Civilinė byla Nr. e2-2053-1211/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11475-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.18.3; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.6.1; 3.2.6.13

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 11 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Lukas Valauskas,

sekretoriaujant Linai Kerdokei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiltas stogas“ atstovui (direktoriui) T. K. ir atsakovės butų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovei (pirmininkei) I. J.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiltas stogas“ ieškinį atsakovei butų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl užmokesčio už atliktus darbus priteisimo.

Teismas

nustatė:

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Šiltas stogas“ (toliau ir – ieškovė) prašo priteisti iš atsakovės butų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – atsakovė) 537,97 Eur užmokestį už atliktus stogo remonto darbus, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo dienos iki visiško atsiskaitymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. atsakovės valdybos narių susirinkime priimtas sprendimas pavesti stogo remonto darbus atlikti ieškovei. Atsakovė teismui paaiškino (teikdama prieštaravimus dėl teismo įsakymo), kad darbai faktiškai atlikti, taigi atsakovė darbų atlikimo faktą pripažįsta. Atsakovės valdyba 2021 m. spalio 10 d. pareiškimu ir namo (duomenys neskelbtini), gyventojai, 2021 m. rugsėjo 9 d. pareiškimu įpareigojo bendrijos buhalterę apmokėti už ieškovės atliktus darbus, tačiau iki šiol su ieškove neatsiskaityta. 2022 m. gegužės 12 d. atsakovei įteikta pretenzija 537,97 Eur sumai dėl neapmokėtos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitos faktūros už atliktus darbus, tačiau į pretenziją atsakovė nereagavo. Į daugkartinius raginimus atsiskaityti telefonu atsakovės buhalterė nereaguoja. 2021 m. rugsėjo 10 d. atliktų darbų aktas atsakovei įteiktas, pasirašytas aktas negrąžintas. 2021 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaita faktūra detalizuota (išvardinti darbai ir medžiagos, nurodyti kiekiai ir kainos). PVM sąskaita faktūra turėjo būti apmokėta iki 2021 m. rugsėjo 13 d. Atsakovė nėra pareiškusi pretenzijų dėl darbų kokybės. Kauno miesto savivaldybė su ieškove nesusisiekė, ieškovė neinformuota apie atsakovės skundus dėl darbo kokybės. Ieškovė pirmą kartą gavusi prieštaravimus dėl teismo įsakymo sužinojo, kad tariamai per stogą po atlikto remonto teka vanduo. Tai nepagrįsti atsakovės argumentai, bandymas išvengti atsiskaitymo. Atsakovė savo argumentams pagristi nepateikė įrodymų. Nepagristas atsakovės argumentas, kad dėl skolos atlyginimo ieškovė kreipėsi per vėlai. Ieškovė renkasi kada kreiptis teismą.

3.       Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieškinyje minimas 2021 m. rugpjūčio 27 d. protokolas nėra užfiksuotas bendrijos dokumentų perdavimo aktuose naujam valdymo organui. Neaišku, kaip susirinkimas buvo šaukiamas, ne visi valdybos nariai apie jį ir jo darbotvarkę žinojo. Šis protokolas neatitinka valdybos narių susirinkimo protokolo reikalavimų, sprendžiant galbūt planuojamą darbą. Du buvę valdybos nariai tik pasirašė, nežinodami kas bus dirbama, o kita valdybos narė D. G. nieko nepaaiškina ir neatsako į skambučius. Atsakovė darbų atlikimo fakto nepripažįsta, nes niekas nepasirašė darbų atlikimo akto ir nėra žinoma kaip atlikti darbai, kuris valdybos narys juos užsakė. Atsakovės buvusi buhalterė I. M. J. parašė paaiškinimą, nurodė, kad: ji paskambino ieškovės direktoriui T. K. ir pasiūlė atvažiuoti, užlipti ant namo stogo ir parodyti atliktus darbus; jis atvykti atsisakė ir nesupranta, kodėl pasirašytas aktas jam negrąžintas; sąskaita faktūra išduota detalizuota, bet sutartis su bendrija nepasirašyta; direktorius turėjo žinoti, patarti ir duoti, neturinčiam supratimo klientui, atliktų darbų garantiją, pasirašydamas sutartį. Atsakovė nurodė, kad ieškovės atstovas nenorėjo padėti naujai išrinktai pirmininkei išsiaiškinti aplinkybes, aiškino, kad nepažįsta buvusios valdybos narės D. G., nors kitiems bendrijos darbuotojams buvo kalbėjęs priešingai. Atsakovė nėra pasirašiusi sutarties su ieškove dėl stogo remonto darbų. Atsakovės valdymo organai tik 2024 m. rugsėjo 10 d. iš teismo dokumentų sužinojo, kad ieškovė galbūt 2021 m. remontavo namo stogą ir virš trečios laiptinės įlajos prilydomą stogo dangą. Atsakovės nauji valdymo organai ir Kauno miesto savivaldybės būsto modernizavimo ir energetikos skyrius, kuriam D. G. rašė skundus nuo 2022 m. dėl pratekančios stogo dangos, nežinojo, kad ieškovė 2021 m. galbūt atliko stogo remonto darbus.

