Nr. DOK-939
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00243-2023-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. kovo 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,
susipažinusi su 2025 m. kovo 7 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rasa“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo
,
n u s t a t ė :
Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Norstatus“ ieškinį atsakovei UAB „Rasa“ dėl nuostolių atlyginimo.
Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė, ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 13 914,65 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Atsakovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.249 straipsnį, nuspręsdamas dėl žalos, atsiradusios dėl infliacijos (pinigų nuvertėjimo), priteisimo. Ieškovė savo nuostolį kildina iš draudimo sudaryti sandorius, susijusius su ant žemės sklypo esančiu nebaigtos statybos statiniu. Tačiau teisės perleisti turtą apribojimas negali būti atsakomybės pagrindas, nes dėl tokios priemonės ieškovė nepatyrė žalos. Nekilnojamojo turto kainos kilo, taigi dėl infliacijos negalėjo atsirasti jai žalos. Dėl infliacijos pakilusios pastato kainos yra naudingos ieškovei, o teismui pripažinus tai nuostoliais, ieškovė netgi gavo netiesioginę naudą. Apeliacinės instancijos teismas, vis dėlto spręsdamas, kad ieškovei buvo padaryta žala, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje yra suformuluoti kriterijai ir būtinos nustatyti aplinkybės, galinčios turėti reikšmės negautų pajamų faktui ir jų dydžiui. Apeliacinis teismas neteisingai įvertino net tris iš keturių kasacinio teismo nurodytus kriterijus, reikalingų negautų pajamų faktui ir dydžiui nustatyti, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškovės patirtos žalos.
2. Teismų praktikoje pažymėta, kad palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją, yra užmokestis už pinigų skolinimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-378/2024, 35 punktas). Kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos yra taikomos tada, kai asmuo pažeidė terminą piniginei prievolei įvykdyti. Pareiga mokėti šias palūkanas išlieka tol, kol skolininkas naudojasi kreditoriaus pinigais iki visiškai įvykdo prievolę, todėl, praleidęs terminą prievolei įvykdyti, jis privalo mokėti sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Tam, kad galėtų būti skaičiuojamos ir priteistos procesinės palūkanos, yra būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių byloje, kurioje buvo atmestas ieškinys, pritaikymas savaime nereiškia žalos skolininkui (atsakovui) padarymo. Taigi, gali būti atlyginami tik tie realūs ieškovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kitoje byloje tiesioginė pasekmė. Nagrinėjamu atveju žala nustatyta nepagrįstai, ieškovei priklausantis turtas nenuvertėjo (nebuvo prarastas ar kaip nors sužalotas). Šalių nesiejo prievoliniai santykiai, atitinkamai nė viena šalis neturėjo pareigos vykdyti piniginę prievolę. Nesant prievolinių santykių, nepagrįstai skaičiuoti ieškovės nuostoliai vadovaujantis CPK 6.210 straipsnio 2 dalimi.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teismų sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis.
Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Rasa“ (j. a. k. 140032455) 313 (trijų šimtų trylikos) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. kovo 7 d. AB Šiaulių banko mokėjimo nurodymu Nr. 0307161137771.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Sigita Rudėnaitė
Irmantas Šulcas