Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-1293-409/2021

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00605-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.3.3; 21.9.9; 21.9.10

(S)

Š I A U L I Ų  A P Y L I N K Ė S  T E I S M A S

N U T A R I M A S

2021 m. gruodžio 22 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė,

sekretoriaujant Daivai Jankūnienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M., jo atstovui advokatui M. V.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, ir

n u s t a t ė :

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) su pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus dėl R. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį dėl to, jog jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Įmonė) vadovu ir žinodamas apie Įmonės finansinę padėtį, t. y. kad Įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2021-05-01 iki 2021-07-21, nustatyta, kad Įmonė teikė pirmenybę atsiskaitymui su kitais Įmonės kreditoriais, todėl tokiais savo neteisėtais veiksmais Įmonės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI interesus.

Apklaustas teismo posėdyje R. M. kaltu neprisipažino ir paaiškino, jog vadovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ šešerius metus. Pagrindinė įmonės veikla buvo maitinimo ir renginių organizavimas (duomenys neskelbtini). Prasidėjus Covid-19 pandemijai, paskelbus karantiną, stengiantis išvengti įmonės bankroto, nes (duomenys neskelbtini) jokių renginių nebuvo galima organizuoti, ėmėsi kitos veiklos – krovinių pervežimo krovininiu kelių transportu. Būtent dėl šios veiklos įmonė išliko ir išlaikė darbuotojus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įtraukta į nukentėjusių nuo pandemijos įmonių sąrašą ir jai buvo taikoma mokesčių lengvata. Pasibaigus lengvatos laikotarpiui, pateikė VMI prašymą išdėstyti mokesčių įsiskolinimo sumokėjimą iki 2022 m. liepos 1 d. Prašymas nebuvo patenkintas, motyvuojant tuo, jog įmonės pajamos padidėjusios ir veikla yra pelninga. Tačiau įmonė pelningai dirbo tik vieną pusmetį – gavo 4000 EUR pelną, o kitu laiku įmonės veikla buvo nuostolinga. Realiai derybos dėl mokesčių išdėstymo su VMI vyko iki lapkričio mėnesio. Per tą laiką VMI buvo sumokėta 56000 EUR mokesčių. Įmonės finansinė būklė tokia, kad visų mokesčių sumokėti negali. Sodra, įvertinusi įmonės padėtį, pagal įmonės prašymą mokesčių mokėjimą išdėstė. O VMI, net nepateikusi inkasinių pavedimų dėl mokesčių sumokėjimo, nepateikusi jokių pranešimų apie įsiskolinimo sumokėjimą, kreipėsi su pareiškimu į teismą. Jokio tikslo pažeisti kreditoriaus – VMI interesus savo veiksmais neturėjo. Pirmiausia buvo apmokamos sąskaitos įmonių, kurios tiekia degalus krovininiams automobiliams, nes tai gyvybiškai svarbu – nesumokėjus už kurą ir kitas paslaugas tektų stabdyti veiklą, automobiliai negalėtų grįžti į Lietuvą, todėl įmonei grėstų bankrotas. Prašo jam bylą nutraukti, nes nusižengimo nepadarė.

VMI su pareiškimu teismui pateikė duomenis dėl Įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimo: mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašus apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansus (1 t., b. l. 7-20), mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašus apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įplaukas (1 t., b. l. 21-22), UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymus atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą (1 t., b. l. 23-27), VMI sprendimą neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą (1 t., b. l. 28-29), UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašus (1 t., b. l. 30-36, 41-207), VMI išvadą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą (1 t., b. l. 37-40), UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išrašą (1 t., b. l. 208).