4.       Ieškovės atstovas (direktorius T. K.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2021 m. rugpjūtį–rugsėjį jam paskambino vyras dėl stogo remonto darbų atlikimo, buvo nuvažiavęs į vietą, ant stogo palydėjo vyras, apsižiūrėjo, padarė sąmatą, atvažiavo su 3 darbuotojais į vietą, dar kartą užlipo ant stogo, aptarė darbus, padėjo savo darbuotojams nuleisti nuo stogo anteną. Derinant darbus jam buvo pasakyta, kokius darbus reikia atlikti. Vienas žmogus nugriuvusios antenos nuo stogo fiziškai nenukeltų, laidai kabojo per mašinų aikštelę, per visą kiemą, nuo vieno stogo ant kito. Tą darbą darė keturiese, o darbuotojai darė ir kitus darbus, sudėjo prieglaudą, supjaustė anteną, ją nuleido, užklijavo lopus. Darbus atliko ir išrašė sąskaitą, kurią atsiuntė paštu ir D. G. el. paštu. Laukė apmokėjimo, tačiau jo nebuvo. Su vadovu susisiekė L., nes jos el. pašto adresas „(duomenys neskelbtini)“. Priekaištavo dėl to, kad nėra sutarties, atliktų darbų akto, nežino, už kokius darbus apmokėti. Tuomet ieškovės vadovas darbus detalizavo atliktų darbų akte, aktą persiuntė L., kuri telefonu atsiuntė savo el. pašto adresą. L. jam sakė, kad dokumentus perduos buhalterei.

5.       Atsakovės atstovė (pirmininkė) I. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovės direktorius kalba nekonkrečiai, jeigu jis būtų geranoriškai nusiteikęs, kreipęsis po 3 su puse metų pas naujus žmones, kurie naujai paskirti dirbti bendrijoje, jis būtų atvažiavęs, užlipęs ant stogo ir parodęs viską, ką padarė ir būtų paprasčiau išsiaiškinti. Tuo metu ji pirmininke nebuvo, darbų atlikimo nematė, žino tiek, kiek pasakojo buvusi buhalterė. Buvusi valdybos narė D. G. protokolų neperdavė, tokių dokumentų iš paskutinio pirmininko negavo. Nurodė, kad į bylą pateikė stogo nuotraukas, darytas 2023 m. rudenį ir nuotraukas po remonto 2024 m. vasarą. Teigė, kad protokolo dėl stogo remonto 2021 m. nėra mačiusi. Jai nėra perduotas valdybos narių susirinkimo protokolas dėl stogo remonto, buvęs bendrijos pirmininkas jai tokio protokolo neperdavė. Nurodė, kad buvusi buhalterė I. M. J. yra jos motina.

6.       Liudytoja D. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškovės atstovu bendravo telefonu. Nurodė, kad techninės priežiūros žurnaluose jau senai nurodoma prasta stogo būklė ir bendrija nesiėmė priemonių. 2021 m. bendrija realiai dirbančio pirmininko neturėjo, patys ėmėsi iniciatyvos. Pradėjo ieškoti, kas galėtų suremontuoti stogą, niekas nesutiko, nes per maža apimtis darbų. Vienintelė ieškovė sutiko darbus atlikti, teko ilgai laukti, nes ieškovė turėjo daug darbų ir sakė, kad kai atras laiko, praneš. Kai atvažiavo, su ieškovės atstovais ant stogo nuėjo jos vyras, kadangi ji bijo aukščio. Visi užlipo pasižiūrėti, kokia ten bėda, žiūrėjo ir iš vidaus, gyventojai pasakė, kad bėga vanduo. Ieškovės atstovai jiems nurodė, kad remontuojant tik problemines stogo dalis, vanduo vis tiek gali bėgti ateityje, bet nurodė, kad sutvarkys ką mato. Sutarus laiką atvažiavo, atliko darbus, susitarimas buvo žodžiu. Po darbų atlikimo situacija su stogu kuriam laikui pagerėjo, dokumentai dėl darbų buvo atsiųsti liudytojai el. paštu, kuri juos perdavė buhalterei, ten buvo atliktų darbų aktas, tačiau ji akto nepasirašė, padarė klaidą. Mano, kad aktą turėjo pasirašyti ir išsiųsti atgal. Darbai buvo tikrai atlikti, namo gyventojai tikrai matė, kad buvo dirbama. Buhalterė nurodė, kad ji nemokės. Tuomet liudytoja surinko žmonių parašus, kad reikia sumokėti už tuos darbus, prašymą su parašais ir atliktų darbų aktą įmetė į buhalterės pašto dėžutę, tačiau buhalterė nemokėjo, sakė nėra darbų atlikimo akto. Kai buvo išrinktas naujas pirmininkas, visus dokumentus perdavė jam.

