Civilinė byla Nr. e2A-589-934/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00813-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1.; 2.6.8.4.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18 

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Artostoma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021  m.  gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Artostoma“ dėl baudos ir netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas P. M. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Artostoma“ (toliau – ir atsakovė) 2 838,00 Eur delspinigių, 12 900,00 Eur baudą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį bei išlaidas atstovo byloje pagalbai apmokėti. Ieškinys grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

1.1.                      UAB „Artostoma“ ir P. M. 2020 m. spalio 21 d. sudarė preliminarią būsimo namo (turto) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2020/10-04 (toliau – ir preliminari sutartis), kurios pagrindu susitarė, kad atsakovė preliminarios sutarties pagrindu įsipareigoja pastatyti ir atskiros rašytinės sutarties pagrindu parduoti, o ieškovas – nupirkti už 129 000,00 Eur sumą nekilnojamąjį turtą – statomą gyvenamąjį 85 proc. baigtumo namą su daline apdaila bei jam priklausantį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė įsipareigojo užbaigti visus statybos darbus iki 2021 m. balandžio 30 d.;

1.2.                      Atsakovė nustatytais terminais darbų neužbaigė, t. y. neįvykdė darbų, nurodytų preliminarios sutarties 2 priede. Ieškovas reikalavo, kad atsakovė vykdytų prisiimtus įsipareigojimus pagal preliminarią sutartį ir atliktų visus darbus, tuo tarpu atsakovė siūlė pasirašyti pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodė sąlygą, kad ieškovas perka daiktą tokios būklės, kokios jis yra sutarties sudarymo dieną ir neturi pardavėjui pretenzijų; 

1.3.                      Ieškovas sutiko su atsakove sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau pasiūlė pagrindinėje pirkimo – pardavimo sutartyje atlikti patikslinimą ir nurodyti, kad statybos darbus, kuriuos atsakovė įsipareigojo atlikti pagal preliminarią sutartį, atsakovė įsipareigos atlikti per 30 dienų nuo pirkėjo atliktos įmokos į pardavėjo sąskaitą;

1.4.                      Atsakovė su ieškovu bendrauti vengia, informacijos nesuteikia, nurodė, kad šiuo metu nekilnojamojo turto kainos yra pakilusios, todėl atsakovė gali susirasti kitą pirkėją, kuris įsigys turtą už aukštesnę kainą nei šalys buvo sutarusios preliminaria sutartimi;

1.5.                      Ieškovas interneto tinklapyje www.aruodas.lt rado atsakovės skelbimą, kuriame nurodoma, kad atsakovė parduoda turtą, kurį pagal preliminarią sutartį įsipareigojo parduoti ieškovui. Atsakovė šį turtą parduoda už 179 000,00 Eur. Taigi, atsakovė ieškovo atžvilgiu elgiasi nesąžiningai ir nevykdo prisiimtų įsipareigojimų dėl turto pardavimo;

1.6.                      Ieškovas turėjo ir turi tikslą įsigyti nekilnojamąjį turtą bei įdėjo dideles pastangas įsirengti šeimos namą. Ieškovas namui įsirengti viso patyrė 27 011,49 Eur išlaidas. Be to, jis gavo iš AB „Šiaulių bankas“ patvirtinimą dėl kredito būstui įsigyti. Taigi, iš ieškovo veiksmų matoma, kad šis turėjo tikslą sudaryti pagrindinę sutartį ir pagrįstai tikėjosi, jog atsakovė taip pat vykdys sutartinius įsipareigojimus;

1.7.                      Šalys preliminarioje sutartyje buvo susitarusios dėl darbų atlikimo terminų ir susitarė dėl delspinigių, jeigu darbai nebus atlikti nustatytais terminais. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevykdė prisiimtų įsipareigojimų ir vėlavo atlikti darbus pagal sutartį, delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo sekančios dienos ir priskaičiuoti iki dokumentų teismui pateikimo dienos, t. y. už 44 dienas;

1.8.                      Nutraukus preliminariąją sutartį nesant pagrįsto pagrindo ar preliminariojoje sutartyje nurodyto pagrindo, leidžiančio vienašališkai nutraukti sutartį, atsakovei kyla pareiga sumokėti sutartyje numatytas netesybas, o ieškovo patirtiems nuostoliams viršijus netesybų sumą, atlyginti ir nuostolius;

1.9.                      Atsakovė privalo mokėti įstatymo nustatytas 5 proc. palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs nuostoliai.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovui P. M. iš atsakovės UAB „Artostoma“ 12 900,00 Eur baudą, 2 838,00 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (15 738,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 662,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1.                      Atsakovės įsipareigojimai atlikti darbus nebuvo susieti su ieškovo įsipareigojimu pateikti banko patvirtinimą. Priešingai, ieškovas aktyviai dalyvavo statybose, pirko įrengimus ir medžiagas, t. y. asmeniniu darbu prisidėjo prie objekto tvarkymo, kas rodo jo siekį tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Be to, ieškovas siekė ir gavo banko finansavimą, apie ką nedelsdamas informavo atsakovę. Ieškovas nėra siuntęs jokių pranešimų atsakovei, kad ši turėtų pagrindą galvoti, jog ieškovas nenori ar negali pirkti objekto;

