ atstovui advokatui G. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį – 37 MGL (1393,42 Eur) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

1. E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB „VK“ darbų vadovu ir 2014 m. rugsėjo 1 d. UAB „VK“ direktoriaus įsakymu Nr. 2014/ paskirtas darbdavio įgaliotu asmeniu, atsakingu už darbų saugą ir sveikatą, vykdydamas 2013 m. rugsėjo 27 d. rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „SB“ ir UAB „VK“ dėl projekto esamo geležinkelio ruožo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos įrengiant papildomą 1435 MM vėžės pločio kelią palei esamą geležinkelio liniją arba 1435 MM/1520 MM vėžės pločio sugretintą kelią, neturėdamas pažymėjimo, patvirtinančio, kad jis gali vykdyti darbus Lietuvos geležinkelių infrastruktūros keliuose ir jų įrenginių apsaugos zonose, netinkamai organizavo (duomenys neskelbtini)geležinkelio stoties kelyje Nr. IA apsaugos zonoje vykstančius statybos darbus, t.y. neinformavo (duomenys neskelbtini)geležinkelio stoties budėtojos D. M. ir IF-2 kelio meistro V. Ž. apie 2014 m. spalio 27 d. jo darbuotojų vykdomus darbus (duomenys neskelbtini)geležinkelio stoties kelyje Nr. IA bei negavo jų leidimo šiems darbams atlikti, organizavo darbus (duomenys neskelbtini)geležinkelio stoties kelyje Nr. IA, nepaženklinęs signaliniais ženklais kliūties ar eismui pavojingos darbų vietos, nepaskyrė iš brigados darbuotojų – signalininkų, išlaikiusių reikiamus egzaminus, neinformavo savo brigados darbuotojų apie 2014 m. spalio 27 d. traukinių eismo grafiką kelyje Nr. IA, tuo pažeidė Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 14 straipsnio 7 dalį, numatančią, kad „darbuotojų, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu, žinios turi būti patikrintos ir pažymėjimai jiems išduodami eismo saugos institucijos nustatyta tvarka“, LR susisiekimo ministro 1996 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 297 patvirtintų Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų 10.2.5. punkto, numatančio, kad  „draudžiama be stoties budėtojo sutikimo ir darbų vadovo išankstinio įrašo Apžiūros žurnale stoties keliuose atlikti darbus, kurių vietos turi būti paženklintos signaliniais ženklais, reikalaujančiais sustoti arba sumažinti greitį“, 10.2.3. punkto, numatančio, kad „bet kokia kliūtis eismui tarpstotyje ar stotyje (vieta, prieš kurią būtina sustoti), taip pat pavojinga eismui darbų vieta, prieš kurią reikia sustoti arba sumažinti greitį, turi būti iš abiejų pusių ženklinta signaliniais ženklais, nesvarbu, laukiama traukinio (manevruojančio sąstato) ar ne“; 10.2.3 punkto „a“ papunkčio, numatančio, kad draudžiama pradėti darbus, nepaženklinus signaliniais ženklais kliūties ar eismui pavojingos darbų vietos“, 10.2.4. punkto, numatančio, kad „darbų vadovas kilnojamiems signaliniams ženklams pastatyti ir kelio darbų vietai paženklinti iš brigados darbuotojų skiria signalininkus, išlaikiusius reikiamus egzaminus“ reikalavimus, dėl ko nurodė mechanizatoriui – kelio darbininkui V. J. su ekskavatoriumi ,,CAT M315D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoti ant geležinkelio bėgių, esančių (duomenys neskelbtini) kilometre, 9-tame pikete, atlikti cokolinių plokščių montavimo darbus, dėl ko 2014 m. spalio 27 d. 11.24 val. (duomenys neskelbtini)geležinkelio stoties teritorijoje, (duomenys neskelbtini) kilometre, 9-tame pikete, įvyko geležinkelių transporto avarija, kurios metu keleivinis traukinys Nr. (duomenys neskelbtini), valdomas mašinisto A. T., susidūrė su ant geležinkelio kelio Nr. IA dirbančiu UAB „VK“ priklausančiu ekskavatoriumi ,,CAT M315 D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį valdė kelio darbininkas V. J., dėl ko kilo sunkūs padariniai – buvo padaryta didelė turtinė žala: įvykio metu ekskavatorius ,,CAT M315 D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino gyvenamąjį namą, priklausantį A. B., esantį (duomenys neskelbtini), dėl ko A. B. patyrė 4344,30 eurų turtinę žalą, AB „LG“ Filialas „Kauno geležinkelių infrastruktūra“ dėl apgadintų geležinkelio bėgių patyrė 6166,60 eurų turtinę žalą, AB „LG“ Krovinių vežimo direkcija patyrė 2000,63 eurų žala, AB „LG“ Keleivių vežimo direkcija Keleivių riedmenų centras Dyzelinių traukinių depas dėl šilumvežio (duomenys neskelbtini) apgadinimo patyrė 505 032,25 eurų turtinę žalą, AB „LG“ struktūrinio padalinio keleivių vežimo direkcija dėl traukinių vėlavimo patyrė 97,47 eurų žalą, AB „EC“ už atliktus geležinkelio kelio atstatymo darbus patyrė 9950,12 eurų žalą, „ECS“ a. s dėl dviejų sugadintų metalinių statramsčių patyrė 1221,16 eurų turtinę žalą.