7.       Liudytojas G. K. paaiškino, kad pradėjus bėgti vandeniui pro stogą, nesant pirmininko, valdybos narė D. G., jo sutuoktinė, ieškojo meistrų, daug kas atsisakė, nes per mažos apimties darbai. Sutiko ieškovė, susitarė, kad atvažiuos apžiūrėti, atvažiavo, apžiūrėjo, pats buvo užlipęs ant stogo su ieškovės vadovu, matė situaciją, susitarė, kad atvažiuos padaryti. Atvažiavo, darbus atliko, per langą darbininkams padavęs elektros kabelį prijungti įrankiams.

8.       Liudytoja I. M. J. nurodė, kad darbų atlikimo nematė. Vieną dieną pašto dėžutėje rado įmestus dokumentus, buvo įdėta sąskaita ir gyventojų parašai su pareiškimu apmokėti darbus, su ja niekas nekalbėjo, ji nežinojo, kad stogas praleidžia vandenį. Ant dokumentų parašų nebuvo, nei direktoriaus, nei kas darbus priėmė. Ji paskambino D. G., tačiau informacijos negavo. Tada ji susisiekė su ieškovės vadovu ir nurodė, kad jai reikalingas darbų atlikimo aktas. Jis liudytojai pasakė, kad dokumentų neduos, liepė suplėšyti dokumentus, sakė, kad ten nieko nedarė. Liudytoja pagalvojo, kad žmogus padarė klaidą išrašydamas sąskaitą. Vėliau gavo laišką su dokumentais, sąskaitą pasirašė ieškovės vadovas, liudytoja vėl jam skambino, tačiau ieškovės vadovas su ja nepagarbiai šnekėjo, liepė sumokėti ir vėliau nutraukė pokalbį. Liudytoja po kurio laiko vėl gavo laišką su sąskaita, bet ant sąskaitos nepasirašyta, kas ją priėmė.

9.       Liudytoja L. N. nurodė, kad į ją 2021 m. kreipėsi buhalterė, klausdama, ar ji matė ir bendravo su darbininkais stogo remontui, liudytoja buhalterei pasakė, kad niekur nedalyvavo, nieko nežino. Vėliau kalbėjosi su D. G. ir su buhaltere. Vėliau liudytoja gavo keletą laiškų iš T. K. – 2022 m. kovo 14 d. gavo atliktų darbų aktą dėl stogo darbų, gegužės 13 d. gavo pretenziją. Į laiškus liudytoja nereagavo. Apie darbų atlikimą nieko nežino.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas

Teismo

10.       Atsakovės (daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų bendrijos) įstatų 50.2 papunktyje nustatyta, kad atsakovė (bendrija) įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas per savo valdybą (e. b. l. 93). Įstatų 57.2 papunktyje nustatyta, kad bendrijos valdyba tvirtina įmokas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra (e. b. l. 94).

