Civilinė byla Nr. 2S-340-450/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30269-2013-5

              Procesinio sprendimo kategorija: 129.1; 122.2; 122.4;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. B. skundą dėl antstolės B. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys skolininkas A. B., išieškotojas AB SEB bankas.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė:

                                                                  I.Ginčo esmė

           Pareiškėja M. B. pateikė skundą dėl antstolės B. P. veiksmų – 2013-07-30 patvarkymo dėl turto pardavimo iš varžytynių Nr. 0171/12/02456/VARŽ/1/V, 2013-07-30 patvarkymo dėl turto pardavimo iš varžytynių Nr. 0171/12/02456/VARŽ/2/V, 2013-08-02 patvarkymo dėl turto arešto panaikinimo Nr. 0171/12/02456/NAIK/1/V, 2013-08-02 patvarkymo dėl turto arešto panaikinimo Nr. 0171/12/02456/NAIK/2/V, 2013-08-02 patvarkymo dėl informacijos pateikimo Nr. 0171/12/02456/HIP/1/V, 2013-08-02 patvarkymo dėl informacijos pateikimo Nr. 0171/12/02456/HIP/2/V, 2013-08-02 patvarkymo paskirstyti išieškotas lėšas Nr. 0171/12/02456/PASK/V, 2013-08-02 vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. 0171/12/02456/V, priimtų vykdomojoje byloje Nr.0171/12/02456. Pareiškėja nurodė, kad skundžiami patvarkymai yra nepagrįsti ir neteisėti, nes antstolė jos neinformavo apie antrųjų varžytynių, kurios buvo vykdomos praėjus daugiau kaip septyniems mėnesiams po neįvykusių pirmųjų varžytynių, paskelbimą, ko pasėkoje nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos 2013-08-05 prašyme dėl turto perkainojimo išdėstytas aplinkybes ir argumentus. Taip pat iš gautų patvarkymų nėra aišku kam iš varžytynių buvo parduotas butas ir žemės sklypo dalis. Pareiškėjos teigimu dėl netinkamų  antstolės veiksmų buvo pažeistos jos, kaip iš varžytynių parduoto turto bendraturtės, turtinės teisės ir teisėti interesai.

Antstolė B. P. 2013-09-06 patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 16 d. nutartimi pareiškėjos M. B. skundo dėl antstolės B. P. veiksmų netenkino.

Teismas nustatė, kad 2013-07-23 elektroniniu būdu specialiame interneto tinklapyje buvo paskelbtos skolininkams A. B. ir M. B. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto antrosios varžytynės. Informacija yra vieša ir visiems prieinama. Be to, 2013-06-21 priimti patvarkymai dėl turto pardavimo iš varžytynių Nr. 0171/12/02456/VARŽ/1/V ir Nr. 0171/12/02456/VARŽ/2/V, 2013-06-24 patvarkymas dėl prisijungimo prie išieškojimo Nr. 0171/12/02456/PRIS/V ir 2013-06-24 vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. 0171/12/02456/V registruotu paštu buvo išsiųsti tiek skolininkams, tiek suinteresuotiems asmenims. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2013-08-02 patvarkyme dėl turto arešto panaikinimo Nr. 0171/12/02456/NAIK/1/V ir 2013-08-02 patvarkyme paskirstyti išieškotas lėšas Nr. 0171/12/02456/PASK/V buvo padarytos klaidos, t. y. vietoj žodžių „Š. D. už 311759,00 Lt“ buvo įrašyti žodžiai „D. T. už 119055,00 Lt“. Tačiau teismas pažymėjo, kad minėtos klaidos antstolės buvo įvertintos kaip techninės ir 2013-09-06 patvarkymu dėl techninės klaidos ištaisymo Nr. 0171/12/02456/KL/V buvo ištaisytos. Teismas nustatė, kad 2013-08-27 patvarkymu dėl prašymo dėl turto perkainojimo Nr. 0171/12/02456/V registruotu paštu pareiškėjai buvo išsiųstas motyvuotas atsakymas, kuriuo atsisakyta perkainoti iš antrųjų varžytynių Nr. 14780 ir Nr. 14788 2013-07-30 parduotą turtą. Minėtas dokumentas pareiškėjai buvo išsiųstas antstolei žinomu pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Todėl teismas darė išvadą, kad antstolė B. P., nepažeisdama įstatyme nustatyto termino, tinkamai ir laiku išsiuntė pareiškėjai motyvuotą atsakymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nuo skundo priėmimo stadijos, t. y. pasiūlant pareiškėjai pareikšti ieškinį ginčijant turto pardavimo iš varžytinių aktą ir sumokant už tokį turtinį reikalavimą atitinkamą  žyminį mokestį. Nurodė, kad šioje byloje turėjo būti spręstinas klausimas dėl apeliantės teisių vykdymo procese, kai antstolis yra surašęs turto pardavimo iš varžytinių aktą, kuris yra nuosavybę patvirtinantis dokumentas ir kai vykdymo procesas dėl turto pardavimo varžytinėse yra baigtas. Pažymėjo, jog LAT yra nurodęs, kad tais atvejais, kai antstolis vykdomąjį dokumentą yra įvykdęs, jo veiksmai nebegali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, o gali būti ginčijami specialia tvarka. Nurodė, kad skolininko turto perleidimas kitų asmenų nuosavybėn priverstine tvarka gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu bus nustatyti CPK 602 str. nurodyti pagrindai, kurie savo esme yra neteisėti antstolio veiksmai. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad skundo argumentai atitinka CPK 602 str. nurodytus pagrindus ir turi būti sprendžiamas ieškinio teisenos tvarka.