2. Nuteistasis E. K. skundžia šį Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje.
1. Skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas jo kaltės nepagrindė jokiomis aplinkybėmis ir byloje esančiais įrodymais, arba grindė jas neteisingomis bei tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, kurias nustatė pažeisdamas baudžiamąjį procesą reglamentuojančias teisės normas, o būtent netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus – nevertinęs jų kompleksiškai, nepalyginęs tarpusavyje, nesusiejęs į vieningą loginę visumą, nepašalinęs prieštaravimų tarp jų, neatskleidęs įrodymų turinio, dalį savo išvadų grįsdamas spėlionėmis ir prielaidomis. Taip pat tvirtina, jog apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai konstatuodamas, kad E. K. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje ir jo kaltė visiškai įrodyta.
2. Apeliantas skunde nurodo, kad jo veikoje nėra visų reikiamų BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamos veikos požymių. Pažymi, kad šio nusikaltimo būtinaisiais sudėties požymiais yra specialusis subjektas, neteisėti veiksmai/neveikimas, pavojingi bei sunkūs padariniai ir priežastinis ryšys tarp jų. E. K. sutinka, kad jis yra nusikaltimo subjektas ir dėl kilusių padarinių, tačiau nurodo, kad apylinkės teismo padarytos išvados dėl jo neva atliktų neteisėtų veiksmų/neteisėtai neatliktų veiksmų ir priežastinio ryšio, kad būtent dėl jų atsirado pavojingų bei sunkių padarinių – yra nepagrįstos bei neteisėtos, kadangi padarytos ne tik pažeidus BPK 20 straipsnio 5 dalį ir 301 straipsnio 1 dalį, bet ir netinkamai aiškinant teisės aktų, reglamentuojančių darbą ant geležinkelio bėgių bei šalia jų, nuostatas.
3. Nors skunde nuteistasis sutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad jis neturėjo pažymėjimo, patvirtinančio, jog gali vykdyti darbus, vis tik mano, kad teismas nepagrįstai pripažino, kad ši aplinkybė turėjo įtakos jo kaltės nustatymui ir, kad pažymėjimo neturėjimas turėjo įtakos kilusiems pavojingiems bei sunkiems padariniams, kadangi susiklosčius analogiškai situacijai ir E. K. turint pažymėjimą, susidūrimas būtų vis tiek įvykęs. 
4. Dėl to, kad nebuvo pranešta AB „LG“ darbuotojams apie atliekamus darbus ir nebuvo gautas leidimas šiems darbams,  E. K. skunde nurodė, kad teismo argumentai yra nepagrįsti ir prieštaraujantys teisės aktų, reglamentuojančių darbus ant geležinkelių bėgių organizavimą, nuostatoms. Skunde pažymi, kad traukinių eismo pertrauka teisės aktuose nėra siejama su kokiu nors pranešimu AB „LG“ darbuotojui apie planuojamus atlikti darbus. Eismo pertrauka, kaip nurodyta taisyklėse, suteikiama geležinkelio valdytojo leidimu ir jos suteikimas nėra siejamas su jokių papildomų veiksmų atlikimu – pertraukos prašantis subjektas ar jo įgaliotas asmuo neprivalo to papildomai derinti su AB „LG“ darbuotojais ar kitais asmenimis. Geležinkelio valdytojo leidimo – telegramos – gavimas yra vienintelis būtinas veiksmas, kurį reikia atlikt norint gauti eismo pertrauką. Nurodo, kad byloje yra neginčytinai nustatyta, jog jis laiku pateikė valdytojui paraišką dėl eismo pertraukos skyrimo, eismo pertrauka jiems buvo skirta 2014 m. spalio 23 d. telegrama Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde taip pat pažymima, jog pranešimas AB „LG“ kelio meistrui apie planuojamus atlikti darbus nėra siejamas su eismo pertraukos skyrimu ar neskyrimu, o išimtinai su leidimu faktiškai pradėti darbus kelyje, kuriame yra eismo pertrauka. Apeliantas niekad neginčijo savo pareigos informuoti V. Ž., tą, kaip nurodė, jis ir padarė 2014 m. spalio 23 ar 24 dieną, kad 2014 m. spalio 27 d. bus tęsiami darbai ant geležinkelio bėgių, tą posėdžio metu patvirtino ir pats V. Ž.. E. K. taip pat niekad neneigė, kad jis 2014 m. spalio 27 d. V. Ž. neinformavo apie ketinamus vykdyti darbus, nes neprivalėjo to daryti. Jokiame tuo metu galiojančiame akte, kaip nurodė ir apklaustas specialistas, nebuvo nustatyta prieš kiek laiko darbų vadovas turi informuoti kelio meistrą apie planuojamus atlikti darbus, juo labiau vertinant, kad šiuo atveju eismo pertrauka buvo suteikta nuo 7 val. ryto, todėl V. Ž., gavęs pranešimą tą pačią dieną, t.y. dar iki 6 val. ryto, turėtų atlikti eilę veiksmų ne savo darbo laiku, būdamas namuose.