2.2.                      Atsakovė nebuvo nurodžiusi konkrečios pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo datos. Atsakovė nurodė, kad notarinė sutartis turėjo būti pasirašoma 2021 m. liepos 9 d. Vilniaus r. 1-ame notarų biure, tačiau įrodymų, kad apie tai konkrečiai ir aiškiai būtų pranešusi ieškovui, nepateikia, nors tokia pareiga jai buvo numatyta preliminarios sutarties 5.4 punkte. Nors atsakovė ir teigia, kad preliminari sutartis pasibaigė 2021 m. liepos 9 d., kai ieškovas neatvyko pasirašyti notarinės sutarties, tačiau atsakovės atstovas 2021 m. liepos 23 d. el. paštu pranešė ieškovui, kad preliminari sutartis pasibaigė tik 2021 m. liepos 23 d.;

2.3.                      Ieškovas turi teisę reikalauti baudos pagal preliminarios sutarties 10.2.3 punktą dėl šios sutarties nevykdymo – notarinės sutarties nepasirašymo dėl atsakovės kaltės; 

2.4.                      Tarp šalių iš esmės nėra ginčo, kad kreditoriaus (banko) sutikimą finansuoti ieškovą šis gavo ir pateikė atsakovei 2021 m. birželio mėn., t. y. jau po numatyto termino sudaryti notarinę sutartį (2021 m. gegužės 31 d.) pasibaigimo, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama kaip ieškovo preliminarios sutarties pažeidimas, nes preliminarioje sutartyje tokia privaloma sąlyga 2 ir 6.2 punktuose nebuvo numatyta. Taigi, nėra jokio pagrįsto pagrindo išvadai, kad ne atsakovė, o ieškovas pažeidė preliminarią sutartį. Labiau tikėtina, jog ne ieškovas, o atsakovė nevykdė preliminariąja sutartimi prisiimtos esminės pareigos – sudaryti pagrindinę objekto pirkimo – pardavimo sutartį; 

2.5.                      Vertinant sandorio vertę, aplinkybes, kad atsakovė yra verslininkė, kuriai keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, kad ieškovas savo veiksmais įrodė, jog ketino ir siekė realiai įsigyti preliminarioje sutartyje nurodytą turtą, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, konstatuojama, kad preliminarioje sutartyje įtvirtintas netesybų dydis nėra aiškiai per didelis ar neprotingas;

2.6.                      Jau pasirašant preliminarią sutartį (2020 m. spalio 21 d.) atsakovei buvo žinoma apie 2020  m.  kovo 14 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtą karantiną ir su juo susijusius atitinkamus ribojimus, todėl ji turėjo galimybę numatyti papildomas sąlygas dėl sutarties įvykdymo terminų. Be to, tik paaiškėjus, kad sutarties vykdymas tapo neįmanomu, atsakovė privalėjo nedelsiant apie tai informuoti ieškovą. Atsakovė jokių įrodymų, kaip konkrečiai karantino ribojimai darė įtaką jos galimybėms vykdyti sutartį, į bylą nepateikė, kaip ir nepateikė įrodymų dėl savo maksimalių pastangų sutarčiai įvykdyti. Todėl nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo sutartinės atsakomybės esant nenugalimos jėgos aplinkybėms COVID-19 kontekste;

2.7.                      Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl kitų jos nurodytų priežasčių, lėmusių negalėjimą vykdyti preliminarią sutartį – 2021 m. žiemą iškritusio didelio kiekio kritulių ir šalčio bei ESO įsipareigojimų įvesti dujas vėlavimo. Atsakovė yra profesionali verslininkė, vykdanti veiklą atitinkamoje srityje, todėl turi pareigą prisiimti riziką, o ne perkelti šią riziką pirkėjui (vartotojui), ketinusiam įsigyti būstą šeimai. Juo labiau, atsakovė tuo pačiu metu atlikinėjo darbus ne tik ieškovo ketintame įsigyti objekte, bet ir kituose analogiškuose objektuose, kuriuos iš esmės realizavo (pardavė) tuo pačiu metu;

2.8.                      Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevykdė prisiimtų įsipareigojimų ir vėlavo atlikti darbus pagal sutartį, privalo sumokėti sutartyje numatytus delspinigius.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3.       Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą civilinėje byloje ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį ir priteisti iš ieškovo visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

3.1.                      Pareiga sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė 2021 m. gegužės 31 d., tačiau šalys ir toliau siekė sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį už preliminarioje sutartyje nurodytą kainą. Atsakovės atstovas J. G. (J. G.) 2021 m. birželio pabaigoje informavo ieškovą, kad 2021 m. liepos 9 d. yra numatomas pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymas Vilniaus r. 1-ajame notarų biure bei papildomai persiuntė notarinės sutarties projektą. Be to, J. G. apie numatomos sutarties pasirašymo datą ir vietą papildomai informavo ieškovą telefonu. Taigi, būtent ieškovas dėl nesuprantamų ir neaiškių priežasčių 2021  m. liepos 9 d. neatvyko pas notarą ir nepasirašė notarinės sutarties;

