Baudžiamoji byla Nr. 1A-721-634/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06539-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.10.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 6 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,
sekretoriaujant Ingai Mieldažytei,
dalyvaujant prokurorui M. K.,
nuteistajai R. B., jos gynėjai advokatei A. R.,
nuteistojo E. K. gynėjai advokatei J. J.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. B. ir E. K. gynėjo advokato G. Č. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jai paskirta subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus: būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis, nustatant paskirtus įpareigojimus vykdyti 1 metus 4 mėnesius;
E. K. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirtas 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 25 d. nuosprendžiu paskirta ir iš dalies atlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytas jo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2019 m. balandžio 5 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Pagal G. B. civilinį ieškinį priteista solidariai iš R. B., E. K. ir K. Ž. 4708 Eur suma nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Pagal AB „Lietuvos draudimas“ civilinį ieškinį priteista iš R. B., E. K. ir K. Ž. 861,75 Eur suma nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti E. S. ir K. Ž., jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. R. B. ir E. K. nuteisti už tai, kad veikdami kartu su K. Ž. pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpas, o būtent: 2018 m. vasario 17 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu: (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, išlaužus namo lauko ir vidines duris, įsibrovė į patalpą – E. T. priklausančios negyvenamos sodybos namą, iš kur pagrobė svetimą turtą, priklausantį E. T.: veidrodį 30 Eur vertės, radijo imtuvą „Elegija“ 70 Eur vertės, televizoriaus priedėlį „Flexbox T110 PVR“ 50 Eur vertės, badmintono rinkinį 40 Eur vertės, lauko žaidimą „Petanke“ 25 Eur vertės, 6 vnt. lėkščių 24 Eur vertės, žarijų groteles 10 Eur vertės, kepimo groteles 8 Eur vertės, lagaminą 25 Eur vertės, plaukų džiovintuvą „AEG“ 10 Eur vertės, tuo nukentėjusiajai E. T. padarė bendrą 267 Eur turtinę žalą, toliau tęsdami nusikalstamą veiką, jie 2018 m. vasario 17 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu: (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, išlaužus namo lauko ir vidines duris, įsibrovė į patalpą – G. B. priklausančios negyvenamos sodybos namą, iš kur pagrobė svetimą turtą, priklausantį G. B.: televizorių „Samsung“ 600 Eur vertės, stalinį laikrodį 20 Eur vertės, varinę vazą 150 Eur vertės, medinę vazą 1000 Eur vertės, arbatos servizą 10 Eur vertės, toliau tęsdami nusikalstamą veiką ir turėdami vieningą tikslą bei tyčią užvaldyti svetimą turtą, atrakinus garažo spyną namo viduje rastais raktais, įsibrovė į tos pačios sodybos ūkinį pastatą, iš kur pagrobė svetimą turtą, priklausantį G. B.: vejos šienavimo traktorių „Husgvarna LT 151“ su priekaba 2750 Eur vertės, nešiojamą žoliapjovę-krūmapjovę „Jonsered“ 400 Eur vertės, savaeigę žoliapjovę „MucClloCH“ 700 Eur vertės, elektrinį gręžtuvą 60 Eur vertės, elektrinį gręžtuvą 20 Eur vertės, akumuliatorinį suktuką-gręžtuvą „Skill“ 8 Eur vertės, elektrinį pjūklą 60 Eur vertės ir metalinį kibirą su raktais 100 Eur vertės, 5 vnt. diskų metalui ir akmeniui pjauti, kurių 1 vnt. vertė 2 Eur, bendra vertė 10 Eur, tuo nukentėjusiajam G. B. padarė bendrą 5888 Eur turtinę žalą. Veikos kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Be to, R. B. ir E. K. nuteisti už tai, kad veikdami kartu su K. Ž. sugadino svetimą turtą, o būtent: 2018 m. vasario 17 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), bendrininkų grupėje įsibraudami į E. T. priklausančios negyvenamos sodybos namą ir ūkinius pastatus, sugadino svetimą turtą, priklausantį E. T.: namo lauko durų įleidžiamą spyną, namo vidinių durų įleidžiamąją spyną, lauko duris, vidines duris, lauko virtuvės duris, bendrai 248,75 Eur sumai, kluono pakabinamą spyną 6 Eur vertės, lauko rūsio durų pakabinamą spyną 6 Eur vertės ir kilpą spynai pakabinti 6 Eur vertės bei išdaužė automobilio „Renault 11“ vairuotojo durelių stiklą 15 Eur vertės, tuo nukentėjusiajai E. T. padarė 281,75 Eur turtinę žalą. Veikos kvalifikuotos pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.