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. M. atstovas advokatas M. V. pateikė teismui VMI 2021-08-17 pranešimą apie nesumokėtus mokesčius ir numatomą vykdyti išieškojimą bei 2021-10-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos operacijų išrašus, iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2021-07-22 iki 2021-09-29 VMI pervedė 56 732 Eur sumą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) – užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas padaromas tyčia, t. y. įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su visais kreditoriais. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai skolininkas, neturėdamas pakankamai lėšų įvykdyti visus atsiradusius piniginius įsipareigojimus, pirmiau patenkina reikalavimą, priklausantį žemesnei eilei arba tai pačiai eilei, tačiau atsiradusį vėliau.

Iš administracinio nusižengimo byloje pateiktų duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. M. kaltinamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo nesilaikymu. Iš rašytinės bylos medžiagos bei R. M. paaiškinimų matyti, kad 2019 ir 2020 metais Įmonė dirbo nuostolingai ir tik 2021 m. liepos mėn. turėjo 4000 EUR pelno, ką sąlygojo tai, kad Įmonė pakeitė veiklos sritį, t y. iki karantino paskelbimo Įmonės pagrindinė veikla buvo viešasis maitinimas ir renginių organizavimas (duomenys neskelbtini), o paskelbus karantiną įmonė papildomai pradėjo verstis ir krovinių pervežimu, ir būtent ši veiklos sritis buvo pelninga. Karantino metu įmonei buvo taikoma mokesčių lengvata. Pasibaigus lengvatų taikymui, Įmonė teikė VMI prašymus dėl turimų įsiskolinimų išdėstymo, nes neturėjo galimybių iškart atsiskaityti su VMI ir padengti turimus įsiskolinimus. Pateikti dokumentai patvirtina, kad 2021-07-21, 2021-08-18, 2021-10-19 Įmonės direktorius R. M. pateikė prašymus VMI ir  bandė tartis dėl mokesčių įsiskolinimo išdėstymo, tačiau  prašymai nebuvo patenkinti. Tuo metu, kai siekiant apsaugoti Įmonę nuo veiklos sustabdymo buvo apmokėtos kitų įmonių sąskaitos (pagrinde už transporto priemonių degalus ir teikiamas paslaugas – už vilkikų nuomą, jų techninę priežiūrą, vilkikų stovėjimo aikštelių nuomą, vinjetes ir pan.), dar vyko derybos dėl mokesčių įsiskolinimo išdėstymo. Teismo posėdyje R. M. paaiškino, jog Įmonė iš VMI nebuvo gavusi jokių pranešimų apie būtinybę sumokėti pradelstus mokesčius, nors buvo kelis kartus tartasi dėl susidariusių įsiskolinimų išdėstymo, taip pat dėl įsiskolinimo išdėstymo tarėsi ir su valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir ši prašymą išdėstyti įsiskolinimo mokėjimą patenkino, todėl pagrįstai tikėjosi, jog ir VMI įsiskolinimo mokėjimą išdėstys. Pažymėtina ir tai, kad gavus iš VMI pranešimą apie nesumokėtus mokesčius, Įmonė juos sumokėjo, pervedė VMI 56 732 EUR sumą.  

Visos šios aplinkybės rodo, jog R. M. veiksmuose nebuvo piktybiškumo ir tyčios, kaip to reikalauja įstatymų leidėjas, nes jis dėjo visas pastangas, stengdamasis susitarti su VMI dėl turimų įsiskolinimų išdėstymo, gavus pranešimą iš VMI apie nesumokėtus mokesčius Įmonė iškart juos sumokėjo, taip pat jis sudarė susitarimą su Sodra dėl įsiskolinimo išdėstymo, apmokėdavo tik būtinas išlaidas, susijusias su įmonės veikla, nes jų neapmokėjus įmonė būtų buvusi priversta stabdyti savo veiklą ir pradėti bankroto procedūrą. Iš šių aplinkybių matyti, kad R. M. neturėjo tikslo pažeisti kreditorės – VMI teisių, todėl jo veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena negalima ir nutrauktina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 636, 646 straipsniais,

n u t a r i a :

Administracinio nusižengimo teiseną R. M. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.

Teisėja                                                        Astra Karpytė