3.2.                      Byloje esančios faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovas žinojo kur bus pasirašoma notarinė sutartis ir žinojo, kada ji bus pasirašoma; 

3.3.                      Tiek ieškovas, tiek ieškovo sutuoktinė pripažino faktą, kad pagal šalių sudarytą preliminarią sutartį likusi 103 200,00 Eur dydžio suma bus mokama naudojantis kredito įstaigos lėšomis. Tol, kol pirkėjas nepateiks kredito įstaigos sutikimo kredituoti jį, notaras neturės galimybės parengti notarinės sutarties. Taigi, argumentas, kad ieškovo iki 2021 m. gegužės 31 d. nepateiktas kreditoriaus sutikimas finansuoti ieškovą 103 200,00 Eur sumai nelaikytinas preliminarios sutarties pažeidimu, yra atmestinas kaip prieštaraujantis šalių susitarimo valiai, paties ieškovo ir ieškovo sutuoktinės teiktiems paaiškinimams teisme ir tokio pobūdžio santykiuose susiformavusiems papročiams;

3.4.                      Ieškovas siekė sudaryti visiškai naują, nuo šalių preliminarios sutarties sąlygų atsietą pagrindinę sutartį, kurioje iš esmės buvo pakeistos preliminarios sutarties sąlygos, numatančios ženklią atsakomybę atsakovei per šios sutarties projekte nurodytą datą neatlikus tvoros įrengimo, vartų įrengimo ir kitų šios sutarties projekte nurodytų darbų. Ieškovas iš esmės keitė preliminarioje sutartyje sutartą delspinigių dydį į neproporcingai didelį, todėl atsakovė neturėjo pareigos sutikti su ieškovo vienašališkai primetamos atsakovei nepriimtinomis, preliminariai sutarčiai prieštaraujančiomis sąlygomis;

3.5.                      Atsakovė darbų pagal sutartį negalėjo atlikti dėl visoje Lietuvos Respublikoje įvesto karantino, kurio metu buvo apribota veikla; dėl 2021 m. žiemą iškritusio didelio kiekio kritulių ir šalčio; dėl ieškovo priešpriešinių prievolių nevykdymo: nenurodant ventiliacijos angų montavimo vietų bei nepateikiant aiškios pozicijos dėl terasos, tvoros bei montuojamų vartų; dėl to, kad ieškovas banko sutikimą kredituoti gavo tik 2021 m. birželio 25 d.; dėl ESO įsipareigojimų įvesti dujas vėlavimo. Liudytoja ieškovo žmona O. M. duodama parodymus patvirtino, kad atsakovė negalėjo atlikti darbų dėl karantino apribojimų;

3.6.                      Atsakovės pareiga buvo parduoti namą, kurio baigtumas būtų 85 proc., todėl atsakovei neturint pareigos parduoti 100 proc. namo baigtumo pirmosios instancijos teismas turėjo analizuoti, ar ieškovo nurodyti atsakovės nebaigti darbai sudaro pagrindą teigti, kad atsakovė nėra pasiekusi nurodyto rezultato – atlikti darbus 85 proc. baigtumu;

3.7.                      Skelbime yra ne ieškovui parduodamo namo foto nuotraukos. Analizuojant šias nuotraukas matyti, kad šiose nuotraukos yra tvoros, vartai ir terasos;

3.8.                      Teismas nepagrįstai priteisė visas bylinėjimosi išlaidas bei neatsižvelgė į faktą, kad ieškovas 2021  m. lapkričio 8 d. pareiškimu dėl ieškinio dalies atsisakymo atsisakė reikalavimo priteisti 25 800,00 Eur piniginę sumą, kurią prašė priteisti ieškiniu. Pirmosios instancijos teismas turėjo arba proporcingai mažinti ieškovui priteisiamas bylinėjimosi išlaidas, arba proporcingai tenkinti atsakovės prašymą dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

4.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

4.1.                      Apeliantė nepateikė nei vieno įrodymo, kuriuo galėtų patvirtinti, jog telefoninio pokalbio metu ieškovą buvo informavusi dėl sutarties pasirašymo vietos, datos ir laiko. Iš rašytinių įrodymų byloje aiškiai matyti ieškovo dėtos pastangos ir siekis pasirašyti pagrindinę sutartį. Ieškovo ketinimų rimtumas įsigyti būstą buvo neginčijamas, todėl nėra pagrindo daryti prielaidas, jog būtent ieškovas vengė sudaryti pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį ir neatvyko į notarų biurą;