11.       Atsakovės valdybos narių 2021 m. rugpjūčio 27 d. susirinkimo protokole nurodyta, kad: atsakovė metus neturi pirmininko, todėl valdybos nariai susirinkime aptarė namo stogo avarinės būklės klausimą; kiauras stogas rūpi tik paskutinio aukšto gyventojams, todėl rugpjūtį vyko namo paskutinio aukšto gyventojų apklausa dėl stogo būklės, apžiūrėtos laiptinių lubos ir sienos; beveik visų paskutinio aukšto butų gyventojai skundėsi, kad lyjant ir tirpstant sniegui butuose kai kuriose vietose šlampa lubos; dėl netvarkingo stogo pirmoje laiptinėje buvo užsidegusi elektros skydinė, trečioje laiptinėje vanduo bėgo pro elektros skydinę, drėko sienos; esant tokiai situacijai gadinamos namo konstrukcijos, elektros skydinių prietaisai; todėl susirinkime nutarta, kad būtina remontuoti stogo defektus; dėl mažos darbų apimties buvo sunku surasti, kas atliktų stogo remonto darbus; po ilgų paieškų šiuos darbus atlikti sutiko lik ieškovė. Protokolą pasirašė valdybos nariai S. G., D. G. ir A. R. (e. b. l. 10).

12.       Nuo 2019 m. liepos 31 d. iki 2023 m. rugsėjo 19 d. atsakovės valdybos nariais buvo D. G., L. N., S. G. ir A. R., minėtu laikotarpiu atsakovės valdybos ir bendrijos pirmininku buvo A. R. (e. b. l. 83–84).

13.       2021 m. rugsėjo 9 d. pareiškimu 13, 14, 15, 28, 43, 44, 45, 58, 59, 60 butų savininkai atsakovės buhalterei I. M. J. nurodė, kad 2021 m. rugpjūtį buvo atlikta viršutinio aukšto butų gyventojų apklausa dėl stogo būklės, teirautasi, ar pro lubas skverbiasi vanduo po lietaus ar tirpstant sniegui. Gyventojai konstatavo, kad kai kuriose vietose stogo būklė avarinė ir drėgnuoju periodu vanduo skverbiasi į laiptinių elektros skydines, dėl to gadinama elektros instaliacija, bet kada gali įvykti nelaimingas atsitikimas I. M., šlampa lubos ir tai vyksta ne pirmus metus. Viršutinio aukšto gyventojai nutarė surasti bendrovę stogo remontui. Stogo darbus atliko ieškovė. Minėtų butų savininkai prašė buhalterės apmokėti už stogo remonto darbus iš bendrijos kaupiamojo fondo lėšų, skirtų namo techninės būklės gerinimui, iki 2021 m. rugsėjo 14 d. (e. b. l. 12).

14.       Ieškovė atsakovei 2021 m. rugsėjo 10 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą už stogo remonto darbus ir sunaudotas medžiagas 537,97 Eur sumai, apmokėjimo data – 2021 m. rugsėjo 13 d. (e. b. l. 13).

15.       Ieškovė 2021 m. rugsėjo 10 d. parengė atliktų darbų aktą, kuriame išvardinti atlikti darbai, sunaudotos medžiagos bei jų kaina. Visų darbų ir medžiagų kaina – 537,97 Eur. Sąskaitą pasirašė ieškovės (rangovės) direktorius, atsakovė (užsakovė) atliktų darbų akto nepasirašė (e. b. l. 14).

16.       2021 m. spalio 10 d. pareiškimu atsakovės valdybos nariai S. G., D. G. ir A. R. prašė atsakovės buhalterės I. M. J. kuo skubiau sumokėti už namo stogo remonto darbus ieškovei PMV sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą. Pareiškime nurodyta, kad bendrijos narių susirinkime nutarta, jog būtina remontuoti stogo defektus, nes gadinamos namo konstrukcijos, elektros instaliacija. Įvertinusi remonto apimtį ir būtinumą atlikti stogo remonto darbus sutiko ieškovė (e. b. l. 11).

17.       2022 m. kovo 10 d. ieškovės vadovas el. paštu nusiuntė atsakovės valdybos narei L. N. atliktų darbų aktą ir sąskaitą (e. b. l. 113–116).

18.       2022 m. gegužės 12 d. ieškovė kreipėsi į atsakovės buhalterę su pretenzija, kurioje nurodė, kad: atsakovė vėluoja apmokėti 2021 m. rugsėjo 10 d. sąskaitą, įsiskolinimas sudaro 537,97 Eur; pagal žodinį susitarimą smulkūs stogo remonto darbai buvo atliekami objekte 2021 m. rugsėjo 9 d.; darbai buvo atlikti ir priimti namo gyventojų, kurie raštu kreipėsi į buhalterę 2021 m. spalio 10 d. ir patvirtino, kad darbai atlikti; kadangi atsakovė dėl atliktų darbų pretenzijų nereiškė, privalo apmokėti sąskaitą; ieškovė pareikalavo sąskaitą apmokėti per 5 darbo dienas ir nurodė, kad atsakovei vengiant apmokėti už atliktus stogo remonto darbus, dokumentai bus perduodami teisininkams (e. b. l. 15).