Antstolė B. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė pareiškėjos skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir argumentuotai pasisakė visais klausimais ir priėmė motyvuotą sprendimą. Pažymėjo, kad teismas neturėjo pagrindo atsisakyti nagrinėti skundą ir siūlyti kreiptis į teismą ieškinine tvarka dėl galimo CPK 602 str. pažeidimo. Akcentavo tai, kad pareiškėja rėmėsi LAT praktika, kuri buvo suformuota galiojant skundo dėl antstolio veiksmų padavimo tiesiogiai teismui tvarkai. Nurodė, kad pagal šiuo metu galiojančias teisės normas skundą dėl antstolių veiksmų pirmasis nagrinėja pats antstolis, todėl ir ieškinio trūkumų šalinimo institutą pirmoji turėjo taikyti antstolė, tačiau tokia pareiga ar funkcija nepatenka į antstolio kompetenciją. Pažymėjo, kad teismas yra tarsi „pirmoji apeliacinė instancija“ antstolio priimtam sprendimui dėl gauto skundo, todėl teismas privalėjo pasisakyti klausimais, dėl kurių kreipėsi pareiškėja ir kurių netenkino antstolė, t. y. dėl kurių kilęs ginčas. Pabrėžė, kad pareiškėja skundė antstolės patvarkymus, kurie gali būti skundžiami nepaisant to, kada bus pasirašytas turto pardavimo iš varžytinių aktas, taigi pirmosios instancijos teismas sprendė patvarkymų ir antstolės veiksmų teisėtumo klausimus. Pažymėjo, jog tai, kad teismas nutartimi nepasiūlė kreiptis į teismą reiškiant ieškinį, nedaro nutarties neteisėtos ir naikintinos, nes teismas tokios pareigos ir neturėjo. Nurodė, kad su ieškiniu dėl turto pardavimo iš varžytinių akto neteisėtumo gali būti kreipiamasi tik tada, kai yra nustatytas nors vienas iš CPK 602 str. įtvirtintų pagrindų, o Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, jokių įstatymo ar vykdymo proceso tvarkos pažeidimų nenustatė. Atkreipė dėmesį, kad iš skundo turinio suprantama, kad pareiškėjai yra žinoma, jog skundžiant antstolio veiksmus, turto pardavimo iš varžytinių aktas nėra nuginčijimas, pasinaudojus šia teise yra nustatoma ar buvo padarytas vykdymo proceso pažeidimas, o nenustačius pažeidimų, nėra pagrindo kreiptis į teismą su ieškiniu ar teismui siūlyti kreiptis į teismą su ieškiniu. Antstolė pažymėjo, kad dėl kiekvieno vykdomosios bylos vykdymo etapo buvo teiktas skundas ir teismas visus pareiškėjos skundus atmetė, nes nenustatė jokio vykdymo proceso pažeidimo. Nurodė, kas skolininkė apie visus veiksmus buvo tinkama informuojama, jos teisės niekaip nepažeistos ir nesuvaržytos, priešingai, antstolė atsakė į visus prašymus, du kartus atliko ekspertizę ir ėmėsi visų priemonių užtikrinti vykdymo proceso šalių interesus. Tačiau pati skolininkė nevykdė pareigos bendradarbiauti su antstole, jokios su byla susijusios informacijos neteikė, o naudojosi tik teise skųsti antstolės veiksmus. Nurodė, kad siūlymas kreiptis į teismą yra protingas tik nustačius esminius vykdymo proceso pažeidimus, tačiau tokių nenustatyta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pareiškėjos atskirasis skundas netenkintinas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis paliktina nepakeista.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d., nenustatyta. Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, reiškia, jog teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo (nutarties) ar jos dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos M. B. skundo dėl antstolės B. P. veiksmų, laikytina pagrįsta ir teisėta. Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutarties turinio, teismas darė išvadą, kad skundžiami antstolės procesiniai veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant CPK normų.

              Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė B. P. vykdo hipotekos kreditoriaus AB SEB banko 2012-04-10 pateiktą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-08 išduotą nutartį Nr. 4718V/2011 dėl 354 665,64 Lt skolos, 26 441,41 Lt metinių palūkanų ir 16 202,38 Lt netesybų bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo, nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą. Turtas priklauso pareiškėjai M. B. ir A. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Vykdymo procese yra areštuotas skolininkui ir jo sutuoktinei priklausantis nekilnojamasis turtas (v. b. l. 81-83, 194-196), atliktos turto vertinimo ekspertizės ir priimtas patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo (v. b. l. 198-200). 2012-12-21 paskelbtos pirmosios turto pardavimo varžytynės. Kadangi į varžytynes neužsiregistravo ir neatvyko nei vienas pirkėjas, pagal CPK 717 str. 1 d. 1 p. varžytynės paskelbtos neįvykusiomis ir išieškotojams pasiūlyta paimti neparduotą iš pirmųjų varžytynių turtą (v. b. l. 286-287, 289-290). 2013-07-23 elektroniniu būdu specialiame interneto tinklapyje buvo paskelbtos skolininkams A. B. ir M. B. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto antrosios varžytynės. Varžytinės įvyko ir 2013-07-30 priimti patvarkymai Nr.0171/12/02456/VARŽ/1/V bei Nr. 0171/12/02456/VARŽ/2/V dėl Turto pardavimo iš varžytinių. Antstolė vykdomojoje byloje 2013-08-02 priėmė patvarkymus dėl turto arešto panaikinimo (vyk. b. l. 392-395), 2013-08-02 patvarkymus dėl informacijos pateikimo Nr. 0171/12/02456/HIP/1/V ir Nr. 0171/12/02456/HIP/2/V (v. b. l. 396-399), 2013-08-02 patvarkymą paskirstyti išieškotas lėšas Nr. 0171/12/02456/PASK/V (v. b. l. 400-402) bei 2013-08-02 atliko vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. 0171/12/02456/V (v. b. l. 403-406).

Pirmosios instancijos teismas nenustatė antstolės veiksmuose CPK normų pažeidimų priimant patvarkymus vykdomojoje byloje. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina dėl to, kad teismas nepasiūlė pareiškėjai pareikšti ieškinį ginčijant turto pardavimo iš varžytinių aktą. Apeliantė nurodė, kad skolininko turto perleidimas kitų asmenų nuosavybėn priverstine tvarka gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu bus nustatyti CPK 602 str. nurodyti pagrindai, kurie savo esme yra neteisėti antstolio veiksmai.