4.2.                      Preliminarioji sutartis nenumato pareigos pateikti banko sutikimo dėl kredito suteikimo. Taigi, ieškovas neturėjo pareigos, o atsakovė neturėjo teisės reikalauti ar stabdyti darbų vykdymo dėl banko dokumentų (dėl kredito suteikimo) nepateikimo. Ieškovas preliminaria sutartimi prisiėmė pareigą sumokėti sutarties kainą, todėl kainos sumokėjimas ir finansinis pajėgumas yra ieškovo reikalas ir atsakomybė. Atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo stabdyti ar nevykdyti statybos darbų ar tvirtinti, kad ieškovas pažeidė preliminarios sutarties sąlygas, motyvuojant tuo, jog ieškovas nepateikė banko sutikimo dėl kredito suteikimo. Be to, ieškovas negalėjo gauti banko sprendimo dėl kredito suteikimo, kadangi namo 85 proc. baigtumo nuosavybės teisė UAB „Artostoma“ įregistruota tik nuo 2021 m. birželio 8 d., atitinkamai turto vertinimas galėjo būti atliktas tik įregistravus 85 proc. statybų baigtumą, kuris tiesiogiai priklausė nuo atsakovės;

4.3.                      Vien tik faktas, kad buvo paskelbta ekstremali padėtis ir nustatytas karantino režimas, neleidžia sutarties šalims stabdyti atsiskaitymų ar atsisakyti vykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus. Jau pasirašant preliminarią sutartį atsakovei buvo žinoma apie teritorijoje paskelbtą karantiną bei su juo susijusius galimus ribojimus, todėl ši turėjo galimybę numatyti papildomas sąlygas dėl sutarties įvykdymo terminų. Be to, tik paaiškėjus, kad sutarties vykdymas tapo neįmanomu, ji nedelsiant turėjo informuoti apie tai kitą sutarties šalį. Atsakovė jokių įrodymų, kaip konkrečiai karantino ribojimai darė įtaką jos galimybėms vykdyti sutartį, į bylą nepateikė;

4.4.                      Atsakovės argumentas, kad skelbime nurodytas kitas namas, yra netiesa. Rinkoje pakilus nekilnojamojo turto kainoms, atsakovei buvo nenaudinga vykdyti sutartinius įsipareigojimus, todėl atsakovė vengė sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, nes siekia šį turtą parduoti žymiai didesne kainą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

6.       Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas ieškovo ieškinį dėl baudos ir delspinigių priteisimo tenkino.

Dėl baudos (ne)pagrįstumo

7.       Atsakovė, ginčydama pirmosios instancijos teismo išvadas dėl baudos priteisimo, apeliaciniame skunde nurodė, kad ji bendradarbiavo su ieškovu tam, kad ieškovas galėtų įsigyti ketinamą pirkti namą už preliminarioje sutartyje nurodytą 129 000,00 Eur kainą, tačiau ieškovas 2021 m. liepos 9 d. neatvyko pas notarą ir nepasirašė notarinės sutarties, nors žinojo kur bus pasirašoma notarinė sutartis ir kada ji bus pasirašoma. Su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

8.       Teismų praktikoje pažymima, jog civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020). Jeigu netesybų mokėjimo pagrindas pagal preliminariosios sutarties nuostatas yra pagrindinės sutarties nesudarymas ir nustatyta, kad kita šalis tinkamai vykdė pareigas pagal sutartį ir neprisidėjo prie pagrindinės sutarties nesudarymo (nesutrukdė kitai šaliai sudaryti pagrindinę sutartį), tai tokios sutartinės nuostatos yra pagrindas asmeniui taikyti netesybas, nebent jis įrodytų sutartinę civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).

9.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp UAB „Artostoma“ (pardavėjo) ir P. M. bei O. M. (pirkėjų) buvo sudaryta 2020 m. spalio 21 d. preliminarioji būsimo namo (turto) pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 2020/10-04. Preliminaria sutartimi šalys susitarė, kad pardavėjas įsipareigoja pastatyti ir atskiros rašytinės sutarties pagrindu parduoti, o pirkėjas – nusipirkti nekilnojamąjį turtą – statomą gyvenamąjį 85 proc. baigtumo namą su daline apdaila (preliminarios sutarties 1.1 punktas). Sutarties bendra kaina yra 129 000,00 Eur (preliminarios sutarties 2.1 punktas). Pardavėjas įsipareigojo užbaigti namo statybą iki 2021 m. balandžio 30 d. (preliminarios sutarties 3.2 punktas), tačiau jeigu pardavėjas nespėja atlikti gerbūvio sutvarkymo darbų, abipusiu šalių sutarimu gerbūvio tvarkymo darbus galima pabaigti iki 2021 m. gegužės 31 d. (preliminarios sutarties 3.3 punktas). Jeigu pardavėjas ne dėl pirkėjo kaltės iki 2021 m. gegužės 31 d. neįvykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, sutartis gali būti nutraukta pirkėjo iniciatyva. Pirkėjui nutraukus sutartį dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas sumoka pirkėjui 10 proc. namo (turto) kainos dydžio baudą už pardavėjo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą (preliminarios sutarties 10.2.3 punktas) (1 t., b. l. 7-13). 2021  m.  liepos 14 d. notarės Dalijos Svirbutienės liudijimas įrodo, jog pirkėjai P. M. ir O. M. 2021 m. liepos 9 d. neatvyko į Vilniaus 1-ąjį notarų biurą ir pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta (1 t., b. l. 102). UAB „Artostoma“ atstovas advokatas 2021 m. liepos 23 d. pranešimu P. M. ir O. M. nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad šie 2021  m.  liepos 9 d. neatvyko į notarų biurą ir nepasirašė notarinės sutarties, šis neatvykimas laikomas atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį (1 t., b. l. 100-101). 