19.       2022 m. gegužės 15 d. ieškovės vadovas el. paštu nusiuntė atsakovės valdybos narei L. N. pretenziją dėl neapmokėtos sąskaitos už stogo remonto darbus, 2021 m. rugsėjo 9 d. butų savininkų pareiškimą buhalterei dėl ieškovės sąskaitos apmokėjimo, 2021 m. spalio 10 d. valdybos narių pareiškimą buhalterei dėl ieškovės sąskaitos apmokėjimo ir 2021 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą (e. b. l. 117–122).

20.       2023 m. spalio 18 d. atsakovės pirmininkas A. R. perdavė naujai bendrijos pirmininkei J. J. bendrijos dokumentus pagal bendrijos dokumentų ir daiktų perdavimo aktus Nr. 1, 2 ir 3 (e. b. l. 109–112). Akto Nr. 1 10 punkte nustatyta, kad perduodami bendrijos susirinkimo protokolai, protokolų datos ir numeriai nėra detalizuoti.

21.       Atsakovės buvusi buhalterė I. M. J. pateikė 2024 m. spalio 28 d. rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad: 2021 m. rugsėjo 14 d. rado savo buto pašto dėžutėje įmestus dokumentus, kad ieškovė atliko stogo remontą; paskambino darbų organizatorei iš 44 buto (D. G.) ir pasakė, kad reikalingas darbų atlikimo aktas, ji atsakė, kad nieko nežino, ieškovės telefono numerio nedavė; buhalterė pati paskambino ieškovei, pasakė, kad jai reikia atliktų darbų perdavimo akto; ieškovės direktorius liepė jai suplėšyti tuos dokumentus, nes jis buhalterei nieko daugiau nerašys, jis nieko nedarė, tik uždėjo kažkokią skardą ir nuėmė laidą, kad jis pažįsta D. G.; buhalterė jam pasakė, kad jis išrašytų sąskaitą už darbą, kurį atliko, tačiau jis atsakė, kad nieko nepadarė ir nieko jam nereikia; buhalterė paskambino kitiems kaimynams, kurie nurodė, kad niekam stogas nepratekėjo; buhalterė kaimynų paklausė, kodėl ji pasirašė ant reikalavimo apmokėti sąskaitą nepaskaitę turinio, kaimynai atsakė sakė, kad D. G. prateka stogas; 2022 m. sausio 27 d. buhalterė gavo voką iš ieškovės vadovo, kuris reikalavo sumokėti už stogo remontą, buhalterė paskambino jam ir paklausė, kodėl šis atsiuntė dokumentus, priminė, kad reikalingas atliktų darbų perdavimo aktas, ieškovės vadovas su buhalterė kalbėjo nepagarbiai, buhalterė pamanė, kad susidūrė su telefoniniais sukčiais; 2022 m. gegužės 18 d. gavo kitą laišką, kuriame ieškovės vadovas nurodė atliktus darbus, bet ant akto nebuvo bendrijos valdybos narių parašų; nuo 2020 m. liepos stogo raktas papuolė pas D. G., ji niekam jo nedavė, ji ir sugalvojo visą šį klaidingą veiksmą, valdybos narių susirinkimo nebuvo, L. N. nepasirašė, nes susirinkimo, svarstymo nebuvo (e. b. l. 44–45).

Dėl užmokesčio už atliktus darbus ir sunaudotas medžiagas priteisimo

22.       Ieškovė įrodinėja, kad tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, kadangi ieškovė atliko daugiabučio namo stogo remonto darbus atsakovės administruojamame pastate. Atsakovė nepripažįsta, kad ieškovė atliko darbus ant namo stogo, teigia, kad tokius darbus patvirtinančių dokumentų atsakovė neturi, apie atliekamu darbus nežinojo.

23.       Teismo

24.       Specialiosiose statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose ir bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose nuostatose nėra nustatyta specialių reikalavimų, keliamų statybos rangos sutarties formai, todėl šiai sutarčiai yra taikomos bendrosios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatytos taisyklės dėl sandorių formos. Tai reiškia, kad statybos rangos sutartis gali būti sudaroma tiek pasirašant atitinkamą dokumentą, tiek ir žodžiu ar net konkliudentiniais veiksmais. Tuo atveju, kai statybos darbai yra vykdomi nesudarius rašytinės statybos rangos sutarties, gali kilti ginčų tiek dėl to, ar šalis iš tikrųjų siejo statybos rangos teisiniai santykiai, tiek ir dėl šių santykių turinio, konkrečių šalių prisiimtų teisių ir pareigų. Byloje nesant rašytinės statybos rangos sutarties, šiai sutarčiai esant prarastai arba šalims sudarius žodinę sutartį, šalių sutartiniai santykiai patvirtinami sutarties sudarymo ir vykdymo veiksmų įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 19 d. praktikos apžvalga „Statybos ranga“).

