Civilinės bylos Nr. e2-410-464/2020

Teisminio proceso numeris 2-55-3-00517-2018-9 

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.10; 3.1.18.8

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 14 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-3460-864/2018 pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovams AB bankui „Swedbank“, antstoliui Vytautui Mitkui, V. G. (V. G.) dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. C. 2018 m. kovo 22 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kurį 2018 m. liepos 17 d. patikslinęs prašo pripažinti 2018 m. vasario 21 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-18-240-3223 negaliojančiu ir taikyti restituciją.

2.       Nurodė, kad ginčijamu turto pardavimo iš varžytynių aktu buvo parduotas hipoteka įkeistas ieškovui priklausantis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikštelės 2484/317866 dalis, pažymėta G-1, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tvirtina, kad šis turtas buvo parduotas už mažesnę kainą, nei ji turėjo būti nustatyta, nes antstolis neįkainojo jo rinkos kainomis, o informacija, pateikta internete apie šias varžytynes, neatitiko realios buto būklės (įrengimo). Nuo 2005 metų buto pardavėjas (statytojas) ir buto savininkas (ieškovas) investavo dideles sumas į buto pastatymą ir pilną jo įrengimą.

3.       Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti visus priverstinio vykdymo veiksmus (išieškojimo, turto perdavimo) vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883, taip pat sustabdyti iškeldinimą iš hipoteka įkeisto turto (iš buto ir automobilių stovėjimo aikštelės dalies) iki šios bylos išnagrinėjimo.

4.       Prašymas grindžiamas tuo, kad bylą išsprendus gali visiškai pasikeisti galutinis sprendimas šioje byloje, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymas (priverstinio išieškojimo tęsimas) būtų neprasmingas. Įvykdžius teismo sprendimą, kuris gali būti panaikintas išnagrinėjus bylą, gali kilti didelių nepatogumų ir finansinių nuostolių vėliau atgręžiant sprendimo vykdymą. Dėl to yra būtina stabdyti šių nutarčių vykdymą iki tol, kol ši byla bus išnagrinėta, nes bankas jau pardavė ieškovo turtą iš varžytynių už dvigubai mažesnę nei reali rinkos pardavimo kaina (tik už 148 596 Eur), nors reali rinkos vertė buvo beveik 2 kartais didesnė. Be to, neteisėtose varžytynėse butą nupirkęs pirkėjas pateikė ieškovui patikslintą ieškinį dėl jo iškeldinimo iš buto (civilinėje byloje Nr. e2-15076-816/2018).

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 25 d. nutartimi ieškovo A. C. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

6.       Teismas nurodė, kad 2018 m. vasario 21 d. surašyto turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-18-240-3223 pagrindu atsakovas V. G. jau yra įregistravęs nuosavybės teisę į ginčo turtą, t. y. į 5 kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei į automobilių stovėjimo aikštelės 2484/317866 dalį, esančią adresu (duomenys neskelbtini) , (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Tokiu atveju priverstinio vykdymo veiksmų sustabdymas vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 negali sukelti jokių teisinių pasekmių, t. y. jos neužtikrins laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų įgyvendinimo. Todėl teismas nenustatė  pagrindo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintos laikinosios apsaugos priemonės taikymui.

7.       Remdamasis tiek Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, tiek ieškinyje išdėstytais ieškovo argumentais, teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla Nr. e2-15076-816/2018 dėl ieškovo iškeldinimo iš ginčo turto. Įvertinęs ieškovo prašymo turinį – sustabdyti iškeldinimą iš šio turto, teismas padarė išvadą, kad ši laikinoji apsaugos priemonė yra susijusi ne su nagrinėjamoje byloje, bet su kitoje, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-15076-816/2018 ieškovui pareikštu  reikalavimu dėl iškeldinimo. Taigi dar ir šiuo pagrindu atsisakė tokį ieškovo prašymą patenkinti.  