10.       Taigi, viena vertus, notarės Dalijos Svirbutienės liudijimas (žr. šios nutarties 9 punktą) įrodo, jog pirkėjai P. M. ir O. M. 2021 m. liepos 9 d. neatvyko į notarų biurą pasirašyti pirkimo – pardavimo sutarties. Kita vertus, ginčo dėl to, jog ieškovas neatvyko į notarų biurą, tarp šalių nekilo. Ginčas iš esmės kilo dėl to, ar atsakovė informavo ieškovą apie pagrindinės sutarties pasirašymo datą, vietą ir laiką. Todėl teisėjų kolegija šioje nutartyje pasisakys dėl nurodytų ginčijamų aplinkybių.

11.       Preliminarios sutarties 5.4 punktas numato, kad atlikęs namo (turto) statybos darbus, pardavėjas raštu informuoja pirkėją apie darbų pabaigą ir numatomą notarinės namo (turto) pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo datą. Taigi, informavimo pareiga apie pagrindinės sutarties pasirašymą šiuo atveju teko atsakovei, todėl jai tenka procesinė našta įrodyti, jog jį šią pareigą įvykdė tinkamai. Reikalavimas, kad ieškovas įrodytų, jog jis nebuvo informuotas apie pagrindinės sutarties pasirašymo datą, vietą ir laiką, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. – probatio diabolica). 

12.       Aplinkybę, jog pirkėjai buvo tinkamai informuoti apie pagrindinės sutarties pasirašymo datą, vietą ir laiką, atsakovė iš esmės įrodinėjo liudytojo J. G. parodymais, kuris nurodė, kad notaras 2021 m. birželio mėn. pabaigoje, apie 26 d., paskyrė sandorio datą 2021 m. liepos 9 d. 12 val., o notarui paskyrus datą jis apie tai pasakė ieškovui telefonu ir ieškovas su data sutiko (2021 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžio 12:50-14:15 min.). Tačiau byloje esančių įrodymų visuma patvirtina priešingas aplinkybes. 2021 m. liepos 7 d. susirašinėjime, kuriame kreipiamasi į J. G., nurodoma, kad sutarties yra laukiama, kadangi negavus teisininko sutarties vertinimo sutarties pasirašyti negalima (1 t., b. l. 116). 2021 m. liepos 8 d. P. M. el. laišku, adresuotu J. G., nurodė pastabas sutartyje, taip pat nurodė, jog rytoj, t. y. 2021 m. liepos 9 d., atsiųs teisininko pastabas su rekomendacijomis. Pažymėjo, kad tikisi pirmadienį pasirašyti sutartį, kadangi penktadienį nespės dėl to, kad diena yra sutrumpinta (1 t., b. l. 123). 2021 m. liepos 9 d. P. M. el. laišku, adresuotu UAB „Artostoma“ ir J. G., nurodė, kad priede yra pataisyta sutartis su teisininko rekomendacijomis ir prašė pranešti laiką, datą ir vietą dėl pagrindinės sutarties pasirašymo (1 t., b. l. 98). Pažymėtina ir tai, kad ieškovas 2021 m. liepos 9 d. el. laišku, išsiųstu 16:30 val., teiravosi apie pagrindinės sutarties pasirašymo laiką, datą ir vietą, nors, pagal J. G. parodymus, sandorio data buvo paskirta 2021 m. liepos 9 d. 12 val. Taigi, byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovui nebuvo pranešta apie sutarties pasirašymą, duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą patikimą išvadą, atsakovė nepateikė (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).  

13.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad byloje esantys duomenys paneigia atsakovės nurodomus argumentus dėl jos maksimalaus bendradarbiavimo su ieškovu tam, kad šis galėtų įsigyti būstą. Priešingai, kaip jau nustatyta, atsakovė neįvykdė jai preliminarioje sutartyje numatytos informavimo apie pagrindinės sutarties pasirašymą pareigos. Be to, atsakovė taip pat nevykdė bendradarbiavimo pareigos ir dar nenutraukus preliminarios sutarties ketino parduoti namą kitiems asmenims. Ieškovas į bylą pateikė nuotraukas, atliktas planuotame įsigyti name (1 t., b. l. 160-168). Į bylą taip pat pateiktas internetinėje svetainėje www.aruodas.lt patalpintas parduodamo namo skelbimas (1 t, b. l. 47-53), kuris patalpintas 2021 m. liepos 12 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis), t. y. dar prieš preliminarios sutarties nutraukimą (2021 m. liepos 23 d.). Iš šių nuotraukų matoma, kad skelbime nurodomo parduodamo namo išvaizda sutampa su ieškovo pateiktomis nuotraukomis. Tai, kad parduodamas tas pats namas, patvirtina ir kitos aplinkybės, t. y. sutampantis abiejų namų baigtumas (85 proc.), bendras plotas (125 kv. m.), sutampantys namo brėžiniai ir išplanavimas. Aplinkybes dėl to paties namo pardavimo patvirtina ir gyvenvietės administratorės žinutės ieškovui, kuriose ši teiraujasi, ar ieškovas nebeperka namo gyvenvietėje, kadangi pastebėjo, kad brokeris įkėlė namo skelbimą (1 t., b. l. 111). Šių aplinkybių visumos pagrindu darytina išvada, kad atsakovė, nenutraukusi preliminarios sutarties ir siekdama parduoti namą kitiems asmenims, neįvykdė bendradarbiavimo pareigos ir sąmoningai neieškojo galimybių įvykdyti preliminaria sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl pagrindinė sutartis, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės (CPK 185 straipsnis).  