25.       Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymu, sprendžia, kad tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai – ieškovė (rangovė) atliko atsakovės (užsakovės) administruojamo daugiabučio namo stogo remonto darbus. Kadangi rašytinė rangos darbų sutartis nebuvo pasirašyta, ieškovės reikalavimų pagrįstumui įvertinti taikytinos bendrosios rangos ir specialiosios statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančios CK nuostatos.

26.       CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. CK 6.687 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka.

27.       Byloje esantys įrodymai ir liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad namo stogo remonto darbus ieškovė atliko 2021 m. rugsėjo 9 d., kitą dieną (2021 m. rugsėjo 10 d.) ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą 537,97 Eur sumai ir parengė atliktų darbų aktą, kurį iš ieškovės (užsakovės) pusės pasirašė ieškovės vadovas. Šiuos dokumentus patvirtino gavusios tuo metu atsakovės (užsakovės) buhalterės pareigas ėjusi I. M. J. (rado pašto dėžutėje kartu su butų savininkų reikalavimu apmokėti už darbus) ir valdybos narėmis buvusios L. N. (pateikė įrodymus, kad gavo dokumentus el. paštu) bei D. G. (patvirtino gavusi el. paštu ir perdavusi buhalterei, įmesdama į jos pašto dėžutę).

28.       CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis (2 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis (4 dalis). Užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti (6 dalis).

29.       CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo.

30.       CK 6.666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato ko kita, užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų su sąlyga, jei jie buvo nustatyti per šiame straipsnyje nustatytus terminus. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai nėra nustatytas garantinis terminas, darbų rezultato trūkumai turi būti nustatyti per protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip 2 metai nuo darbų rezultato perdavimo, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato kitokio termino. CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas 1 metų ieškinio senaties terminas.

31.       Vadovaujantis CK 6.662 ir 6.694 straipsnių nuostatomis, užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus, o juos priėmęs, turi atsiskaityti su rangovu. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą, rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą yra susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo–priėmimo aktas. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Išimtiniai atvejai, kai užsakovas atleidžiamas nuo pareigos priimti rangovo atliktų darbų rezultatą ir atitinkamai – nuo pareigos atsiskaityti už priimtą rezultatą, yra nustatyti įstatyme. Tokia teisė užsakovui yra suteikta tuo atveju, kai: 1) rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); 2) pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); 3) nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Taigi, užsakovo teisė atsisakyti priimti rangovo atliktų darbų rezultatus ir atsiskaityti už juos yra siejama ne su bet kokiais rangos sutarties darbų rezultato trūkumais, bet su situacijomis, kai darbų rezultato perdavimas užsakovui iš esmės neturi prasmės, kai šių rezultatų užsakovas negali panaudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 19 d. praktikos apžvalga „Statybos ranga“).

32.       Byloje pateiktas atliktų darbų aktas, kurį pasirašė ieškovės (rangovės) vadovas, tačiau iš atsakovės (užsakovės) pusės atliktų darbų akto niekas nepasirašė ir su ieškove už darbus neatsiskaitė. Tipinis atliktų statybos darbų priėmimo–perdavimo aktas šalių nebuvo pasirašytas, ieškovė išrašė tik atliktų darbų aktą, kuriame detalizavo atliktus darbus ir šį aktą perdavė atsakovės atstovėms (valdybos narėms L. N., D. G. ir buhalterei I. M. J.).

33.       Įstatyme nėra nustatyta specialios privalomos atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus perdavimo– priėmimo akto požymius. Esminę reikšmę sandoriui kvalifikuoti turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad perdavimo–priėmimo aktas turi būti rašytinės formos, o jo turinys – tai nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Tam tikrais išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti rangovo atliktų darbų rezultatus. Tuo atveju, jeigu užsakovas atsisako pasirašyti rangovo atliktų statybos darbų perdavimo–priėmimo aktą, užsakovas privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, darbų perdavimo–priėmimo akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013).