2. Nuteistoji R. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. liepos 19 d. nuosprendį dalyje, kur apeliantė R. B. yra pripažinta kalta, padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje bei priimti naują sprendimą ir R. B. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį išteisinti, kaip neįvykdžius nusikalstamų veikų.
2.1. Skunde nurodė, kad teismas įrodymus tyrė šališkai, kadangi visiškai ignoravo apeliantę teisinančius įrodymus, tuo grubiai pažeisdamas rungtyniškumo principą. Teismas neatkreipė dėmesio, jog R. B. inkriminuojama nusikalstama veika buvo kvalifikuota netinkamai. Teismas nenurodė jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog apeliantė įvykdė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nuosprendyje yra iš esmės perrašytas kaltinamasis aktas, visiškai neaptariant ir neanalizuojant byloje surinktų ir ištirtų įrodymų.
2.2. Byloje įrodyta, kad R. B. į jokias negyvenamąsias patalpas nesibrovė ir nieko nevogė, nieko nesugadino bei jokios žalos nepadarė. Nurodė, kad jos buvo prašoma tik vežti E. K. ir K. Ž. pasiimti daiktus, ji tik sėdėjo automobilyje ir jokių kitų veiksmų neatliko, t. y. nevogė ir negadino svetimo turto, net nebuvo išlipusi iš automobilio. R. B. nežinojo, kad bus vykdoma svetimo turto vagystė arba, kad bus gadinamas svetimas turtas.
2.3. Nuosprendyje teigiama, kad R. B. parodymai nėra nuoseklūs, tačiau šio fakto teismas nepagrindžia jokiais argumentais. K. B. nuo pat pradžių tvirtino faktą, kad neįvykdė jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Jos parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nuoširdūs, patikimi.
2.4. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. K. davė neteisingus parodymus, nes tuo metu jie su R. B. buvo susipykę, todėl tik teisme, nesant asmeniškumų, jis davė teisingus parodymus, kurie patvirtino, kad jokių nusikalstamų veikų apeliantė nepadarė. K. Ž. taip pat nurodė, kad R. B. juos vežė į kaimą pasiimti daiktų, jai buvo minėta, jog tie daiktai priklauso E. K.. Kitų įrodymų, patvirtinančių R. B. kaltę, byloje nėra. Taip pat nepaneigtas faktas, kad R. B. buvo įsitikinusi, jog E. K. savo daiktus parduoda, nes jam reikia pinigų pragyvenimui. R. B. žinojo, kad E. K. ilgą laiką gyveno ir dirbo užsienyje, todėl savo daiktus ir buvo pasidėjęs pas kitus asmenis, nes savo gyvenamojo ploto jis Lietuvoje neturėjo.
2.5. Jokių bendrų veiksmų, įvykdant nusikalstamas veikas, nei su vienu iš nuteistųjų R. B. neatliko. Ji nedėjo jokių pastangų, kad būtų užvaldytas svetimas turtas. R. B. nesuprato, kad yra vykdoma nusikalstama veika, ji pati buvo apgauta, nes važiavo tik norėdama padėti parsigabenti daiktus E. K.. Nei vienas įrodymas nepatvirtina fakto, kad apeliantė būtų stebėjusi aplinką vagystės metu, tai tėra teismo samprotavimas, nepagrįstas jokiais įrodymais.