III.                      Atskirojo skundo argumentai

8.       Ieškovas A. C. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartį ir jo prašymą patenkinti: pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (butui ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai) ir sustabdyti visus priverstinio išieškojimo veiksmus – vykdymo, turto perdavimo, iškeldinimo – vykdomojoje byloje             Nr. 0240/14/03883 iki šio ieškinio ir šios bylos išnagrinėjimo pabaigos. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais  argumentais:

8.1.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę. Priešingai, iš ieškovo į bylą pateiktų duomenų matyti, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas surašytas neteisėtai, nes antstolis, turėjęs ginčo turtą įkainoti rinkos kainomis, buto kainą nustatė pagal Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodytą kainą, atitikusią 2005 metų rinkos vertę, kai buto baigtumas buvo tik 86 proc., o butas iki varžytynių buvo pagerintas. Todėl   antstolis butą pardavė už žymiai mažesnę kainą, nei jis buvo vertas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad skelbime apie varžytynes nebuvo nei trumpo turto parašymo, nei jo nuotraukų, nebuvo sudaryta galimybė apžiūrėti turtą pageidaujantiems jį pirkti asmenims. Priešingai pateikta tik klaidinanti ir tikrovės neatitinkanti informacija apie visiškai kitokios būklės (įrengimo), 86 proc. baigtumo butą.

8.2.                      Neteisėtas turto pardavimo iš varžytynių aktas turi būti panaikintas ir taikyta restitucija. Todėl visų priverstinio vykdymo veiksmų (vykdymo, turto perdavimo, ieškovo iškraustymo) sustabdymas vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 šiuo atveju turėjo sukelti teisines pasekmes, t. y. turėjo užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų įgyvendinimą – sustabdyti neteisėtus veiksmus ir jų neteisėtus padarinius.

8.3.                      Priešingai nei sprendė teismas, ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios ne tik su Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje N. e2-15076-816/2018 pareikštais reikalavimais, bet ir su šioje byloje keliamais reikalavimais. Patenkinus ieškovo ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto panaikinimo ir restitucijos taikymo, antstolio veiksmai vykdomojoje byloje pagal neteisėtai išduotą vykdomąjį dokumentą  Nr. 2-17182-558/2013 taps neteisėti (turės būti panaikinti), ir nebeliks pagrindo toliau vykdyti išieškojimą iš ginčo turto, atitinkamai, neliks jokio teisinio pagrindo ir ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-15076-816/2018 dėl turto perdavimo ir ieškovo iškeldinimo patenkinimui. Šiame teismo procese priimtas teismo procesinis sprendimas turės prejudicinę galią civilinėje byloje Nr. e2-15076-816/2018.

8.4.                      Ieškovas pateikė pagrįstą prašymą ir pateikė teismui konkrečius duomenis apie toliau vykdomą išieškojimo procesą. Teisingumas reikalavo užtikrinti ieškovo ir banko teisėtų interesų pusiausvyrą. Antstolis jau ne kartą veikė neteisėtai. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai ne kartą tenkino ieškovo prašymus dėl laikinųjų apaugos priemonių taikymo, todėl ir šį kartą jo prašymas turėjo būti patenkintas.

8.5.                      Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad vykdomasis dokumentas Nr. 2-17182-558/2013, kurio pagrindu antstolis atliko vykdymo veiksmus, yra priimtas visiškai ignoruojant Europos Sąjungos direktyvos 2014/17/ES nuostatas.

Teisėja

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

9.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino apelianto (ieškovo) A. C. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti visus priverstinio vykdymo veiksmus (išieškojimo, turto perdavimo) vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883, taip pat sustabdyti iškeldinimą iš hipoteka įkeisto turto (iš buto ir automobilių stovėjimo aikštelės dalies), teisėtumo ir pagrįstumo.

10.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir jeigu dėl tokių priemonių netaikymo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti toje konkrečioje byloje, kurioje yra pateikiamas toks prašymas, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Vadinasi, be aptartų ieškinio preliminaraus pagrįstumo ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui sąlygų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi atitikti dar vieną svarbų – sąsajumo su byloje nagrinėjamais reikalavimais – kriterijų.

11.       Kitaip tariant, teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016).

12.       Todėl ir šioje byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio visų pirma spręstina atsižvelgiant į reikalavimus, kuriuos suformulavo atitinkamas priemones taikyti prašanti bylos šalis (apeliantas), ir į prašomų taikyti priemonių pobūdį bei rūšį, kartu įvertinant tokias aplinkybes, ar yra reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, jeigu ji būtų palankus apeliantui, ir ar tokios priemonės padės užtikrinti sėkmingą sprendimo įvykdymą. 