34.       Atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte esanti užsakovo žyma apie atsisakymą jį pasirašyti atskleidžia priežastis, dėl kurių aktas pasirašomas vienašališkai, tačiau net ir tokios žymos nebuvimas nelemia akto negaliojimo. Esant vienašališkai pasirašytam aktui, atsisakymo pasirašyti aktą faktas gali būti nustatytas remiantis ne šiuo aktu, o kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad byloje esant nustatytoms aplinkybėms, jog darbai buvo atlikti ir perduoti, be to, užsakovui pripažinus, kad rangovas jam pateikė darbų perdavimo aktus, tačiau užsakovas jų nepasirašė, žymos apie nepasirašymą nebuvimas negali būti vertinamas kaip kliūtis tokius aktus kvalifikuoti kaip pasirašytus vienašališkai ir sukeliančius užsakovo pareigą įvykdyti priešpriešines prievoles pagal sutartį (Lietuvos A. T. 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011).

35.       Teismo

36.       Vienašališkai pasirašytas aktas buvo pripažintas tinkamai pasirašytu ir nustačius byloje aplinkybes, kad rangovas, atlikęs rangos sutartyje nustatytus darbus, ne kartą bandė darbus perduoti užsakovui, tačiau šis vengė juos priimti ir pasirašyti darbų atlikimo aktus. Toks užsakovo elgesys kasacinio teismo buvo įvertintinas kaip atsisakymas priimti darbus ir pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktus be teisėto pagrindo, todėl rangovas įgijo teisę reikalauti priverstinai įvykdyti prievolę atsiskaityti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009).

37.       Svarbu ir tai, kad nors atsakovė atliktų darbų aktą pasirašyti atsisakė, tačiau faktiškai ieškovės atliktų darbų rezultatas atsakovės administruojamo pastato gyventojų buvo pradėtas naudoti nuo pat ieškovės darbų atlikimo, t. y. faktiškai atsakovė ieškovės atliktų darbus priėmė, pretenzijų nereiškė, tačiau atliktų darbų akto nepasirašė ir su ieškove neatsiskaitė.

38.       Nors įstatyme yra nustatyta, kad statybos rangos sutarties pagrindu atlikti darbai turi būti perduodami surašant darbų perdavimo–priėmimo aktą, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šis reikalavimas neturėtų būti suabsoliutintas, nes pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas, t. y. sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai jais naudotis ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Perdavimo–priėmimo akto nebuvimas neatleidžia užsakovo nuo pareigos atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus, tačiau tokiais atvejais teismas, spręsdamas dėl rangovo reikalavimo sumokėti už darbus pagrįstumo, privalo nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, kurios patvirtintų tinkamą užsakovo informavimą apie darbų baigtį ir kvietimą pasirašyti jų perdavimo aktą, užsakovo atsisakymą tokį aktą pasirašyti ir turėtą realią galimybę pareikšti pretenzijas dėl darbų trūkumo arba faktinį darbų perėmimą ir pradėjimą jais naudotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015).

39.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai (sprendimo pastraipos) ir liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė informavo atsakovės valdybos narius ir buhalterę apie atliktus darbus ir atsakovės pareigą už juos atsiskaityti, tačiau atsakovė darbų priėmimo ir apmokėjimo neorganizavo, pretenzijų dėl darbų kokybės ieškovei nepareiškė, atsakovės valdybos nariai ir buhalterė tarpusavyje nesusitarė dėl darbų atlikimo būtinumo, priėmimo ir atlikimo fakto, tačiau tai neeliminuoja atsakovės pareigos atsiskaityti, kadangi atsakovės darbuotojų ir valdybos narių tarpusavio nesutarimai nėra pagrindas konstatuoti, jog ieškovė neįgijo teisės į atsiskaitymą.

40.       Nors atsakovės atstovė nurodė, kad jai nežinoma apie 2021 m. rugpjūčio 27 d. vykusį bendrijos valdybos susirinkimą dėl stogo remonto, tačiau ieškovė, sudarydama žodinį sutarimą dėl namo stogo remonto darbų, neturėjo pagrindo abejoti, kad asmenys, su ja sudarę tokį susitarimą, galbūt neturi teisės tokio susitarimo su ieškove sudaryti. Pagal CK 2.133 straipsnio 1 dalį, vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.). Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam.