2.6. Nuosprendyje teismas nenurodė jokio įrodymo, patvirtinančio faktą, kad apeliantė sugadino svetimą turtą. Byloje nustatyta, kad svetimą turtą sugadino kiti nuteistieji, bet ne apeliantė, todėl pagal BK 187 straipsnio l dalį, ji turi būti išteisinta.
3. Nuteistasis E. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. liepos 19 d. nuosprendį sutrumpinant E. K. paskirtą 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
3.1. Skunde nurodė, kad nustatant bausmės dydį teismas į E. K. elgesį, jo indėlį į nusikalstamų veikų bei jose dalyvavusių asmenų atskleidimą, neatsižvelgė ir dėl to paskyrė itin griežtą ir įvykdytai veikai bei padarytai žalai neproporcingą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri dar buvo subendrinta su anksčiau paskirtąją bausme. Nors E. K. įvykdytas nusikaltimas buvo kvalifikuotas kaip viena tęstinė nusikalstama veika, tačiau jam buvo paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė, nedaug besiskirianti nuo kitam kaltinamajam už keletą nusikalstamų veikų paskirtos bausmės.
3.2. Teismas tinkamai įvardijo E. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei galimybės taikyti BK 641 straipsnio nuostatų negalimumą, tačiau skirdamas E. K. laisvės atėmimo bausmę, teismas turėjo ją labiau individualizuoti. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog nebuvo teisinių galimybių baudžiamąją bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ne dėl E. K. valios, o dėl to, kad savo kaltės byloje nepripažino R. B.. E. K. visiškai pripažino savo kaltę, davė tikslius ir teisingus parodymus byloje, kurie padėjo išaiškinti visas nusikalstamos veikos aplinkybes bei veiką įvykdžiusius asmenis, grąžinti nukentėjusiesiems dalį pavogtų daiktų, tuo pačiu sumažinant padarytą turtinę žalą.
3.3. Teismas tinkamai neįvertino tos aplinkybės, kad E. K. nusikalstami veiksmai buvo paveikti priklausomybės nuo narkotinių medžiagų. Būdamas priklausomas nuo psichiką veikiančių medžiagų, E. K. negalėjo valingai kontroliuoti savo veiksmų ir dėl to matė vienintelį būdą savo priklausomybei patenkinti - gauti lėšų nusikalstamu būdu. Šiuo metu E. K. savo priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų yra atsikratęs, gyvena sveiką gyvenimą. Neabejotina, kad vykdydamas nusikalstamas veikas E. K. nesiekė praturtėti, tačiau nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės ir nuolatinis stresas siekiant užtikrinti bent minimalius šeimos pragyvenimo poreikius bei priklausomybė nuo psichiką veikiančių medžiagų ir sąlygojo jo bandymą uždirbti pragyvenimui lėšas nelegaliu būdu.
3.4. E. K. buvo paskirta neproporcingai griežta laisvės atėmimo bausmė, neatitinkanti įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir padarytos žalos dydžio. Paskirta pernelyg ilga laisvės atėmimo bausme E. K. nėra skatinamas pasitaisyti bei tikėti įvykdytu teisingumu. Taip pat tokios ilgos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas turėtų neatitaisomų pasekmių tiek jam, tiek ir visiškai nekaltiems jo šeimos nariams. Nurodė, kad greičiau atlikęs paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir būdamas laisvėje jis galėtų efektyviau atlyginti nukentėjusiesiems bei civiliniams ieškovams padarytą žalą, išlaikyti savo šeimą, tinkamai auginti, prižiūrėti bei auklėti savo mažametę dukrą, turėtų galimybę savo veiksmais įrodyti gebėjimą gyventi nenusižengiant etikos, moralės bei teisės normoms.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai bei nuteistoji R. B. prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
5. Nuteistojo E. K. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, nuteistosios R. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai paduoti. Kaip matyti iš E. K. gynėjo apeliacinio skundo turinio, jame neginčijama kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų, keliamas tik paskirtų bausmių individualizavimo klausimas. Nuteistoji R. B. ginčija savo kaltę ir kelia klausimą dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Dėl nuteistojo E. K. gynėjo apeliacinio skundo
7. Atsižvelgdamas į E. K. gynėjo apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą sušvelninti jam paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam individualizuojant ir skiriant bausmę.