5. Dėl to, kad darbo vieta nebuvo paženklinta ir nebuvo paskirti signalininkai, ką teismas laikė kaip E. K. netinkamai organizuotą darbą, apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas nepagrindė savo teiginio, kad E. K. privalėjo atlikti tokius veiksmus. Pagal reglamentavimą, darbo vietos ženklinimas siejamas su traukinių eismu, o nagrinėjamu atveju, jokio eismo tame kelyje nebuvo ir negalėjo būti, kadangi buvo skirta eismo pertrauka. Kad tokios pertraukos metu, darbų atlikimo vieta neturi būti paženklinta, netiesiogiai patvirtina ir AB „LG“ darbuotojų veiksmai, kurie pagal taisykles privalėtų nutraukti tokius darbus pagal stoties viršininko ir kelių meistro pareiginiuose nuostatuose dėstomus įpareigojimus. Tuo tarpu, darbuotojai per eismo pertraukas visuomet dirbo nepaženklinę darbo vietos ir jiems to daryti nebuvo uždrausta. Taip pat skunde pažymėta ir tai, kad teismas nepagrindė, kadangi byloje ir nėra jokių duomenų apie tai, kad darbo vietos paženklinimas ir signalininkų apskyrimas būtų turėjęs įtakos padarinių atsiradimui. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kokiu atstumu nuo vykdomų darbų vietos turėjo būti (jei turėjo) išdėstyti signaliniai ženklai, kur turėjo stovėti signalininkai. Teismas neturėjo jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą apie tai, kad mašinistas būtų spėjęs laiku apstebėti kliūti ir spėti sustabdyti traukinį, dėl ko išvengta susidūrimo.
6. Dėl darbuotojų neinformavimo apie traukinių eismo grafiką ir pertrauką E. K. skunde nurodė, kad nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje nėra nurodytas joks teisės aktas, konkreti teisės norma, kurioje būtų įtvirtinta tokia E. K. pareigą, kurią jis pažeidė savo tariamu neveikimu. Niekur nėra įtvirtinta pareigia informuoti savo darbuotojus apie traukinių eismo grafiką bei pertraukas, todėl net ir nustačius, kad E. K. to nepadarė, negalėjo remtis šia aplinkybe. Atsižvelgiant į tai, kad pareiga informuoti darbuotojus nėra teisiškai reglamentuota, baudžiamoji atsakomybė už jos nevykdymą nėra galima.
7. Skunde taip pat tvirtinama, kad išvada dėl V. J. nurodymų davimo užvažiuoti ant geležinkelio bėgių visiškai neparemta byloje esančiais įrodymais. Pats V. J. parodė, kad E. K. nematė jo ant bėgių ir nesakė, kad tuo metu ant bėgių yra saugu, kadangi tuo momentu jo nebuvo įvykio vietoje, o tokius parodymus jo patvirtino ir kiti tuo metu su juo dirbę asmenys. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2014 m. spalio 27 d. E. K. davė savo darbuotojams nurodymus tęsti cokolinių plokščių montavimo darbus, kurie buvo visikai teisėti.
8. Apeliantas skunde ginčija ir pirmos instancijos teismo konstatuotą priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių ir nurodo, jog transporto priemonių susidūrimas įvyko ne dėl jo, o dėl AB „LG“ darbuotojų neteisėto neveikimo, ką įrodo aplinkybės, jog E. K. darbus vykdė teisėta ir pagrįstai – eismo pertraukos metu, iš anksto informavęs kelio meistrą V. Ž.. Tuo tarpu V. Ž., būdamas atsakingas už traukinių eismo nutraukimą ir atnaujinimą, žinodamas apie tai, kad dėl atliekamų darbų vyksta eismo pertrauka, privalėjo laiku bei tinkamai atlikti savo pareigas – padaryti atitinkamą įrašą apie tai E-11 žurnale, informuoti apie darbus stoties budėtoją, stoties viršininką bei traukinių eismo tvarkdarį, tačiau šių pareigų jis neįvykdė. Skunde pažymėta, kad nors V. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad 7 val. pats nuvyko į darbų vietą, tačiau ten nerado nei E. K., nei jo darbuotojų, tačiau jo tokie parodymai nėra nuoseklūs ir ši versija iškelta tik teisme, manytina, jog V. Ž. yra subjektyvus ir suinteresuotas bylos baigtimi.
9. Skunde nurodomi ir kiti liudytojo V. Ž. parodymai, kurie apelianto manymu, turėjo būti atmesti kaip prieštaringi ir nenuoseklūs, o būtent dėl atsakingų asmenų už eismo pertraukos skyrimą ir jos fiksavimą, dėl darbų objekte pradėjimo, kad E. K. darbuotojai darbus pradėdavo ir baigdavo telegramoje nurodytu laiku, kadangi darbų pradžia ir pabaiga buvo siejama su V. Ž. nurodymais. Kaip jau buvo minėta, E. K. neturėjo pareigos prieš 1 valandą pranešti V. Ž. apie pradedamus darbus, todėl tokie jo teiginiai yra klaidinantys teismą. V. Ž. 2014 m. spalio 27 d, nesiėmė jokių veiksmų tam, kad įsitikintų ar traukinių eismas turėtų būti nutraukiamas, nors ir žinojo, kad yra planuojama tęsti pradėtus darbus ant bėgių ir yra gauta šiems darbams eismo pertrauka. Stoties viršininko pareigas ėjusi R. B., būdama atsakinga už traukinių eismo saugumą, taip pat nesiėmė jokių veiksmų eismo saugumui užtikrinti. Apelianto nuomone, būtent šių AB „LG“ darbuotojų neveikimo pasekoje ir įvyko susidūrimas. Jei jie būtų tinkamai atlikę savo pareigas, esant traukinių eismo pertraukai, UAB „VK“ darbuotojai būtų buvę laiku patraukti nuo bėgių arba traukiniui būtų buvę uždrausta važiuoti.  