14.       Apeliantė taip pat nurodė, jog tiek pagal preliminarios sutarties 2 priedą nurodyti darbai, tiek ir pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, kadangi jis 2021 m. gegužės 31 d. dar nebuvo gavęs sutikimo iš banko dėl trūkstamos 103 200,00 Eur dydžio kainos dalies sumokėjimo, o tol, kol ieškovas nepateiks kredito įstaigos sutikimo kredituoti jį, notaras neturėjo galimybės parengti notarinės sutarties. Teisėjų kolegija su šiais argumentais taip pat nesutinka.

15.       Byloje esantys duomenys patvirtina, jog O. M. atliko 2 mokėjimus UAB „Artostoma“ viso 25 800,00 Eur sumai, kaip tai numatyta preliminarios sutarties 2.4.1 punkte (1 t., b. l. 18). Pagal preliminarios sutarties 2.4.2 punktą, likusią kainos dalį 103 200,00 Eur pirkėjas sumoka pardavėjui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pagrindinės (notarinės) pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Preliminarioje sutartyje nėra numatyta ieškovo pareiga pateikti atsakovei banko sutikimą suteikti kreditą iki preliminarioje sutartyje numatytų darbų atlikimo ar pagrindinės sutarties pasirašymo. Priešingai, preliminarioje sutartyje įtvirtinta pirkėjo teisė sumokėti likusią 103 200,00 Eur sumą atsakovei jau po pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinės sutarties sudarymas ar darbų atlikimas preliminarioje sutartyje nesiejamas su banko patvirtinimu apie kredito suteikimą gavimu, atsakovės samprotavimai, jog aptariamo banko patvirtinimo negavimas sąlygojo pagrindinės sutarties nepasirašymą, neturi jokio objektyvaus pagrindimo, todėl atmestini kaip nepagrįsti. 

16.       Be to, ieškovo kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo nebuvimą patvirtina ir iš byloje esančių duomenų matomas ieškovo noras ir siekis sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. Kaip jau minėta, dalis lėšų pagal preliminarią sutartį buvo apmokėta (žr. šios nutarties 15 punktą). Ieškovas ir atsakovė bendravo dėl sutarties pasirašymo, ieškovas teikė pastabas dėl pagrindinės sutarties, klausė dėl šios sutarties pasirašymo datos, laiko, vietos (žr. šios nutarties 12 punktą). Ieškovas į bylą pateikė nuotraukas, atliktas planuotame įsigyti name, iš kurių matoma, kad ieškovo šeimos nariai lankėsi ginčo objekte (1 t., b. l. 161-164). Ieškovas taip pat buvo (duomenys neskelbtini) gyvenvietės grupės narys, bendravo su gyvenvietės administratore (1 t., b. l. 111). Dėl gyvenamosios vietos pasikeitimo ieškovo dukra buvo užregistruota į (duomenys neskelbtini) mokyklą (1 t., b. l. 196-199). Visos šios aplinkybės patvirtina ieškovo realius ketinimus sudaryti pagrindinę sutartį. 

17.       Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovė neįvykdė savo pareigos informuoti ieškovą apie pagrindinės sutarties pasirašymą, nepakankamai bendradarbiavo su ieškovu bei nesant duomenų, jog pagrindinė sutartis nesudaryta dėl ieškovo kaltės, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl baudos priteisimo. 

Dėl delspinigių (ne)pagrįstumo

18.       Apeliantė, nesutikdama su teismo išvadomis dėl delspinigių priteisimo, nurodė, kad darbų pagal sutartį negalėjo atlikti dėl visoje Lietuvos Respublikoje įvesto karantino, kurio metu buvo apribota veikla; dėl 2021 m. žiemą iškritusio didelio kiekio kritulių ir šalčio; dėl ieškovo priešpriešinių prievolių nevykdymo; dėl ESO įsipareigojimų įvesti dujas vėlavimo. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais taip pat nesutinka. 

19.       Pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį, šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.

20.       Tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2022). CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-248/2021).