13.       Apeliantas A. C. savo ieškinyje  suformulavo du reikalavimus, t. y. jis prašo pripažinti 2018 m. vasario 21 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-18-240-3223  negaliojančiu ir prašo taikyti restituciją. Vadinasi, apeliantas turėjo procesinę pareigą pagrįsti, kaip, netaikius jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių (priverstinio vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje             Nr. 0240/111444/03883 sustabdymo ir / ar apelianto iškeldinimo iš ginčo objektu tapusio turto), galėtų pasunkėti būtent nagrinėjamoje byloje priimto teismo sprendimo restitucijos dalyje įvykdymas, nes teismo sprendimas dėl pripažinimo jokios specialios priverstinio vykdymo procedūros nereikalauja. Tokių aplinkybių apeliantas neįrodinėjo ir jokių objektyviai pagrįstų argumentų, kad sprendimo dėl restitucijos įvykdymas taptų neįmanomas, jeigu vykdomojoje byloje atliekami veiksmai ir / ar jo iškeldinimo iš ginčo turto veiksmai nebūtų sustabdyti, neįvardijo. Dar daugiau, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis iš esmės yra motyvuojamas kitų bylų ir kitų teisminių ginčų nagrinėjimo faktais bei apelianto subjektyviais pasvarstymais, kaip šioje byloje pritaikyti ribojimai galėtų turėtų įtakos kitose bylose priimtų procesinių sprendimų įvykdymui.    

14.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškiniu ginčijamu antstolio V. Mitkaus 2018 m. vasario 21 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu 2015 m. gruodžio 28 d. įvykusiose varžytynėse dalyvavusiam pirkėjui V. G. buvo parduotas apeliantui A. C. priklausęs ir bankui hipoteka įkeistas turtas (butas ir automobilių stovėjimo aikštelės dalis). Nuosavybės teisės į ginčo turtą pirkėjo vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuo 2018 m. vasario 28 d. (civilinė byla Nr. e2-2228-803/2019; CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tokios nustatytos aplinkybės, be kita ko, reiškia, kad vykdymo veiksmai dėl išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, kuriuos sustabdyti prašo apeliantas, jau yra faktiškai atlikti (ginčo turtas parduotas varžytynėse, nuosavybės teisė į jį įregistruota pirkėjo vardu.) 

15.       Nustačius, kad veiksmai, kurių atlikimo sustabdymo apeliantas siekė, yra atlikti dar iki ieškinio nagrinėjamoje byloje pareiškimo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vien dėl šios priežasties laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo tikslai negali būti pasiekti ir todėl tokių priemonių taikymas negalimas. Kitokia apelianto nuomonė nelemia vertinimo, kad visgi turi būti nustatytas laikinas draudimas atlikti tai, kas jau faktiškai yra atlikta, nes laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir galioja tik į ateitį, t. y. jos neveikia retrospektyviai. 

16.       Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, kuri taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 2, 8 dalys), arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 361 straipsnio 1 dalis), ar kai prašoma atnaujinti procesą (CPK 372 straipsnio 2 dalis).

17.       Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, gali būti taikomas kai, prasidėjus vykdymo procesui, yra ginčijamas pats vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, arba kai ginčijamas sudarytas sandoris, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).

18.       Iš Lietuvos teismų informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2228-803/2019 (ankstesnis Nr. e2-4300-803/2018) ieškovo A. C. pareikštą ieškinį dėl Danske Bank AS Lietuvos filialo būsto kredito sutarties Nr. BS1133040103 su priedais pripažinimo negaliojančia nuo pasirašymo dienos (ab initio) ir restitucijos taikymo atsakovei AB „Swedbank“ atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-157-241/2020 šį teismo sprendimą paliko nepakeistą. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-15076-816/2018 patenkino ieškovo V. G. ieškinį dėl A. C. ir J. C. iškeldinimo iš ginčo turto. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-143-425/2020 šis sprendimas paliktas nepakeistas.

19.       Taigi, kaip matyti, apeliantas kitoje byloje ginčijo patį sandorį (kredito sutartį), kurio pagrindu buvo priimtas priverstinai vykdytas teismo sprendimas ir, jį vykdant, varžytinėse parduotas ginčo turtas. Tuo tarpu turto pardavimo iš varžytynių aktas, kurį nagrinėjamoje byloje ginčija apeliantas, yra priverstinio išieškojimo rezultatas, o ne vykdomasis teismo dokumentas, kurio pagrindu antstolis pradėjo išieškojimą, ir ne sandoris, kurio pagrindu priimtas priverstinai vykdomas teismo sprendimas. Jis yra ir nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, nes būtent nuo tokio akto surašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą turtą (CPK 715 straipsnis, 724 straipsnio 2 dalis). Šioje nutartyje jau buvo pasisakyta ir tuo aspektu, kad nėra įmanoma sustabdyti tai, kas jau yra įvykę (nutarties 15 punktas).