41.       Šiuo atveju ieškovė neturėjo pagrindo manyti, kad susitarimą dėl rangos darbų sudaro su galbūt neįgaliotais asmenimis arba bendrijai galbūt nesant priėmusiai atitinkamo sprendimo dėl darbų pirkimo. Kartu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovė pateikė 2021 m. rugpjūčio 27 d. valdybos susirinkimo protokolą, kuriuo stogo remonto darbus nuspręsta pirkti iš ieškovės. Kaip paaiškino ieškovės vadovas ir liudytojai G. K. ir D. G., ieškovės vadovas buvo palydėtas ant stogo parodyti jo būklę ir nustatyti remontuotinas vietas (ieškovės vadovui sukurtas įspūdis, kad stogo remonto darbus užsako įgalioti bendrijos atstovai, turintys raktus, reikalingus patekti ant stogo), ieškovės vadovui buvo nurodytas D. G. el. pašto adresas, kuriuo ieškovė, nurodydama bendrijos rekvizitus (manydama, kad darbus užsako bendrija per savo atstovus), atsiuntė PVM sąskaitą faktūrą. Taigi, ieškovės vadovas turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad darbus užsakė bendrijos atstovai.

42.       Ieškovės vadovas neturėjo pagrindo tikrinti darbus užsakančio asmens (ar asmenų) įgaliojimus, ar bendriją priėmė sprendimą (tinkamai įformintą susirinkimo protokolu) organizuoti stogo remonto darbus (valdybos narių susirinkimo protokolas, kuriame nurodytas sprendimas pirkti stogo remonto darbus iš ieškovės, buvo pateiktas jos vadovui). Todėl aplinkybė, kad dabartinė atsakovės pirmininkė neturi 2021 m. rugpjūčio 27 d. susirinkimo protokolo ar jai nebuvo žinoma apie planuojamus darbus, nėra pagrindas atsisakyti sumokėti už atliktus darbus.

43.       Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad ieškovė turėjo pagrindą manyti, kad žodinį susitarimą dėl namo stogo remonto darbų sudaro su bendrijos atstovais, bendrijai priėmus atitinkamą sprendimą dėl darbų pirkimo iš ieškovės, kuri atliko stogo remonto darbus bei faktiškai ieškovės darbų rezultatu bendrija (namo gyventojai) naudojosi, tačiau ieškovei siekiant perduoti darbų rezultatą ir gauti atsiskaitymą už darbus, atsakovė darbų priėmimo neorganizavo, už darbus nesumokėjo, pretenzijų dėl darbų kokybės nereiškė, į ieškovės pretenzijas nereagavo. Kadangi atsakovė, kaip užsakovė, netinkamai vykdė savo pareigas nepriimdama ieškovės atliktų darbų, nereikšdama pretenzijų ir už juos neatsiskaitydama, o ieškovė savo, kaip rangovės, pareigas vykdė tinkamai ir nėra gavusi atsiskaitymo už atliktus darbus, konstatuotina, kad ieškovė turi teisinį ir faktinį pagrindą reikalauti iš atsakovės sumokėti už atliktus darbus ir sunaudotas medžiagas. Todėl ieškovės reikalavimams tenkinamas ir ieškovei iš atsakovės priteistinas 537,97 Eur užmokestis už ieškovės atliktus namo stogo remonto darbus ir sunaudotas medžiagas.

44.       Ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 537,97 Eur sumą nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo dienos (2024 m. rugsėjo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi atsakovė praleido piniginės prievolės ieškovei įvykdymo terminą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis). 

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų 

45.       Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodė ir pagrindė, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 22 Eur žyminis mokestis (11 Eur + 11 Eur; e. b. l. 3, 33) ir 150 Eur advokatės teisinei pagalbai parengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (e. b. l. 5–6).

46.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

47.       Nors ieškovė ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovės 300 Eur išlaidas už advokatės teisinę pagalbą, tačiau ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė įrodymus tik apie 150 Eur sumokėjimą advokatei, todėl teismas neturi pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovės daugiau nei 150 Eur už advokatės teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Ieškovės išlaidos, patirtos advokatės teisinei pagalbai apmokėti, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „D. R. dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto maksimalaus dydžio už suteiktas teisines paslaugas (CPK 98 straipsnis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 172 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 259, 263–270 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiltas stogas“, juridinio asmens kodas 303409076, iš atsakovės butų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 537,97 Eur (penkių šimtų trisdešimt septynių eurų 97 ct) užmokestį už atliktus darbus ir sunaudotas medžiagas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (537,97 Eur) nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo dienos (2024 m. rugsėjo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 172 Eur (vieno šimto septyniasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.

Teisėjas                                                                                Lukas Valauskas