8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. K. bausmę už jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė.
9. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į E. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį – nuteistasis padarė du tyčinius baigtus nusikaltimus: vieną nesunkų (BK 187 straipsnio 1 dalis) ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 178 straipsnio 2 dalis), jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – iki nuosprendžio priėmimo teistas 6 kartus, iš jų 2 kartus už analogiškus nusikaltimus nuosavybei bei turtinėms teisėms, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, padėjo jas išaiškinti duodamas išsamius paaiškinimus apie nusikalstamos veikos aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į dvi sunkinančias aplinkybes – veikas E. K. padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
10. Kaip matyti, E. K. nusikalstamos veikos buvo daromos sistemingai, esant neišnykusiam ar įstatymo tvarka nepanaikintam teistumui. Nusikalstamos veikos padarytos neatsitiktinai, kiti asmenys neįtakojo daryti nusikalstamas veikas, pats kaltinamasis buvo aktyvus nusikalstamų veikų bendravykdytojas. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog E. K. 7 kartus baustas administracine tvarka už įvairių nusižengimų padarymą, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad E. K. yra linkęs pažeisti įstatymus, sistemingai daro naujas nusikalstamas veikas bei kad iki šiol skiriamos bausmės jo neauklėjo, jokio teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausią sankcijose numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą.
11. Skundžiamu nuosprendžiu E. K. paskirti laisvės atėmimo bausmės dydžiai yra mažesni nei straipsnių sankcijose numatytų šių bausmių vidurkiai, t. y. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (kai numatytas laisvės atėmimas iki šešerių metų), o už BK 187 straipsnio 2 dalį skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (kai numatytas laisvės atėmimas iki dvejų metų). Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiai už padarytus nusikaltimus nėra aiškiai per griežti ar neteisingi. Bausmės pagrįstai subendrintos apėmimo, tai yra palankiausiu nuteistajam, bausmių bendrinimo būdu, griežtesne bausme visiškai apimant švelnesnę.
12. Nėra pagrindo ir išvadai, kad paskirta galutinė bausmė netinkamai subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018-06-25 nuosprendžiu nuteistajam E. K. paskirta bausme, kadangi prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo pridėta minimali, tai yra tik 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis.
Dėl nuteistosios R. B. apeliacinio skundo
13. Nuteistoji R. B. nesutinka su jos pripažinimu kalta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir prašo ją išteisinti, kaip neįvykdžius nusikalstamų veikų.
Dėl R. B. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
14. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, vertina, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad R. B. pripažintina kalta dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Nuteistosios kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas leidžia daryti išvadą, jog sprendžiant R. B. kaltės klausimą dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakojusio šio nuosprendžio dalies teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.
15. Apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad jos veiksmai buvo neteisingai įvertinti, kadangi ji į jokias negyvenamąsias patalpas nesibrovė ir nieko nevogė. Teigė, kad jos buvo prašoma tik vežti E. K. ir K. Ž. pasiimti daiktus, ji tik sėdėjo automobilyje, jokių kitų veiksmų neatliko ir nežinojo bei nesuprato, kad bus vykdoma svetimo turto vagystė. Tačiau teisėjų kolegija nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytą versiją atmeta kaip gynybinę, kadangi byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog R. B. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės, įsibraunant į E. T. ir G. B. priklausančias patalpas).