21.       Nagrinėjamu atveju pagal preliminarios sutarties 3.1 punktą, pardavėjas įsipareigojo atlikti statybos darbus pagal atliekamų darbų sąrašą (sutarties priedas Nr. 2). Preliminarios sutarties 2 priede yra nurodytas atliekamų darbų viso pastato įrengimui su daline apdaila aprašymas. Jame, be kita ko, nurodyta, kad atliekamas tvoros įrengimas (16 punktas), stogo apšiltinimas (5 punktas), ventiliacija (8 punktas), įvažiavimo vartų montavimas (17 punktas), dujų įvedimas (23 punktas) (1 t., b. l. 15-16). Kaip jau buvo minėta, pardavėjas įsipareigojo užbaigti namo statybą iki 2021 m. balandžio 30 d. (preliminarios sutarties 3.2 punktas), tačiau jeigu pardavėjas nespėja atlikti gerbūvio sutvarkymo darbų, abipusiu šalių sutarimu gerbūvio tvarkymo darbus galima pabaigti iki 2021 m. gegužės 31 d. (preliminarios sutarties 3.3 punktas). Numatoma namo (turto) pridavimas eksploatacijai ir notarinės sutarties pasirašymas – iki 2021 m. gegužės 31 d. (preliminarios sutarties 5.1 punktas). Pardavėjas, pažeidęs darbų atlikimo terminą, nurodytą sutarties 5.1 punkte (2021 m. gegužės 31 d.), moka pirkėjui 0,05 proc. nuo 2.1 punkte nurodytos galutinės pirkimo – pardavimo kainos (129 000,00 Eur) dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (preliminnarios sutarties 7.2 punktas).

22.       Pagal preliminarios sutarties 9.1 punktą, šalys atleidžiamos nuo dalinės ar visiškos atsakomybės už savo įsipareigojimų pagal šią sutartį nevykdymą arba netinkamą vykdymą, jei tai buvo padaryta dėl nenugalimos jėgos veikimo, kurios šalys negalėjo nei numatyti, nei teisėtomis bei įmanomomis priemonėmis įveikti. Pagal preliminarios sutarties 9.2 punktą, šalis, kuri savo įsipareigojimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą grindžia force majeure aplinkybėmis, privalo iš karto po jų atsiradimo informuoti raštu kitą šalį.

23.       Kaip minėta, force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (žr. šios nutarties 20 punktą). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju apeliantė neįrodė nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimo. Viena iš aplinkybių, kuria atsakovė argumentuoja nenugalimos jėgos egzistavimą, yra COVID-19 sąlygota pandemija ir jos ribojimai. Šiuo atveju pažymėtina, kad atsakovė nepateikė argumentų ar įrodymų, patvirtinančių, kad dėl COVID-19 pandemijos paskelbtas karantinas, jo draudimai ir ribojimai lėmė atsakovės negalėjimą vykdyti veiklos. Atsakovė nurodė, kad negalėjo tikėtis ar numatyti, kokie ribojimai bus taikomi, tačiau su šiais argumentais sutikti pagrindo nėra. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 nutarė nuo 2020 m. kovo 16 d paskelbti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną, kuriuo taip pat buvo nustatyti draudimai ir apribojimai. Pažymėtina, kad preliminari sutartis buvo pasirašyta jau po pandemijos pradžios (2020 m. spalio 21 d.), todėl sutarties pasirašymo metu, priešingai nei nurodo atsakovė, ši galėjo tikėtis ir objektyviai numatyti, kad dėl COVID-19 pandemijos gali būti taikomas karantinas ir jo nulemti draudimai ar ribojimai, ir numatyti tolimesnio šių aplinkybių egzistavimo įtaką šalių sutartiniams santykiams. Šiuo atveju vien atsakovės argumentai apie draudimų nenumatymą savaime nesudaro pagrindo konstatuoti nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimą. Taip pat pažymėtina ir tai, jog nors atsakovė nenugalimos jėgos aplinkybių buvimą argumentuoja O. M. parodymais dėl darbų atlikimo negalimumo remiantis karantino apribojimais, faktų teisinis vertinimas yra teismo prerogatyva ir jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2014). Taigi, atsakovei nepateikus argumentų ar duomenų dėl pandemijos įtakos šios sutartinių įsipareigojimų vykdymui, pandemija ar jai suvaldyti pasitelktos priemonės pačios savaime negali būti laikomos nenugalimos jėgos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2022).

24.       Preliminarios sutarties negalėjimą vykdyti apeliantė taip pat argumentuoja 2021 m. žiemą iškritusiu dideliu kiekiu kritulių ir šalčiu, ieškovo priešpriešinių prievolių nevykdymu, t. y. nenurodant ventiliacijos angų montavimo vietų bei nepateikiant aiškios pozicijos dėl terasos, tvoros bei montuojamų vartų, taip pat ir ESO įsipareigojimų įvesti dujas vėlavimas. Vertindama šiuos argumentus teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų šių aplinkybių įtaką atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymui. Nors apeliantė pateikė statytojo objekto prijungimo prie operatoriaus dujų sistemos paslaugos sutarties specialiąsias sąlygas (1 t., b. l. 88-89), kuriose nurodyta, kad sutarties su ESO sudarymo data yra 2021 m. liepos 8 d., tačiau tai savaime nepatvirtina, kad ESO vėlavo įvesti dujas ir kad ši aplinkybė gali būti laikoma nenugalima jėga, sutrukdžiusia atsakovei laiku įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus.