10. E. K. skunde nurodo, jog iš eismo pertraukų ir „langų“ fiksavimo praktikos matyti, jog AB „LG“ darbuotojai aktyviai dalyvavo ir kontroliavo kitų įmonių atliekamus darbus, telegramose buvo nurodomas tik preliminarus eismo pertraukos ir „lango“ joje pradžios ir pabaigos laikas, tuo tarpu konkretus laikas buvo fiksuojamas E-11 žurnale ir priklausė nuo V. Ž. veiksmų, o būtent kelio laisvumo patikrinimų. Pats V. Ž. apklausų metu patvirtino kokius veiksmus jis privalo atlikti prieš traukinių eismo atnaujinimą ir, kad pamatęs darbininkus ant bėgių, būtų ėmęsis veiksmų avarijai išvengti. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, E. K. skunde tvirtina, jog tarp jam inkriminuotų veikų ir atsiradusių pavojingų ir sunkių padarinių nėra priežastinio ryšio, o padariniai atsirado dėl AB „LG“ darbuotojų neveikimo. 
3. Nukentėjusiųjų AB „EC“ ir ECS, a.s. atstovo advokato G. A. pateiktuose atsikirtimuose į apeliacinį skundą yra sutiktina su apeliaciniu skundu, nurodomi kone analogiški argumentai ir motyvai kaip ir E. K. apeliaciniame skunde dėl BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių (neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio) nebuvimo, pabrėžiami kitų asmenų (AB „LG“ darbuotojų) nerūpestingi veiksmai, galimai buvę priežastiniame ryšyje su įvykiu, todėl prašoma E. K. apeliacinį skundą patenkinti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nuosprendį panaikinti. 
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja bei nukentėjusiųjų atstovas skundą palaikė ir prašė tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
5. Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
6. Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis ir kokiais klausimais. Suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio prašymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–561/2014).
7. Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo apeliaciniame skunde ir nukentėjusiųjų atstovo atsikirtimuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad E. K. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams, yra nepagrįsti, prieštarauja tiek bylos medžiagai, tiek ginčijamo teismo nuosprendžio turiniui. Priešingai, negu nurodo apeliantas savo skunde, pirmosios instancijos teismo pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantas, apylinkės teismas įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, o vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje iš esmės detaliai ir motyvuotai yra pasisakęs dėl apeliaciniame skunduose dėstomų argumentų. Su pirmos instancijos teismo motyvais kolegija iš esmės sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinio skundo motyvus.
9. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašė pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį teismo nuosprendį panaikinti ir priimti nutartį, kuria pranešti prokurorui apie tai, kad nusikalstamą veiką galimai padarė AB „LG“ darbuotojai. Atsikirtimuose į apeliacinį skundą bei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, nukentėjusiųjų atstovas apeliacinį skundą palaikė. Nuteistojo E. K. gynėja taip pat palaikė nuteistojo skundą. Esminis argumentas – kad E. K. neatliko neteisėtų veiksmų/ neteisėtai neatliko veiksmų, kurie buvo priežastis kilti padariniams.
10. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl nagrinėjant bylą kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojami tie įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t. y. pripažįstant, kad asmuo padarė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimą, būtina nustatyti ne tik padarytą veiką, bet ir atsiradusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir šių padarinių. Nustatant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Taikant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai ir tapo būtina sąlyga bei pagrindine priežastimi sunkiems padariniams kilti, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį galima esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltei (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11-648/2017).
11. Nagrinėjamu atveju E. K. buvo kaltintas bei pripažintas kaltu už tai, kad jis dirbdamas UAB „VK“ darbų vadovu ir darbdavio paskirtas įgaliotu asmeniu, kuris atsakingas už darbų saugą ir sveikatą, vykdydamas ir organizuodamas darbus pagal rangos sutartį tarp UAB „SB“ ir UAB „VK“, pažeidė šiuos reikalavimus, dėl kurių įvyko avarija: 1) neturėjo pažymėjimo, patvirtinančio, kad jis gali vykdyti darbus Lietuvos geležinkelių infrastruktūros keliuose ir jų įrenginių apsaugos zonose; 2) netinkamai organizavo (duomenys neskelbtini)geležinkelio stoties kelyje Nr. IA apsaugos zonoje vykstančius statybos darbus, t.y. neinformavo (duomenys neskelbtini)geležinkelio stoties budėtojos D. M. ir IF-2 kelio meistro V. Ž. apie 2014 m. spalio 27 d. jo darbuotojų vykdomus darbus (duomenys neskelbtini)geležinkelio stoties kelyje Nr. IA bei negavo jų leidimo šiems darbams atlikti; 3) organizavo darbus (duomenys neskelbtini)geležinkelio stoties kelyje Nr. IA, nepaženklinęs signaliniais ženklais kliūties ar eismui pavojingos darbų vietos, nepaskyrė iš brigados darbuotojų – signalininkų, išlaikiusių reikiamus egzaminus, neinformavo savo brigados darbuotojų apie 2014 m. spalio 27 d, traukinių eismo grafiką kelyje Nr. IA. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju reikia įrodyti, kad šios pareigos yra E. K. numatytos teisės aktuose, kad jų nesilaikymas sukėlė eismo įvykį.
12. Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi 2014 m. spalio 27 d.) numatyta, kad darbuotojų, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu, žinios turi būti patikrintos ir pažymėjimai jiems išduodami eismo saugos institucijos nustatyta tvarka. Byloje ginčo dėl to, kad E. K. įvykio metu turėjo Lietuvos Geležinkelių išduotą pažymėjimą (forma P26), tačiau neturėjo Valstybinės geležinkelių inspekcijos išduoto pažymėjimo, nėra.
13. LR Susisiekimo ministro 1996 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 297 patvirtintų Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 10.2.3. punkte numatyta, kad bet kokia kliūtis eismui tarpstotyje ar stotyje, taip pat pavojinga eismui darbų vieta, prieš kurią reikia sustoti arba sumažinti greitį, turi būti iš abiejų pusių paženklinta signaliniais ženklais, nesvarbu, laukiama traukinio (manevruojančio sąstato) ar ne. Šio punkto a) papunktyje nurodyta, kad yra draudžiama pradėti darbus nepaženklinus signaliniais ženklais kliūties arba eismui pavojingos darbų vietos. Minėtų Nuostatų 10.2.4. punkte nurodyta, jog darbų vadovas kilnojamiesiems signaliniams ženklams pastatyti ir kelio darbų vietai paženklinti iš brigados darbuotojų skiria signalininkus, išlaikiusius reikiamus egzaminus. Signalininkas privalo nešioti geltoną galvos apdangalą.
1. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrindė savo teiginio apie tai, kad jis privalėjo atlikti Nuostatuose nurodytus veiksmus, nurodė, kad tuo metu eismas neturėjo vykti, o kad tokiu atveju nėra reikalinga atlikti minėtus ženklinimus, netiesiogiai įrodo ir AB „LG“ darbuotojų veiksmai, o būtent tai, kad ir anksčiau buvo dirbama nesilaikant minėtų Nuostatų punktų ir jiems nebuvo dėl to nieko sakoma, juo labiau nebuvo uždrausta dirbti. Be to, skunde tvirtinama, jog nėra byloje pagrįsta jokiais duomenis aplinkybės, jog toks paženklinimas būtų turėjęs įtakos padarinių atsiradimui, taip pat duomenų apie tai, kur turėjo būti signaliniai ženklai, kur turėjo stovėti signalininkai.
2. Minėtame Nuostatų punkte aiškiai nurodyta, jog „<...turi būti iš abiejų pusių paženklinta signaliniais ženklais, nesvarbu, laukiama traukinio (manevruojančio sąstato) ar ne“, kas paneigia skundo argumentą apie tai, kad nesant eismo, to daryti jis neprivalėjo. E. K. neneigė, kad darbo vieta nebuvo pažymėta ir, kad signalininkai nebuvo paskirti. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė argumentus, jog nežinojo ir nebuvo supažindintas su tokia tvarka, kad jis, kaip darbų vadovas, organizuodamas darbus, negalėjo pradėti dirbti iš pradžių nepaženklinęs signaliniais ženklais kliūties ir nežinojęs, kad turi paskirti signalininkus ir apsitverti (t. 4, b. l. 45) bei teisme duodamas parodymus parodė, kad teisės aktų nežinojo (t. 5, b. l. 60-62), tačiau šie argumentai paneigti byloje esančiais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal į bylą pateiktą paskyrą-leidimą Nr. 1. Darbų atlikimui pavojingų arba kenksmingų veiksnių veikimo vietose (toliau – Leidimas), būtent objekte, kuriame įvyko įvykis, su kuriuo E. K. pasirašytinai buvo supažindintas, prieš darbų pradžią būtina vykdyti tam tikras nurodytas priemones, tarp kurių – įrengti pavojingų darbo vietų aptvėrimus ir pastatyti reikiamus kelio ženklus, pagal tipines arba suderintas su eismo tarnyba schemomis. Leidime nurodyta, kad už šios priemonės įvykdymą yra atsakingas darbų vadovas, t.y. E. K. (t. 3, b. l. 7-9). Taigi akivaizdu, kad vien šis Leidimas, su kuriuo susipažino ir pasirašė E. K., įrodo, kad jis žinojo ir privalėjo šias priemones vykdyti, nepaisant to, ar anksčiau šios pareigos nesilaikant jam buvo išreikštos pastabos. Nors ir tvirtinama, jog nėra duomenų kaip turėjo būti išdėstyti ženklai ir signalininkai, pažymėtina, kad Leidime nurodyta pagal ką remiantis tai turi būti daroma, be to, kliūčių ir darbų vietų ženklinimo signaliniais ženklais tvarką nustato Geležinkelių signalizacijos taisyklės. Pagal byloje esančių UAB „VK“ darbų vadovo pareiginių nuostatų Nr. 6, patvirtintų UAB „VK“ direktoriaus 2013 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pareiginiai nuostatai), su kuriuo pasirašytinai supažindintas E. K., 4.7, punktą, darbų vadovas privalo žinoti atliekamų darbų procesą, darbų organizavimo darbo vietose reikalavimus (t. 2, b. l. 156-159). Iš visų šių duomenų akivaizdu, kad E. K., kaip darbų vadovas, būdamas atsakingas ir už kitus savo darbuotojus, privalėjo žinoti darbui objekte reikiamus teisės aktus, tvarkas ir taisykles ir pats jų laikytis, o reikalavimų nežinojimas – jo nuo atsakomybės neatleidžia.