20.       Atskirojo skundo argumentais nėra paneigta ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad prašymas sustabdyti iškeldinimą sietinas ne su nagrinėjama, o su kita civiline byla (byla dėl apelianto iškeldinimo iš ginčo turto), ir kurioje, kaip nurodyta pirmiau, jau yra priimtas bei įsiteisėjo apeliantui nepalankus teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, priimto kitoje byloje, vykdymo laikinas uždraudimas per laikinųjų apsaugos priemonių institutą akivaizdžiai paneigtų CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principą. Privalomumas reiškia, kad teismo sprendime ar kitokiame procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek ir nedalyvavę nagrinėjant bylą. Išieškojimas, vykdant teismo spendimą, gali būti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais, kai ieškinio užtikrinimas kitomis priemonėmis negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje        Nr. 2-614-464/2015).

21.       Tokiu atveju konstatuotina, kad apelianto prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės (tiek priverstinio vykdymo veiksmų (išieškojimo, turto perdavimo) sustabdymas, tiek apelianto iškeldinimo sustabdydamas) nėra tiesiogiai susijusios su šioje byloje nagrinėjamais reikalavimais dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, t. y. neatitinka sąsajumo kriterijaus, taigi pirmosios instancijos teismas šį klausimą išsprendė teisingai.  

22.       Kitokio vertinimo nesuponuoja apelianto atskirajame skunde nurodomi argumentai dėl galimo antstolio veiksmų neteisėtumo, varžytynių, kurioms įvykus priimtas skundžiamas turto pardavimo iš varžytynių aktas, tvarkos pažeidimų, apelianto kredito sutarties prieštaravimo atitinkamoms direktyvoms, apelianto investicijų į ginčo turtą ir pan. Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiama tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo, todėl argumentai dėl ginčo esmės nepagrįstai išplečia apeliacinės instancijos teisme nagrinėtino procesinio klausimo ribas ir įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui bei teisėtumui neturi.

23.       Tokia apelianto skunde nurodoma aplinkybė, kad kitose bylose buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, todėl ir šioje byloje jo pašymas turėjo būti patenkintas, taip pat stokoja pagrįstumo. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio kiekvienoje konkrečioje byloje vertinama bei sprendžiama individualiai pagal būtent toje konkrečioje byloje susidariusią situaciją.

Dėl šalių pateiktų prašymų ir naujų įrodymų prijungimo prie bylos

24.       Apeliantas A. C. kartu su atskiruoju skundu pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ kopiją, ranka surašytus paskaičiavimus apie apelianto nuo 2005 metų investuotas į buto pastatymą ir įrengimą sumas ir 14 nuotraukų, kuriose, pasak apelianto, užfiksuota ginčo buto būklė ir įrengimas 2005 metais.

25.       Taip pat gauti apelianto A. C. 2020 m. sausio 21 d. prašymas (DOK-2796), apelianto  A. C. 2020 m. sausio 31 d. prašymas (DOK-4488) ir 2020 m. balandžio 8 d. prašymas (DOK-1480) ir atsakovo V. G. 2020 m. sausio 27 d. prašymas (DOK-3552). Visais minėtais apelianto teikiamais prašymais iš esmės teikiami nauji paaiškinimai ir prašoma prijunti naujus įrodymus. Atsakovo V. G. pateiktame prašyme taip pat teikiami paaiškinimai apie tai, kad apeliantas vis dar neatlaisvino atsakovo varžytynėse įsigyto buto, nemoka už komunalines paslaugas, didina skolas ir pan. Apelianto 2019 m. sausio 31 d. paaiškinimuose iš esmės atsikertama į minėtas atsakovo nurodytas aplinkybes.

26.       Tokie apelianto pateikti prašymai priimti naujus rašytinius paaiškinimus vertintini kaip atskirojo skundo papildymas, atitinkamai, atsakovo argumentai – kaip atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimas. Tačiau pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti ar pildyti atskirąjį skundą naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis, 338 straipsnis). Taip pat ir   atsiliepimas į atskirąjį skundą gali būti pateiktas tik per 14 dienų nuo atskirojo skundo išsiuntimo dienos (CPK 335 straipsnis). Todėl apeliacinės instancijos teismas abiejų šalių pateiktus rašytinius paaiškinimus ir prie jų pridėtus įrodymus atsisako priimti kaip pateiktus pavėluotai.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                Dalia Kačinskienė