25.       Atsakovė nurodė, kad darbų pagal preliminarią sutartį negalėjo atlikti ir dėl to, kad ieškovas banko sutikimą kredituoti gavo tik 2021 m. birželio 25 d. Nors apeliantė teisingai nurodė, kad standartinės informacijos apie kreditą forma buvo parengta 2021 m. birželio 25 d. (1 t., b. l. 90-95), tačiau, kaip jau buvo minėta, preliminarioje sutartyje sutartų darbų atlikimas nėra siejamas su patvirtinimo apie kredito suteikimą pateikimu (žr. šios nutarties 15 punktą).

26.       Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šalis, kuri savo įsipareigojimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą grindžia force majeure aplinkybėmis, privalo iš karto po jų atsiradimo informuoti raštu kitą šalį (preliminarios sutarties 9.2 punktas). Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovė apie jos nurodomas nenugalimos jėgos aplinkybes ir šių aplinkybių sąlygotą negalimumą vykdyti preliminarią sutartį būtų informavusi ieškovą. Apibendrinant, šiuo atveju byloje nėra aplinkybių, patvirtinančių nenugalimos jėgos egzistavimą, o atsakovė nepateikė argumentų ir įrodymų, sudarančių pagrindą priešingai išvadai daryti.

27.       Taip pat pažymėtina ir tai, jog nors, kaip teisingai nurodė atsakovė, jos pareiga buvo parduoti namą, kurio baigtumas yra 85 proc. (preliminarios sutarties 1.1 punktas), tačiau neatlikti ginčo darbai buvo įtraukti į šalių susitarimą, t. y. preliminarios sutarties 2 priedą (žr. šios nutarties 21 punktą). Kaip minėta, pagal preliminarios sutarties 3.1 punktą, pardavėjas įsipareigojo atlikti statybos darbus pagal atliekamų darbų sąrašą (sutarties priedas Nr. 2), o pažeidęs darbų atlikimo terminą (2021  m.  gegužės  31 d.), moka pirkėjui 0,05 proc. nuo 2.1 punkte nurodytos galutinės pirkimo – pardavimo kainos (129 000,00 Eur) dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (preliminarios sutarties 7.2 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog neatlikti darbai buvo įtraukti į tarp šalių suderintus preliminarios sutarties 2 priede nurodytus darbus, ir į tai, kad nenustatytos aplinkybės, šalinančios atsakovės atsakomybę už sutarties neįvykdymą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovė neįvykdė preliminaria sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, vėlavo atlikti darbus pagal sutartį ir tuo pagrindu privalo sumokėti preliminarioje sutartyje numatytus delspinigius.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo

28.       Atsakovė nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 450,00 Eur), kadangi ieškovas atsisakė reikalavimo priteisti 25 800,00 Eur piniginę sumą, ir tuo pagrindu teismas turėjo proporcingai mažinti ieškovui priteistas bylinėjimosi išlaidas arba proporcingai tenkinti atsakovės prašymą dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.

29.       CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

30.       Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Faktinis teisinių santykių sureguliavimo rezultatas, kai ieškinio atsisakoma dėl to, kad ieškovo reikalavimai yra patenkinami, pagal pobūdį iš esmės atitinka proceso rezultatą, kuris galėjo atsirasti priėmus analogišką teismo sprendimą. Vadinasi, galima nustatyti, kas materialiuoju teisiniu atžvilgiu laimėjo bylą, o kas ją pralaimėjo. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012  m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2012).

31.       Ieškovas 2021 m. lapkričio 8 d. pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, kuriame nurodė, kad atsakovė grąžino 25 800,00 Eur avansą, todėl ieškovas atsisako ieškinio reikalavimo dalies dėl avanso priteisimo iš atsakovės. Pirmosios instancijos teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad iš atsakovės ieškovo naudai priteisiamas 212,00 Eur žyminis mokestis, kadangi ieškovui atsisakius dalies ieškinio jam grąžinta 75 proc. žyminio mokesčio, ir 1 450,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

32.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovas atsisakė dalies ieškinio 25 800,00 Eur sumoje, nesudaro pagrindo sumažinti ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, dydį. Kadangi ieškovas reikalavimo atsisakė dėl to, jog atsakovė patenkino šį reikalavimą, laikytina, kad tokiu būdu patenkinti visi ieškinio reikalavimai, t. y. ieškovas materialiąja prasme laimėjo bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-33-1120/2020). Tuo pagrindu teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teisme tenkinus visus ieškovo ieškinio reikalavimus, jam pagrįstai atlygintos visos patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Dėl bylos procesinės baigties

33.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį dėl baudos ir netesybų priteisimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

35.       Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, su prašymu pateikė apmokėjimą patvirtinančius dokumentus (2 t., b. l. 60-61). 

36.       Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą, maksimali už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistina suma yra 2 077,53 Eur (1,3 koeficientas x 1 598,10 Eur 2021 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių)). Teisėjų kolegija, įvertinusi atsiliepimo turinį, jo apimtį, taip pat tai, kad prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo parengimą neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių dydžių, sprendžia, jog prašomas priteisti atstovavimo išlaidų dydis yra pagrįstas, protingas, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

37.       Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Artostoma“, juridinio asmens kodas 126132960, ieškovo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. 

Teisėjai         Romualda Janovičienė

Žilvinas Terebeiza

Agnė Tikniūtė