14. Minėtų Nuostatų 10.2.5. punkte nurodyta, jog yra draudžiama be stoties budėtojo sutikimo ir darbų vadovo išankstinio Įrašo Apžiūros žurnale (nagrinėjamu atveju žurnale E-11) stoties keliuose atlikti darbus, kurių vietos turi būti paženklintos signaliniais ženklais, reikalaujančiais sustoti arba sumažinti greitį.
1. E. K. skunde nurodo, jog nėra niekur reglamentuota, kad jis, gavęs telegramą Nr. (duomenys neskelbtini), dar turėjo pranešti kam nors papildomai apie pradedamus darbus objekte, mano, kad telegramos gavimas yra vienintelis būtinas veiksmas, kurį reikia atlikti norint gauti eismo pertrauką (t. 5, b. l. 111). Tačiau pažymėtina, kad vėliau savo apeliaciniame skunde E. K. nurodė, jog jis niekada neginčijo ir nekvestionavo savo, kaip darbų vadovo, pareigos prieš darbų atlikimą informuoti apie juos kelio meistro V. Ž. ir jis šią pareigą įvykdė 2014 m. spalio 23 ar 24 d. kuomet pranešė, jog 2014 m. spalio 27 d. bus tęsiami darbai ant geležinkelio bėgių (t. 5, b. l. 112). Teisminio nagrinėjimo metu E. K. paaiškino, kad žinojo, jog V. Ž. yra atsakingas už pertraukas, kad su juo bendravo, kad dirbo ketvirtadienį ir penktadienį, kad V. Ž. būtinas eismo pertraukai pasibaigus ir prasidėjus (t. 5, b. l. 60-61). Ikiteisminio tyrimo metu E. K. nurodė žinantis, jog apie pradedamus darbus turi informuoti V. Ž., tačiau nežino, kodėl neinformavo – negali pasakyti, o apie planuojamus darbus buvo kalbėję anksčiau (t. 4, b. l. 45).
2. Nustatyta, kad E. K. apie planuojamus tęsti darbus V. Ž. nurodė 2014 m. spalio 23 d., šie duomenys yra užfiksuoti 2014 m. spalio 28 d. pranešime UAB „VK“ direktoriui dėl įvykusio eismo įvykio, kuriame pats E. K. nurodė, jog vadovaudamiesi gauta telegrama, 2014 m. spalio 23 d. V. Ž. buvo informuotas apie numatomus vykdyti darbus (t. 3, b. l. 57-58). Šiuos duomenis teismas laiko patikimais, kadangi paaiškinimas rašytas sekančią dieną po įvykio, t. y. kada dar gerai atsimenamos įvykio aplinkybės. Taigi akivaizdu, jog apie tai, kad darbai bus tęsiami ir kitą savaitę, E. K. pasakė V. Ž. ketvirtadienį, kuomet iš duotų parodymu matyti, jog darbai buvo vykdomi ir penktadienį. Pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad E. K. visą laiką iki 2014 m. spalio 27 d. sukontaktuodavo su V. Ž. apie pradedamus darbus, kas reiškia, jog buvo kontaktuota ir 2014 m. spalio 24 d., t.y. jau po kalbos su V. Ž. apie planuojamus toliau vykdyti darbus. Kaip nurodė liudytojas V. Ž. teismo posėdžio metu, penktadienį (2014 m. spalio 24 d.) viskas buvo gerai, viskas buvo įforminta. Todėl akivaizdu, kad net jei iš vakaro (2014 m. spalio 23 d.) buvo kalbama apie planuojamus toliau tęsti darbus net kitą savaitę, vis tiek E. K. susisiekė su V. Ž. sekančią dieną po pokalbio (penktadienį), kad praneštų apie darbų pradžią būtent tą konkrečią dieną, kas tik įrodo apie susiformavusią tokią praktiką, jog susisiekiama tą pačią dieną prieš pradedant darbus. 