16. Iš pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu duotų nuteistojo E. K. parodymų matyti, kad dėl sodybos apvogimo jis su K. Ž. kalbėjosi pas R. B. namuose, tarp jų vyko bendra kalba. Nurodė, kad į vagystės vietas automobilį vairavo R. B.. Jai apie vagystę pasakė po to, kai jie važiavo išsinuomotu automobiliu apvogti kitos sodybos. Daiktus nusivežė pas R. B. į namus, ji žinojo, jog automobiliu parsigabens vogtus daiktus bei patvirtino, kad automobilį išsinuomavo kartu vogtiems daiktams gabenti. Nuteistasis K. Ž. parodė, kad važiavo R. B. automobiliu. R. B. sėdėjo automobilyje, kuris nuo sodybos stovėjo 20 - 30 m atstumu. Patvirtino, kad R. B. žinojo, jog jie eina vogti. Pati nuteistoji R. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad yra kalta, jog dalyvavo kartu su E. K. ir K. Ž. dėl nusikalstamų veikų sodybose, ir juos vežiojo.
17. Taigi, iš šių parodymų nustatyta, kad kaltinamoji R. B. nuteistuosius E. K. ir K. Ž. vežė tiek savo nuosavu, tiek nuomotu automobiliu. R. B. girdėjo pokalbį dėl vagystės darymo, suprato ką ketina daryti, stebėjo, kaip buvo kraunami pagrobti daiktai į jos automobilį ir daiktus parvežė į jai priklausančius namus.
18. Iš 2018 m. rugsėjo 3 d. akistatos tarp E. K. ir R. B. protokolo matyti, kad E. K. patvirtino, jog įtariamoji R. B. žinojo ir dalyvavo įvykdant vagystę iš G. B. priklausančios negyvenamos sodybos (t. 5, b. l. 192-196). Iš 2018 m. balandžio 19 d. vyresniojo tyrėjo V. L. tarnybinio pranešimo, kur nurodyta, kad išanalizavus mobiliojo ryšio operatorių bokštų, esančių (duomenys neskelbtini), išklotines dėl vagystės metu veikusių mobiliojo ryšio telefonų numerių, nustatyta, kad 2018 m. vasario 17 d. įvykdytos vagystės vietovėje 16 kartų (laikotarpyje nuo 00:30:19 val. iki 01:50 val. ir nuo 21:45 val. iki 22:39 val.) buvo užfiksuotas mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis R. B. (t. 3, b. l. 127-128). Taip pat iš 2018 m. balandžio 19 d. tarnybinio pranešimo, kur nurodyta, kad išanalizavus mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini), priklausančio G. B. (asmuo, kuris padėjo realizuoti vogtus daiktus), sujungimų išklotines, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 16 d. iki 2018 m. vasario 19 d. iš įtariamųjų E. K., K. Ž. ir R. B. pagal jų pačių nurodytus numerius, jis bendravo tik su numeriu 8-609-49904, priklausančiu R. B. (t. 3, b. l. 140-149).
19. Taigi, šios faktinės aplinkybės parodo, kad R. B. buvo įvykio vietoje, nebuvo pasyvi įvykio stebėtoja, o jos veiksmai kryptingai nukreipti nusikalstamos veikos padarymui bendrininkų grupėje su kitais kaltinamaisiais.
20. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pripažįstant asmenį vagystės bendravykdytoju, nėra būtina, kad jis pats tiesiogiai pagrobtų svetimą turtą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad R. B. buvo įvykio vietoje, vykdė kitų nuteistųjų nurodymus (vairavo automobilį, saugojo, kad darant nusikalstamą veiką neužkluptų pašaliniai asmenys, vežė vogtus daiktus, naudojo savo telefoną, kaip priemonę tariantis dėl pagrobtų daiktų realizacijos, išsinuomojo automobilį, sutiko, kad pagrobtas turtas būtų laikomas jai priklausančioje sodyboje, padėjo realizuoti pagrobtą turtą). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad R. B. atliko ne saugojimo, pridengimo vaidmenį, būdingą padėjėjui, bet kartu su E. K. ir K. Ž. tiesiogiai darė nusikalstamą veiką kaip pasiskirstę funkcijomis bendravykdytojai.
21. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad R. B. jokių bendrų veiksmų, įvykdant nusikalstamas veikas, nei su vienu iš nuteistųjų neatliko, paneigti bylos nagrinėjimo metu ištirtomis ir nustatytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistoji, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, jog apylinkės teismas netinkamai atsižvelgė į bylos aplinkybes, t. y. neteisingai įvertino įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, yra nepagrįsti, todėl atmetami.
22. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog R. B. veiksmuose yra visi būtini BK 178 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl už šią nusikalstamą veiką ji pripažinta kalta pagrįstai ir teisėtai.
Dėl R. B. nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.
23. Įvertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus, matyti, kad pripažindamas R. B. kalta pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė nuteistųjų E. K., K. Ž., nukentėjusiosios E. T., liudytojo R. P. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu bei kita rašytine bylos medžiaga, kurios visumoje konstatavo, kad baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų pakanka R. B. kaltei pagal BK 187 straipsnio 1 dalį pagrįsti. Tačiau teisėjų kolegija, nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinėje instancijoje, įvertinusi pirmosios instancijos teisme ištirtus ir patikrintus įrodymus, su tokia apylinkės teismo išvada, nesutinka.
24. Akivaizdu, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, kas neabejotinai turėjo esminės įtakos teismo išvadoms dėl R. B. kaltės padarant minėtą nusikaltimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundžiamas Alytaus apylinkės teismo nuosprendis keičiamas, naikinant nuosprendžio dalį dėl R. B. pripažinimo kalta pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje jos atžvilgiu priimant išteisinamąjį nuosprendį, padarius išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamoji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 329 straipsnio 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
25. Tiek apkaltinamasis, tiek išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. turi būti atlikta išdėstytų įrodymų analizė, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.
26. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį asmuo pripažįstamas kaltu, kai sunaikina ar sugadina svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Už šią nusikalstamą veiką asmuo kaltu pripažįstamas, jeigu jis veikia tyčia, t. y. jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir jų norėjo arba jei ir nenorėjo, sąmoningai leido jiems kilti.
27. Apylinkės teismas nustatė, jog R. B. veikdama bendrininkų grupėje su E. K. ir K. Ž., įsibraudami į E. T. priklausančios negyvenamos sodybos namą ir ūkinius pastatus, sugadino svetimą turtą, priklausantį E. T.: namo lauko durų įleidžiamą spyną, namo vidinių durų įleidžiamąją spyną, lauko duris, vidines duris, lauko virtuvės duris, kluono pakabinamą spyną, lauko rūsio durų pakabinamą spyną ir kilpą spynai pakabinti bei išdaužė automobilio vairuotojo durelių stiklą, tuo nukentėjusiajai E. T. padarė 281,75 Eur turtinę žalą. Tačiau teisėjų kolegija, konstatuoja, jog ši išvada nepagrįsta byloje ištirtų įrodymų visuma, kadangi teismas visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai nustatė R. B. kaltę dėl svetimo turto sugadinimo.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl kiekvienos nusikalstamos veikos kaltininko kaltė turi būti nustatoma atskirai ir bylos įrodymai turi būti įvertinti ne tik pareikšto kaltinimo, bet ir konkretaus BK straipsnio, pagal kurį kaltinamas asmuo, sudėties kontekste.
29. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistoji R. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 42-44), tiek teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme, savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad atvykus į nusikaltimo vietą jai buvo liepta laukti automobilyje ant kelio, o E. K. ir K. Ž. nuėjo į nukentėjusiosios E. T. sodybą. R. B. visą laiką sėdėjo automobilyje ir laukė kol jie grįš. Po to jai paskambino ir liepė privažiuoti prie sodybos. Ji privažiavusi prie sodybos ir neišlipdama iš automobilio atidarė jiems bagažinę, nuteistieji kažką į ją įdėjo ir tada jie važiavo toliau prie kitos sodybos. Kaip matyti, nuteistosios R. B. parodymai dėl šios nusikalstamos veikos visą laiką buvo nuoseklūs bei neprieštaraujantys kitoms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
30. Nuteistasis E. K. savo kaltę dėl svetimo turto sugadinimo visiškai pripažino ir paaiškino, kad su K. Ž. nuėjo į nukentėjusios sodybą. Į namus pateko išlaužę duris rankomis. Patenkant į namą sugadino duris. Sugadino daiktų už 100 Eur bei išdaužė automobilio stiklą, nes neatsidarė automobilio durelės. Nuteistasis K. Ž. savo kaltę dėl svetimo turto sugadinimo taip pat visiškai pripažino ir paaiškino, kad nuvažiavo iki nukentėjusios E. T. namo ir išlaužė duris. Jam atrodė, kad namo duris išlaužė vienas. Į namo vidų įėjo su E. K., o R. B. sėdėjo mašinoje, toliau nuo namo, ant keliuko. Taigi, abu nuteistieji pripažino faktą, kad R. B. nėjo kartu su jais į nukentėjusios sodybą ir laukė automobilyje, kol jie gadino svetimą turtą (lauko duris ir spynas) įsibraudami į svetimą patalpą.
31. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad jame nėra jokių motyvų bei įrodymų pagrindžiančių R. B. kaltę dėl svetimo turto sugadinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Taip pat byloje nenustatyta, kad tarp R. B., E. K. ir K. Ž. buvo konkretus susitarimas gadinti svetimą turtą. Nustatyta, kad R. B. net nebuvo išlipusi iš automobilio, kai E. K. ir K. Ž. gadino svetimą turtą. Akivaizdu, kad R. B. veiksmuose nėra kaltės dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, ji nežinojo, kad nuteistieji vykdydami vagystę sugadins svetimą turtą (išdaužys automobilio stiklą, sugadins lauko duris, spynas).
32. Įvertinusi visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų R. B. kaltę įvykdžius jai inkriminuotą svetimo turto sugadinimą. Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaudamasi bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nuteista nepagrįstai, nenustačius abejonių nekeliančių, patikimų jo kaltės įrodymų visumos, todėl pripažįstama, kad neįrodyta, jog nuteistoji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria R. B. pripažinta kalta pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, naikintina ir R. B. atžvilgiu priimamas naujas nuosprendis – pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ji išteisinama (BPK 329 straipsnio 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalis 2 punktas).
33. Kadangi R. B. išteisinama dėl E. T. turto sugadinimo, turi būti peržiūrėtas ir civilinis ieškinys, kurį pareiškė „Lietuvos draudimas“. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad civiliniam ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ padaryta 281,75 Eur žala dėl sugadinto turto, 49 Eur pagrobto ir negrąžinto turto bei 531 Eur vertės turto, dėl kurio padaryta žala nukentėjusiajai E. T.. Iš R. B., E. K. ir K. Ž. solidariai priteista 861,75 Eur žalos atlyginimo.
34. 281,75 Eur žalos atlyginimas dėl E. T. turto sugadinimo AB „Lietuvos draudimas“ naudai priteistinas solidariai tik iš E. K. ir K. Ž., o likusi žalos dalis - 580 Eur dėl turto pagrobimo - AB „Lietuvos draudimas“ naudai priteistina solidariai iš R. B., E. K. ir K. Ž.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
nuteistojo E. K. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistosios R. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. liepos 19 d. nuosprendžio dalį dėl R. B. nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
R. B. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (E. T. turto sugadinimas) išteisinti neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl R. B. paskirtų bausmių subendrinimo.
R. B. už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis, palikti nepakeistą.
Pakeisti nuosprendį dalyje dėl AB „Lietuvos draudimas“ naudai priteisto civilinio ieškinio:
Civiliniam ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ priteisti solidariai iš E. K. ir K. Ž. 281,75 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą septyniasdešimt penkis centus) nusikaltimu (dėl sugadinto turto) padarytai turtinei žalai atlyginti ir solidariai iš R. B., E. K., K. Ž. 580 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų) nusikaltimu (dėl turto pagrobimo) padarytai turtinei žalai atlyginti
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Giedrius Endriukaitis
Valdas Vitunskas