LR CPK 602 str. 1 d. numato, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais: 1) jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas; 2) jeigu turtas parduotas asmenims, kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse; 3) jeigu kuris nors asmuo buvo neteisėtai pašalintas iš varžytynių; 4) jeigu buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina; 5) jeigu turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas; 6) jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; 7) jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pažymima, jog ne kiekvienas antstolio padarytas proceso teisės pažeidimas gali sudaryti pagrindą pripažinti turto pardavimo iš varžytynių (ar be varžytynių) aktą neteisėtu (negaliojančiu). Tokiu pagrindu gali būti tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys vykdymo proceso dalyvių teises bei teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-434/2008). Taip pat, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suvienodindamas ir plėtodamas formuojamą praktiką dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų, sąlygų ir padarinių, yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką, turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-90/2009). Apeliantė atskirajame skunde nenurodė nei vieno CPK 602 str. 1 d. įtvirtinto pagrindo, kuriuo teismas galėtų pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktus negaliojančiais, o tik abstrakčiai nurodė, kad numatyti pagrindai savo esme yra neteisėti antstolio veiksmai. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl antstolės priimtų patvarkymų vykdomojoje byloje, nenustatė jokių pažeidimų, todėl nesant proceso teisės normų pažeidimų, nėra ir CPK 602 str. įtvirtintų pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad turto pardavimo iš varžytynių akto, kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti specialiai skirtas CPK 602 str., kurio santykis su CK normomis, įtvirtinančiomis sandorių pripažinimo negaliojančiais bendruosius pagrindus, vertintinas kaip specialiosios teisės normos santykis su bendrosiomis; pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus; turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje CPK 602 str. įtvirtintais pagrindais, tačiau pareiškėja nenurodė ir nepagrindė nė vieno jų.

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs skolininkės skundą pagrįstai konstatavo, jog antstolė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, o būtent CPK 705 - 706 str.,  ir neatliko jokių neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų.

CPK 705 str. nustato, kad apie visą iš varžytynių parduodamą turtą skelbiama viešai specialiame interneto tinklapyje, o CPK 706 str. 3 d. įpareigoja antstolį apie turto iš varžytynių laiką ir vietą pasirašytinai pranešti išieškotojui ir skolininkui asmeniškai arba registruotu laišku. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie antrųjų varžytynių laiką ir vietą, kadangi apie antrąsias varžytynes buvo paskelbta 2013-07-23 elektroniniu būdu specialiame interneto tinklapyje bei procesiniai dokumentai pareiškėjai siųsti registruotu laišku jos darbovietės adresu. Nors dokumentai grįžo neįteikti, tačiau patvarkymai buvo siųsti registruotu paštu, o vadovaujantis CPK 604 str. procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais registruota pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos. Antstolė pareiškėją apie priimtus patvarkymus informavo telefonu ir pasiūlė atvykti į kontorą ar kitą patogią vietą, tačiau pareiškėja atsisakė atvykti ir nurodyti kitą galimą dokumentų įteikimo vietą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad CPK 644 str. 2 p. numato, kad skolininkas privalo antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Be to, minėto straipsnio 4 d. numato skolininkui pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga. LAT teisėjų kolegija pažymi, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 396 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-397/2010). Vykdomoji byla vykdoma nuo 2012-04-10, t. y. 1 metus ir 9 mėnesius, todėl pareiškėjai gerai žinomas vykdomosios bylos turinys bei eiga, nes pareiškėja kiekvieną antstolės veiksmą nepagrįstai buvo apskundusi teismui.

Teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, spręsdamas antstolės B. P. priimtų patvarkymų pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolės veiksmuose CPK normų pažeidimų priimant patvarkymus vykdomojoje byloje nėra, jos veiksmai nesudaro pagrindo taikyti CPK 602 str. normas. Teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                 Asta Radzevičienė