Civilinė byla Nr. e2-3249-286/2021
Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00332-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.5.; 3.2.6.1.
(S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 15 d.
Ignalina
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjas Kęstutis Rimkus,
sekretoriaujant Valei Zabulevičienei,
dalyvaujant ieškovui A. P.,
ieškovo atstovui advokato padėjėjui M. V. Lileikiui,
atsakovei D. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. P. ieškinį atsakovei D. J. dėl tėvystės nuginčijimo.
Teismas
nustatė:
Ieškovas prašė ieškinį patenkinti ir nustatyti, kad jis nėra atsakovės tėvas. Ieškinyje nurodė, kad 2021 metų gegužės mėnesį iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų gavo atsakovės ieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo, kuriame be kita ko buvo nurodyta, kad atsakovės gimimo liudijime yra įrašas apie tai, jog jis yra atsakovės tėvas. Toks įrašas neatitinka tikrovės bei kelia ir ateityje gali kelti jam ir dabartinei jo šeimai moralines ir teisines problemas. Su atsakovės motina G. P. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuoka tebuvo formali, nes ją sudarant nebuvo siekiama sukurti šeimos teisinius santykius, gyventi bendrą, santuokinį gyvenimą, vesti bendrą ūkį ir pan. Netrukus po santuokos sudarymo jis buvo pašauktas į tarybinę armiją. Tarnybos laikotarpiu bei po trijų metų grįžęs iš armijos su atsakovės motina nebebendravo, nepalaikė jokių ryšių, neturėjo jokių intymių santykių. santuokos nutraukimo. LTSR Aukščiausiasis teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu jų santuoką nutraukė. Po santuokos nutraukimo jų niekas nebesiejo. Apie tai, kad po santuokos nutraukimo G. P. gimė dukra, kurios tėvu gimimo liudijime buvo įrašytas jis, sužinojo tik gavęs jam adresuotus procesinius dokumentus iš teismo. Aplinkybę, kad jis nėra atsakovės biologinis tėvas, savo ieškinyje pripažino ir pati atsakovė. Mano, jog nėra jokių aplinkybių, kurios būtų kliūtimi nuginčyti tėvystę. Atsakovė yra jau subrendusi moteris, jos pavardė jau pasikeitusi, ji dėl tėvystės nuginčijimo negali patirti ir nepatirs jokių psichologinių traumų, kadangi ji nelaiko ir niekada nelaikė jo savo tėvu, šalių nesieja ir niekada nesiejo joks prieraišumas ar socialiniai ryšiai.
Ieškovas teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti ir patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes.
Atsakovė ieškinį pripažino ir prašo jį patenkinti. Paaiškino, kad mama jai apie tėvą nieko nepasakojo. Po mamos mirties kilo problemos dėl palikimo, todėl iškilo ir klausimas dėl mamos sutuoktinio. Remdamasi mamos ir močiutės pasakojimais mano, kad ieškovas tikrai nėra jos tėvas.
Ieškinys tenkinamas.
Byloje ginčo dėl tėvystės nėra. Ieškovas tvirtina, kad atsakovės tėvas yra ne jis, o atsakovė įsitikinusi, kad jos tėvas yra ne ieškovas.
Ieškovas ir atsakovės motina G. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri LTSR Aukščiausiojo teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta. Santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad iki santuokos G. P. jau buvo nėščia, todėl santuoką sudarė tik kolektyvo garbės išlaikymui. G. P. santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad po santuokos sudarymo vyras išėjo į armiją ir jie jokių ryšių nebepalaikė, jų santykiai visai nutrūko. Sprendime teismas konstatavo, kad abu sutuoktiniai į santuokos sudarymą žiūrėjo nerimtai, nuo 1961 metų kartu negyveno, atkurti šeimą nėra jokių galimybių, todėl santuoką nutraukė ir G. P. paliko ikisantuokinę pavardę B..
Ieškovo ir G. P. santuokos nutraukimo metu Lietuvoje galiojo RTFSR 1926 metų Santuokos, šeimos ir globos įstatymų kodeksas (toliau – Kodeksas), kurio 138 straipsnyje buvo nustatyta, kad civilinės būklės aktų registracijos organai teisminių sprendimų pagrindu išduoda ištuokos liudijimą, kurį išduodant kiekvieno sutuoktinio pase padaroma atžyma apie ištuoką ir iš vienas ar abu sutuoktiniai sumoka nuo 500 iki 2000 rublių. Iš atsakovės motinos mirties įrašo matyti, kad G. P. pavardės nepasikeitė, kas patvirtina, kad ištuoka nustatyta tvarka nebuvo neįregistruota.
Atsakovė gimė (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad neįregistravus ieškovo ir G. P. ištuokos, jos tėvu buvo įrašytas ieškovas. Pagal Kodekso 25 straipsnį toks įrašas galėjo būti ginčijamas tik teismine tvarka.
Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, patvirtinantys, tėvystės pripažinimą, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis).
Šalių paaiškinimais, LTSR Aukščiausiojo teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatyta, kad nors atsakovė gimė neįregistravus santuokos nutraukimo, tačiau sutuoktiniai faktiškai kartu nebegyveno nuo 1961 metų. Šalys neabejoja, kad ieškovas nėra biologinis atsakovės tėvas, ir neprašo skirti DNR ekspertizę (CK 3.148 straipsnis).
Remdamasis teismo posėdyje išklausytais asmenų paaiškinimais, teismas nustato, kad ieškovas nėra atsakovės tėvas, o ji nėra jo dukra (CPK 185 straipsnis, CK 3.149 straipsnis). Atsakovės (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 9 „A“ atliktas įrašas apie tėvą naikintinas.
Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 268, 399 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Nustatyti, kad A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nėra D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), nėra A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), vaikas.
Panaikinti D. J. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 9 „A“ įrašą, kad jos tėvas yra P. A..
Šį sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Ignalinos rajono apylinkės teismui.
Teisėjas Kęstutis Rimkus