3. Priešingai nei nurodo E. K. savo apeliaciniame skunde, vyresnysis kelio meistras V. Ž. iš karto po įvykio, t.y. 2014 m. spalio 28 d. teiktame paaiškinime nurodė, jog 2014 m. spalio 27 d. į darbą atvyko apie 6 val., kadangi pagal telegramą kelyje Nr. IA turėjo vykti eismo pertrauka nuo 7 iki 11 val. ir nuo 11.40 iki 18 val. Tačiau minėtą rytą niekas neprisistatė, į jį dėl pertraukos suteikimo ir įrašų žurnale E-11 nesikreipė, todėl apie 7.20 val. užėjęs į stotį budėtojai pasakė, kad eismo pertrauka dar nevyksta, nes rangovai nesikreipė dėl jos suteikimo. V. Ž. nurodė, kad eismo įvykio metu 11 val. 25 min. eismo pertrauka nebuvo numatyta, rangovai apie planuojamus atlikti ar vykdomus darbus nieko neinformavo ir ant geležinkelio kelio darbus pradėjo savavališkai be stotis budėtojo leidimo, be įrašo E-11 žurnale bei neapsitvėrę darbo vietos signaliniais ir stabdomaisiais ženklais, kaip to reikalauja instrukcijos (t. 3, b. l. 57).
4. Kaip nurodyta telegramoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 1), eismo pertrauka 2014 m. spalio 27 d. turėjo būti skirta nuo 7 val. iki 11 val. ir nuo 11.40 val. iki 18 val. Patikrinus ir neradus E. K. darbuotojų darbų vykdymo vietoje ir nesulaukus iš E. K. skambučio, V. Ž. neatliko įrašų žurnale E-11, kurių pagrindu būtų oficialiai paskelbta eismo pertrauka. Kaip nurodė V. Ž., būdavo atvejų, kada rangovas paskambinęs pranešdavo, jog nedirbs (t. 4, b. l. 195). (duomenys neskelbtini)geležinkelio stoties budėtoja, l. e. stoties viršininko pareigas R. B. savo 2014 m. spalio 30 d. paaiškinimuose nurodė, kad žinojo, jog nuo 7 val. turėjo vykti eismo pertrauka kelyje IA. Apie 7.20 val. kelio meistras V. Ž. pranešė, kad rangovai nesikreipė dėl eismo pertraukos ir įrašo E-11 žurnale nepadarė. Stoties budėtojai D. M. pasakė, kad informuotų ją, jei būtų planuojama pradėti eismo pertrauką kelyje IA. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai rodo, jog bet kuriuo metu E. K. pranešus apie pradedamus darbus, AB „LG“ darbuotojai būtų ėmęsi reikiamų veiksmų užtikrinti eismo saugumui. Be to, įvykio dieną D. M. rašytuose savo paaiškinimuose nurodė, kad 7.20 val. atėjęs V. Ž. pranešė, jog rangovas nesikreipė dėl eismo pertraukos IA kelyje. Pagal telegramą įrašo žurnale E-11 meistras nepadarė. Su telegrama ji susipažino 2014 m. spalio 24 d.(t. 3, b. l. 68-69). V. Ž. nurodė, kad įvykio dieną, nesulaukęs jokių žinių jis iš (duomenys neskelbtini)stoties 8.30 val. išvyko į kitą darbo vietą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria nuosprendžio argumentams, jog akivaizdu, kad apie planus (o ne faktus) dirbti pakalbėjus prieš keturias dienas, įvykio dieną, atlikęs savo pareigas ir patikrinęs geležinkelio bėgių atitiktį ir saugumą bei užimtumą, V. Ž. neturėjo pareigos fiksuoti  eismo pertraukos, jei darbo vietoje nebuvo nei vieno E. K. darbuotojo ir jis nesulaukė jokios informacijos apie planuojamus tą dieną pradėti darbus objekte.
5. Atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, jog byloje pateiktas AB „LG“ filialo „Kauno geležinkelių infrastruktūra“ automatikos ūkio viršininko A. Z. 2014 m. lapkričio 7 d. pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2014 m. spalio 27 d. laiko tarpe nuo 7 iki 12 val. (duomenys neskelbtini)bėgių grandinė 1AK turėjo užimtumo kontrolę 2 kartus: 7:03 val. ir 11.24 val. (t. 3, b. l. 128).  Kas tik įrodo, jog patikrinus  kelią ir neradus darbuotojų, nesant pagrindui oficialiai pranešti ir paskirti eismo pertrauką, eismas buvo leidžiamas nuo pat ryto.
6. Visi aptarti duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. K. suprato, jog jis turi pareigą pranešti V. Ž. apie pradedamus darbus, o pagal susiformavusią tarp jų praktiką, pranešti turėjo tą pačią dieną. Be to, kaip pats nurodė, jis suprato, kad V. Ž. yra būtinas eismo pertraukos pradžiai ir pabaigai, t.y. kad V. Ž. atliekami veiksmai yra svarbus visam geležinkelio eismui darbų atlikimo vietoje, kas kartu reiškia ir šalia geležinkelio dirbančių darbuotojų saugumui. Tai įrodo, kad E. K. nepaisant to, jog jau negalėjo pradėti   vykdyti darbų vien dėl to, kad nebuvo atlikęs Nuostatų 10.2.3. punkto ir  Leidime nurodytų reikalavimų, tai šiuo atveju negalėjo duoti nurodymo darbuotojams pradėti dirbti dar ir dėl to, kad tinkamai neinformavo V. Ž., kuris atsakingas už pertraukos paskelbimą.
15. Pagal byloje esančius UAB „VK“ darbų vadovo pareiginius nuostatus Nr. 6, patvirtintus UAB „VK“ direktoriaus 2013 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo pasirašytinai supažindintas E. K., darbų vadovui keliamos pareigos yra šios: darbų vadovas turi paskirstyti atskiriems darbuotojams darbus, instruktuoti juos saugos ir sveikatos klausimais, kontroliuoti, kaip laikomasi technologinio proceso eigos (19 punktas); užtikrinti darbuotojams saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas (24 punktas); darbo metu laikytis darbo tvarkos taisyklių, saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos, asmens higienos, aplinkos apsaugos, apsaugos nuo elektros reikalavimų (27 punktas); 30 punkte numatyta pareiga palaikyti tvarką darbo vietoje. Be to, pagal minėtų nuostatų 43 punktą, darbų vadovas atsako už darbų organizavimą darbo vietoje, saugų darbą, savo paties ir pavaldžių darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos instrukcijų, darbo tvarkos taisyklių reikalavimų vykdymą, teisingą darbo laiko naudojimą (t. 2, b. l. 156-159). Taigi akivaizdu, kad Pareiginiuose nuostatuose įtvirtintos normos, priešingai nei nurodo E. K. savo apeliaciniame skunde, įtvirtina jo atsakomybę už jo bendrovės darbuotojus, jų saugą darbo vietoje, dėl ko konstatuotina, jog nuteistasis privalėjo pranešti darbuotojams ir apie tai, jog laikotarpiu nuo 11 iki 11.40 val. galimas traukinių eismas jų darbo vietoje, ir užtikrinti, kad tuo metu niekas nedirbtų ant bėgių. Tačiau byloje nustatyta, kad E. K. negana to, kad netinkamai pasirūpino, kad būtų paskelbta eismo pertrauka, kad darbo vieta būtų tinkamai paženklinta, bet dar ir 11 val., kada planuota eismo pertraukos pabaiga, darbuotojams neįsakė pasitraukti nuo bėgių, o priešingai – nurodė, kad jie dar gali valandą laiko dirbti ir pats iš objekto išvyko, taip sukeldamas pavojų darbuotojų gyvybei.
16. Nors nukentėjusiųjų atstovas pritaria apeliacinio skundo argumentams, vis tik pažymėtina, jog AB „EC“ Statybos saugos ir sveikatos koordinatorius A. V. teiktame paaiškinime AB „EC“ generaliniam direktoriui taip pat nurodė, jog prieš pradedant darbus UAB „VK“ darbų vadovas privalėjo informuoti kelio meistrą, kurioje vietoje bus vykdomi darbai, tačiau to neapdarė. Taip pat privalėjo informuoti savo darbuotojus nuo kada iki kada yra suteikta eismo pertrauka, kad jie saugiai galėtų vykdyti darbus šalia geležinkelio bėgių. Atsižvelgiant į tai, paaiškinime nurodyta išvada, jog E. K. neužtikrino saugaus darbo šalia geležinkelių bėgių: vykdė darbus neturint pažymėjimo, kurio darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu; neinformavo (duomenys neskelbtini)kelio meistro apie vykdomus darbus; neinformavo savo darbuotojų nuo kada prasideda ir kada pasibaigia eismo pertrauka (b. l. 61-62).    
17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nustačius E. K. neteisėtus veiksmus/neveikimą, pagrindo abejoti, kad dėl aukščiau išdėstytų neteisėtų veiksmų/neveikimo ir padarinių – t.y. avarijos įvykimo, buvo priežastinis ryšys – nėra. Byloje nustatyta, kad avarija nebūtų įvykusi, jei būtų pastatyti traukinius įspėjantys ženklai apie priekyje esančią kliūtį ir tam paskirti signalininkai, taip pat jei būtų tinkamai laiku informuotas V. Ž., kuris būtų privalėjęs tuo atveju paskelbti eismo pertrauką, o jai baigiantis, sutikrinti, kad darbuotojų ant bėgių nėra, taip pat būtų išvengta pasekmių, jei E. K. būtų pasirūpinęs darbuotojų sauga įvykio vietoje ir pagal numatytą grafiką būtų eismo vykimo metu nurodęs pasitraukti darbuotojams nuo bėgių ar bent pačius darbuotojus informavęs, kad 11-11.40 val. darbo vietoje bus leidžiamas traukinių eismas, kas kelia pavojų jų gyvybei ir sveikatai.
18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai išanalizavo visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus bei teisiamojo posėdžio patikrintus duomenis, juos teisingai įvertino visame įrodymų kontekste. Priimdamas nuosprendį, teismas detaliai pasisakė, kuriais įrodymais grindžia savo išvadas. Su tokiomis apylinkės teismo išvadomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismo kolegija. Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, kad teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, pakankamai kruopščiai juos įvertino. Išvados dėl E. K. kaltumo padarius BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą išsamiai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis bei įrodymų vertinimu, kolegija nenustatė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė :

Nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai :               Kęstutis Dargužis

Jurgis Kiškis

Danguolė Šiugždinytė